Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, t. y. asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis), tačiau per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į jai pareikštą ieškinį nepateikė.

3. 2023 m. sausio 2 d. teisme gautas pareiškimas dėl taikos sudarymo nagrinėjamojoje byloje, taikos sutartimi šalys sulygo skolos mokėjimo terminą išdėstyti dalimis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartimi Nr. e2-3096-1094/2023 taikos sutartis nebuvo patvirtinta. Teismas spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą konstatavo, kad pagal sudarytą taikos sutartį skaičiuojant palūkanas nuo visos reikalavimo sumos už visą taikos sutartimi nustatytą skolos grąžinimo laikotarpį, t. y. ir tuo atveju, kai atsakovei vykdant mokėjimus ieškovei skolos suma mažėtų, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi atsakovė mokėtų palūkanas už jau grąžintą skolos dalį. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, o ne nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Procesinės palūkanos skaičiuotinos tuo atveju, jei taikos sutartis pažeidžiama, t. y. nesumokama bent viena įmoka. Tuo atveju procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo nesumokėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

4. 2023 m. sausio 20 d. teisme gautas atsakovės V. P. rašytinis paaiškinimas (atsiliepimas į ieškinį), kuriame nurodo, kad gavusi procesinius dokumentus pirmiausia kreipėsi į ieškovę UAB „GelvoraSergel“. Tuomet šalys susitarė dėl taikos sutarties, tačiau atsakovė nesidomėjo taikos sutarties sąlygomis ir įmokų dydžiais. Nurodo, kad neturi pastovių pajamų, todėl negali iš karto padengti viso susidariuso įsiskolinimo. Taip pat atsiliepime nurodo, kad skolą pripažįsta ir su jos dydžiu sutinka.

5. 2023 m. sausio 25 d. vykusiame teismo posėdyje nei ieškovė, nei atsakovė nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl skolos priteisimo

6. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 2 dalimi, atsakovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę pripažinti ieškinį. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutinka su ieškiniu, teismas surašo sutrupintus sprendimo motyvus.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „4Finance“ ir atsakovė V. P. 2012 m. spalio 17 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini) 939,73 Eur sumai ir Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su 2012-11-16, 2012-11-18, 2012-11-19, 2012-11-26, 2012-11-29, 2012-12-03, 2012-12-04, 2012-12-05 ir 2012-12-08 papildymais bendrai 1428,66 Eur sumai. Pagal šias Sutartis UAB „4Finance“ atsakovei V. P. suteikė Sutartyse nurodyto dydžio kreditus, o atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka kreditus grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas Sutartyse numatytas sumas. Atsakovei netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, UAB „4Finance“ 2014 m. gegužės 18 d. nutraukė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. birželio 8 d. nutraukė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prisiimtus įsipareigojimus (CPK 178 straipsnis).

8. 2017 m. gegužės 4 d. ieškovė UAB „GelvoraSergel“ ir pradinė kreditorė UAB „4Finance“ bei UAB „Finansų administravimas“ sudarė paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB „4Finance“, UAB „Finansų administravimas“, UAB „Credit Service“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu, pagal Sutartis. Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sutartis, tačiau atsakovė pastarųjų nėra įvykdžiusi ir ieškinio parengimo dieną. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Jau nurodyta, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu, be to, išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, tarp jų – ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, kad atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą.

10. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš paskolos (vartojimo kredito) teisinių santykių. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

11. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų atsisakęs prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

12. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. laiku negrąžino viso suteikto kredito. Šios aplinkybės atsakovė pateiktame atsiliepime neginčijo. Kaip matyti iš ieškinio įrodymų, atsakovė ieškovei liko skolinga bendrai per abi Sutartis 868,86 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi (CPK 178, 185 straipsniai), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina bendrai 868,86 Eur skolos (pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sutartį (duomenys neskelbtini)).

13. Be jau minėtų reikalavimų, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 74,27 Eur sutartines/pelno palūkanas pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyse numatytas pelno palūkanas. Sutartį nutraukus 2014 m. gegužės 18 d. ieškovė paskaičiavo mokėtinas 74,27 Eur pelno palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos. Toks reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

14. Taip pat ieškovė prašo priteisti 39,10 Eur komepensacinių palūkanų pagal S utartį Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. ir pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prašo 26,07 Eur paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. Šias palūknas ieškovė paskaičiavo už 180 dienų laikotarpį remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalį, tačiau teikia reikalavimą dėl 0,05 proc. dydžio, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškumo teismų praktikoje apžvalgą.

15. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017). Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016, 103-105 punktai; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą ieškovei iš atsakovės priteistinos 39,10 Eur kompensacinių palūkanų pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 26,07 Eur kompensacinių palūkanų pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš viso bendrai – 65,17 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d.

16. CK 6.63 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo to momento, kai skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1,52 Eur pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,52 Eur pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai – 3,04 Eur skolos išieškojimo išlaidas (išlaidos už pranešimų siuntimą) yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

17. Ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1011,34 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo – 2022 m. gruodžio 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

18. Nagrinėjamu atveju, iš teismui 2023 m. sausio 2 d. pateiktos taikos sutarties matyti, kad šalys siekė ginčą išspręsti taikiu būdu. Taikos sutartimi šalys sulygo skolos mokėjimą išdėstyti laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. – po 70 Eur, nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. – po 100 Eur ir iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 37,09 Eur..

19. Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18, 281 straipsniai). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282, 283 straipsniai) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 straipsnis). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais, griežčiau reglamentuotas (įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus). Tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis).

20. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

21. Byloje nustatyta, kad poreikį išdėstyti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą atsakovė grindžia sunkia savo ekonomine padėtimi, atsakovė šiai dienai neturi pastovių pajamų ir negali padengti viso įsiskolinimo. Teismo vertinimu, šie duomenys realiai pagrindžia, kad dabartiniu metu atsakovė yra faktiškai nepajėgi iškart sumokėti ieškovei šiuo sprendimu priteistos sumos (CPK 185 straipsnis). Teismas preziumuoja, kad ieškovės materialinė padėtis yra gera, o iš atsakovės ieškovo naudai pagal teismo sprendimą išieškotina suma, lyginant ją su iš ieškovės veiklos gaunamomis pajamomis, nėra itin reikšminga. Atsakovės prašyme nurodyta, kad taikos sutartimi su ieškove susitarė dėl skolos mokėjimo dalimis. Be to, ieškovė, pateikusi teismui tvirtinti taikos sutartį sutiko su atsakovės prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymu.

22. Teismo sprendimo išdėstymo tvarka ir terminai, teismo nuomone, atitinka CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, nepažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyros, bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje sprendimo vykdymo išdėstymas šiek tiek ilgesniam laikotarpiui būtų naudingesnis ir pačiai ieškovei kaip išieškotojai, lyginant su galimomis pasekmėmis priverstinio teismo sprendimo vykdymo iškart atveju. Ieškovės interesas yra realus teismo sprendimo įvykdymas, todėl jo išdėstymas tokiu būdu, kad kuo maksimaliau užtikrintų atsakovo mokumą, gina ir ieškovės interesus. Be to, ieškovės patiriamus minimalius nuostolius kompensuoja teismo priteistos procesinės palūkanos.

23. Esant nurodytam, teismas tenkina atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. mokėti po 70 Eur, nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. – mokėti po 100 Eur ir iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 37,09 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

25. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas 23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (žyminis mokestis) (CPK 79, 93 straipsniai).

26. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ieškinį tenkinus šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Teismas atkreipia dėmėsį į tai, kad priteistų 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų išdėstymas dalimis nėra racionalus ar pagrįstas būtinybe išdėstyti ir šios nedidelės sumos mokėjimą, todėl 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų suma sumokėtina iš karto, jos dalimis neskaidant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270-271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“ (j. a. k. 125164834), iš atsakovės V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 86 ct) skolos, 74,27 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 27 ct) pelno palūkanų, 65,17 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 17 ct) kompensacinių palūkanų, 3,04 Eur (trys eurai 4 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines procesines metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1011,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 (dvidešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Tenkinti atsakovės V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą ir išdėstyti šio teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės V. P. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“ (j. a. k. 125164834) priteista 1011,34 Eur (vienas tūkstantis vienuolika eurų 34 ct) skolos, vykdymą 12 mėnesiams, kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. mokėti po 70 Eur, nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. – mokėti po 100 Eur ir iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 37,09 Eur.

Priteisti iš atsakovės V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimo išlaidomis. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.