Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-611-826/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-01-24
Bylos Nr.: e2-611-826/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Dobrovolskis
Ieškovas: valstybės įmonės Indėlių
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Verslo konsultantai“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-611-826/2019Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00055-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.1.6.2; 2.6.9.2; 3.1.7.4; 3.1.7.11; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis,sekretoriaujant R. Č.,nedalyvaujant šalių atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo konsultantai“, trečiajam asmeniui bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo trečiajam asmeniui priteisti iš atsakovės 8 985,00 Eur be pagrindo išsimokėtų administravimo išlaidų.

1.1. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų mokėjimų eilę ir tvarką (Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 23 straipsnio 5 punktas, 36 straipsnio 2 dalis). Administratorė nevykdė kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ (toliau – ir ŠTK) kreditorių susirinkimų nutarimų, t. y. išsimokėjo didesnes lėšas nei kreditorių susirinkimo patvirtintos faktinės administravimo išlaidos. Administratorės padaryti pažeidimai, administruojant ŠTK ir kitas bankrutuojančias kredito unijas, buvo fiksuoti UAB „KPMG Baltics“ atlikus ŠTK 2015 m. faktiškai išmokėtų administravimo išlaidų lėšų dydžių palyginimą su ŠTK kreditorių susirinkimų nutarimais patvirtintų faktinių išlaidų dydžiais ir Tarnybai atlikus neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą. 2016 m. spalio 28 d. UAB „KPMG Baltics“ ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus pažymėjo, kad 2015 m. faktiškai išmokėtos ŠTK administravimo išlaidų lėšos viršijo kreditorių susirinkimų nutarimuose patvirtintas sumas.

1.2. Tarnybos 2017 m. lapkričio 3 d. išvadoje Nr. D4-1628 dėl bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ veiksmų, administruojant bankrutavusias KU „Vilniaus taupomoji kasa“, KB „Nacionalinė kredito unija“, KB KU „Švyturio taupomoji kasa“ (toliau tekste –Unija), KB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ (toliau tekste – Išvada), nustatyta, kad, administruodama ŠTK ir kitas kredito unijas, administratorė pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, kuris įtvirtina administratoriaus pareigą vykdyti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Išvadoje konstatuota, kad administratorė nepagrįstai viršijo 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkimuose patvirtintas 2015 m. IV ketv. išlaidų sąmatų ribas. Nustatyta, kad ŠTK atveju kreditorių patvirtinta išlaidų sąmata 2015 m. IV ketv. buvo 13 890 EUR, o faktiškai patirtos išlaidos – 16 437,21 EUR. Taigi, konstatuota, kad administratorė išleido daugiau, nei buvo patvirtinta kreditorių.

1.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-1881-790/2018, konstatavo, jog administratorė negrąžino nepagrįstai patirtų administravimo išlaidų bankrutavusioms kredito unijoms, nors buvo ne kartą raginama tai padaryti. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, jog administratorė netinkamai vykdė kreditorių susirinkimų sprendimus ir tuo pažeidė ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p. įtvirtintą pareigą. Minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Administratorė atsisakė grąžinti nepagrįstai išsimokėtas lėšas, kurios gali būti panaudotos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.

1.4. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog nustačius aplinkybę, jog administratorius administravimo išlaidoms dengti pervedė lėšas, viršijančias patvirtintą lėšų sumą, administratorius įpareigotinas šią permoką grąžinti bankrutavusiai įmonei.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pripažino, kad viršijo kreditorių susirinkimo patvirtintą 8 985,00 Eur sąmatą, bet sąmata buvo viršyta atliekant bankroto byloje būtinus veiksmus.

2.1. 2015 m. liepos 29 d. dienos kreditorių susirinkimui administratorė pateikė siūlymą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 2015 m. III ketvirčiui, lygią 21 000 Eur. Kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą patvirtinti 13 890 Eur administravimo išlaidų sąmatą – 7 100 Eur mažesnę, nei administratorė pasiūlė. Taip pat susirinkimo metu buvo nutarta: „Tuo atveju, jei patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos nepakaktų administravimui skirtoms išlaidoms padengti, Administratorius iš anksto iki faktiškai panaudojant pinigines lėšas, turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą su argumentuotu prašymu dėl išlaidų sąmatos padidinimo.“ Atkreipė dėmesį, kad jau šio susirinkimo metu administratorė informavo, kad galima numanyti, jog tokio dydžio ketvirčio sąmatos suma nebus pakankama būtinoms suplanuotoms išlaidoms.

2.2. 2015 m. rugsėjo 29 d. kreditorių susirinkimui administratorė pateikė siūlymą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 2015 m. IV ketvirčiui – 18 670 Eur sumą. Kreditorių susirinkimas patvirtino galimas išleisti tik 13 890 Eur išlaidas. 2015 m. rugsėjo 29 d. sušauktame susirinkime administratorė, vadovaudamasis ankstesniu įpareigojimu, iš anksto argumentuodama pasiūlė patikslinti III ketvirčio administravimo išlaidų sąmatą – 17 650 Eur suma. Kreditorių susirinkimas nusprendė patikslintos administravimo išlaidų sąmatos netvirtinti.

2.3. 2015 m. gruodžio 21 d. kreditorių susirinkimui administratorė pateikė tvirtinti faktiškai patirtas 2015 m. III ketv. 13 619,45 Eur sumos išlaidas. Kreditorių susirinkimas patvirtino 13 501,47 Eur išlaidų, likusi 117,98 Eur suma buvo patvirtinta 2016 m. sausio 29 d. kreditorių susirinkime. Šiame susirinkime taip pat buvo pasiūlyta patvirtinti didesnę administravimo išlaidų sąmatą ketvirčiui – 21 900 Eur – skiriant papildomas sumas būtinoms teisinėms paslaugoms. Administratorė pateikė argumentuotą siūlymą dėl sąmatos tikslinimo. Kreditorių susirinkimas šios sumos netvirtino. 2016 m. gegužės 19 d. kreditorių susirinkimui administratorė pateikė tvirtinti faktiškai patirtas administravimo išlaidas per 2015 m. IV ketv. – 16 437,21 Eur. Kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą patvirtinti tik 13 890 Eur sumą.

2.4. Jeigu būtų patvirtintos administratorės prašytos būtinos proceso išlaidų lėšos, akivaizdu, kad sąmata nebūtų viršyta. Taip pat lyginant du ketvirčius, kai vieną ketvirtį lėšų daug sutaupyta, o kitą išleista daugiau, kreditorių susirinkimo numatyta išlaidų rekomendacija pusmečiui, t. y. dviem ketvirčiams, yra viršyta nedaug. Šios aplinkybės patvirtina, kad Unijos trumpųjų laikotarpių – ketvirčių išlaidų griežtas vertinimas, o būtent teisinių išlaidų, yra netikslingas ir nelogiškas, neatspindi tikrosios situacijos, kadangi dėl išlaidų specifikos ir nevienodo teisininkų darbų krūvio (pvz., vieną ketvirtį nevyksta jokie posėdžiai, o kitą paskirta daug posėdžių ar rengiama procesinių dokumentų) susidaro didelis išlaidų skirtumas.

2.5. Ginčijamos viršytos bankroto administravimo išlaidos susidarė dėl Unijos užsakytų ir atliktų teisinių veiksmų, t. y. pagrindinis numatytų sąmatų perviršis 2015 m. IV ketvirtį susidarė būtent dėl patirtų didesnių išlaidų advokatų teisinėms paslaugoms (nepaisant to, kad kreditorių susirinkimas, nepatvirtindamas faktiškai patirtų to ketvirčio išlaidų, nenurodė, kurių bankroto administravimo išlaidų nepriima, mano, kad jos buvo nereikalingos, nebūtinos ar nepagrįstos, administratorė, atsižvelgdama į tai, kad būtent teisinėms paslaugoms atlikti skirtas biudžetas buvo viršytas, mano, kad galbūt šios išlaidos ir buvo netvirtintos).

2.6. Administratorė pripažįsta, kad išlaidų atitinkamą ketvirtį buvo neplanuotai daugiau, nei numatė kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, tačiau jos buvo būtinos, administratorė skubiai veikė prisiimdama riziką tik Unijos interesais. Lyginant patvirtintas administravimo išlaidų sąmatas su faktiškai patirtomis kreditorių susirinkimo patvirtintomis išlaidomis, darytina išvada, jog visais atvejais administratorė išleido mažiau, nei kreditorių susirinkimas leido išleisti, t. y. mažiau, nei patvirtinta administravimo išlaidų.

2.7. Administratorė, pasinaudodama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ir teismų praktikos suformuotomis teisėmis, pakartotinai kreditorių susirinkimui teiks klausimą dėl nurodytų išlaidų tvirtinimo, pateikdama papildomą faktiškai patirtų išlaidų pagrindimą. Susirinkimui nepatvirtinus šių išlaidų, administratorė įsipareigoja pervesti viršytą sumą į Unijos sąskaitą. Nurodytą administratorės ketinimą įrodo į Unijos sąskaitą pervesta 1 000 Eur suma.

2.8. Nepaisant to, kad administratorė pripažįsta, jog Unijos administravimo išlaidų sąmata buvo viršyta 8 985 Eur, Unijai grąžintina suma yra mažesnė, nes į nurodytą 8 985 Eur sumą yra įskaičiuota SODROS iš Unijos sąskaitos neteisėtai nurašyta 2 472,62 Eur suma, t. y. šios išlaidos buvo faktiškai patirtos (bet kreditorių netvirtintos) 2013 m. vasario 28 d., t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo, SODRA iš Unijos sąskaitos nurašė iš viso 3 077,33 Lt (891,26 Eur) už Unijos 2013 m. sausio mėnesio įmokas, 2013 m. kovo 18 d. per klaidą tą pačią sumą – 3 077,33 Lt (891,25 Eur) Unija pervedė į SODROS banko sąskaitą, o vėliau – 2013 m. kovo 21 d. – buvo sumokėtos įmokos už 2013 m. vasario mėn. – 2382,81 Lt (690,11 Eur). Po bankroto bylos Unijai iškėlimo SODRAI buvo sumokėta 8 537,47 Lt (2 472,62 Eur) suma, nors, vadovaujantis anksčiau nurodytomis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normomis, įmokos, susidariusios iki bankroto bylos iškėlimo, šiam kreditoriui neturėjo būti mokamos. Nurodytą permoką (2 472,62 Eur) SODRA Unijos administratorės prašymu 2017 m. spalio 31 d. grąžino į Unijos sąskaitą. Todėl viršyta Unijos administravimo išlaidų suma (8 985 Eur) atitinkamai mažintina 2 472,62 Eur.

2.9. 2015 m. IV ketv. administratorė išmokėjo 1 002,06 Eur daugiau atlyginimo administratorei, tačiau administratorė, siekdama grąžinti nurodytą permoką, 2017 m. I ketvirtį išsimokėjo nurodyta suma (1 002,06 Eur) mažiau atlyginimo, nei buvo patvirtinta Unijos kreditorių susirinkime – už 2017 m. I ketv. administratorei buvo patvirtinta 2 193 Eur atlyginimo suma, o administratorė išsimokėjo tik 1 190,94 Eur. 2017 m. sausio mėn. buvo iš viso išrašyta sąskaitų dėl 1 715,26 sumos, o administratorei sumokėta tik 713,20 Eur. Dėl to, kas nurodyta, viršyta Unijos administravimo išlaidų suma mažintina 1 002,06 Eur.

2.10. Įvertinus tai, kas nurodyta anksčiau, t. y. kad administratorė iš SODROS 2017-10-31 susigrąžino 2 472,62 Eur sumą, administratorei už 2017 m. I ketvirtį išsimokėjus 1 002,06 Eur mažiau atlyginimo už Unijos administravimą ir administratorei į Unijos sąskaitą pervedus 1 000 Eur sumą, laikytina, kad Unijos administravimo išlaidų sąmata viršyta ne 8 985 Eur, o 4 510,32 Eur suma (8 985 – 2 472,62 – 1 002,06 – 1 000 = 4 510,32).

3. Į teismo posėdį šalių atstovai neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina šalių atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

4. Byloje nėra ginčo (šią aplinkybę savo procesiniuose dokumentuose (2018 m. rugpjūčio 6 d. atsiliepime į ieškinį, 2019 m. sausio 3 d. prašyme bylą nagrinėti nedalyvaujant) pripažįsta atsakovė UAB „Verslo konsultantai“), kad atsakovė UAB „Verslo konsultantai“, veikdama kaip Unijos bankroto administratorė, nuo bankroto pradžios iki 2015 m. gruodžio 31 d. išsimokėjo 277 174 Eur administravimo išlaidų lėšų, nors kreditorių susirinkimas buvo patvirtinęs 268 189 Eur administravimo išlaidų dydį, kurį atsakovė galėjo išsimokėti kaip Unijos bankroto administratorė, tai yra patvirtintas administravimo išlaidas administratorė viršijo 8 985,00 Eur. Administravimo išlaidų viršijimo faktas 2015 m. IV ketvirtį nustatytas ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. V4-234 „Dėl neplaninio bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ veiklos patikrinimo“, UAB „KPMG Baltics“ ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus bankrutuojančioje kredito unijoje „Švyturio taupomoji kasa“.

5. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė privalo viršytą 8 985,00 Eur administravimo išlaidų sumą grąžinti į bankrutuojančios Unijos sąskaitą, tai yra grąžinti be pagrindo išmokėtas lėšas, viršijančias kreditorių susirinkimo nutarimais patvirtintas faktines administravimo išlaidas laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2015 m. IV ketvirčio.

6. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktas numato administratoriaus pareigą vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus. ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte numatyta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis numato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

7. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis (šios dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. gegužės 1 d.) reglamentuoja, kad tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Jeigu kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos tvirtinimo šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Jeigu kreditorių susirinkimas sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas, įvertinęs atliktų išlaidų ir prisiimtų įsipareigojimų būtinumą, pobūdį, jų atitiktį įmonės ir kreditorių interesams ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011 buvo išaiškinta, jog bankrutuojančios įmonės administratorius turi bendradarbiauti su kreditorių susirinkimu. Kadangi administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), tai šias išlaidas administratorius turi naudoti atsakingai ir taupiai. Kilus abejonių, ar tam tikros išlaidos galės būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos, administratorius galėtų kreiptis į kreditorių susirinkimą, siekdamas gauti kreditorių pritarimą, ir tik tada spręsti, ar prisiimti atitinkamas išlaidas, o prireikus prašyti patikslinti (papildyti) administravimo išlaidų sąmatą

8. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje atsakovė UAB „Versko konsultantai“ pripažįsta, kad laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2015 m. gruodžio 31 d. išsimokėjo 8 985,00 Eur administravimo išlaidų daugiau, nei buvo nustatę kreditorių susirinkimai. Didesnės nei nustatytos kreditorių susirinkimo administravimo išlaidų sumos išsimokėjimą atsakovė argumentuoja tuo, kad kreditorių susirinkimų nustatytų lėšų nepakako, o kreditorių susirinkimai didesnės administravimo išlaidų sumos nenustatė. Šis atsakovės argumentas yra nepagrįstas, nes atsakovė pažeidė sprendimo 6 punkte nurodytas ĮBĮ nuostatas, be to, kaip teikiančiam bankroto administravimo paslaugas asmeniui administratorei yra žinoma, kaip yra sprendžiami ginčai dėl administravimo išlaidų tarp kreditorių ir bankroto administratoriaus, šia teise bankroto administratorė naudojasi Unijos bankroto byloje teikdama teismui skundus dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo. Todėl nesikreipdama į kreditorių susirinkimą dėl nustatytos sąmatos pakeitimo ir apmokėdama išlaidas, kurios viršija kreditorių nustatytą administravimo išlaidų sąmatą, ar išlaidas, kurios nėra numatytos, administratorė veikė savo rizika.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ŽŪB ,,Pėdžiai“ v. R. D. G., bylos Nr. 3K-3-136/2014; 2012 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012; kt.)

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 19 punktą; kt.)

11. Kadangi UAB „Verslo konsultantai“ išmokėta didesnė suma, nei ta, į kurią ji yra įgijusi teisę kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų pagrindu, trečiojo asmens turto sumažėjo tiek, kiek atsakovė viršijo kreditorių susirinkimo nustatytus maksimalius administravimo išlaidų dydžius, tarp trečiojo asmens turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo, atsakovė teisinio pagrindo išsimokėti didesnių administravimo išlaidų neturėjo, nepagrįstas atsakovės praturtėjimas egzistavo ieškinio pateikimo metu, trečiasis asmuo nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos, trečiojo asmens teisių nėra galimybės apginti kitais būdais dėl to skirtumas priteistinas taikant CK 6.237 straipsnyje įtvirtintą institutą (tokios pat nuomonės laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m gruodžio 28 d. nutartyje Nr. 2-1993-798/2018). Šios teisės normos 1 dalyje nurodyta pareiga grąžinti be pagrindo gautą turtą ar pinigines lėšas atsiranda ir tada, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskui, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (kurių ginčo atvejis neapima) (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Taigi, UAB „Verslo konsultantai“ išsimokėjus daugiau atlyginimo, nei buvo nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimais, bankroto administratorei atsiranda pareiga grąžinti jai išmokėtą kreditorių susirinkimuose patvirtintą išlaidų sąmatų ribas viršijančią sumą.

12. Bankroto administratorės argumentai dėl priteistinos sumos mažinimo atsižvelgiant į kitais laikotarpiais išsimokėtas administravimo išlaidų sumas ir atgautas lėšas iš SODROS nepagrįsti, nes vien ta aplinkybė, kad vienais laikotarpiais bankroto administratorė administruodama bankrutuojančią įmonę faktiškai išsimokėjo mažiau administravimo išlaidų, nei kreditorių susirinkimo buvo nustatyta maksimali suma, nereiškia, kad kitu laikotarpiu bankroto administratorė gali viršyti administravimo išlaidų sumą, kurią nustatė kreditorių susirinkimas, o lėšos iš SODROS buvo atgautos atsakovei vykdant bankroto administratoriaus funkcijas, už kurių atlikimą atsakovei buvo mokamas atlyginimas.

13. Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl procesinės bylos baigties

14. Bankroto administratorė, teikdama atsiliepimą į ieškinį, pridėjo įrodymus, jog dalį minėtos sumos – 1 000,00 EUR jau grąžino atsakovei, pridėjo tai patvirtinantį įrodymą, todėl iš atsakovės Unijai priteistina 7 985,00 Eur (8 985,00 EUR – 1000 EUR) be pagrindo faktiškai išmokėtų administravimo išlaidų lėšų, kurios viršijo atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimais patvirtintas faktines Unijos administravimo išlaidas, suma (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

16. Šalys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

17. Iš atsakovės valstybei priteistinas 180,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262, 263, 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies – iš atsakovės UAB „Verslo konsultantai“ trečiajam asmeniui bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ priteisti 7 985,00 Eur nepagrįstai išsimokėtų administravimo išlaidų lėšų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Verslo konsultantai“ valstybei 180,00 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis