- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2-56-1027/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00432-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- A. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. Č. (2021 m. gruodžio 28 d. teismo posėdyje)
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingridai Jakubonienei,
žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui A. G. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, terminuoto tėvo valdžios apribojimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei I. J. dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. Č., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. J. pateikė ieškinį atsakovui A. G., kuriuo prašo 1) laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus A. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, 2) pakeisti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos taikos sutarties 3 punkte nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką ir nustatyti tokią bendravimo tvarką: atsakovas bendrauja su sūnumi antrą mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val., atsakovas privalo pristatyti sūnų į jo motinos I. J. gyvenamąją vietą iki 19 val., 3) pakeisti taikos sutarties 2 punktą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą A. G. 230 Eur dydžio mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, 4) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad išlaikymas buvo priteistas prieš penkerius metus, vaikas paaugo, padidėjo jo poreikiai, atsakovo mokamas išlaikymas neužtikrina net minimalių vaiko poreikių, yra mažesnis nei nustatytas minimalus pragyvenimo lygis. Vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį reikia skirti apie 492 Eur (maistui, aprangai, higienos reikmėms, ugdymui, paruošimui į mokyklą, kurui ir kt.), yra ir įvairių nenumatytų išlaidų. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, be kita ko, niekaip neprisideda prie kasdienių vaiko poreikių tenkinimo, todėl iš atsakovo kas mėnesį priteistina 230 Eur vaiko išlaikymui. Atsakovas pastaruosius kelerius metus yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus gyvenimo, juo nesidomi, nesirūpina, nebendrauja, nei karto pagal nustatytą tvarką su sūnumi nebendravo, nėra objektyvių, nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių, kurios lemtų atsakovo negalėjimą bendrauti su vaiku, jį auklėti, todėl yra visos sąlygos laikinai riboti tėvo valdžią. Apribojus tėvo valdžią, keistina taikos sutartimi nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka ir nustatytina minimali tėvo bendravimo su vaiku tvarka, suteikiant teisę susitikti su sūnumi antrą mėnesio šeštadienį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. G. su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą į ieškinį (2021-06-29 Nr. DOK-16013) ir priešieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo (2021-09-27 Nr. DOK-23618). Nurodė, kad ieškovė iš Jungtinės Karalystės, kurioje šalys gyveno, į Lietuvą grįžo 2015 m. balandžio mėn. Metams bėgant jam buvo atimta galimybė bendrauti su vaiku. 2016 m. ieškovės siūlymu, jam atskridus į Lietuvą, buvo pasirašyta taikos sutartis. Jis grįžo į Angliją dirbti, būdamas ten visą laiką stengėsi bendrauti su sūnumi, skambindavo per Viber, Messenger programas, siųsdavo vaikui įvairius daiktus. 2019 m. liepos mėn. sūnus buvo atskridęs pas jį į Angliją, gyveno ten visą mėnesį. Atsakovas į Lietuvą grįžo prieš metus, karantino metu negalėjo susirasti darbo, turi skolų, su sužadėtine L. Č. augina sūnų A., tuoj susilauks dukters. Nėra pakankamo pagrindo taikyti laikiną tėvo valdžios ribojimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti tėvo ir vaiko interesai, ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės pažeidžia atsakovo ir jo sūnaus teises ir teisėtus interesus. Priešieškiniu atsakovas prašo sumažinti priteistą išlaikymą iki 100 Eur per mėnesį, kadangi privalo teikti išlaikymą kitiems savo mažamečiams vaikams, turtinė padėtis neleidžia teikti nei ieškovės prašomo mokėti išlaikymo po 230 Eur per mėnesį, nei priteisto išlaikymo po 130 Eur per mėnesį.
3. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.
Šalies argumentai
4. Ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovas save, savo bendravimą su vaiku sutapatina su savo mama, su tuo, kad ji bendrauja su vaiku, tačiau bendravimas su senele neatstoja bendravimo su tėvu. Tikėtina, kad atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties. Padidintą išlaikymą prašo priteisti nuo kreipimosi dėl mediacijos taikymo, kada buvo išreikšta ieškovės pozicija, kad vaikui reikalingas didesnis išlaikymas.
5. Ieškovė paaiškino, kad vaikui trūksta bendravimo su tėvu, vaikas yra hiperaktyvus, klausia, kodėl tėvas neskambina, jos vyrą vadina tėčiu, ji neišskiria savo abiejų vaikų, tačiau ji, vyras, jų vaikas yra J., ir A. nori būti J.. Taikos sutartis buvo pasirašyta jos iniciatyva, abu su atsakovu nuėjo pas advokatą, nėra prašiusi išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, niekas jai to nepatarė. Į įvaikinimo tarnybą dėl pagalbos nesikreipė. 2019 m. vaikas skrido pas senelę. Vaiko maistui kas mėnesį išleidžia apie 220 Eur, jų šeima stengiasi sveikai maitintis, neperka jokių nukainotų produktų, vaikas sveikas, sportuoja, pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) treniruotes, apetitas geras, mokykloje teikiamas nemokamas maitinimas dėl alimentų. Vaikui skirti (duomenys neskelbtini). Perka 2-3 sezonines striukes, apie 3 poras batų. Už (duomenys neskelbtini) treniruotes sumokėjo 19 Eur (už ketvirtį). Jų šeima – 4 asmenys, paskaičiavo vaikui tenkančias komunalines paslaugas už vandenį, elektrą, atliekų tvarkymą, internetą, telefoną, namo šildymą malkomis. Vaikas sveikas, tačiau perka įvairius būtinus papildus, pvz., (duomenys neskelbtini). Duoda kišenpinigių po 1-2 Eur, vaikui tenka likti ir popamokinei veiklai. Siunčia į stovyklas, apie 2 kartus per metus, viena stovykla mieste kainavo apie 120 Eur, papildomai teko skirti dienpinigiams. Vaikas gali vykti į mokyklą mokykliniu autobusu, tačiau kai nesutampa laikas veža ji, vėliau vaiką paima, namie pavalgo ir vėl jį vežą į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) treniruotes, taip pat tenka vežti (duomenys neskelbtini). Pati sveikatos problemų neturi, išsilavinimas aukštesnysis (ekonomika ir vadyba), nuo lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) specialybės, dirbs (duomenys neskelbtini), šeimos pajamos apie 1500 Eur (be vaiko pinigų). Dėl planšetės, kurią vaikui 2015 m. davė atsakovas, į galimus savininkus Anglijoje nuo 2015 m. nesikreipė, nes planšetė buvo įmautėje, ilgai nenaudojama, visai neseniai nusprendė ją pakrauti ir nuėmę įmautę pamatė lipduką, tada parašė elektroninį laišką su paklausimu, ar ji nėra vogta. 2015 m. grįžusi į Lietuvą su vaiku gyveno (duomenys neskelbtini). 2015 m. vaikas gyveno ir (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad materialiai padeda mama, brolis, skolinasi pinigų iš draugų, vis dar turi iš Anglijos atsivežtų daiktų, kuriuos galėtų parduoti. Šiuo metu yra gavęs traumą, pjaudamas malkas su pjūklu susižalojo pirštą, greitu metu galės dirbti. Šeima neišlaidauja, kavinėje buvo 1 kartą į metus, kai sužinojo, kad gims dukrytė. Prašydavo leisti susitikti su vaiku, tačiau jį ignoruodavo, viską galėdavo žinoti tik per savo mamą. 2 metus vaikus gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2016 m. buvo atskridęs į Lietuvą, ėjo į vaiko teisių apsaugos skyrių pagalbos. 2016 metais ir vėliau gyveno Anglijoje, į Lietuvą grįžo 2020 metais. Taikos sutartimi buvo nustatyta 130 Eur išlaikymo suma, taip norėjo ieškovė, jis tuo metu dirbo, turėjo skolų. Jo 3 asmenų šeimai pavalgyti per savaitę 50 Eur pakanka. A. poreikiams turėtų užtekti 260 Eur per mėnesį, jo maistui – 120 Eur per mėnesį. Išlaikymo nuo 2020 m. balandžio mėn. nemoka, nes nebeturi iš ko. Su vaiku nebendravo, nes iš vaiko atimtas telefonas. Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutartį nesikreipė. Išsilavinimas vidurinis, sveikata gera. Gauna pašalpą už vaiką iš Anglijos. (Duomenys neskelbtini), priešingai nei teigia ieškovė, neprekiauja, tik padėjo žmogui įkeldamas skelbimą savo Facebook profilyje, nes tas žmogus nemoka naudotis telefonu.
7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. Č. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad su atsakovu augina du vaikus – trejų metų sūnų ir ketverių mėnesių dukrą. Šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, nes augina vaiką. Kadangi iki grįžimo į Lietuvą dirbo Jungtinėje Karalystėje, gauna 80 svarų išmoką už sūnų. Už dukrą išmokų negauna, kol kas Lietuvoje dėl to nesutvarkyti dokumentai. Šeimos pajamos – atsakovo gaunamas minimalus atlyginimas ir išmoka už vaiką, šiek tiek padeda vyro tėvai. Sūnus lanko į darželį, mokestis priklauso nuo lankytų dienų skaičiaus, jei lanko visą mėnesį, mokestis gali siekti 50 Eur. Nuperka vaikui vitaminų, piniginius reikalus tvarko vyras.
8. Liudytoja S. K. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), I. J. į ją kreipėsi dėl sūnaus A. (duomenys neskelbtini). Bendraudama su A. mažai girdėjo apie jo biologinį tėvą, vaikas tik yra sakęs, kad neatsimena, kada su juo bendravo. Patėvis E. vaiko kalbose figūruoja dažnai. A. (duomenys neskelbtini). Vaikas nekalba, kad norėtų susitikti su tėčiu, kad pasiilgsta, tai reiškia, kad yra daug prieštaringų veiksnių. Šiuo metu neturi žinių, kad vaikui būtų kenksmingas bendravimas su tėčiu, jam žalinga nežinoti, kada galės bendrauti, ar jis tėvui rūpi.
9. Liudytoja I. Š. paaiškino, kad yra atsakovo A. G. mama. Santykiai su ieškove buvo geri, tik šiuo metu nutrūko. Nesupranta, kodėl reikalingas toks ieškinys, anksčiau gražiai bendraudavo. Šiuo metu negali prisiskambinti vaikui, jos ir jos vyro skambučiai blokuojami, o iš draugės telefono prisiskambinti pavyko. Birželio 20 d. buvo nutarta, kad atvažiuos paimti vaiko, tačiau ieškovė pasakė, kad jai yra patarta, kol vyksta procesas, neleisti bendrauti su vaiku. Atsakovo emocinis ryšys su vaiku buvo geras, atsakovas myli vaiką. Kiek gali, finansiškai remia sūnų, iš algos davė 200 Eur, pati uždirba minimalų atlyginimą. Sūnus alimentus mokėjo per asmenį Lietuvoje, nes neturėjo lietuviškos sąskaitos.
10. Liudytojas A. Š. paaiškino, kad yra atsakovo brolis. Ieškovė negražiai elgiasi, kad neduoda vaiko. Materialiai padeda broliui, nusiunčia savo dukrytės daiktus. Anglijoje A. gyveno pas tėvus, kai vaikas buvo atvykęs į Angliją, A. dirbo, negalėjo visur važiuoti su vaiku. Kai gyveno su I., A. (duomenys neskelbtini).
11. Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad atsakovas yra jo draugas. Kai išsiskyrė, A. norėdavo bendrauti su vaiku, vaiką myli. Yra skolinęsis iš jo pinigų alimentams. Kartu su atsakovu važiuodavo į prekybos vietas Anglijoje, pirkdavo savo šeimų nariams, vaikams daiktų, kuriuos A. vėliau siųsdavo sūnui, kartu yra perdavinėję siuntinius. Yra girdėjęs, kaip atsakovas bando skambinti vaikui pasikalbėti, o ieškovė nutraukia pokalbį.
12. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Įvaikinimo tarnyba) išvadoje nurodė, kad teismui nusprendus, kad yra pagrindas taikyti laikiną tėvo valdžios ribojimą, nepilnamečio vaiko interesai nebūtų pažeisti, laikinai apribojus tėvo valdžią minimalaus bendravimo tvarkos nustatymas pažeistų geriausius vaiko interesus, prašomas priteisti išlaikymas užtikrintų ne tik minimalius vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
13. (Duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad jų nepilnametis vaikas A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvens su motina, tėvas įsipareigojo teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 130 Eur, nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.
14. 2021 m. gegužės 7 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteistą išlaikymą padidinti iki 230 Eur per mėnesį nuo 2021 m. balandžio 1 d., t. y. kreipimosi į mediaciją dienos, motyvuodama tuo, kad vaikas paaugo, pasikeitė jo poreikiai, priteistas išlaikymas neužtikrina net minimalių vaiko poreikių.
15. Atsakovas priešieškiniu prašo sumažinti priteistą išlaikymą iki 100 Eur per mėnesį, kadangi privalo teikti išlaikymą kitiems dviem savo mažamečiams vaikams, turtinė padėtis neleidžia teikti nei ieškovės prašomo mokėti išlaikymo po 230 Eur per mėnesį, nei priteisto išlaikymo po 130 Eur per mėnesį.
Dėl pagrindo pakeisti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą
16. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis).
17. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
18. Pagal CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalis, 3.192 straipsnio dalį bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą tais atvejais, kai iš esmės pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį, t. y. tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar nepilnamečių vaikų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
19. Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu, tada spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. G. iš atsakovo buvo priteistas (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi, nustatytas išlaikymo dydis – 130 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės.
21. Ieškovė ieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais, taip pat tuo, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo. Taigi, ieškinys reiškiamas tuo pagrindu, kad iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai.
22. Nuo šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo praėjo daugiau nei penkeri metai. Taikos sutarties patvirtinimo metu nepilnamečiam A. G. buvo (duomenys neskelbtini), šiuo metu vaikui jau (duomenys neskelbtini) metų, vaikas lanko mokyklą ((duomenys neskelbtini)), užsiima užklasine veikla, (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini). Taigi, nuo 2016 metų, kai buvo priteistas išlaikymas, vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, sveikatos būkle, padidėjo išlaidos maistui (atsirado poreikis valgyti ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose), aprangai (ji tapo įvairesnė), higienos prekėms, laisvalaikiui (informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan). Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų, kitų kainų augimą.
23. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės (nepilnamečio vaiko poreikiai), sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą. Nustačius iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius, spręstinas išlaikymo dydžio peržiūrėjimo klausimas, t. y. koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas.
Dėl išlaikymo dydžio
24. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
25. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
27. Šioje byloje atsakovas neįrodinėjo kokia konkrečiai suma vaikui išlaikyti, jo manymu, yra pagrįsta, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaikui išlaikyti turėtų užtekti 260 Eur per mėnesį, maistui 120 Eur per mėnesį.
28. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaidos per mėnesį sudaro apytiksliai 492 Eur (neįskaitant nenumatytų išlaidų): maistui 220 Eur, drabužiams, avalynei, patalynei, rankšluosčiams 60 Eur, vaiko ugdymui, laisvalaikiui, pramogoms 40 Eur, komunalinėms paslaugoms 50 Eur, higienos ir skalbimo priemonėms 20 Eur, vaistams ir vitaminams, maisto papildams 10 Eur, kirpimui 7 Eur per mėnesį, kišenpinigiams 20 Eur, mobiliojo telefono planui 5 Eur, apie 15 Eur paruošimui į mokyklą, 180 Eur arba 15 Eur per mėnesį vasaros stovyklai, degalams 25 Eur, rinkliavoms mokykloje apie 5 Eur.
29. Teismo vertinimu, ieškovė iš dalies įrodymais pagrindė išlaidų vaikui realumą ir pagrįstumą.
30. Negali būti ginčo dėl to, kad vaikas turi gautą tinkamą ir kokybišką maistą, dėvėti tinkamus drabužius. Šalių sūnus yra augantis vaikas, sportuoja – lanko (duomenys neskelbtini) treniruotes, todėl apie 220 Eur suma maistui bei 50 Eur per mėnesį drabužiams, avalynei, šią sumą skaičiuojant kartu su nurodytomis išlaidomis rankšluosčiams, patalynei yra laikytina protinga, ne per didele suma. Įrodytomis pripažįstamos taip pat ieškovės nurodytos sumos dėl paprastai tėvų mokamų tokio amžiaus vaikams kišenpinigių (20 Eur per mėnesį arba 1 Eur per dieną, kai einama į mokyklą); išlaidų laisvalaikiui, vaiko ugdymui (40 Eur per mėnesį, įvertinus ir tai, kad šalių vaikas lanko (duomenys neskelbtini) treniruotes, už kurias ieškovės paaiškinimais mokamas 19 Eur mokestis per ketvirtį, taip pat patiriamos papildomos išlaidos aprangai, pvz., (duomenys neskelbtini) ir pan.); išlaidų higienos, skalbimo priemonėms, vaistams, vitaminams, bendra suma apie 30 Eur per mėnesį, įvertinus ir tai, kad (duomenys neskelbtini). Protingomis sumomis laikytinos nurodytos išlaidos vaiko kirpimui (7 Eur), mobiliojo telefono planui (5 Eur), pasiruošimui į mokyklą (15 Eur per mėnesį arba 180 Eur metams), degalams (25 Eur), įvertinus, kad vaikas su mama gyvena už miesto, po pamokų lanko (duomenys neskelbtini) treniruotes, su mama vyksta į (duomenys neskelbtini).
31. Į vaiko poreikių skaičiuotę įtrauktos vaikui tenkančios būsto išlaikymo išlaidos – 50 Eur komunalinėms paslaugoms. Užtikrinti vaikui būstą yra tėvų pareiga buto bei neišvengiamai yra patiriamos su tuo susijusios išlaidos. Įvertinus, kad ieškovės šeima susideda iš keturių asmenų (ieškovė, jos sutuoktinis, jų bendras vaikas bei ieškovės vaikas), ieškovės nurodytų komunalinių išlaidų už šiukšlių išvežimą (mokama už ketvirtį), elektrą, vandenį skaičiuojamos keturiems asmenims, vaikui tenkanti išlaidų dalis būtų apie 13 Eur per mėnesį. Ieškovės nurodymu, namas kūrenamas kietu kuru (malkomis), todėl papildomos vaikui tenkančios būsto išlaidos, įvertinus ieškovės gyvenamojo namo plotą ir tikėtinas kieto kuro sąnaudas, galėtų sudaryti dar apie 15 Eur per mėnesį. Pagrįsta ir įrodyta suma, skiriama komunalinėms išlaidoms, įvertinus ir tikėtinai mokamą žemės mokestį, pripažintina apie 30 Eur suma per mėnesį. Iš dalies pagrįsta pripažįstama ir nurodyta suma vasaros stovyklai. Įvertinus, kad (duomenys neskelbtini), poreikis vasaros stovyklai pripažįstamas pagrįstu ir būtinu, tačiau į bylą pateiktais duomenimis, vasaros stovykla vaikui kainavo 120 Eur, į vaiko poreikių skaičiuotę įtraukti ir kišenpinigiai, todėl į šią sumą (120 Eur arba 10 Eur per mėnesį) atsižvelgiama apskaičiuojant vaiko poreikius.
32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, įvertinus tėvų galimybes, teismas konstatuoja ieškovę pagrindus, kad nepilnamečio A. G. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 470 Eur suma. Ši aplinkybė taip pat rodo, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas po 130 Eur per mėnesį (kas sudarytų 260 Eur vaiko poreikiams per mėnesį, abiem tėvams skiriant po 130 Eur) šios bylos nagrinėjimo metu yra nepakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti ir taip pat sudaro pagrindą spręsti dėl jau priteisto išlaikymo pakeitimo.
33. Nustačius vaikui reikalingo išlaikymo dydį spręstina, kokia dalimi skyrium gyvenantis atsakovas turėtų prisidėti prie jo.
34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Valstybės išmokomis priteistinas išlaikymas nemažinamas, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
35. Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių, byloje, nesant neginčijamų įrodymų apie tai, kad šalių turtinė padėtis leistų jiems ir be valstybės pagalbos tenkinti visus nepilnamečių vaikų poreikius, ne tik būtinuosius, vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka, kurios bazinis dydis nuo 2022-01-01 siekia 73,50 Eur.
36. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ieškinio pateikimo metu nedirbo, augino (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką M. J., tačiau nurodė, kad nuo 2021 m. lapkričio mėn. pagal (duomenys neskelbtini) turėtų pradėti mokytis ir dirbti (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuosavybės teise turi gyvenamosios paskirties žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su nepilnamečiu A. G., sutuoktiniu E. J. ir judviejų sūnumi M. J., turi jos vardu registruotą lengvąją transporto priemonę. Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus duomenimis, šeimai mokama 222,40 Eur išmoka vaikams. Ieškovės paaiškinimu, tokio dydžio išmokos vaikams buvo mokamos įvertinus šeimos pajamas – ji nedirbo, vyras buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, 2022 m. turėtų būti mokamos įprastinės išmokos. Šeimos pajamos, neskaičiuojant vaiko išmokų, apie 1500 Eur per mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų nedarbinga ar turėtų sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų, išsilavinimas aukštesnysis, nenurodė turinti įsipareigojimų kreditoriams.
37. Iš teismo išreikalautų ir atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, duomenų apie įsipareigojimų kreditoriams nėra. Nuo 2021-11-16 atsakovas pagal darbo sutartį pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2021-11-23 Nr. DOK-29044). Kartu su L. Č. (trečiasis asmuo byloje) turi du nepilnamečius vaikus – (duomenys neskelbtini) gimusią A. G. ir (duomenys neskelbtini) gimusį A. G.. Nurodė gaunantis 80 svarų išmoką už vaiką iš Jungtinės Karalystės. Atsakovas ir trečiasis asmuo paaiškino dokumentų dėl išmokų vaikams Lietuvos Respublikoje kol kas nėra susitvarkę. Atsakovo nurodymu, su L. Č. ir judviejų vaikais gyvena draugų suteiktame bute. Konkrečių paskaičiavimų apie patiriamas išlaidas atsakovas bei trečiasis asmuo neteikė, žodžiu paaiškino, kad sūnaus darželis kainuoja apie 50 Eur per mėnesį, šeima gali prasimaitinti už mažesnę sumą nei nurodo ieškovė. Atsakovas į bylą pateikė duomenis 2021 m. patyręs 81 Eur išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Atsakovas teigė, kad finansiškai padeda mama, turi santaupų iš darbinių pajamų užsienyje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, turėtų sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų.
38. Teismo vertinimu, atsakovas galimai nepilnai atskleidžia savo turtinę padėtį, kadangi šeima nesikreipia dėl išmokų vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, nors nurodo jų turtinę padėtį esant sunkią, neabejotinai patiria didesnes išlaidas, nei nurodytos vienintelės pajamos (iki atsakovui įsidarbinant) – 80 svarų už vaiką, tikslių duomenų apie galimai turimas santaupas atsakovas neteikė, atsakovo mama, finansiškai padedanti sūnui, nurodė pati gaunanti minimalų atlyginimą. Tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
39. Viena vertus, ieškovės turtinė padėtis gali būti vertinama kaip sąlyginai geresnė, kadangi ieškovė nuosavybės teise gyvenamąjį būstą, jos šeimos pajamas sudaro ir sutuoktinio gaunamos pajamos (ieškovės nurodymu apie 1500 Eur), ieškovės vaikai lanko ugdymo įstaigas, kas sąlygoja platesnę pasirinkimo galimybę darbinėje srityje, ieškovė turi pareigą išlaikyti du, atsakovas tris nepilnamečius vaikus. Kita vertus, atsižvelgiama į tai, kad ieškovės sutuoktinis teisinės pareigos išlaikyti šalių nepilnametį vaiką neturi. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, kad vaikas gyvena su motina, kuriai tenka kasdieniniai vaiko aprūpinimo ir išlaikymo rūpesčiai, didesnė našta jį globojant kiekvieną dieną, tenkinant neplanuotus vaiko poreikius.
40. Atsakovas nesutikimą su ieškovės reikalavimu mokėti vaiko išlaikymui 230 Eur per mėnesį bei pareikštą reikalavimą iš jo priteistą 130 Eur išlaikymą sumažinti iki 100 Eur per mėnesį grindė savo sveikatos būkle, pareiga išlaikyti kitus savo mažamečius vaikus, darbinių pajamų neturėjimu bei ribotomis galimybėmis jų gauti. Taigi, priešieškinis buvo pareikštas tuo pagrindu, kad pasikeitė atsakovo turtinė padėtis.
41. Bylos nagrinėjimo metu, po priešieškinio pateikimo atsakovas pateikė duomenis, kad įsidarbino – šiuo metu atsakovas dirba, gauna darbines pajamas. Atsakovo turėtos sveikatos problemos dėl sužaloto piršto buvo trumpalaikės, jos nesutrukdė atsakovui įsidarbinti ir dirbti. Kitų duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, dėl kurios jis turėtų ribotą darbingumą, į bylą nepateikta. Vaiko gimimo aplinkybė savaime nereiškia, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, lyginant ją su teismo sprendimo priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Šių aplinkybių pagrindu konstatuojama atsakovą neįrodžius priteisto vaikui išlaikymo sumažinimo pagrindų – iš esmės pablogėjusios atsakovo turtinės padėties, taip pat ir iš esmės sumažėjusių vaiko poreikių.
42. Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingas ir turi visas galimybes dirbti, uždirbti bei taip užtikrinti pakankamą išlaikymą visiems savo vaikams (ieškoti geriau apmokamo ar papildomo darbo), teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, o atsakovo reikalavimą dėl priteisto išlaikymo sumažinimo atmesti ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių, kitų jų nepilnamečių vaikų teises, interesus.
43. Pagal kasacinio teismo praktiką, turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama, todėl didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle bei didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
44. Plėtodamas praktiką dėl padidinto išlaikymo mokėjimo prievolės pradžios momento kasacinis teismas nurodė, kad pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
45. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsniu, nuo 2020-01-01 sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena, taikoma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka – privalomoji mediacija. Ir esant pasikeitusiems vaiko poreikiams bei išlaikymą privalančiam teikti asmeniui turint galimybę teikti didesnį išlaikymą visų pirma privaloma inicijuoti privalomąją mediaciją. Ieškovė prašymą padidintą išlaikymą priteisti nuo 2021-04-01 grindžia tuo, kad kreipdamasi į mediatorių pranešė atsakovui apie padidėjusius vaiko poreikius. Iš prie ieškinio pridėtos pažymos dėl privalomosios mediacijos matyti, kad ieškovė dėl privalomosios mediacijos kreipėsi 2021 m. kovo 31 d., atsakovas nurodė žinojęs apie mediacijos procesą, taigi tada atsakovui tapo žinoma apie ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo ir atitinkamai didesnio išlaikymo reikalingumo. Laikomi įrodytais padidėję vaiko poreikiai 2021 m. kovo 31 d., kada ieškovė atliko būtinus ir teisiškai reikšmingus veiksmus prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl padidinto išlaikymo priteisimo, kadangi vaikas lankė (duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad baigus privalomosios mediacijos procedūrą ieškovė būtų delsusi teismui teikti ieškinį dėl padidinto išlaikymo, byloje nėra duomenų apie sveikatos ar kitas problemas, galėjusias atsakovui trukdyti įsidarbinti, gauti darbinių pajamų vaiko išlaikymui.
46. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), ieškovės prašymas padidintą išlaikymą priteisti nuo 2021 m. balandžio 1 d., siejant jį su kreipimusi dėl privalomosios mediacijos taikymo, tenkintinas, padidintas išlaikymas po 200 Eur per mėnesį šiuo sprendimu priteisiamas nuo 2021-04-01, kai ieškovė atliko būtinus ir teisiškai reikšmingus veiksmus prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl padidinto išlaikymo priteisimo, pranešdama atsakovui apie nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimą ir atitinkamai didesnio išlaikymo reikalingumą.
47. Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl reikalavimo laikinai riboti tėvo valdžią ir bendravimo tvarkos pakeitimo
48. Ieškinyje keliamas reikalavimas dėl laikino tėvo valdžios apribojimo atsakovui, nustatant minimalią bendravimo su sūnumi tvarką – antrą mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val. Ieškovė šį reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas nuo 2014 m., kai šalys nustojo gyventi kartu, vengia rūpintis vaiku, yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus gyvenimo, juo nesidomi, nesirūpina, nebendrauja, nei karto pagal nustatytą tvarką su sūnumi nebendravo, nėra objektyvių aplinkybių, kurios lemtų atsakovo negalėjimą bendrauti su vaiku, jį auklėti.
49. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.
50. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį.
51. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (Nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72).
52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi patvirtintus šalių pasirašytą taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, vaikui mokėtino išlaikymo. Atsakovas nurodė, kad taikos sutartis buvo pasirašyta ieškovės iniciatyva, ieškovė tai patvirtino 2021 m. spalio 26 d. teismo posėdžio metu. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nei karto pagal nustatytą tvarką su vaiku nebendravo, tačiau iš šalių, liudytojų paaiškinimų matyti, kad nustatant bendravimo su sūnumi tvarką atsakovas gyveno Anglijoje, o ieškovė – Lietuvoje. Iš bendravimo tvarkos nuostatų matyti, kad ji labiau orientuota į tokią situaciją, kai vaikas ir tėvas gyvena bent jau vienoje valstybėje ar protingomis laiko sąnaudomis įveikiamu atstumu vienas nuo kito, kadangi joje numatyta tėvo teisė ir pareiga, be kitų, kiekvieno mėnesio pirmą ir trečiąjį šeštadienį paimti sūnų iš jo ir motinos gyvenamosios vietos ir sekmadienį pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą. Visa tai rodo, kad jau 2016 metais tiek ieškovė, tiek atsakovas nevertino realių galimybių vykdyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, aptartą šalių pasirašytoje bei teismui pateiktoje patvirtinti taikos sutartyje.
53. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016-2018 m. atsakovas matėsi su sūnumi, išlaikymas buvo mokamas, 2019 m. vaikas buvo nuskridęs į Angliją, nors šalys skirtingai vertina šios viešnagės aplinkybes: ieškovė nurodo, kad vaikas skrido ne pas tėvą, o pas senelę, atsakovo mamą, atsakovas nurodo, kad vaikas skrido pas jį, jis pramogavo su vaiku, tačiau dėl darbinių įsipareigojimų negalėjo vaikui skirti viso laiko, trečiasis asmuo L. Č. nurodė, kad kai vaikas buvo Anglijoje, ji pabūdavo su vaiku, nes tuo metu namuose prižiūrėdavo savo sūnų, tuo metu dirbo ir atsakovas, ir jo mama.
54. Atsakovas paaiškino, kad gyventi į Lietuvą grįžo 2020 m. pradžioje, prasidėjus pandemijai, šiuo metu su sugyventine ir judviejų vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Tik iš dalies sutinkama su bylos nagrinėjimo metu atsakovo išsakytais argumentais dėl negalėjimo bendrauti su vaiku dėl pandemijos metu nustatytų ribojimų, kadangi griežti ribojimai, draudžiant ir judėjimą tarp savivaldybių, buvo nustatyti tik tam tikrais laikotarpiais, kitais laikotarpiais atsakovui nebuvo ir nėra trukdžių vykti pasimatyti su vaiku, taip pat nėra jokių draudimų nuolat palaikyti ryšį su vaiku telekomunikacijų priemonėmis. Tačiau tuo pačiu atsižvelgiama, kad šalims nustojus gyventi skyriumi jų tarpusavio bendravimas nesusiklostė, bylos nagrinėjimo teisme metu, tikėtina, pablogėjo, kas taip pat turi neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko galimybei bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, vaiko klausimais bendraujama per atsakovo mamą I. Š.. Atsakovas, taip pat liudytoja apklausta I. Š. nurodė, kad ne visada gali prisiskambinti vaikui, būdavo, kad prisiskambindavo, tačiau mama tai pakviesdavo vaiką valgyti, tai pasakydavo kažką kitą, dėl ko vaikas turėdavo baigti pokalbį, liudytoja I. Š. taip pat paminėjo atvejį, kai buvo sutarta, kad 2021 m. birželio 20 d. ji paims vaiką ir vešis pabūti į (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė atsisakė išleisti vaiką, motyvuodama tuo, kad jai yra patarta bylos nagrinėjimo metu vaiko neišleisti. Iš dalies ieškovės nepasitenkinimas vaiko buvimu pas jo močiutę, atsakovo mamą, yra užfiksuotas ir Įvaikinimo tarnybos išvadoje, kai šeimos aplinkos sąlygų tyrimo metu ieškovė nurodė, kad vaikas namo grįžta visas išsibalansavęs. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad atsakovas ir grįžęs į Lietuvą nesilaiko bendravimo tvarkos, bendravimą stengiamasi palaikyti per vaiko močiutę, atsakovo mamą, susidarė iš dalies ir dėl tarp vaiko tėvų esančios situacijos.
Žemesnės instancijos teismas
55. Liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) S. K., teikianti (duomenys neskelbtini), nurodė neturinti žinių, kad vaikui būtų kenksmingas bendravimas su tėčiu.
56. Nepilnametis A. G., išklausant jo nuomonę per Įvaikinimo tarnybos specialistus, nurodė, jog su tėvu bendrauti nenori, vėliau patikslino, kad nebenori, nes seniau norėdavo (Vaiko nuomonės išklausymo aktas prie Įvaikinimo tarnybos 2021 m. liepos 30 d. išvados). Kaip paaiškino ir liudytoja S. K., (duomenys neskelbtini).
57. Paprastai nustačius, kad tėvai ar vienas iš tėvų vengia atlikti savo tėvo pareigas, nesirūpina vaiku, vaiko teisių apsaugos institucijoje registruojamas vaiko teisių apsaugos pažeidimo atvejis, inicijuojamas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos ir tik įsitikinus, kad per tam tikrą laikotarpį padėtis nesikeičia, vaiko teisių apsaugos institucija kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto ar terminuoto tėvo valdžios ribojimo.
58. Nagrinėjamu gi atveju iš karto ieškiniu prašoma laikinai riboti atsakovo tėvo valdžią ir nustatyti minimalų vaiko ir tėvo bendravimą. Ieškovė nurodė, kad nebuvo pasikreipusi į vaiko teisių apsaugos institucijas dėl pagalbos užtikrinant vaiko ir tėvo bendravimą. Teismui patvirtinus taikos sutartį ji šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tai šalims išaiškinta (duomenys neskelbtini) teismo nutartyje patvirtinant jų sudarytą taikos sutartį.
59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas). Tuo pačiu kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų valdžios apribojimas – tai kraštutinė priemonė, taikytina tais atvejais, kai nustatoma, kad tėvas (motina) nededa pastangų ir nepakeičia savo elgesio, toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, nesirūpina jais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 39 punktas). CK 3.170 straipsnyje nustatyta ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga bendrauti su vaiku. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikomos sankcijos, viena iš kurių - CPK 771 straipsnyje nustatytos sankcijos už teismo sprendimo nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Šalių paaiškinimais, tai matyti ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nei viena iš šalių nesikreipė į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, nors ieškovė kaltina atsakovą nevykdant bendravimo tvarkos, o atsakovas kaltina ieškovę sudarant trikdžius bendrauti su vaiku.
60. Ieškovės į bylą teikti įrodymai dėl jos atžvilgiu 2010 m. liepos mėn. galimai panaudoto fizinio smurto, atsakovo turėtų skolų, išsakyti argumentai dėl tikslingumo ir vaiko noro turėti J. pavardę nepatvirtina byloje nustatytinų aplinkybių, sudarančių pagrindą laikinam tėvo valdžios ribojimui. Jei šalys bendru sutarimu nuspręstų, jog skirtinga vaiko ir šeimos, kurioje vaikas nuolat gyvena, pavardė neatitinka geriausių jo interesų, dėl vaiko pavardės pakeitimo jos gali kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333, nustatyta tvarka.
61. Apibendrinus išdėstytus argumentus, siekiant proporcingos šalių ir vaiko interesų pusiausvyros, darytina išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti vieną iš griežčiausių atsakovo tėvo teisių ir pareigų savo sūnui įgyvendinimą suvaržančią priemonę – laikiną tėvo valdžios apribojimą, kadangi laikinas tėvo valdžios ribojimas, nustatant minimalią bendravimo tvarką, nagrinėjamoje situacijoje būtų skubotas (ne laiko, kurį nebendraujama su vaiku, ką bylos nagrinėjimo metu akcentavo ieškovė, bet neišnaudotų priemonių atkurti tėvo ir vaiko ryšį, užtikrinti jų bendravimą prasme), formalus ir neatitiktų geriausių vaiko interesų.
62. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl laikino tėvo valdžios ribojimo bei (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos bendravimo tvarkos pakeitimo, nustatant minimalią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79, 93 straipsniai).
64. Ieškovė 2022 m. sausio 19 d. pateikė prašymą atlyginti iš viso 2198 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovė patyrė 2048 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (658 Eur (CPB-1687), 150 Eur (2021-08-30 Nr. DOK-21065), 640 Eur (2021-10-06 Nr. DOK-24791), 150 Eur (2021-10-26 Nr. DOK-26651), 150 Eur (2021-11-23 Nr. DOK-29123), 150 Eur (2021-12-28 Nr. DOK-32418), 150 Eur (2022-01-19 DOK-1561)). Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio.
65. Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimu buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, atleidžiant tiek nuo žyminio mokesčio, tiek nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas (2021-09-03 Nr. DOK-21536). Atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 99 Eur (2021-10-21 Nr. DOK-26249).
66. Sprendimu patenkinta 70 proc. ieškovės turtinio pobūdžio reikalavimų (230 Eur-130 Eur = 100 Eur, 100 Eur x 12 = 1200 Eur - ieškinio suma pagal ieškovės reikalavimą; 200 Eur – 130 Eur = 70 Eur, 70 Eur x 12 = 840 Eur - patenkintų reikalavimų dalis; 840 Eur x 100/1200 Eur = 70 proc.), ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimas atmestas. Bendrai ieškinys patenkintas iš dalies – patenkinta 35 proc. ((70+0)/2) ieškovės reikalavimų. Atsakovo priešieškinis atmestas.
67. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgiant į atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, iš dalies tenkinant ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 716,80 Eur (2048 Eur x 35 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).
68. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, kad bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, todėl ieškovei grąžinamas jos sumokėtas žyminis mokestis.
69. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, valstybės naudai iš ieškovės priteistina 64,35 Eur (99 Eur x 65 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96, 99 straipsniai).
70. Byloje susidarė 12,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, valstybės naudai iš ieškovės priteistina 7,89 Eur (12,14 Eur x 65 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).
71. Kadangi atsakovas buvo atleistas tiek nuo žyminio mokesčio, tiek nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 2 punktu iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 716,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 64,35 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmoka turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630, bei 7,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmoka turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Grąžinti ieškovei I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymu.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.