Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-899-273/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-23
Bylos Nr.: e2A-899-273/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-01545-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Edita Šliumpienė
Ieškovas: N. G.
Atsakovas: J. Ž.

Kategorijos

2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas

Civilinė byla Nr. e2A-899-273/2022(Proceso Nr. 2-13-3-01545-2021-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. atstovo advokato L. S. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-97-470/2022 pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui J. Ž. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir tėvo valdžios laikino apribojimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. Ž. nepilnametei M. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini), 400 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 15 d. nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės; ieškovė prašė taikyti atsakovui laikiną tėvo valdžios apribojimą nepilnametės dukters M. Ž. atžvilgiu.

2. Ieškovė nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimu, nutraukus šalių santuoką, iš atsakovo dukrai priteisto 130 Eur (400 Lt) išlaikymo kas mėnesį nepakanka. Ieškovė dėl pandemijos įvestų griežtų ribojimų prarado pastovias darbines pajamas, nes buvo išleista dalinai apmokamoms atostogoms. Šiuo metu ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 1 312 GPB (1 519 Eur) į rankas. Dukra mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, turi specialių poreikių dėl įgimtos ligos ir mokosi pagal specialųjį ugdymo planą. Atsakovas dukra visiškai nesirūpina, prie jos išlaikymo prisideda tik minimaliai ir tik jos paragintas. Atsakovas turi visas sąlygas teikti prašomą 400 Eur išlaikymą, tačiau neišlaiko vaiko, vengia bet kokio bendravimo su dukterimi.

Atsiliepimas

3. Atsakovas J. Ž. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nenurodė jokių esminių aplinkybių, dėl ko reikia keisti priteisto išlaikymo sumą. Atsakovas geranoriškai teikia 180 Eur per mėnesį išlaikymą, t. y. moka didesnį išlaikymą, nei teismo priteista suma. Nurodė, kad atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, augina 2019 m. sausio 31 d. gimusią dukrą, šeimos poreikiams yra pradėjęs statytis gyvenamąjį namą, statyboms yra paėmęs 48 000 Eur paskolą. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas jam taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą niekuo nepagrįstas, nes dukrą jis išlaiko, vaiko niekuomet neišsižadėjo, ja rūpinasi, tačiau pilnavertiškai tai atlikti nėra galimybės, nes ieškovė su dukra gyvena ne Lietuvoje. Be to, jo galimybę bendrauti su dukterimi riboja pati ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, padidino Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1056-292/2014 iš atsakovo priteistą išlaikymą M. Ž. , ir priteisė iš atsakovo išlaikymą po 290 Eur kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos 2021 m. birželio 29 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovei 675 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 57,60 Eur žyminio mokesčio; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.

5. Dėl išlaikymo. Teismas nustatė, kad šalys yra M. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimu, patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią atsakovas dukters išlaikymui turi mokėti po 400 Lt (115,84 Eur) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas išlaikymą dukrai teikia, tačiau ieškovės teigimu, išlaikymas yra nereguliarus ir vaiko materialinių poreikių nebepatenkina. M. Ž. 2018 metais buvo atlikta pirmoji, o 2020 metais antroji akių operacijos, 2017 metais dukrai diagnozuotas 16-os chromosomos dalies trūkumas (mikrodelecinis sindromas), dėl ko iš esmės pasikeitė M. Ž. išlaikymui reikalingų lėšų poreikis. Ieškovės nuomone, dukters poreikių užtikrinimui šiuo metu būtina skirti nuo 800 Eur iki 1 200 Eur per mėnesį.

6. Teismas nustatė, kad atsiradę M. Ž. susirgimai lėmė papildomas vaiko priežiūros išlaidas, dėl ko išlaikymas turi būti padidintas. Nurodė, kad negalima patikrinti ieškovės lentelėje įrašytų dydžių objektyvumo, kadangi ieškovė su dukterimi gyvena Jungtinėje Karalystėje ir lėšų poreikis nurodytas pragyvenimui būtent toje valstybėje. Teismas šiuo atveju orientaciniu rodikliu išlaikymo dydžiui nustatyti laikė dydį, vidutiniškai atitinkantį vaiko poreikius Lietuvoje. Teismas taip pat vadovavosi orientaciniu minimalios mėnesio algos (MMA) kriterijumi, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. Lietuvoje yra 730 Eur, kas atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro 518 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius motina (tėvas) neprivalo teikti detalių įrodymų, pagrindžiančių ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui, todėl šiuo atveju, vertinant įrodymus ir vaiko poreikius, nepasisakoma dėl išlaikymo dydžio, lygaus 1 MMA sumai (atskaičius mokesčius) poreikio, bet vertintina tik ta ieškinio dalis, kuri viršija šį dydį. Teismas nustatė, kad siekiant užtikrinti specifinių susirgimų turinčio vaiko poreikius, šalių dukrai reikalingos 275 Eur/mėn. papildomos išlaidos. Būtiniems vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 793 Eur (518+275). Teismas iš nurodytos sumos atėmė 80,00 GPB per mėnesį, kas atitinka 95 Eur Jungtinėje Karalystėje mokamus vaiko pinigus ir sprendė, kad vaiko išlaikymui reikalingas lėšų dydis per mėnesį vidutiniškai sudaro 698 Eur (793-95).

7. Teismas nustatė, kad ieškovės darbo užmokestis yra apie 1 565 Eur (1 315 GBP) per mėnesį, ji su tėvais gyvena nuomojamame name, kartu su jais pusiau moka nuomos mokestį 218 Eur, komunalinių paslaugų mokesčius 166 Eur, duomenų apie jos turimą nuosavybės teise nekilnojamą ar kilnojamą turtą ieškovė nepateikė. Atsakovo pajamos sudaro 697 Eur per mėnesį, ieškovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, garažas, 2008 m. gamybos automobilis, atsakovas turi 48 000 Eur skolinį įsipareigojimą, kurį įvykdyti privalo iki 2021 m. gruodžio 23 d. Teismas, įvertinęs šalių amžių, darbingumą ir pateiktus dokumentus, konstatavo, kad šalys turi maždaug lygias galimybes ir sąlygas teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad dukters poreikiai paskaičiuoti pagal pragyvenimo standartus taikomus Jungtinėje Karalystėje bei į tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį taip pat privalo išlaikyti, ir šią aplinkybę vertino kaip itin reikšmingą ir sąlygojančią sprendimą padidinti priteistą išlaikymą tiek, kad kito nepilnamečio vaiko interesai gauti pakankamą materialinį išlaikymą nenukentėtų. Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovui turi būti nustatyta 290 Eur per mėnesį išlaikymo suma.

8. Dėl reikalavimo laikinai apriboti tėvo valdžią. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo atsakovui laikinai apriboti tėvo valdžią jų nepilnametės dukters atžvilgiu iš esmės dėl dviejų aplinkybių, t. y. dėl to, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo dukters auginimo ir priežiūros, nereguliariai teikia išlaikymą dukrai, o taip pat dėl to kad jis, dukrai nustačius genetinį susirgimą, ilgą laiką delsė atlikti reikalingus medicininius tyrimus. Nustatė, kad ieškovė su dukra daug metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsakovas neturi išlaikymo įsiskolinimo, yra atlikęs ieškovės prašymu genetinius tyrimus, reikalingus patikslinti dukters diagnozę. Atsakovo pateikti į bylą šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis duomenys parodo, jog atsakovas nevengia bendravimo su dukterimi, tačiau jų ryšį stipriai veikia dukrai nustatyti bendravimo sutrikimai, dažnai ji atsisako kalbėtis su tėvu, todėl toks dukros pasirinkimas paaiškinamas ne netinkamu tėvo elgesiu, bet jai nustatytais bendravimo apsunkinimais. Teismas nustatė, kad šalių duktė yra uždara, vengia svetimų žmonių, jai sunku prisitaikyti ne tik prie suaugusiųjų, bet ir prie bendraamžių, mokymosi procese jai parinkta specializuota programa, dėl apsunkinto bendravimo net buvo įtartas autizmo sindromas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad šiuo metu nėra jokių pagrindų, numatytų CK 3.180 straipsnio 1 dalyje, galinčių sąlygoti reikalavimo dėl tėvo valdžios laikino ribojimo patenkinimą, todėl ieškovės reikalavimą dėl tėvo valdžios laikino apribojimo atmetė.

9. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas 73 %, o reikalavimas dėl tėvo valdžios laikino apribojimo atmestas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 675 Eur. Nurodė, kad iš atsakovo valstybei turi būti priteista 57,60 Eur žyminio mokesčio suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visa apimtimi. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

10.1. Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir ieškovės pateiktus įrodymus, padarytos klaidingos išvados, nesilaikyta CPK 185 str. 1 d. ir 263 str. nustatytų teismo pareigų.

10.2. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas atimdamas 95 Eur sumą iš vaiko poreikius tenkinančios sumos nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kurioje konstatuojama, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Teismas nustatydamas 290 Eur/mėn. išlaikymo dydį nesivadovavo LAT suformuota praktika, todėl M. Ž. poreikių tenkinimui turėjo būti priteista 400 Eur/mėn. dydžio išlaikymas.

10.3. Dėl tėvų turtinės padėties vertinimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog dėl objektyvių priežasčių jis neturi galimybių gauti didesnių pajamų. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad jis yra nedarbingas ar ribotai darbingas, kad neturi galimybių gauti didesnes pajamas, atsakovas nenurodė, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovo ribotos finansinės galimybės yra sąlygotos ne objektyvių, o subjektyvių priežasčių, arba atsakovo nenoro siekti gauti didesnes pajamas, arba dėl tikrosios savo finansinės padėties (ir pajamų) slėpimo. Atsakovas, sužinojęs apie ieškovės ketinimus kreiptis į teismą, dar 2020 metų pabaigoje pradėjo dirbtinai bloginti savo turtinę padėtį. Atsakovo turtinė padėtis negalėjo drastiškai pasikeisti per kelių mėnesių laikotarpį. Aiškinantis atsakovo individualia veikla vykdomą verslo modelį, nustatyta, kad atsakovas oficialiai uždirba minimalias lėšas, tačiau tikroji situacija yra visai kitokia. Atsakovo socialiniuose tinkluose skelbiamos naujos brigados nariai galimai vykdo individualią veiklą, kurią yra registravę savo vardu, todėl pajamos gautinos išrašant sąskaitas už atsakovo brigados atliktus darbus yra kiekvieną kartą pateikiamos kito asmens vardu. Teismas neįvertino, kad 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovas įsidarbino UAB „Expolita“, priklausančioje jo draugo giminaičiams. Atsakovas, žinodamas, apie ieškovės ketinimus kreiptis į teismą ir bandydamas išvengti prievolės teikti didesnį išlaikymą, visais įmanomais būdais slėpė realią turtinę padėtį prisidengdamas nedidele alga ir finansiniais įsipareigojimais. Teismas neįvertino, kad atsakovo ir jo sutuoktinės bendros pajamos sudaro apie 2 500 Eur/mėn. Teismas neįvertino, kad ieškovei, su kuria gyvena dukra, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

10.4. Dėl reikalavimo laikinai apriboti tėvo valdžią. Po bylos išnagrinėjimo atsakovas ir toliau neprisideda nei prie vaiko auklėjimo, jo lavinimo, nei prie saugios aplinkos kūrimo, todėl teismas netinkamai įvertino atsakovo elgesio pasikeitimus, kurie privalo būti pastovūs ir duodantys realių rezultatų. Laikinas tėvo valdžios apribojimas nesukels neigiamų emocinių pasekmių vaikui, laikino tėvo valdžios apribojimo atveju atsakovo bendravimo su vaiku teisė išlieka, todėl atsakovas teigiamais veiksmais keisdamas savo elgesį, gali atkurti prarastą artimą ryšį su vaiku. Teismas netinkamai vertino pateiktus rašytinius įrodymus ir konstatuodamas, jog atsakovas ieškovės prašymu yra atlikęs genetinius tyrimus, reikalingus patikslinti dukros diagnozę, padarė nepagrįstą išvadą. Ieškovė dėl tyrimų į atsakovą kreipėsi 2017 m. rugsėjo mėn., o atsakovas pateikė išrašą iš medicininių dokumentų tik 2018 m. lapkričio 23 d. Toks atsakovo neveikimas traktuotinas, kaip priešingas vaiko interesams, kadangi gautame išraše yra minima antroje santuokoje besilaukianti moteris, dėl kurios ir buvo daromas tyrimas dėl genetinių ligų prognozių tikimybės vertinimo gimsiančiam vaikui. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, šių rašytinių įrodymų neįvertino. Teismas nevertino, kad ieškovė net du kartus kreipėsi į valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, jog ši paragintų atsakovą atnaujinti santykius su dukra, tačiau nei institucijos, nei pačios ieškovės raginimai jokių rezultatų nedavė. Byloje esančioje išvadoje, kurią pateikė Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, nurodyta esant tikslinga atsakovui laikinai apriboti tėvo valdžią M. Ž. , atžvilgiu. Teismas turėjo atsižvelgti į prioritetinius vaiko interesus. Teismas vertindamas tik atsakovo teiginius apie jo padarytas klaidas ir nesupratimą dėl tikrosios tėvo valdžios sąvokos prasmės bei neįsigilinimą į šio teisinio instituto sąvoką bei jam atsirasiančių teisinių pasekmių, išimtinai vertino tik atsakovo pateiktą klaidinančią įvykių interpretaciją, taip pažeisdamas nešališkumo, rungimosi bei lygiateisiškumo principus.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą ir prijungti naujai pateikiamus įrodymus. Atsiliepime atsikirsdamas į apeliacinio skundo motyvus nurodė tokius argumentus:

11.1. Dėl išlaikymo. Ieškovė nepagrindė, kad vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga ne mažesnė kaip 800 Eur suma, kad vaiko poreikiai pasikeitė. Ieškovės turtinė padėtis yra iš esmės pagerėjusi, nes šiuo metu ji gauna pakankamai didelį atlyginimą ir gyvena materialiai aprūpintą gyvenimą, o informacijos apie visą jos turtinę padėtį ieškovė neatskleidė. Apeliantės nurodyta informacija patvirtina, kad atsakovas imasi visų įmanomų priemonių vaikams išlaikyti: dirba pagal darbo sutartį, vykdo individualią veiklą, gauna ne minimalų darbo užmokestį. Atsakovas nesiekė bloginti savo turtinės padėties. Pagal 2020 m. pajamų deklaraciją atsakovo pajamos 5078,96 Eur apskaičiuotos pagal faktinius apskaitymus, nuo kurios dar yra skaičiuojamas pajamų mokestis. Apeliantės argumentai apie atsakovo turimą brigadą yra niekuo nepagrįsti.

11.2. Dėl reikalavimo laikinai apriboti tėvo valdžią. Nėra CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų taikyti atsakovui laikiną tėvo valdžios apribojimą. Sprendžiant tėvo valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvo pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu.

11.3. Dėl naujų įrodymų prijungimo. Apeliantės teiginiams, kad atsakovas po teismo sprendimo priėmimo nesirūpina dukra, paneigti pridedami susirašinėjimai su ieškove po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos bei mokėjimai dukros išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeistas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui bei atmestas ieškovės reikalavimas dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

14. Atsakovas J. Ž. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: mokėjimus dukters išlaikymui, atliktus po teismo sprendimo priėmimo bei susirašinėjimo su ieškove, po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kopijas.

15. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija naujus įrodymus atsisako priimti, kadangi jie gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, be to, atsakovas nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme.

Dėl išlaikymo dydžio

16. Byloje nustatyta, kad šalių – N. G. ir J. Ž. santuoka nutraukta 2014-03-14 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1056-292/2014 bei patvirtinus šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį iš atsakovo J. Ž. dukters M. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteista po 400,00 Lt ( 115,84 Eur) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Kadangi dėl dukters sveikatos problemų iš esmės pasikeitė M. Ž. reikalingų lėšų poreikis, todėl ieškovė prašo priteistą išlaikymą iš atsakovo padidinti iki 400 Eur per mėnesį.

17. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. sprendimu, atsižvelgęs į išaugusius šalių dukters poreikius, į tai, kad atsakovas išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką bei išanalizavęs šalių turtinę padėtį, ieškinį tenkino iš dalies ir padidino iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 290 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

18. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodo tokius motyvus: teismas nepagrįstai iš vaiko poreikius tenkinančios pinigų sumos atėmė 95 Eur valstybės skiriamą išmoką vaikui; teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog dėl objektyvių priežasčių jis neturi galimybių gauti didesnių pajamų; teismas neįvertino, kad atsakovo ir jo sutuoktinės bendros pajamos sudaro apie 2 500 Eur/mėn.

19. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis).

20. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

21. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

22. Ieškovė byloje nurodžiusi, kad šiuo metu dukters poreikiams patenkinti būtina didesnė suma, nes vaiko poreikiai išaugo, atsirado pasekmės, sąlygotos genetinės ligos, o būtent: 2016 metais pastebėta, jog M. nespėja atlikti mokykloje skiriamų užduočių, jai sunku susikaupti; mergaitei buvo nustatytas imuninės sistemos nepakankamumas, diagnozuotas genetinis susirgimas; šiuo metu M. Ž. yra konsultuojama įvairių privačių specialistų, t. y. neurologų – pediatrų, logopedo. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad priteistas išlaikymas nepatenkina dabartinių dukters poreikių, todėl yra pagrindas priteistą išlaikymą padidinti.

23. Kadangi minimali mėnesio alga Lietuvoje nuo 2022 m. sausio 1 d. atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro 518 Eur per mėnesį, todėl vertinant įrodymus ir vaiko poreikius teismas nepasisakė dėl išlaikymo dydžio 518 Eur sumai, bet vertino tą ieškinio dalį, kuri viršija šį dydį ir nustatė, kad M. Ž. reikalingo papildomo ugdymo ir gydymo išlaidos per mėnesį sudaro 275 Eur. Teismas sprendė, kad iš viso vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 793 Eur (518,00+275,00). Kadangi ieškovė gyvena Jungtinėje Karalystėje ir valstybės mokami vaiko pinigai per mėnesį sudaro 80 GPB, kas atitinka 95 eurus, todėl teismas šia suma sumažino vaiko išlaikymui reikalingą lėšų dydį ir nustatė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 698 Eur.

24. Teismas, išanalizavęs šalių turtinę padėtį nustatė, kad N. G. darbo užmokestis įmonėje „Recticel“ siekia apie 1565,00 Eurų (1315,00 GBP) per mėnesį, ji su tėvais gyvena nuomojamame name, kartu su jais pusiau moka nuomos mokestį 218,00 Eur, komunalinių paslaugų mokesčius 166,00 Eur. Atsakovas J. Ž. dirba pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą Nr. 883981, pagal kurią nustatyta veikla – kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai, statybos ir inžinerinės statybos darbų mašinų ir įrenginių nuoma ir išperkamoji nuoma bei pagal darbo sutartį UAB „Expolita“ pameistriu. Pagal pateiktą į bylą pastarosios įmonės pažymą vidutinės pajamos iš šios darbovietės sudaro 697,00 Eur per mėnesį. Ieškovas ir jo sutuoktinė yra įsigiję žemės sklypą su statiniais (išduotas leidimas statyboms) (duomenys neskelbtini), atsakovas nuosavybės teise valdo garažo boksą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra įgijęs 2008 m. gamybos automobilį NISSAN PRIMASTAR. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas turi 48 000,00 Eur skolinį įsipareigojimą Nerijui Cesiuliui, jį įvykdyti privalo iki 2021-12-23. Atsakovo paaiškinimu, iš šių lėšų yra statomas jo šeimos gyvenamasis namas, kurį pastatęs įkeis bankui, o gautomis paskolos lėšomis grąžins skolą kreditoriui. Be to, atsakovas augina ir išlaiko dukrą J. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti 290 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą dukrai M. Ž. iki jos pilnametystės ir teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria.

25. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą sumažino 95 Eur sumą ir nepriteisė jos prašomo 400 Eur išlaikymo dydžio, nes be pagrindo nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kurioje konstatuojama, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-495-1075/2020). Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.

27. Iš byloje esančių įrodymų visumos, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas bei į tai, kad jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino vaikui reikalingą išlaikymą valstybės mokamu išmokos dydžiu, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydžio bei priteisto išlaikymo padidinimo atmetami.

Dėl reikalavimo laikinai apriboti tėvo valdžią

28. Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

29. Ieškovė ieškiniu prašė atsakovui laikinai apriboti tėvo valdžią į jų nepilnametę dukterį M. dėl to, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo dukters auginimo ir priežiūros, nereguliariai teikia išlaikymą, ir dėl to, kad dukrai nustačius genetinį susirgimą, ilgą laiką delsė atlikti reikalingus medicininius tyrimus.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nėra įsiskolinęs savo nepilnametei dukteriai išlaikymo, taip pat yra atlikęs ieškovės prašymu genetinius tyrimus, reikalingus patikslinti dukters diagnozę. Iš atsakovo ir ieškovės susirašinėjimo SMS žinučių turtinio teismas sprendė, kad atsakovas nevengia bendravimo su dukterimi, siekia bendravimo tiek su dukters motina, tiek su dukterimi, tačiau jų ryšį stipriai veikia mergaitei nustatyti bendravimo sutrikimai, dažnai ji atsisako kalbėtis su tėvu. Be to, ir pati ieškovė byloje paaiškino, kad duktė yra uždara, vengia svetimų žmonių, jai sunku prisitaikyti ne tik prie suaugusiųjų, bet ir prie bendraamžių, mokymosi procese jai parinkta specializuota programa.

31. Iš ieškovės nurodytų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kad šiuo metu nėra jokių pagrindų, numatytų CK 3.180 straipsnio 1 dalyje, galinčių sąlygoti reikalavimo dėl tėvo valdžios laikino ribojimo patenkinimą, todėl ieškinio reikalavimą dėl tėvo valdžios laikino apribojimo atmetė pagrįstai. Kadangi apeliantė nepateikė naujų įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą atsakovui riboti tėvo valdžią, todėl vien ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas kitoks faktinių aplinkybių vertinimas, nepaneigia teismo padarytų išvadų bei priimto teismo sprendimo teisėtumo.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

32. CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

33. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei padarė išvadas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas vertino tik atsakovo teiginius, jo pateiktą įvykių interpretaciją, atmetami. Taip pat nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylą teismas būtų pažeidęs nešališkumo, rungimosi bei lygiateisiškumo principus.

34. Be to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą bei laikiną tėvų valdžios apribojimą, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėIzolda NėnienėEdita Šliumpienė