Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-28 · Civilinė byla Nr. e2A-1488-933/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
e2A-1488-933/2019
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00351-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė, Irmantas Šulcas
Ieškovas
O. R.
Atsakovas
V. R.
Išvadą teikia
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1488-933/2019Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00351-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5557-371/2018 pagal ieškovės O. R. patikslintą ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Verslo kreditai“, UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“, UAB „Gelvora“, UAB „4finance“, antstolė Teresa Gerasimovič, antstolis Eduardas Sergėjevas, antstolė Irena Beliačic. Institucija, teikianti išvadą byloje, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė O. R. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo V. R. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 332, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę; nepilnametės dukros K. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; patvirtinti, kad bendravimo su vaiku tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu nustatoma geranorišku tėvų susitarimu; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. R. po 310 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai K. R. 250 Eur; priteisti atsakovui transporto priemonę Audi 100 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) o ieškovei iš atsakovo priteisti 300 Eur kompensaciją; atsakovui priteisti transporto priemonę Audi A6 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini); solidariąją sutuoktinių prievolę pagal kredito sutartį su UAB „Verslo kreditai“ palikti nepakeistą; prievolę kreditoriui UAB „Gelvora“ pagal 2012-02-23 „Swedbank“ AB ir atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 12008281GV pripažinti asmenine atsakovo prievole; prievoles kreditoriui UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis; prievoles kreditoriui UAB „4finance“ pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis; priteisti ieškovei iš atsakovo 250 Eur kompensaciją už atsakovo asmeninio turto - buto pagerinimą; priteisti iš atsakovo 1 390,85 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad faktiškai jos ir atsakovo santuoka iširo prieš dvejus metus. Nuo 2018 m. kovo mėnesio jie gyvena atskirai. Šiuo metu su dukra K. R. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Už buto nuomą kas mėnesį moka 250 Eur ir komunalinius mokesčius. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Pateikė skaičiavimus, kad kiekvieną mėnesį bendriems vaiko poreikiams tenkinti būtina skirti 622,56 Eur. Prašė priteisti iš atsakovo 310 Eur išlaikymą, mokamą nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Taip pat prašė iš atsakovo priteisti 250 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 2018 m. kovo mėnesį.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, jog santuoka tarp jo ir ieškovės būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neprieštarauja, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nurodė, kad jo darbo užmokestis sudaro apie 600 Eur, tačiau iš jo darbo užmokesčio išskaičiuoja kreditus, iš viso 70 procentų atlyginimo. Turi dar vieną nepilnametį vaiką, 50 Eur išlaikymą išskaito iš jo darbo užmokesčio. Sutinka dukrai K. R. mokėti 130 Eur išlaikymą, kadangi didesnės sumos mokėti negali. Išsikrausčius iš buto 2018 m. kovo mėnesį, išlaikymo vaikui nemokėjo, sutuoktinė su vaiku liko gyventi jo bute. Jo manymu, buto nuoma, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė, negali sudaryti 250 Eur, kadangi namas yra apleistas, nors pačiame bute jis nesilankė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2018-12-14 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė ieškovės O. R. ir atsakovo V. R. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei bei atsakovui paliko pavardes – „R.“; nustatė šalių nepilnamečio vaiko K. R. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; nurodė, kad bendravimo tvarka su vaiku nustatytina geranorišku abiejų tėvų susitarimu; vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisė 150 Eur dydžio periodinę išmoką, mokamą nuo 2018-04-11 (ieškinio padavimo dienos), į šią sumą įskaitant priteisto laikino išlaikymo sumą, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; iš atsakovo priteisė 150 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už vieną mėnesį (2018 m. kovo mėnesį); nustatė, kad priteistomis išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšomis uzufrukto teisėmis disponuoja ieškovė; nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo atsakomybė už įsiskolinimą UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“, taip pat už prisiimtus turtinius įsipareigojimus pagal 2015-03-13 paskolos sutartį, sudarytą su UAB „Verslo kreditai“, išlieka solidari; atsakovo asmenine prievole pripažino įsiskolinimus UAB „Gelvora“ ir UAB „4finance“; atmetė ieškovės reikalavimus dėl 250 Eur už buto pagerinimą ir 1 390,85 Eur kompensacijos už bendrosios sutuoktinių nuosavybės priteisimo; nustatė, kad šalys viena kitai išlaikymo neteiks; priteisė ieškovei transporto priemonę Audi 100 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovo valstybės naudai 40,50 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio buvo atleista ieškovė. Teismas 2018-04-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovo V. R. paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatytą laikiną nepilnametės K. R. gyvenamąją vietą kartu su ieškove bei leidimą laikinai iki 2018-06-30 ieškovei kartu su dukra K. R. gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, panaikino.

5. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo gaunami darbo užmokesčiai per mėnesį beveik vienodo dydžio, abu turi kreditorinių įsiskolinimų, todėl faktiškai gaunamos pajamos taip pat vienodos, ieškovė dar papildomai moka už buto nuomą, o atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, nepilnametį sūnų, kuriam taip pat teikia 50 Eur išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikas turėtų specialiųjų poreikių, todėl 300 Eur (300/2) išlaikymo sumą mėnesiui teismas laikė pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas nustatė, kad 2018 m. kovo mėnesį ieškovės gaunamas darbo užmokestis nebuvo didesnis negu 600 Eur, ji jau tuo metu turėjo finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, konkrečių duomenų apie tai, kad jai materialiai padėjo tėvai byloje nėra, todėl objektyviai ji būtų nepajėgusi teikti dukrai išlaikymą 500 Eur per mėnesį, kurio ½ dalies (250 Eur) prašo priteisti iš atsakovo. Teismas sprendė, kad tikslinga priteisti iš atsakovo 150 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2018 kovo mėnesį (e. b. 3 t. 153-169 l.).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Ieškovė O. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018-12-14 sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti iš atsakovo V. R. išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui, priteisto vaikui išlaikymo sumą padidinti iki 310 Eur, priteisti iš atsakovo 250 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai K. R., vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę O. R..

7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad 300 Eur suma pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Ieškovė pažymi, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

7.2. Ieškovė nurodė, kad prie pradinio ieškinio pridėjo K. R. išlaidų lentelę, kurioje nurodė, kad vieno mėnesio periodinės išlaidos (transporto išlaidos, sveikatos priežiūros paslaugos ir vaistai, televizijos paslaugos, kirpykla, mobilaus ryšio paslaugos, būsto išlaikymo išlaidos, interneto paslaugos) sudaro 126 Eur, maitinimas namuose per mėnesį kainuoja 270 Eur, higienos priemonės 16,10 Eur, laisvalaikis 12 Eur, mokykliniai reikmenys 20 Eur, rūbai per mėnesį kainuoja 38,38 Eur, kas penkerius kalendorinius metus patiriamos išlaidos (rašomasis stalas, stalinis šviestuvas, kėdė, lova su čiužiniu, spinta, kompiuteris, mobilus telefonas, pagalvė, antklodė, patalynė) sudaro 1 205 Eur, per kalendorinį mėnesį 20,08 Eur, maitinimui mokykloje skiriama 68 Eur. Vaikas lanko du būrelius, būreliams kartu su kelionės išlaidomis reikia 105 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad artimiausiu metu dukra ketina lankyti dailės būrelį, jo kaina per mėnesį sudaro apie 20 Eur, užsiėmimai vyks Vilniaus mieste. Už buto nuomą kas mėnesį ji įsipareigojo mokėti po 250 Eur ir papildomai apmokėti visus buto komunalinius mokesčius. Kadangi bute ieškovė gyvena su dukra, tai nuomos mokesčio suma dalinama pusiau, vaikui tenkanti dalis lygi 125 Eur. Buto nuomos išlaidos kartu su komunaliniais mokesčiais per mėnesį, kurie tenka vaikui, sudaro apie 200 Eur (125 Eur nuoma + 75 Eur komunaliniai mokesčiai). Nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma per mėnesį sudaro 622,56 Eur.

7.3. Teismas priteisė tik 150 Eur per mėnesį išlaikymą remdamasis iš esmės tik atsakovo finansine padėtimi, t. y. kad atsakovas turi kreditorinių įsiskolinimų ir turi dar vieną išlaikytinį vaiką. Ieškovė pateikė išsamius, realius ir protingus išlaidų, kurios reikalingos nepilnametės dukros išlaikymui, paskaičiavimus. Nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas ieškovės argumentų dėl išlaikymo dydžio konkrečiais įrodymais nepaneigė.

7.4. Iš bylos medžiagos ieškovei nėra aišku koks atsakovo darbo užmokestis, nes atsakovas į bylą pateikė 2018-03-15 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad už 2018 m. vasario mėn. atsakovui priskaičiuota per mėnesį 467,42 Eur, už 2017 m, gruodžio mėn. - 617,56 Eur, už 2017 m. liepos mėn. - net 1 086,94 Eur. Sprendimas byloje priimtas 2018-12-14. Ieškovės nuomone, būtina byloje atnaujinti atsakovo duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, turint minty, kad minimalus darbo užmokestis Lietuvoje nuo sausio 1 d. yra 555 Eur.

7.5. Atsakovas yra darbingas, neturi neįgalumo, gali gauti didesnes pajamas, turi nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, jo finansinė padėtis leidžia mokėti didesnio dydžio išlaikymą.

7.6. Dėl išlaikymo įsiskolinimo pažymi, kad 2018 m. kovo mėn. ieškovė su dukra dar gyveno atsakovo bute, išlaidos buvo mažesnės, todėl per mėnesį vaikui buvo būtina skirti 502,56 Eur. Ieškovė prašo priteisti 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą už vieną mėnesį. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad 2018 m. kovo mėnesį visiškai neteikė vaikui išlaikymo (e. b. 3 t. 191-194 l.).

Atsiliepimas

8. Atsakovas atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018-12-14 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad:

8.1. Ieškovė, įrodinėdama vaiko išlaikymui reikiamų lėšų dydį, buvo nenuosekli bei nepateikė jos teiginius patvirtinančių įrodymų. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad vaiko maitinimui mokykloje reikia apie 68 Eur per mėnesį, vaiko maitinimas namuose kainuoja 270 Eur per mėnesį. Taigi, vien vaiko maitinimui kas mėnesį reikia apie 338 Eur, t. y. daugiau nei 10 Eur per dieną. Tokios ieškovės nurodytos sumos kelia abejonių. Savo teiginius patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Ieškovė teikė teismui K. R. išlaidų lentelę, kurioje nurodyta išlaidų vaiko maitinimui suma sudaro 270 Eur. Teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose ieškovė nurodė žymiai mažesnę sumą, išleidžiamą vaiko maitinimui. Ieškovės teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose nurodytos išlaidos drabužiams, išlaidos pagal kitas pozicijas buvo mažesnės, nei jos pateiktoje išlaidų lentelėje.

Šalies argumentai

8.2. Ieškovė teigia, kad už buto nuomą ji moka 250 Eur, vaikui tenkanti buto nuomos išlaidų dalis sudaro 125 Eur, o vaikui tenkanti buto nuomos su komunaliniais mokesčiais dalis sudaro 200 Eur per mėnesį (125 Eur nuoma + 75 Eur komunaliniai mokesčiai). Įrodymų apie mokamų komunalinių mokesčių dydį ieškovė nepateikė. Ieškovės nurodyta buto nuomos kaina kelia abejonių. Ieškovė nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame gyvena ieškovė, iš išvaizdos atrodo apleistas, buvęs bendrabutis. Vilniaus mieste panašaus ploto patalpų nuomos kaina žemesnė. Ieškovė objektyviai negalėtų mokėti tokios kainos. Iš ieškovės teismui pateiktos pažymos apie jos darbo užmokestį matyti, kad ieškovė po išskaičiuotų mokesčių ir kitų atskaitymų vidutiniškai gauna 238 Eur per mėnesį. Ieškovės gaunamos sumos nebūtų pakakę vien būsto nuomai apmokėti.

8.3. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ją finansiškai paremia jos tėvai. Ieškovės tėvai yra pensininkai, gaunantys nedideles pensijas, dažnai vartojantys alkoholį, neturintys nei turto, nei santaupų.

8.4. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovo finansinė padėtis leidžia mokėti didesnio dydžio išlaikymą, nes atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą - butą, yra darbingas ir gali gauti didesnes pajamas. Atsakovas pažymi, kad jo teisės į butą apribotos hipoteka. Pagal teismo sprendimu priskirtas asmenines ir solidarias prievoles kreditoriams atsakovo skolos sudaro apie 17 000 Eur. Atsakovo išsilavinimas pagrindinis, jis dirba (duomenys neskelbtini) sandėlyje autokrautuvo vairuotoju. Darbas atitinka turimą specialybę, darbo pasiūla pagal šią specialybę nėra didelė, atlygis nėra žemesnis už analogišką darbą. Taigi tikimybės gauti didesnes pajamas beveik nėra (e. b. 4 t. 1-3 l.).

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Byla nagrinėjama ieškovės apeliacinio skundo ribose, t. y. ieškovė skundžia tik teismo sprendimo dalis dėl vaiko išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

42 Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė skelbimų kopijas iš nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt, tačiau procesinio prašymo prie bylos medžiagos pridėti šiuos įrodymus nesuformulavo (e. b. 4 t. 4-5 l.). Kaip galima suprasti iš atsakovo atsiliepimo turinio, juo atsakovas grindžia butų nuomos kainas.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naujai pateikti duomenys galėjo ir turėjo būti teikiamai nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog jų teikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl minėti įrodymai nepriimtini nagrinėti ir teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl išlaikymo priteisimo

15. Ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl išlaikymo priteisimo grindžiamas tuo, kad priteistas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių, atsakovas gali teikti ir didesnį išlaikymą.

16. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

17. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

18. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).

19. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams kiekvieną mėnesį būtina skirti 622,56 Eur, o tokias išlaidas sudaro: vaiko maitinimas namuose (270 Eur/mėn.), vaiko maitinimas mokykloje (68 Eur/mėn.), vaiko būreliai ir kelionės išlaidos (105 Eur/mėn), rūbai (38,38 Eur/mėn), periodinės išlaidos (126 Eur/mėn), higienos priemonės (16,10 Eur/mėn.), laisvalaikis (12 Eur/mėn.), mokyklos reikmenys (20 Eur/mėn.), kas penkerius metus patiriamos išlaidos (20,08 Eur/mėn.), buto nuoma ir komunalinės paslaugos (200 Eur/mėn.) (e. b. 3 t. 192-193 l.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bendra nurodyta išlaidų, atlikus aritmetinius veiksmus, suma sudaro 875,56 Eur, o jos viršija paties ieškovės nurodytą ir prašomą skirti sumą. Ieškovė į bylą taip pat teikė išlaidų nepilnamečiui vaikui lentelę (suma išlaikymui nurodyta 502,66 Eur) (e. b. 1 t. 13 l.).

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, esą pirmosios instancijos teismas priteisė tik 150 Eur per mėnesį išlaikymą remdamasis tik atsakovo finansine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas analizavo abiejų šalių finansinę padėtį.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ir atsakovo gaunami darbo užmokesčiai į mėnesį yra beveik vienodo dydžio, abu turi kreditorinių įsiskolinimų, todėl faktiškai gaunamos pajamos iš esmės vienodos. Ieškovė papildomai moka už buto nuomą, o atsakovas nurodė, jog turi dar vieną išlaikytinį, nepilnametį sūnų, kuriam taip pat teikia 50 Eur išlaikymą. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių dėl to, kad pagal šalių gaunamas pajamas vaiko išlaikymui galėtų būti skiriama 620 Eur suma, kurios pusę (310 Eur) ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. Į bylą taip pat teikta pažyma apie nepilnamečiui mokamą išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (e. b. 1 t. 16 l.).

22. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo argumentus ir analizuodamas ieškovės turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovė dirba (duomenys nesklebtini) atlyginimas sudaro apie 645,26 Eur, didesnė atlyginimo dalis išskaičiuojama pagal finansinius įsipareigojimus, o pagal ieškovės pateiktos pažymos duomenis (e. b. 1 t. 19-20 l.) faktiškai gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 238,01 Eur per mėnesį. Ieškovė teigia, kad už buto nuomą moka 250 Eur (e. b. 1 t. 89-90 l.), komunalinės paslaugos sudaro apie 150 Eur per mėnesį.

23. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo argumentus ir analizuodamas atsakovo finansinę padėti, nustatė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) atlyginimas sudaro apie 503,76 Eur, didesnė atlyginimo dalis išskaičiuojama pagal vykdomuosius raštus, vaiko išlaikymui, o pagal pateiktos pažymos duomenis (e. b. 1 t. 63-64 l.) faktinis atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 213,56 Eur per mėnesį. Atsakovo vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (įgijimo pagrindas 2005-10-18 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 5936), kuris areštuotas antstolio Eduardo Sergėjevo, antstolės Terezos Gerasimovič, 2015-03-23 butui įregistruota hipoteka (e. b. 1 t. 8-9 l.). Atsakovas nurodė, kad turi nepilnametį vaiką, kuriam moka išlaikymą apie 50 Eur.

24. Abi šalys turi kreditorinių įsiskolinimų tretiesiems asmenims, o teismo sprendimu taip pat nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo atsakomybė už įsiskolinimą UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“, taip pat už prisiimtus turtinius įsipareigojimus pagal 2015-03-13 paskolos sutartį, sudarytą su UAB „Verslo kreditai“, išlieka solidari, atsakovo asmenine prievole pripažinti įsiskolinimai UAB „Gelvora“ ir UAB „4finance“.

25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

26. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

27. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 26 punktas).

28. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, byloje nurodytas aplinkybes dėl nepilnamečio vaiko poreikių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko poreikiams skirtina suma sudaro 300 Eur (nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių dėl specialių vaiko poreikių), o atsižvelgiant į proporcingumo principo taikymą, nustatyti didesnes išmokas vaiko išlaikymui negu 150 Eur nėra galimybės.

29. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 Eur į mėnesį, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nesudaro pagrindo keisti ieškovės apeliacinio skundo argumentai.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad remiantis CK 3.201 straipsniu teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

31. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai 250 Eur.

32. Pirmosios instancijos teismas priteisė 150 Eur išlaikymo įsiskolinimą už vieną mėnesį nepilnamečiui vaikui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė objektyviai būtų nepajėgi teikti dukrai išlaikymą 500 Eur per mėnesį, kurio pusę prašo priteisti iš atsakovo.

33. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai; b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/ 2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

35. Teismas jau aukščiau pasisakė dėl šalių finansinės padėties bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų finansinės padėties taikymo. Pagal bylos duomenis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad objektyviai ieškovė būtų nepajėgusi teikti dukrai išlaikymą 500 Eur per mėnesį, kurio ½ dalį (250 Eur) įsiskolinimo prašo priteisti iš atsakovo. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

36. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

37. Apeliacinės instancijos daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui nustatymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dainius RinkevičiusIrmantas ŠulcasNeringa Švedienė