Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-17 · Civilinė byla Nr. 2S-279-657/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
2S-279-657/2019
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00710-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
G. S.
Civilinė byla Nr. 2S-279-657/2019Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00710-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.11.; 3.5.20.4.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7706-445/2018, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas G. S. antstolei A. M. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą netvirtinti G. S. parašo, kol nebus tuo pačiu metu atvykę visi areštuoto turto savininkai ir pasiūlytas areštuoto turto pirkėjas, pripažinti pertekliniu, neteisėtu ir panaikinti antstolės 2018 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą Nr. SD-I-6451 „Dėl prašymo netenkinimo“ (b.l. 3-4).

2. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. apsilankius antstolės kontoroje ir pasiūlius dar kartą patvirtinti jo asmens tapatybę bei parašą prie 2018 m. liepos 31 d. prašymo parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui, antstolė atsisakė tai padaryti motyvuodama, kad nėra kartu atvykusi R. S. bei pasiūlytas pirkėjas. Antstolės 2018 m. rugpjūčio 23 d atsisakymas tvirtinti asmeniškai atvykusio G. S. parašą ir pripažinti 2018 m. liepos 31 d. prašymą parduoti areštuotą svetimo daikto hipoteka įkeistą turtą pasiūlytam pirkėjui vykdymo procese yra nepagrįstas. Nustačius ir pripažinus, kad prašymas ir sutikimas yra gauti, papildomai reikalauti, kad tuo pat antstolės paskirtu metu dar papildomai dalyvautų ir R. S., kurios parašas jau pavirtintas notaro, ir pasiūlytas pirkėjas, kuris jau yra įmokėjęs turto kainą ir save identifikavęs ne tik per elektroninę bankininkystę, bet ir asmeniškai direktorė, kuri jau buvo atvykusi į antstolės kontorą, yra nepagrįstas vykdymo proceso vilkinimas, nesusijęs su asmenybės identifikavimu.

3. Antstolė A. M. 2018 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu Nr. SD-I-7404 pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams (b.l. 6-9).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjo G. S. 2018 m. rugsėjo 7 d. skundą atmetė (b.l. 30-33).

5. Teismas nurodė, jog 2018 m. balandžio 18 d. duomenis vykdomojoje byloje Nr. 0151/11/00477 yra išieškoma 23 853,01 Eur suma. Pareiškėjas savo skundu, kaip ir skunduose kitose Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėse bylose Nr. 2YT-7705-922/2018, Nr. 2YT-7704-308/2018, Nr. 2YT-7605-547/2018, Nr. 2YT-7483-547/2018, vienaip ar kitaip formuluodamas skundo dalyką ir pagrindą, siekia to paties tikslo – kad įkeistas 3,57 ha ploto žemės sklypas būtų parduotas UAB „Geofina“ (skolininko pasiūlytam pirkėjui) už 1 650,00 Eur sumą.

6. Nurodyta 1 650,00 Eur suma yra apytiksliai 14 kartų mažesnė už išieškomą įsiskolinimą. Išieškotoja AB Šiaulių bankas nesutinka, kad 3,57 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., butų parduotas savininko pasiūlytam pirkėjui už 1 650,00 Eur, prašo skelbti šio turto pardavimą įstatymo nustatyta tvarka už rinkos kainą. CPK 695 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pagal šį Kodeksą turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui. Pagal Alytaus r. apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartį Nr. 2-108-470/2010 piniginės sumos išieškomos parduodant ne tik 3,57 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir dar vieną prievolių vykdymo užtikrinimo tikslu įkeistą – 5,40 ha ploto žemės sklypą, tačiau teismas neturi jokių duomenų apie tai, kad šio ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suminės, tuo pačiu ir galimo pirkėjo iš karto už du sklypus mokamos kainos užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, todėl nėra teisinio pagrindo turtą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui. Priešingai, yra du pagrindai turtą realizuoti pareiškėjo norimu būdu, t. y., jau paminėta išieškotojui priklausanti turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė bei sąlyga, jog į antstolio depozitinę sąskaitą turi būti sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.

7. Kadangi skolininkas savo interesais primygtinai siekia pasinaudoti 2018 m. balandžio 18 d. vykdomojoje byloje Nr. 0151/11/00477 surašytu patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. S-18-151-7950, kuriuo antstolė įkainavo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatydama jo vertę 1 647,00 Eur, ši vertė, galimai, neatitinka realios rinkos kainos, o esant realiai abejonei dėl tokios turto vertės, antstolei siūlytina pasinaikinti šį 2018 m. balandžio 18 d. patvarkymą arba pagrįsti įkainavimą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatyta tvarka ir pagrindais. Tokiu būdu 2018 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymas Nr. 1SD-I-232, kuriuo nutarta skirti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertės ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui, būtų vienintelis ir visiems proceso dalyviams aiškus turto vertės nustatymo būdas. Įstatymai ar kitos teisės normos nenumato, kokioje vykdymo proceso stadijoje gali būti skiriama ekspertizė, bet aišku, kad ji skiriama prieš turto realizavimą kaip pati teisingiausia ir objektyviausia priemonė turto vertei nustatyti.

8. Pareiškėjo (skolininko) G. S. siekis turtą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui ir jo skundas yra nesuderinami su išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros principu vykdymo procese. Išieškotojo siekis turto neparduoti už per mažą kainą, o parduoti už didžiausią galimą kainą, yra teisingas, logiškas ir visiškai atitinka tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų pusiausvyros principą. Byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkas, šiuo metu turintis ekonominių interesų Rygoje, Latvijos Respublikoje, galėtų kitais būdais (pajamomis, turtu) padengti bankrutavusios UAB „Žaliašilio miškai“ įsiskolinimą išieškotojui. Įkeisto turto pardavimas, galimai, bus vienintelis būdas padengti bent dalį įsiskolinimo, kur bent kažkiek didesnė pardavimo kaina ir galimybių parduoti už didesnę kainą ieškojimas atitinka išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros principą. Yra akivaizdi objektyvi būtinybė ieškoti galimybių žemės sklypą parduoti už kuo didesnę kainą, tokiu būdu padengiant kuo didesnę įsiskolinimo dalį. Skolininkui vykdymo procesas yra įdomus tol, kol yra nerealizuoti įkeisti sklypai, iš kurių galima padengti tik nedidelę dalį įsiskolinimo, tačiau sunku tikėtis, kad skolininkas vėliau dės dideles pastangas ir bus toks aktyvus, ragins antstolę kuo greičiau atlikti įvairius vykdymo veiksmus prieš jį, kad būtų kuo greičiau sąžiningai padengtas likęs neišieškotas įsiskolinimas išieškotojui. Dėl šių priežasčių nėra teisinio pagrindo turtą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui, t. y., patvirtinti G. S. parašą ar kitais netiesioginiais būdais versti vykdymo proceso dalyvius įkeistą 3,57 ha ploto žemės sklypą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui - UAB „Geofina“ už 1 650,00 Eur sumą. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskirajame skunde pareiškėjas G. S. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą arba gražinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 51-59). Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:

9.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 704 straipsnio normas, neužtikrino, kad antstolio procesinės veiklos kontrolė būtų atlikta tinkamai ir pilna apimtimi, nepasisakė dėl teisinio reguliavimo specifikos skolininko pasiūlytam pirkėjui įmokėjus turto kainą ir pasibaigus 20 dienų terminui po kainos įmokėjimo. Antstolės 2018 m. balandžio 18 d. patvarkymas „Dėl turto vertės nustatymo“ Nr. S-18-151-7950 įkainavus 1 647,00 Eur kaina yra galiojantis, todėl antstolė galėjo skelbti varžytynes pagal jos nustatytą kainą. Nei antstolė, nei teismas nenustatė, kad areštuoto turto vertė būtų pasikeitusi. Teismas nepagrįstai nepanaikino antstolės 2018 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymo Nr. lSD-I-6451 „Dėl prašymo netenkinimo“, nepasisakė, ar antstolės reikalavimas atvykti vienu metu G. S., R. S. ir UAB „Geofina“ atstovui, siekiant nustatyti G. S. tapatybę, buvo teisėtas. Teismas vertindamas įrodymus, neatskleidė bylos esmės, suabsoliutino išieškotojo teises bei nepagrįstai sprendė, kad nuostolius patirs tik išieškotojas. Antstolė turėjo pareigą įrodyti, kad ji laikėsi teisėtumo principo, tačiau teismas šią pareigą perkėlė pareiškėjui.

9.2. Priverstiniam išieškojimui jau suėjo 10 metų, tačiau per tokį laikotarpį išieškotojas AB Šiaulių bankas nesugebėjo parduoti jo naudai įkeisto turto. Dešimt metų yra protingas terminas, per kurį turi būti išspręsti visi turto pardavimo klausimai, arba išieškojimas iš viso nutrauktas, jei toks turtas neturi vertės. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad I. V. turi įgaliojimus atstovauti banką, reikšti banko vardu prieštaravimus, atsiliepimus. Todėl atmestini teismo argumentai, kad išieškotojas yra pareiškęs savo prašymą skirti ekspertą turto vertei nustatyti.

9.3. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose prašė nustatyti, kodėl antstolė A. M. prie vykdomosios bylos nėra prijungusi G. S. paso kopijos ir kur ši kopija yra, tačiau teismas šio prašymo nenagrinėjo. Antstolė piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, klastoja vykdomosios bylos dokumentus.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas prašė atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 66-67).

11. Atsiliepime nurodė, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Bankas 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštu pranešė antstolei, jog nesutinka, jog 3,57 ha žemės sklypas būtų parduotas už nurodytą 1 650,00 Eur sumą ir paprašė skelbti turto pardavimą už rinkos kainą. Antstolis areštuojamą turtą privalo įkainoti rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą, išieškotojo ir skolininko nuomones. Rinkos kaina paprastai nustatoma skiriant turto vertės nustatymo ekspertizę. I. V. yra banko Alytaus klientų aptarnavimo centro vadovė, kuri veikia pagal klientų aptarnavimo centro nuostatus, vadovo pareiginius nuostatus ir banko vadovo suteiktus įgaliojimus. Sprendimų, kurie išdėstyti banko 2018 m. rugpjūčio 22 d. rašte, priėmimas yra jos kompetencijoje. Antstolė nėra įpareigota įkeistą turtą realizuoti specialia procesine turto realizavimo forma, neatsižvelgiant į išieškotojo interesus, ir parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui. Bankui įkeisto turto pardavimas už nepagrįstai žemą 1 650,00 Eur kainą, pažeistų banko, kaip išieškotojo, interesus. Turto įkeitimo sandorio sudarymo metu vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis 3,57 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 6 879,00 Eur. Tuo tarpu turto pardavimo nuodytam pirkėjui kaina yra net 4 kartus mažesnė už turto rinkos vertę. Bankas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, kad pareiškėjas savo skundu dėl antstolės veiksmų siekia, kad jam nuosavybės teise priklausantis įkeistas 3,57 ha ploto žemės sklypas būtų parduotas UAB „Geofina“ (skolininko pasiūlytam pirkėjui) už 1 650,00 Eur sumą arba priversti patvirtinti pardavimą UAB „Geofina“ už 1 650,00 Eur kainą, ir pareiškėjo siekis turtą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui yra nesuderinami su išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros principu vykdymo procese. Teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius vykdymo procesą. Nepasisakytina dėl kitų apelianto atskirojo skundo argumentų, nes šie argumentai išeina tiek už pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ribų ir nėra susiję su skundžiama nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

14. Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 704 straipsnio normas, nepagrįstai nepanaikino antstolės 2018 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymo Nr. lSD-I-6451 „Dėl prašymo netenkinimo“.

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, su atskirojo skundo argumentais nesutinka.

16. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darytina priešinga išvada. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 7 d. skundą, susipažino ne tik su nagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0151/11/00477 medžiaga, bet ir su kitais išieškojimo iš skolininko G. S. procesais civilinėse bylose nagrinėtose Alytaus apylinkės teisme Varėnos rūmuose Nr. 2YT-7705-922/2018, Nr. 2YT-7704-308/2018, Nr. 2YT-7605-547/2018, Nr. 2YT-7483-547/2018, ir pagrįstai konstatavo, kad vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0151/11/00477 G. S. iš esmės siekia, kad AB Šiaulių bankui įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų kuo greičiau parduotas už antstolės 2018 m. balandžio 18 d. patvarkyme Nr. S-18-151-7950 nustatytą kainą – 1 647,00 Eur.

17. Byloje nustatyta, kad antstolės A. M. kontoroje vykdomas Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-108-470/2010 dėl G. S. ir R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų – 3,57 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5,40 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistų išieškotojo AB Šiaulių banko naudai, pardavimo iš varžytynių (vykdomosios bylos Nr. 0151/11/00477, T.1, b.l. 1-2). Pagal 2018 m. balandžio 18 d. duomenis išieškotina suma – 23 853,01 Eur. Antstolė 2018 m. balandžio 18 d. surašė patvarkymą Nr. S-18-151-7950 dėl turto vertės nustatymo (vykdomosios bylos Nr. 0151/11/00477 T.2, b.l. 17-18). G. S. 2018 m. liepos 31 d. elektroniniu paštu pateikė prašymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui UAB „Geofina“ (vykdomosios bylos Nr. 0151/11/00477 T.1, b.l. 539), kuri 2018 m. rugpjūčio 1 d. į antstolės kontoros depozitinę sąskaitą pervedė 1 650,00 Eur sumą (vykdomosios bylos Nr. 0151/11/00477 T.2, b.l. 22). Išieškotoja AB Šiaulių bankas 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 18/10187 „Dėl bankui įkeisto turto pardavimo“ nurodė, jog nesutinka, kad G. S. nuosavybės teise priklausantis 3,57 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų parduotas savininko pasiūlytam pirkėjui už 1.650,00 Eur kainą ir prašoma skelbti šio turto pardavimą įstatymo nustatyta tvarka už rinkos kainą (b.l. 29). Antstolė 2018 m. rugpjūčio 22 d. surašė patvarkymą dėl prašymo netenkinimo Nr. SD-I-6451 (b.l. 27-28), ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. 1SD-I-232 paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti.

18. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015).

19. CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai; jis atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek skolininko (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008). Tačiau CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014).

21. Be to, kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad CPK 704 straipsnio nuostatos dėl skolininko teisės pasiūlyti parduodamo iš varžytynių turto savininką nėra imperatyvios tuo atveju, jeigu parduodamo tokiu būdu turto vertė yra mažesnė už skolininko įsiskolinimą išieškotojui ar išieškotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2004). Galiojančio CPK 704 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininko pasiūlytas pirkėjas UAB „Geofina“ į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėjo 1 650,00 Eur, t. y. ženkliai mažesnę sumą, nei turto įkeitimo sandorio sudarymo metu buvusi 3,57 ha žemės sklypo rinkos vertė – 6 879,00 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0151/11/00477 T.1, b.l. 80-81) (CPK 704 str. 2 d.). Be to, kaip teisingai nustatyta skundžiamoje nutartyje, pagal Alytaus r. apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartį Nr. 2-108-470/2010 piniginės sumos išieškomos parduodant ne tik 3,57 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir 5,40 ha ploto žemės sklypą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šių žemės sklypų suminės, tuo pačiu ir galimo pirkėjo iš karto už du sklypus mokamos kainos, užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 695 str. 1 d., 704 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo turtą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui.

23. Nustatyta, kad išieškotoja AB Šiaulių bankas nesutikdama, kad 3,57 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų parduotas savininko pasiūlytam pirkėjui už 1650 Eur, prašė skelbti šio turto pardavimą įstatymo nustatyta tvarka už rinkos kainą. Tuo tarpu skolininkas primygtinai savo interesais siekia pasinaudoti 2018 m. balandžio 18 d. vykdomojoje byloje Nr. 0151/11/00477 surašytu patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. S-l8-151-7950 (vykdomosios bylos Nr. 0151/11/00477 T.1, b.l. 533-534), kuriuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 647,00 Eur vertę nustatė antstolė. Kilus abejonių, kad nustatyta vertė galimai neatitinka realios rinkos kainos, antstolės 2018 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. 1SD-I-232 skirta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizė, ją pavedant atlikti turto vertintojui. Teismo vertinimu tai yra pagrįstas ir objektyviausias turto vertės nustatymo būdas (CPK 681 str., 682 str. 1 d.).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo G. S. siekis turtą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui ir jo 2018 m. rugsėjo 7 d. skundas yra nesuderinami su išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros principu vykdymo procese, išieškotojo siekis turtą parduoti už didžiausią galimą kainą yra teisingas, logiškas ir atitinkantis tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų pusiausvyros principą, todėl naikinti antstolės A. M. 2018 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą Nr. lSD-I-6451 „Dėl prašymo netenkinimo“ nėra teisinio pagrindo.

25. Nagrinėjamu atveju, be deklaratyvių teiginių dėl antstolės piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, vykdomosios bylos dokumentų klastojimo, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius (CPK 184 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Šiuo pagrindu atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl antstolės piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, vykdomosios bylos dokumentų klastojimo, tokių faktinių aplinkybių byloje nenustatyta.

26. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), todėl dėl apelianto argumentų dėl išieškojimo nutraukimo dėl ilgos jo trukmės, dėl I. Vanagienės įgaliojimų atstovauti banką, kurie nebuvo keliami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepasisakytina.

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

28. Nustačius aukščiau nurodytas esmines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisakė dėl bylos esmės, tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei tinkamai vertino bylos įrodymus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Atskirąjį skundą atmetus iš pareiškėjo valstybei priteistinos 14,61 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 14,61 Eur (keturiolika eurų šešiasdešimt vieną centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė