Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-131-642/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-09
Bylos Nr.: 2S-131-642/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05595-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danutė Žvinklytė
Suinteresuotas asmuo: V. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
2.11Kiti civilinės teisės reguliuojami teisiniai santykiai
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. 2S-131-642/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05595-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 2.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4, 3.3.2.5; 3.5.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pateiktą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir prašymą spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys V. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas perdavė teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir prašo spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo. Nurodė, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/12/02610, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10347-639/2011, kuriuo teismas įpareigojo V. Š. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus. Neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigojo atsakovą V. Š. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2009 m. birželio 22 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius – perstatyti pagalbines patalpas, įrengtas po kambariu iškasus rūsį, jas panaikinti. Taip pat teismas nustatė, kad jei šių įpareigojimų atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos perstatyti pagalbines patalpas, įrengtas po kambariu iškasus rūsį, jas panaikinti ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš V. Š.. 2016 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2VP-18035-1032/2016 nutarta vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/02610 pakeisti skolininką V. Š. jo teisių ir pareigų perėmėja V. Š.. Siekdama nustatyti, ar vykdomojo dokumento reikalavimai yra įvykdyti, 2019 m. birželio 27 d. antstolio padėjėja nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), tačiau patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, ar vykdomojo dokumento reikalavimai įvykdyti, nepavyko. 2019 m. birželio 27 d. patvarkymu Nr. S1d-69926 antstolio padėjėja įpareigojo V. Š. per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos sudaryti antstolio kontoros darbuotojams sąlygas pateikti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), siekiant patikrinti, ar Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-10347-639/2011 reikalavimai įvykdyti, apie tai pranešant iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, raštu. Skolininkė V. Š., gavusi 2019 m. birželio 27 d. patvarkymą, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, jame nurodė, kad neketina vykdyti antstolio 2019 m. birželio 27 d. patvarkymo Nr. Sld-69926 ir vykdomojo rašto reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kad V. Š. nėra įvykdžiusi teismo 2012 m. liepos 4 d. išduoto vykdomojo rašto reikalavimų, antstolis prašė spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. spalio 9 d. nutartimi skyrė suinteresuotam asmeniui V. Š. 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą valstybės naudai už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-10347-639/2011 nevykdymą.

3. Antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/12/02610, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-10347-639/2011, kurioje 2011 m. rugpjūčio 10 d. buvo priimtas sprendimas už akių. Sprendimu ir jo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu V. Š. įpareigotas per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos (sprendimas įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 10 d.) pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus; neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, V. Š. įpareigotas savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2009 m. birželio 22 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius – perstatyti pagalbines patalpas, įrengtas po kambariu iškasus rūsį, jas panaikinti. Taip pat teismas nustatė, kad, jei šių įpareigojimų atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos perstatyti pagalbines patalpas, įrengtas po kambariu iškasus rūsį, jas panaikinti ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš V. Š. (v. b. l. 3). (duomenys neskelbtini) skolininkas V. Š. mirė (v. b. l. 88). Testamentų registro duomenimis, V. Š. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinė V. Š. (v. b. l. 89). Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-18035-1032/2016 nutarta vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/02610 pakeisti skolininką V. Š. jo teisių ir pareigų perėmėja V. Š.. 2017 m. sausio 9 d. patvarkymu Nr. S1b-2337, 2017 m. spalio 9 d. patvarkymu Nr. S1b-82212 skolininkė įpareigota per 14 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. vykdomojo rašto Nr. 2-10347-639/2011 reikalavimus, t. y. likviduoti savavališkos statybos padarinius ir raštu informuoti antstolį apie reikalavimų įvykdymą (v. b. l. 98, 104). 2018 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. S1c-69049, 2019 m. birželio 27 d. patvarkymu Nr. S1d-69926 skolininkė V. Š. įpareigota per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos sudaryti antstolio kontoros darbuotojams sąlygas patekti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), siekiant patikrinti, ar Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-10347-639/2011 reikalavimai įvykdyti, pranešant iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas raštu (v. b. l. 164, 205). Duomenų apie šių patvarkymų ir vykdomojo rašto reikalavimų įvykdymą vykdomojoje byloje nėra.

4. Teismas nustatė, jog pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą, kurio pagrindu 2012 m. liepos 4 d. išduotas vykdomasis raštas, savavališkos statybos padarinių šalinimas reikštų statinio rekonstrukcijos-remonto darbų atlikimą, tokiu būdu savavališkos statybos padarinius pašalinti gali tik pats skolininkas, kadangi išieškotojas negali įgyvendinti statytojo teisių, todėl negali objektyviai įvykdyti teismo sprendimo – pašalinti savavališkos statybos padarinius, jei jų nepašalino skolininkas.

5. Teismas pažymėjo, kad iš antstolio 2019 m. liepos 25 d. surašyto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S1d-81189 matyti, kad antstolis akto surašymo dieną konstatavo 2011 m. rugpjūčio 10 d. teismo sprendimo už akių nevykdymą, savavališkos statybos padariniai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra pašalinti.

6. Teismas nustatė, jog nors V. Š. nurodė, kad deda pastangas įvykdyti teismo sprendimą ir esą sprendimo vykdymas užtruko ne dėl jos kaltės, vis dėlto, įvertinus vykdomosios bylos duomenis, antstolio, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės paaiškinimus, darytina išvada, kad V. Š. nebuvo pakankamai aktyvi ir nesiėmė visų būtinų ir įmanomų priemonių kaip galima greičiau pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus.

7. Teismas, skirdamas V. Š. vienkartinę 100 Eur baudą, įvertino tai, kad sprendimas nevykdomas ilgą laiką, nuo 2012 m., kita vertus, V. Š. už sprendimo įvykdymą yra atsakinga nuo 2016 m. pabaigos ir ji, nors ir ne itin aktyviai bei nepakankamai bendradarbiaudama su antstoliu ir išieškotoju, vis dėlto deda pastangas įvykdyti teismo sprendimą, kreipėsi į įvairias institucijas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir projektinės dokumentacijos parengimo, taip pat atsižvelgė į suinteresuoto asmens gaunamas nedideles pajamas, vadovavosi teisingumo ir proporcingumo principais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. Š. (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sujungti civilines bylas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo užsitęsė ne dėl suinteresuoto asmens V. Š. kaltės. Per labai trumpą laiką reikia surinkti daug dokumentų, projektų, leidimų, ekspertizės aktų ir pan., nes namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra senovės paminklas, saugomas kaip valstybės istorinis objektas, be to, kad būtų gauti reikiami dokumentai, reikia sumokėti daug pinigų ir laukti, kol valstybės institucijose bus priimti atitinkami sprendimai.

8.2. Apeliantė buvo pateikusi teismui uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame nurodyta, kad projektavimo darbai bus užbaigti iki 2019 m. lapkričio 15 d., todėl teismas, atsižvelgdama į šią aplinkybę, neturėjo jai skirti baudos.

8.3. Bylos nagrinėjimo metu ji prašė į teismą būtinai iškviesti ir apklausti UAB (duomenys neskelbtini) direktorių J. T., tačiau teismas nemotyvuotai atsisakė iškviesti ir apklausti nurodytą asmenį.

8.4. Apeliantės kaltė skundžiamu sprendimu yra tik preziumuojama, tačiau neįrodyta. Teismas turėjo įvertinti byloje esančius įrodymus ne tik pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, bet privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymais.

8.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-18035-1032/2016 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi tariamas skolininkas (miręs sutuoktinis) V. Š. buvo pakeistas vykdymo procese ir kad tai buvo (duomenys neskelbtini) pabaigoje, o ne (duomenys neskelbtini) metais. Taip pat nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad apeliantės buvęs (vėliau miręs) sutuoktinis V. Š. jau yra sumokėjęs didelę baudą. Todėl pakartotinai teismas negalėjo jos bausti tais pačiais pagrindais.

8.6. Antstoliui A. S. bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ji nuolat teikė įrodymus, kad ji siekia įteisinti statybos darbus.

8.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad „nugriauti“ patalpas ji teisių, prievolės ir galimybių neturi, kadangi tiesiogiai nukentėtų šalia esančių butų kaimynų interesai. Jei būtų atstatyta pradinė rūsio padėtis, nugriovus visas rūsio sienas, grindis, lubas, būtų padaryta žala kaimynams.

8.8. Antstolis apeliantės nesupažindino su vykdomąja byla, su apeliante nebendradarbiavo, nepadėjo išspręsti nurodytos problemos geranoriškai, nepažeidžiamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

8.9. Apeliantė ne kartą kreipėsi dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, ji ketino spręsti šį klausimą geranoriškai ir be teismo.

8.10. Baudos paskyrimas faktiškai iš esmės nepagreitins teismo sprendimo įvykdymo ir nepaskatins valstybės institucijų paskubėti sudaryti projektą, jį patvirtinti, įteisinti, nes viskas priklauso ne nuo apeliantės valios.

8.11. Baudos dydis yra nemotyvuotas, neaiškus ir neišaiškintas, kodėl baudos dydis yra būtent 100 Eur dydžio, o ne simbolinio 5 Eur dydžio.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo V. Š. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-10347-639/2011, neįvykdė. Taigi, nustačius faktą, kad sprendimas nėra įvykdytas, yra pagrindas taikyti CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes – skirti baudą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui skirtina bauda už sprendimo nevykdymą.

9.2. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į suinteresuoto asmens turtinę padėtį ir į tai, kad suinteresuotas asmuo atlieka tam tikrus veiksmus, siekiant įvykdyti sprendimą, todėl skyrė vienkartinio pobūdžio baudą – 100 Eur – valstybei. Inspekcijos vertinimu, paskira bauda atitinka tiek šalių interesus, tiek suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

9.3. Pažymi, kad baudos, numatytos CPK 771 straipsnio 6 dalyje, paskyrimas galimas ir už pakartotinį nustatytų reikalavimų nevykdymą, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad negalimas pakartotinis baudimas tais pačiais pagrindais už sprendimo nevykdymą.

9.4. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Vadinasi, formalaus teisės pažeidimo konstatavimas yra pagrindas suinteresuoto asmens teisinei atsakomybei kilti.

Žemesnės instancijos teismas

9.5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad suinteresuotas asmuo sprendimo neįvykdė, taip pat nustatė, kad suinteresuotas asmuo nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė būtinų ir įmanomų priemonių kaip galima greičiau įvykdyti sprendimą bei nebendradarbiavo su antstoliu ir inspekcija, todėl pagrįstai nusprendė dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų pasekmių taikymo.

9.6. Nėra pagrindo sutikti su tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė suinteresuoto asmens teises ar kitas proceso teisės normas, sąlygojančias nutarties neteisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

12. Skundu prašoma suinteresuoto asmens skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviečiant į teismo posėdį UAB (duomenys neskelbtini) direktorių J. T., tokį prašymą suinteresuotas asmuo motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas tyčia neapklausė liudytojo.

13. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymo nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Taip pat dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi byla buvo išnagrinėta teisingai, yra pakankami. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. T. raštas, kuriame nurodomos aplinkybės dėl rengiamo projekto, atskirajame skunde nėra nurodoma, kokias kitas aplinkybes galėtų paaiškinti prašomas apklausti asmuo. Apeliantei nepateikus jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, bei savo poziciją išsamiai išdėsčius procesiniuose dokumentuose, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl prašymo išreikalauti ir prijungti civilines bylas

15. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo išreikalauti Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtas civilines bylas Nr. 2YT-9017-971/2019, Nr. 2YT-12670-965/2018, Nr. 2YT-16690-793/2017, Nr. 2VP-13450-328/2017 ir jas prijungti prie nagrinėjamos bylos. Apeliacinės instancijos teismas tokį apeliantės prašymą laiko nepagrįstu ir jo netenkina, kadangi skunde nėra nurodyta, kokias konkrečiai aplinkybes suinteresuotas asmuo įrodinės, remiantis prašomomis prijungti civilinėmis bylomis, be to, šių civilinių bylų prijungimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

Dėl baudos skyrimo pagrįstumo

16. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Aplinkybė, kad ginčo statinys pastatytas neturint jokių privalomų statybos dokumentų, yra aiškus pagrindas pripažinti, jog ginčo statyba savavališka.

17. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-10347-639/2011, kuriuo įpareigojo atsakovą V. Š. per 9 mėnesius nuo šio teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus; neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigojo atsakovą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2009 m. birželio 22 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) , padarinius – perstatyti pagalbines patalpas, įrengtas po kambariu iškasus rūsį, jas panaikinti. Inspekcija 2012 m. birželio 19 d. teismo įpareigojimo statytojui nugriauti savavališkai ar pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus statomą (pastatytą) statinį (statinio dalį) įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustačiusi, kad teismo sprendimas neįvykdytas, 2012 m. birželio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, 2012 m. rugpjūčio 3 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomąjį dokumentą perdavė antstoliui priverstiniam vykdymui. Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-5952-613/2013 nutartimi skolininkui V. Š. už sprendimo nevykdymą skyrė 500 Lt baudą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5327-980/2016 skolininkui V. Š. už sprendimo nevykdymą pakartotinai skyrė 100 Eur baudą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1803-1032/2016 pakeitė skolininką V. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/02610 į jo teisių perėmėją V. Š. (pareiškėja). 2019 m. liepos 25 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1d-81189 ir kreipėsi į teismą su prašymu, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo.

18. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybės institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

19. CPK 771 straipsnio redakcijos 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

20. Apeliantė neginčija faktinės aplinkybės, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. teismo sprendimas už akių nėra įvykdytas iki šiol, tačiau teigia, kad bauda paskirta nepagrįstai. Apeliantė nurodo, kad sprendimas neįvykdytas ne dėl jos kaltės, o todėl, kad sprendimui įvykdyti reikia daugiau laiko – iš įvairių institucijų reikia gauti reikiamus dokumentus ir sprendimų priėmimas, atitinkamų leidimų išdavimas užtrunka, o tai priklauso ne nuo jos valios. Atskirajame skunde V. Š. nurodė, kad teismui pateikė projektuotojos UAB (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame nurodyta, kad projektavimo darbai bus užbaigti iki 2019 m. lapkričio 15 d., todėl iki nurodytos datos teismas negalėjo jai skirti baudos. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus vertina kritiškai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad rengiamo projekto apimtis kelia pagrįstų abejonių, t. y. ar rengiamas projektas apims minėtu sprendimu nustatytų įpareigojimų įvykdymą. Kaip matyti iš 2017 m. kovo 28 d. projektavimo darbų sutarties Nr. 15, 4 dalyje nustatyta, kad vykdytoja UAB (duomenys neskelbtini) parengia buto (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą, tuo tarpu sprendimu pareiškėja įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius ir parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiančius dokumentus. Be to, ginčo statinio įteisinimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad jei dėl institucijų darbuotojų kaltės (neteisėto neveikimo) suinteresuotam asmeniui būtų padaryta žala, ji gali savo teises ginti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors V. Š. nurodė, kad deda pastangas įvykdyti teismo sprendimą ir esą sprendimo vykdymas užtruko ne dėl jos kaltės, vis dėlto, įvertinus vykdomosios bylos duomenis, antstolio, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės paaiškinimus, V. Š. nebuvo pakankamai aktyvi ir nesiėmė visų būtinų ir įmanomų priemonių kaip galima greičiau pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog 2011–2012 metais buvo atliekami tam tikri veiksmai, siekiant įteisinti savavališką statybą, tačiau nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kodėl šie 2011–2012 metais pradėti procedūriniai veiksmai nebuvo užbaigti, o 2017 m. sudaryta nauja projektavimo darbų sutartis Nr. 15.

22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad jai nebuvo duotas pakankamai ilgas laikas pasiruošti bylai, nebuvo realiai sudaryta teisė pateikti atsiliepimus ir atsikirtimus į antstolio ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos procesinius dokumentus, su vykdomąja byla antstolis jos nesupažindino, nebendradarbiavo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sprendimo laiku neįvykdymas buvo sąlygotas ir pačios pareiškėjos veiksmų. Pareiškėjos nesuinteresuotumą per kiek įmanoma trumpesnį terminą įvykdyti sprendimą patvirtinta jos inicijuotos bylos dėl antstolio A. S. veiksmų (civilinė byla Nr. 2YT-16690-793/2017, civilinė byla Nr. 2YT-9017-971/2019). Šios aplinkybės tik patvirtina, kad apeliantės galimas nežinojimas apie antstolio vykdomus veiksmus bei laiko stoka yra tik gynybinė pareiškėjos pozicija, siekiant vilkinti sprendimo įvykdymą.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad ji ne kartą kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, prašymą atidėti sprendimo vykdymą V.Š. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams civilinėje byloje Nr. 2-10347-639/2011 teismui padavė tik 2019 m. spalio 1 d., t. y. po to, kai antstolis kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog galimybė post factum (po fakto) įsiteisinti neteisėtą statybą yra įstatymų leidėjo suteikta tam tikros formos lengvata. Tačiau ilgas pažeidimo padarinių nepašalinimo laikotarpis, tokių veiksmų neatlikimas, kai neteisėtos statybos padariniams pašalinti nustatytas protingas terminas, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą spręsti dėl kitokių teisinių priemonių taikymo.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Vadinasi, formalaus teisės pažeidimo konstatavimas yra pagrindas suinteresuoto asmens teisinei atsakomybei kilti.

26. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), vertina ir sprendžia, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą.

27. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad V. Š. už teismo sprendimo nevykdymą jau buvo skirtos baudos, todėl pakartotinai teismas negalėjo jos bausti tais pačiais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudos, numatytos CPK 771 straipsnio 6 dalyje, paskyrimas galimas ir už pakartotinį nustatytų reikalavimų nevykdymą. CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus“. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad negalimas pakartotinis baudimas tais pačiais pagrindais už sprendimo nevykdymą.

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais dėl paskirtos baudos dydžio nepagrįstumo ir daro išvadą, kad V. Š. paskirtos baudos dydis pirmosios instancijos teismo nutartyje yra pakankamai motyvuotas bei neprieštarauja protingumo ir teisingumo kriterijams. Apeliantė V. Š. nepateikė jokių duomenų, kurie turėtų reikšmės jai paskirtos baudos dydžio keitimui.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad be pagrindo delsiama įvykdyti teismo sprendimą, bei pažymi, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei jos turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Žvinklytė