- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- e2S-487-544/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17895-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) V. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-04-29 nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-2360-1210/2025 pagal pareiškėjo V. N. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – antstolė A. A., antstolis R. S., antstolis S. U., antstolis M. P., antstolis R. B., antstolis A. Š., antstolė G. A., A. S., R. D., D. K., M. B., K. M., E. K., F. B., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno vandenys“, UAB „Julianus Inkaso“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. N. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prašydamas: 1) iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą; 2) paskirti nemokumo administratorių fizinio asmens bankroto bylai administruoti; 3) patvirtinti 500 Eur sumą kas mėnesį pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo kreditoriniai įsiskolinimai pareiškimo surašymo dienai sudaro daugiau kaip 33 552,55 Eur, neskaičiuojant kasdien augančių palūkanų, kurios didina įsiskolinimą. Į kreditorinio įsiskolinimo sumą (33 552,55 Eur) įskaičiuojami antstolių atlyginimai bei priverstinio vykdymo išlaidos bei paskirtos administracinės nuobaudos, kurios sudaro 6 824,10 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad jis atitinka visas Fizinių asmenų bankroto įstatymo keliamas sąlygas bei reikalavimus, todėl prašo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad per paskutinių 3 metų laikotarpį nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ir neatliko kitokių veiksmų, kurie galėtų būti pripažinti nesąžiningais, ar dėl kurių atsirado skola ir fizinis asmuo tapo nemokus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VMI prie FM atsiliepime į pareiškimą prašė įvertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, kitą surinktą medžiagą bei priimti sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismo nuožiūra. Nurodė, kad bankroto bylos iškėlimui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas pateiks pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.
4. Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. atsiliepime į pareiškimą prašė sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025-04-29 nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.
6. Teismas, įvertinęs skolininius įsipareigojimus, konstatavo, kad pareiškėjo būklė atitinka Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamą fizinio asmens nemokumo sąvoką (skoliniai įsipareigojimai viršija 25 minimalias mėnesio algas (MMA), nes pareiškėjo skolininiai įsipareigojimai, neįskaitant kreditorių reikalavimų (administracinių baudų), kurie pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį negali būti nurašyti, sudaro ne mažiau kaip 26 718,37 Eur (25 MMA sudaro 25 950 Eur).
7. Tačiau nepaisant to, kad pareiškėjo būklė ir atitiko FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamą fizinio asmens nemokumo sąvoką, teismas, vadovaudamasis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies 2 punktu, įvertinęs pareiškėjo sąžingumą 3 metų laikotarpiu (nuo 2021-12-18 iki 2024-12-18), atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą konstatavęs, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, nes neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties, tikrųjų gaunamų pajamų.
8. Kad pareiškėjas neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties, tikrųjų gaunamų pajamų, teismo vertinimu, patvirtino šių byloje esančių įrodymų vertinimas:
- VMI prie FM pateiktais duomenis pareiškėjas turėjo 7 banko sąskaitas, tačiau teismui pateikė tik 2 banko sąskaitas ir joje esančių lėšų judėjimą ginčui aktualiu laikotarpiu;
- pareiškėjas ginčo laikotarpiu darbines pajamas gavo tik iš UAB ,,Ekodreams“, tačiau šiuo laikotarpiu taip pat buvo mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,VN Contruction“ direktoriumi ir UAB ,,JRM“ akcininku ir direktoriumi, tačiau iš šios darbinės veiklos pareiškėjas negavo jokių darbinių pajamų;
- teismas byloje esančius duomenis apie pareiškėjo darbo užmokesčio dydį įmonėje UAB „Ekodreams“ (nuo 22,50 Eur iki 900 Eur (neatskaičius mokesčių)) įvertino kritiškai, nes pareiškėjas, būdamas įmonės, kurioje dirbo direktoriumi (akcininku), turėjo galimybę kontroliuoti darbo užmokesčio nustatymo klausimus;
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-05-20 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-10257-812/2024 bei Kauno rūmų 2023 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2705-1160/2023 patvirtintos taikos sutarties duomenys patvirtino, kad pareiškėjas vykdė statybos veiklą ir iš jos grynaisiais pinigais gavo 1 500 Eur (civilinė byla Nr. e2-10257-812/2024) ir 12 000 Eur (civilinė byla Nr. 2-2705-1160/2023);
- pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo išsinuomojęs 7/1000 administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nors tuo metu teigė gavęs nedideles pajamas;
- pareiškėjas nėra padengęs net nedidelių įsiskolinimų;
- nors pareiškėjui nustatytas 55 procentų dalyvumo lygis, nepagrįsta, kad jis gali dirbti tik po kelias valandas per dieną, nes pareiškėjas apie savo sveikatos būklę, apribojančią jo galimybes dirbti atitinkamus darbus (pavyzdžiui, kilnoti tam tikrus svorius ar panašiai) ar rekomendacijų dėl darbo funkcijų, į bylą nepateikė.
9. Taigi įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas byloje padarė išvadą, kad pareiškėjas, užimdamas vadovaujamas pareigas, turėjo galimybę gauti (gavo) didesnes pajamas ir dengti įsiskolinimus kreditoriams, tačiau galimai slėpė gaunamas pajamas nuo kreditorių ir sąmoningai vengė (ir toliau vengia) pagerinti savo finansinę padėtį, o kartu ir kreditorių galimybes atgauti skolas didesne apimtimi, todėl toks pareiškėjo elgesys laikytinas nesąžiningu ir neatitinkančiu sąžiningo skolininko kriterijų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
10. Pareiškėjas V. N. (apeliantas) pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-04-29 nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-2360-1210/2025 ir išspręsti klausimą iš esmės: 1) iškelti pareiškėjui fizinio bankroto bylą; 2) paskirti nemokumo administratorių fizinio asmens bankroto bylai administruoti; 3) patvirtinti 500 Eur sumą kas mėnesį pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad pareiškėjas iki kreipimosi į teismą dienos dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo elgėsi nesąžingai, nes teismo nurodytos jo nesąžingumą patvirtinančios aplinkybės to nepatvirtina, kadangi:
Žemesnės instancijos teismas
1) UAB ,,JRM“ naudai gautų piniginių lėšų iš A. S. jis, kaip šios įmonės vadovas, negalėjo panaudoti savo asmeninių įsiskolinimų dengimui, kadangi įmonės ir jo vadovo lėšos yra griežtai atskirtos ir jų negalima tapatinti;
2) visą laiką ieškojo ir toliau ieško geriau apmokamo darbo, tačiau ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių (pareiškėjas turi tik 55 procentų dalyvumo lygį) negali gauti didesnių pajamų, kurios būtų skirtos jo kreditorinių įsipareigojimų vykdymui;
3) mažiausių įsiskolinimų mokėjimas kreditoriams prieštarautų pačiai sprendimų vykdymo intrukcijai, kuri draudžia lėšas skirti kurio nors vieno išieškotojo naudai;
4) per paskutinių 3 metų laikotarpį nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių.
5) sutinka su teismo išvada, kad jis nesikreipė į visus bankus siekiant gauti nenaudojamų ir galimai likusių neuždarytų sąskaitų išrašų, tačiau tam yra būtinos pakankamai didelės piniginės lėšos (bankai nemokamai informacijos neteikia, kiekviena pažyma, net jei tame tame banke ir nėra sąskaitos, kainuoja nuo 10 Eur iki 45 Eur);
6) su 7/1000 dalių administracinio pastato nuoma jis neturi nieko bendra, kadangi šios pastato dalies jis niekada nebuvo išsinuomavęs ir tik dėl žinių ir piniginių lėšų stokos nesikreipė dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo;
7) Kauno apskrities priklausomybių ligų centro pažyma patvirtina, jog pareiškėjas nemokus tapo ne dėl žalingų įpročių, jo nemokumo priežastimi taip pat nebuvo nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai.
10.2. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir panašiai). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų (LAT 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
10.3. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal FABI 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą tam, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys, nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Pareiškėjas pažymi, kad pagal teismų praktiką, teismas turi išsamiai ir detaliai įvertinti asmens nemokumo nesąžiningumo aplinkybes. Netgi tai, kad asmuo nepradėjo dirbti savo nemokumui sumažinti, neleidžia pripažinti, jog asmuo nesąžiningas (LAT 2015-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025).
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo VMI prie FM atsiliepime į atskirąjį skundą prašė sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.
12. Suinteresuotas asmuo UAB „Julianus Inkaso“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad neprieštarauja dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, jei teismas nustatytų, kad jis yra nemokus ir nėra FABĮ nustatytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negalėtų būti iškelta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-04-29 nutarties, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo klausimą, netinkamai taikė FABĮ nuostatas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad pareiškėjas nemokiu tapo dėl nesąžiningo elgesio, neatitinkančio sąžiningo skolininko kriterijų.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
16. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: 2024-08-06 Sprendimą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-11273, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2024-08-06 sprendimą Nr. DPS-1127 ,,Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-08-06 išduotą dokumentą Nr. R-125330 ,,Dėl neįgaliųjų asmenų automobilių statymo“ kortelės išdavimo kopiją; medicininių dokumentų kopijas.
17. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šis ribojimas nėra absoliutus. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus ar jei įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Apeliantas priimti naujus įrodymus prašo motyvuodamas tuo, kad teismas nenustatė termino trūkumams pašalinti, jei vertino, jog tam tikrų įrodymų trūksta, o jų trūkumą vertino kaip pareiškėjo nesąžiningumą.
19. Apeliacinės instancijos teismas nepriima kartu su atskiruoju skundu pateiktos darbo sutarties kopijos, nes šis dokumentai jau yra pridėtas prie bylos. Pareiškėjo pateiktą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-08-06 išduotą dokumentą Nr. R-125330 ,,Dėl neįgaliųjų asmenų automobilių statymo“ priimti atsisakoma, nes jis neturi bylai reikšmingos informacijos (yra lydraštis), o medicininių dokumentų kopijas atsisakoma priimti, nes jos neatitinka įrodymams keliamo leistinumo ir liečiamumo reikalavimų: jos nepatvirtintos nustatyta tvarka; negalima patikimai įsitikinti, kad šie dokumentai yra susiję būtent su pareiškėjo sveikatos būkle; pateikiamos nenuosekliai atšviestos ir nepatvirtintos kopijos, iš kurių negalima įsitikinti šių dokumentų turinio patikimumu; pats apeliantas nenurodo kokią aplinkybę įrodinėja. Priimamas ir prie bylos pridedamas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2024-08-06 „Sprendimas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“ Nr. DPS-1127, nes susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo argumentų patikrinimu, be to, jis papildo byloje esančius duomenis apie apeliantui nustatytą dalyvumo lygį (buvo pateiktas tai patvirtinantis pažymėjimas).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
20. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
21. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, neįskaitant kreditorių reikalavimų, kurie FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti, sudaro ne mažiau kaip 26 718,37 Eur (2025 metų MMA sudaro 1 038 Eur, todėl 25 MMA nagrinėjamu atveju sudaro 25 950 Eur). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjo būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamą fizinio asmens nemokumo sąvoką.
22. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą remdamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, kuris numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
24. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas yra vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (LAT 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (LAT 2017-10-31 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (LAT 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (LAT 2020-11-12 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo sąžiningumą vertino 3 metų laikotarpiu nuo 2021-12-18 iki 2024-12-18 (kreipimosi į teismą dieną su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo) (toliau – ir ginčo laikotarpis).
27. Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria teismas pripažino, kad pareiškėjo elgesys (galimas slėpimas gaunamų pajamų nuo kreditorių ir sąmoningas vengimas pagerinti savo finansinę padėtį) laikytinas nesąžiningu, nes tokią išvadą teismas, pareiškėjo teigimu, padarė neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pareiškėjo argumentu neturi pagrindo sutikti.
28. CPK 177 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šios straipsnio 2 dalis nurodo, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Naujausioje LAT praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (LAT 2024-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
29. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (LAT 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (LAT 2022-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).
30. Pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, kad jis ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių (pareiškėjas turi tik 55 procentų dalyvumo lygį) negali gauti didesnių pajamų, kurios būtų skirtos jo kreditorinių įsipareigojimų vykdymui. Byloje nėra ginčo, jog apeliantas yra tik iš dalies darbingas. Tačiau vien ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į 2024-08-06 Sprendimo dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1127 turinį, negali būti vertinama kaip priežastis, dėl kurios pareiškėjas neturi objektyvios galimybės dirbti geriau apmokamą darbą ir iš jo gauti didesnes pajamas savo poreikių ir kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Minėtame 2024-08-06 sprendimo dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodytas vienas apribojimas, kad apeliantas negali dirbti viršvalandžių. 2024 -03-14 darbo sutartyje nurodyta, kad jis MB ,,VN Contruction“ dirba tik 1 valandą per dieną. Pagrįstų ir įtikinamų argumentų, kodėl apeliantas dirba tokį trumpą laiką, kai, dirbdamas darbo laiką be viršvalandžių pagal minėtą darbo sutartį, galėtų gauti ženkliai didesnes (1 040 Eur) pajamas, nepateikė.
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo UAB ,,Ekodreams“ direktorius ir akcininkas, MB ,,VN Contruction“ direktoriumi, UAB ,,JRM“ akcininku ir direktoriumi, o pagal byloje pateiktą darbo sutartį, pareikėjas šiuo metu dirba MB ,,VN Contruction“.
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) byloje pateiktus duomenimus, kurie patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas darbines pajamas gavo tik iš UAB ,,Ekodreams“ (nuo 22,50 Eur iki 900 Eur (neatskaičius mokesčių), neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad toks sąlyginai nedidelis darbo užmokestis buvo įtakotas paties pareiškėjo nesąžiningo (ne)veikimo, nes pareiškėjas, būdamas įmonės direktoriumi ir akcininku, turėjo visas galimybes ūkinę komercinę veiklą organizuoti taip, kad ji būtų pelninga, o darbo užmokestis būtų didesnis. Pareiškėjo nesąžiningus veiksmus nemokant pačiam sau atlyginimo už direktoriasu pareigų ėjimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas 2022-2023 metais taip pat buvo MB ,,VN Contruction“ direktoriumi ir UAB ,,JRM“ akcininku ir direktoriumi, tačiau iš šios darbinės veiklos negavo jokių darbinių pajamų.
33. Kad pareiškėjas neatskleisdamas savo tikrosios savo turtinės padėties (gaunamų realių pajamų) elgėsi nesąžiningai, šioje byloje patvirtina ir paties pareiškėjo išsakyti teiginiai, kad jis įsigijęs įmonę UAB ,,JRM“ suprato, jog ji turi skolų, todėl net nepradėjęs dirbti šioje įmonėje, parašė prašymą šią įmonę išregistruoti. Tačiau pareiškėjo teiginiai, kad UAB ,,JRM“ nevykdė jokios veiklos nepagrįsti. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-05-20 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-10257-812/2024 duomenų nustatyta, kad 2022-04-27 buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl sodo namelio rekonstrukcijos darbų, sudaryta tarp ieškovės A. S. ir atsakovo (pareiškėjo), kaip UAB „JRM“ vadovo. Šios bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė A. S. asmeniškai pareiškėjui sumokėjo 12 000 Eur grynaisiais pinigais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kuria teismas nusprendė, kad dalį iš A. S. gautų lėšų jis galėjo panaudoti savo asmeninių įsiskolinimų dengimui. Pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad įmonės ir jos vadovo lėšos yra griežtai atskirtos, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis grynaisiais pinigais gautus 12 000 Eur įnešė į kasą ir įtraukė į UAB ,,JRM“ buhalterinę apskaitą. Taigi, liko nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtomis lėšomis naudojosi pats pareiškėjas.
34. Kad pareiškėjas neatkleidžia tikrosios savo turtinės padėties patvirtina ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-02-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2705-1160/2023 patvirtinta ieškovo (pareiškėjo) ir atsakovo S. K. 2023-01-30 sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 1 500 Eur skolą už atliktus vidaus patalpų remonto darbus grynais pinigais, o taikos sutartyje ieškovas (pareiškėjas) patvirtino, kad šiuos pinigus gavo 2023-01-30.
35. Pareiškėjo tikrosios turtinės padėties neatkleidimą patvirtina ir VMI prie FM pateikti duomenys, kad pareiškėjas turėjo 7 banko sąskaitas, tačiau kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl fizinio bankroto bylos iškėlimo pateikė duomenis tik apie 2 banko sąskaitose (AB ,,Šiaulių bankas“ (dabar AB ,,Artea bankas“) ir AB ,,Swedbank“) buvusių lėšų judėjimą bylai aktualiu ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytos pareigos nevykdymas (viso turimo viso turto sąrašo (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) nepateikimas)), negali būti pateisinamas nustatytu mokėjimu už banko suteiktas paslaugas (pažymų išdavimą).
36. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo (su istorija), registro Nr. 44/2111722 duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pagal 2024-06-06 nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2024-06-06 iki 2025-05-05 buvo išsinuomavęs 7/1000 dalis administracinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kas apeliacinės instancijos teismui leidžia kritiškai vertinti šioje byloje pareiškėjo išsakytus teiginius, kad jis gauna itin mažas pajamas. Pareiškėjo argumentai, kad jis tik dėl savo žinių ir piniginių lėšų stokos nesikreipė dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pagal bylos duomenis pareiškėjas turi ilgametę vadovavimo patirtį ne vienoje bendrovėje, todėl neįtikėtina, kad kažkas jam nežinant galėjo manipuliuoti jo duomenimisir dokuemntais, o jis nepastebėjo jo vardu sudarytų nuomos sutarčių ir nežinojo kaip tokias sutartis nutraukti.
37. Pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad teismas nepagrįstai kaip nesąžiningus įvertino jo veiksmus, susijusius su tuo, kad jis yra nesumokėjęs net mažiausių įsiskolinimų, nes tai būtų prieštaravę sprendimų vykdymo instrukcijai. Teismo sprendimų vykdymo instrukcija vadovaujasi sprendimus vykdantys antstoliai, o ne pareiškėjas. Kita vertus, net ir mažos į antstolio sąskaitą įneštos pinigų sumos kreditorių reikalavimų dengimui būtų paskirstytos CPK ir Teismo sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu vertindamas sąžiningumą pasisakė, kad pareiškėjas, gaudamas nuolatines nedideles pajamas proporcingai negrąžina net nedidelių skolų kreditoriams, su kuo visiškai sutiktina.
38. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos išvadą, kad pareiškėjo veiksmai neatskleidžiant tikrosios savo finansinės padėties, tikrųjų gaunamų pajamų vertintini kaip nesąžiningi. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys rodo, kad pareiškėjas, ginčo laikotarpiu užimdamas vadovaujamas pareigas keliose įmonėse, turėjo realias galimybes gauti didesnes pajamas ir dengti įsiskolinimus kreditoriams, tačiau jis galimai slėpė gaunamas pajamas nuo kreditorių, sąmoningai vengė pagerinti savo finansinę padėtį, o kartu ir kreditorių galimybes atgauti skolas didesne apimtimi.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aukščiau nurodytas pirmosios instancijos atliktas pareiškėjo nesąžiningų veiksmų vertinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, jog pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą yra reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Sąžiningumui įvertinti būtina įvertinti reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar pareiškėja dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar priešingai – sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo (LAT 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).
40. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų (kad pareiškėjas per paskutinių 3 metų laikotarpį nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių, nemokus tapo ne dėl žalingų įpročių, nemokumo priežastimi nebuvo nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai) apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo institutą reglamentuojančias teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-04-29 nutartį palikti nepakeitą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.