Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ir atsakovo V. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-441-886/2018 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei E. J. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat savo iniciatyva patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

20. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė E. J. pateikė drabužių ir avalynės įsigijimo kvitus, drabužių taisymo paslaugų kvitą, teatro bilietą, kirpyklos paslaugų kvitus, su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą užklausą UAB „Mondelez“ su pašto kvitu, o su rašytiniais paaiškinimais medicininį pažymėjimą, vaistinių kvitus, kuriuos prašė prijungti prie bylos, nurodydama, jog šiuos įrodymus teikia norėdama patvirtinti reikalaujamą priteisti išlaikymo dydį.

21. Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 str. 2 d.), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 str.). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 str.).

22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).

23. Įvertinus apeliantės E. J. pateiktų įrodymų turinį konstatuotina, kad jie neatitinka CPK 314 straipsnio reikalavimų, todėl atsisakytina priimti ir jie grąžintini apeliantei. Pagal šios bylos duomenis ieškovei pirmosios instancijos teisme buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus, todėl šiuo atveju nėra nustatyta, kad apeliantė minėtų įrodymų negalėjo pateikti savalaikiai ir jų būtinybė iškilo vėliau.

Dėl bylos esmės

24. Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini) d. (Kauno miesto CMS įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), T.1, b.l. 8). Nepilnamečių vaikų šalys neturi.

25. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovas – dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokos metu įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Abi šalys ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi dėl priteistų neturtinės žalos ir išlaikymo dydžių. Atsakovas ginčija sprendimą dėl sutuoktinių kaltės nustatymo, neturtinės žalos ir išlaikymo atsakovei priteisimo, skolos jam nepriteisimo, turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo

26. Apelianto V. J. teigimu, be pagrindo pripažinta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Jo įsitikinimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ilgainiui santykiai šeimoje pasidarė komplikuoti, neliko supratingumo dėl nesugyvenamo ieškovės charakterio. Ieškovė dėl santuokos iširimo kaltino atsakovą, teigdama jog jis buvo neištikimas.

27. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas priešieškinį nutraukė santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuodamas tuo, kad jis buvo neištikimas.

28. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

29. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus (jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina), kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos gali būti nuginčijamos. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, siekiant išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas tvirtino, jog šalių santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ieškovė teigė, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas atsakovas. Tokios pozicijos šalys laikėsi per visą bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi vertinti šalių pateiktų įrodymų visetą, remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

31. Šalys pripažino, jog santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2014 m. liepos 16 d. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (šiuo atveju ieškovei) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Nors ieškovė ir tvirtina, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų apie atsakovo neištikimybę.

32. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės grindė išimtinai liudytojų A. M., O. S., D. D., I. G. parodymais.

33. Teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą bei įvertinusi byloje surinktus duomenis, daro išvadą, jog atsakovo neištikimybės faktas nėra patvirtintas pakankamais įrodymais. Liudytojų A. M., D. D. parodymai mažai informatyvūs, ir patvirtina, jog ieškovės ir atsakovo santykiai šeimoje buvo geri, jie gražiai sutarė, nematė, kad jie pyktųsi. O. S. patvirtino. jog apie tai, kad atsakovas išėjo pas kitą moterį sužinojo iš ieškovės (2017 m. spalio 18 d. garso įrašas 1:21:07 – 1:23:55). Tuo tarpu tiek I. G. pripažino, jog jos santykiai su abiem tėvais komplikuoti (2017 m. spalio 18 d. garso įrašas 1:07:40), su tėvais bendrauja retai, taip pat pažymėjo, jog tėvų gyvenimo negyvena, todėl negali pasakyti, kodėl atsirado kita moteris ir iširo santuoka, bet šeimoje buvo barnių kaip ir visose šeimose (2017 m. spalio 18 d. garso įrašas 1:15:10 – 1:16:35). Liudytoja V. B. paliudijo, kad ji yra ieškovės pusseserė; ieškovei visada reikdavo nusileisti, ji yra ūmaus, valdingo būdo, daug nurodinėjo atsakovui, konfliktuoja ir su savo motina (2017 m. spalio 18 d. garso įrašas 1:37:07 – 1:42:29).

34. Įrodinėjimo priemonės šeimos bylose turi atitikti bendrus reikalavimus įrodymams. CPK 177 straipsnio 2 dalis nurodo, jog faktiniai duomenys gali būti nustatomi tame tarpe ir rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Neištikimybės fakto įrodinėjimas yra gana sudėtingas dėl problemų, kylančių surenkant įrodymus. Atsižvelgiant į šiuos sunkumus įrodymams keliami reikalavimai gali būti švelninami, tačiau tokiu atveju įrodymai turi atitikti kitus byloje esančius faktinius duomenis. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių kitų atsakovo neištikimybės įrodymų, nes kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo vadovautis ieškovės pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas atsakovas ir vaizdo įrašu, kuriame atsakovas užfiksuotas nešantis du krepšius, nes jie neturi įrodomosios vertės šioje byloje, kadangi yra padaryti 2017 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais ir nėra susiję su ginčo dalyku šioje byloje (CPK 180 str.,185 str.).

35. Pažymėtina, kad šalys kartu negyvena nuo 2014 m. liepos mėnesio, o ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo tik 2016 m. gruodžio, t. y. praėjus daugiau kaip 2 metams laiko, todėl teisėjų kolegijos nuomone, vien tik iš ieškovės paaiškinimų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei, o jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neištikimybę, nėra. Todėl įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog faktą prezumpcijai nustatyti turėjo įrodyti ieškovė, kuri tinkamai neįrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos (CPK 178 str.). Pagal CK 3.26-3.28 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Bendrųjų sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje – būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai ir prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, pažeidimas taip pat gali būti aplinkybe, su kuria siejama kaltė dėl santuokos nutraukimo. Vienas kitą abu sutuoktiniai kaltina netinkamu elgesiu, nelojalumu. Tokioje situacijoje teisinga laikyti, jog abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo.

36. Patenkinus atsakovo V. J. skundą dalyje dėl santuokos nutraukimo ir pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl buvusio sutuoktinio teisės į išlaikymą

37. Apeliantas V. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą buvusiai sutuoktinei, išlaikymo reikalingumą siejo tik su jos sveikatos būkle ir daliniu darbingumu, tačiau privalėjo atsižvelgti į eilę kitų aplinkybių – išlaikymo reikalingumą, turtinę padėtį, sveikatos būklę, amžių, darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes ir kt. Be to, skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas pripažino kaip išlaikymą ieškovei.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad santuoka sukuria santuokines teises ir pareigas, tarp kurių yra pareiga sutuoktiniams vienas kitą remti (CK 3.27 str.). CK 3.72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taigi, šioje normoje nustatyta teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio amžius, nedarbingumas ir kt. gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.

39. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė serga odos liga, kuri toliau progresuoja (išrašai iš medicinos dokumentų, T.1, b.l. 14-18). 2007 m. lapkričio 28 d. Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė yra tik iš dalies darbinga, jai nustatytas 35 proc. darbingumo netekimas dėl diagnozuotų ligų iki 2021 m. gruodžio 3 d. (T.1, b.l. 13). Todėl šiuo atveju CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo sveikatos būklės, netaikytina, o pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (šiuo atveju – ieškovei).

40. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės įsidarbinimo galimybės, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę ir darbingumą, yra labai ribotos, jos pajamų nepakanka visiškai save išlaikyti.

41. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka ir konstatuoja, kad, vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai – tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

42. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo, reikšminga aplinkybe laikytina teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovė gauna netekto darbingumo išmoką ir transporto išlaidų kompensaciją, kas sudaro 249,64 Eur per mėnesį. Kaip jau minėta, ieškovė nėra nedarbinga, jai nustatytas 35 proc. darbingumas (iš dalies darbinga). Įrodymų, kad ieškovė būtų ieškojusi darbo, nes yra iš dalies darbinga, ieškovė nepateikė, todėl jos argumentai, kad ji papildomų pajamų neturi ir negali turėti dėl sveikatos, nėra pagrįstas.

43. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise 2013 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu priklauso penki žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).; žemės sklypai, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).; taip pat žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniais pastatais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini). (T.4, b.l. 56–64). Ieškovė išlaikytinių neturi. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog ieškovei nustatyti specialieji poreikiai (specialusis nuolatinės slaugos poreikis; specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; kt.). Pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pareigą sąžiningai nurodyti savo turtinę padėtį, sveikatos būklę, patvirtinant tai atitinkamais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, kokio dydžio jos pajamos ir nepagrindė, kad gaunamos pajamos ir turimas turtas nėra pakankami jos nurodytiems būtiniems poreikiams patenkinti. Pateikti pirkinių čekiai nepatvirtina būtinų išlaidų 457,00 Eur sumai. Be to, pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė naudojosi apmokamomis advokato paslaugomis, kas leidžia teigti, kad apeliantės turtinė padėtis nėra tokia bloga, jog jai būtų reikalingas išlaikymas. Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovo V. J. pajamos yra didesnės, tačiau jis neturi jokio nekilnojamojo ar kito turto, iš kurio galėtų gauti papildomų pajamų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog ieškovė E. J. neįrodė, jog jos turimas turtas ir gaunamos pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių jos poreikių, ir jai yra reikalingas išlaikymas, o atsakovo turtinė padėtis šiuo atveju nėra tokia gera, kad jis galėtų teikti prašomą išlaikymą ieškovei.

Dėl santuokinio turto padalinimo

44. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 680,50 Eur kompensacija už atsakovui tekusią didesnę santuokinio turto dalį.

45. Apeliantas V. J. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priteisė ieškovei nepagrįstai didelę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, nes negalėjo vadovautis vien žodiniais paaiškinimais dalinant kilnojamąjį turtą, o rašytinių įrodymų nėra. Apelianto nuomone, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 630,50 Eur kompensacija.

46. Byloje neginčijami nustatyta, jog šalys santuokoje įsigijo automobilį „Citroen Xara Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu 2015 m. lapkričio 29 d. automobilis buvo sudaužytas ir draudimo bendrovė atsakovui išmokėjo 1 211,00 Eur draudimo išmoką (T.3, b.l. 131). Iš byloje pateiktos 2016 m. kovo 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad sudaužytas automobilis „Citroen Xara Picasso“ parduotas už 100,00 Eur (T.2, b.l. 10). Nors apeliaciniame skunde atsakovas ir ginčija aplinkybes dėl apdangų pardavimo, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, jog žentas pardavė padangas už 50,00 Eur (2017 m. lapkričio 28 d. posėdžio garso įrašas 1:15:49). Nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 182 str. 5p.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas už santuokoje įgytą automobilį iš viso gavo 1 361,00 Eur ir ieškovei iš atsakovo priteisė 680,50 Eur kompensacija už atsakovui tekusią didesnę santuokinio turto dalį, kas atitinka ½ dalį santuokoje įgyto turto vertės (CK 3.117 str. 1 d.).

Dėl išlaidų už komunalines paslaugas priteisimo

47. Atsakovas V. J. taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės 2 945,00 Eur už komunalines paslaugas.

48. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimą sprendė, jog atsakovo apmokėjimas už buto komunalines paslaugas laikytinas atsakovo teikta išlaikymo forma ieškovei, nes ji nebuvo pajėgi užtikrinti savo būtinuosius poreikius.

49. Byloje nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso šalių dukrai I. G. (T.1, b.l. 24–29). Ieškovei ir atsakovui nustatytas uzufruktas – teisė šiuo butu naudotis iki jų mirties naudotis (Dovanojimo sutarties 4.1 p., T.1, b.l. 21). Atsakovas 2017 m. gruodžio 12 d. atsisakė uzufrukto teisės į šį butą (Kauno m. 25-ojo notaro biuro notarės E. J. patvirtintas atsisakymas, T.4, b.l. 32).

50. Dovanojimo sutarties 4.2. punkte nustatyta, kad proporcingai turimoms uzufrukto naudojimo teisėms bei gaunamoms iš jo pajamoms, uzufruktorius privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitaip. Tokiu būdu tiek ieškovė, tiek atsakovas visą laikotarpį nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio turėjo įstatyminę ir sutartinę pareigą apmokėti už komunalines paslaugas proporcingai turimai daliai. Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio yra sumokėjęs 2 945,00 Eur už butui suteiktas komunalines paslaugas (T.2, b.l. 52-201), todėl ieškovė turi padengti ½ dalį šių mokesčių. Byloje nenustačius, jog ieškovei reikalingas išlaikymas ir naikinant sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad ½ dalis komunalinių išlaidų, t. y. 1 472,50 Eur priteistina iš ieškovės atsakovui.

51. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, esant aukščiau išvardintoms byloje nustatytoms aplinkybėms, bei nurodytam teisiniam reglamentavimui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimas dalyje dėl sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos, išlaikymo ir išlaidų už komunalines paslaugas priteisimo keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

53. Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą neteisingai nustatė žyminio mokesčio dydį, todėl perskaičiuotinos šalių mokėtinas žyminio mokesčio dydis.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą padarytą dėl santuokos nutraukimo. Taigi, šios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas yra privalomai santuokos nutraukimo byloje spręstini klausimai, jei tokie buvo pareikšti ir vienas sutuoktinis yra pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo.

55. Tokiu būdu, santuokos nutraukimo bylose visi neturtinio pobūdžio reikalavimai, patenka į CK 3.59 ir 3.70 straipsniuose nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, todėl jie kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles.

56. Taigi, ieškovė patikslintame ieškinyje iš esmės reiškė du reikalavimus – nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir padalinti santuokoje įgytą turtą. Atsakovas priešieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ½ dalį sumokėtų komunalinių mokesčių.

57. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog dalintino turto vertė yra 1 670,00 Eur ir prašė padalinti turtą lygiomis dalimis – po ½ dalį (po 835,00 Eur). Tokiu būdu ji turėjo sumokėti 66,00 Eur žyminį mokestį – 41,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 25,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl turto padalijimo (41,00 + 25,00). Ieškovei žyminio mokesčio mokėjimas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

58. Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog dalintino turto vertė yra 1 300,00 Eur ir prašė padalinti turtą lygiomis dalimis – po ½ dalį (po 650,00 Eur) bei priteisti 2 945,00 Eur už komunalinius patarnavimus. Tokiu būdu jis turėjo sumokėti 149,00 Eur žyminį mokestį – 41,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 108,00 Eur už turtinius reikalavimus dėl turto padalijimo ir mokesčių priteisimo (41,00 + 108,00). Atsakovas yra sumokėjęs 50,00 Eur žyminio mokesčio, todėl likusi mokėtina žyminio mokesčio suma, kuri buvo atidėta iki sprendimo priėmimo sudarytų – 99,00 Eur.

59. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais sudaro 4,23 Eur pašto išlaidų, 4,00 Eur už dokumentų kopijavimo paslaugas, 20,30 Eur už VĮ Registrų centro paslaugas ir 2 000,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (T.4, b.l. 8–24, 67). Viso ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 028,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

60. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 820,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 20,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 800,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų (T.4, b.l. 118a, 115-117). Nuo likusios dalies žyminio mokesčio ieškovė buvo atleista.

61. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais sudaro 50,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 1 630,00 Eur advokato atstovavimo išlaidos (T.2, b.l. 12, T.4, b.l. 28, 30). Viso atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 680,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

62. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 211,00 Eur žyminio mokesčio Tokiu būdu ieškovo išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 891,00 Eur.

63. Santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovo ir atsakovės turtiniai reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl atsižvelgiant į bylos baigtį, į tai, kad priešieškinis iš esmės buvo patenkintas (dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – visiškai, reikalavimai dėl turto padalijimo, išlaidų už komunalines paslaugas priteisimo – iš dalies), o ieškinys tik iš dalies (iš dalies patenkintas reikalavimas dėl turto padalijimo, kiti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo priteisimo atmesti), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ieškovei iš atsakovo priteistina 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos, nes jos apeliacinis skundas netenkintinas. Atsakovui iš ieškovės priteistina 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atlikus priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą iš ieškovės atsakovui priteistina 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

64. Ieškinio iš esmės netenkinus iš ieškovės valstybei priteistina 165,00 Eur atidėto žyminio mokesčio bei 20,60 Eur (11,02 Eur pirmosios instancijos teisme ir 9,58 Eur apeliacinės instancijos teisme) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, viso 188,60 Eur (CPK 96 str.).

65. Iš atsakovo valstybei priteistina 5,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: J., J.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 680,50 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt Eur 50 ct) kompensacijos už atsakovui tekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Priteisti iš ieškovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį, t. y. 1 472,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt du eurus 50 ct) komunalinių mokesčių, sumokėtų už laikotarpį nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio.

Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – ieškovei E. J. priteistą iš atsakovo V. J. laikiną išlaikymą po 120,00 Eur kas mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki bus išnagrinėta civilinė byla.

Priteisti iš ieškovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 188,60 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,94 Eur (penkis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.