Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-20 · Civilinė byla Nr. 2S-2559-480/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-20Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-20
Bylos Nr.
2S-2559-480/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-25326-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
V. J.
Ieškovas
E. J.
Advokatai
Eglė Rybelienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2559-480/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25326-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11.; 3.1.18.2.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J., atstovaujamo advokatės Eglės Rybelienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-2731-886/2017 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, išlaikymo, neturtinės žalos priteisimo bei atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę J., priteisti iš atsakovo 835 Eur piniginę kompensaciją, 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei išlaikymą po 220 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes J., J., priteisti iš atsakovo ieškovei 50 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje parduotą automobilį, 2945 Eur sumokėtų komunalinių paslaugų mokesčių. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 25 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą ieškovei iš atsakovo po 220 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovė nurodė, kad ji yra nedarbinga, dėl ligų negali dirbti, po atsakovo išėjimo iš namų atsakovei prasidėjo nemiga, jai diagnozuota depresija ir psichikos sutrikimas. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra 233,79 Eur netekto darbingumo pensija, atsakovo gaunamos pajamos yra 1300 Eur.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškovės E. J. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tenkino iš dalies; priteisė ieškovei E. J. laikiną išlaikymą iš atsakovo V. J. po 120 Eur kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2731-886/2017, nurodytą sumą iki einamojo mėnesio 10 dienos sumokant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos užtikrinti jos minimalius poreikius, kadangi ieškovei iki 2021 m. gruodžio 3 d. dėl ligos nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra 249,64 Eur. Atsakovo gaunamos didesnės pajamos leidžia užtikrinti atsakovo minimalius poreikius. Teismas nurodė, kad jis negali visapusiškai ištirti ir įvertinti šalių turtinės padėties, ieškovės pateikti įrodymai dėl išlaikymo dydžio reikalingo ieškovei bus įvertinti vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose, atlikus išsamų visų byloje surinktų įrodymų tyrimą, todėl prašoma priteisti laikino išlaikymo suma ieškovei sumažinta iki 120 Eur.Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria ieškovei E. J. priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo V. J., datoje ir nurodė, kad ši nutartis priimta ne 2017 m. rugpjūčio 5 d., bet 2017 m. rugsėjo 5 d.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. J., atstovaujamas advokatės Eglės Rybelienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis (b. l. 131-135). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįsigilino į bylos esmę ir prie bylos pridėtus rašytinius įrodymus, vadovavosi tik VSDVF duomenimis apie gaunamas abiejų šalių pajamas. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis yra po dviejų operacijų ir laukia trečia operacija (nustatyta sunki forma akmenligės), todėl negalima konstatuoti, kad tik ieškovė yra labai blogos sveikatos būklės. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė net nebando susirasti darbo, iš kurio gautų pajamų pragyvenimui. Su nustatytu 35 procentų asmens darbingumu rekomenduojama dirbti 3-4 dienas per savaitę, po 5-6 valandas per dieną.Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Šalys butą padovanojo dukrai 2014 m. liepos mėnesį, po apsisprendimo apsigyventi skyrium, iki šiol moka komunalinius mokesčius už šį butą, nors jame gyvena tik ieškovė, kuriai liko ir bute esantys kilnojamieji daiktai. Atsakovo gaunamos pajamos iš darbo santykių apytiksliai virš 900 Eurų į rankas, kurių užtenka tik pragyvenimui.Teismas neįvertino atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei ji nurodo. Ieškovė turi labai daug ir didelės vertės turto, kurį jai 2013 m. padovanojo jos motina. Didžioji dalis žemės sklypų yra išnuomota, ieškovė gauna nuomos mokestį, be to turi sąskaitoje santaupų.Atsakovo įsitikinimu skundžiama nutartis yra paremta neteisingais ir klaidingais argumentais, lemiančiais elementarių motyvų nebuvimą skundžiamojoje nutartyje, ko pasėkoje skundžiama nutartis turi būti panaikinta kaip visiškai nepagrįsta ir neteisėta.Ieškovė E. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 166-169). Nurodo šiuos argumentus:Teismas teisingai nustatė šalių turtinę padėtį. Atsakovo pajamos nuo ieškinio padavimo dienos jau yra padidėjusios, jis vidutiniškai gauna į rankas po 1029 Eur per mėnesį. Be to, atsakovas gauna papildomas pajamas iš valymo paslaugų, tačiau dirba nelegaliai, todėl ieškovė negali pateikti šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.Nėra jokių duomenų, kaip inkstų akmenligė įtakoja atsakovo turtinę padėtį ar darbingumą. Iš pateikto išrašo matyti, kad pacientas tik konsultuotas urologo dėl simptominės akmenligės kairiajame inkste, kad jam atlikta inkste esančio akmenuko distancinė smūginių bangų litotripsija (ESWL). Įprasta procedūra nėra operacija.Aplinkybę, kad ieškovė yra nedarbinga, patvirtina jos su atsiliepimu į priešieškinį pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovas neneigia, kad dėl sąnarių ligos ieškovė negali atlikti elementarių buities darbų, turi samdyti svetimus žmones, kurie padėtų tvarkytis buityje, todėl laikytina, kad išlaikymas ieškovei yra reikalingas.Ieškovė neįtakojo atsakovo apsisprendimo išeiti iš namų ir palikti senus baldus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie mokamo nuomos mokesčio dydį. Atsakovas nurodo, kad mokėjo už buto, kuriame liko gyventi ieškovė, komunalinius patarnavimus, tačiau priešieškiniu prašo teismo šią sumą pilnai priteisti iš ieškovės.Tiek faktiškai, tiek pagal Registro centro duomenis, nuosavybės teisė į dovanotus žemės sklypus iki šiol priklauso ieškovės motinai K. B., todėl ji teisėtai gauna nuompinigius pagal nuomos sutartį su ūkininku. Nesant įregistruotai valdymo ar nuosavybės teisei viešame registre ieškovės vardu, ieškovė neturi teisės valdyti šio turto ir gauti iš jo naudos.Per laikotarpį nuo 2014 m. vasaros, kai atsakovas ieškovę paliko ir neskyrė pinigų išlaikymui, ieškovė palaipsniui sunaudojo savo santaupas, sąskaitos likutis yra tik 7,04 Eur. Priešieškinyje atsakovas pats nurodė, kad ieškovė iš santaupų gyvena trejus metus ir apmoka ne tik būtinas pragyvenimui ir gydymuisi išlaidas, bet ir bylinėjimosi išlaidas, nors skyrybos įvyko ne jos noru.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ieškovei iki teismo sprendimo byloje priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną materialinį išlaikymą antrajam sutuoktiniui. Spręsdamas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo, teismas pagal analogiją vadovaujasi CK 3.72 straipsnio nuostatomis, kurio 1 dalis teisę į išlaikymą sieja su sutuoktinio turtine padėtimi (turtu ar gaunamomis pajamomis) bei šio straipsnio 5 dalis, kuri įpareigoja teismą atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Įstatyme įtvirtinta ir prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas tuomet, jeigu jis augina bendrą šalių nepilnametį vaiką arba yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 str. 2 d.).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 835 Eur piniginę kompensaciją, 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei išlaikymą po 220 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Taip pat ieškovė pateikė prašymą taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą ieškovei po 220 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo laikiną 120,00 Eur kas mėnesį išlaikymą ieškovei nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. (prašymo pateikimo dienos) iki teismo sprendimo byloje priėmimo, konstatavęs, kad ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos patenkinti savo minimalius poreikius, o atsakovo gaunamos didesnės pajamos leidžia užtikrinti atsakovo minimalius poreikius.Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę ir rašytinius įrodymus, neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę, netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, nes atsakovas jokio turto neturi, o ieškovė turi vertingo nekilnojamojo turto ir santaupų, todėl jos turtinė padėtis geresnė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti jai laikiną išlaikymą po 220 Eur periodinėmis išmokomis, grindė tuo, kad yra nedarbinga dėl sveikatos būklės, jai reikalinga nuolatinė pagalba buityje, kuriai, išėjus iš namų atsakovui, ji turi samdyti svetimus žmones, o tai reikalauja papildomų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovei nuo 2007 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. dėl ligos nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, o jos gaunamos pajamos per mėnesį yra 249,64 Eur - ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos užtikrinti jos minimalius poreikius. Taigi, ieškovė preliminariai įrodė, kad yra pagrindas jai priteisti laikiną išlaikymą (CPK 12, 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1300 Eur, neatskaičius mokesčių, tai yra atsakovo gaunamos didesnės pajamos leidžia užtikrinti atsakovo minimalius poreikius, pagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovei po 120 Eur periodinėmis išmokomis iki bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio (priešieškinio) iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti išlaikymo kitam sutuoktiniui reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad dėl ligos jam nustatytas nedarbingumo lygis ar sumažėjo jo gaunamos pajamos; nepateikė įrodymų, kad jis nuomojasi būstą ir moka už jį nuomos mokestį. Taip pat, teigdamas, kad ieškovė gauna papildomas pajamas, nuomodama jos motinai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Šiuo atveju apelianto su atskiruoju skundu pateikti įrodymai dėl jo laikinų sveikatos sutrikimų bei atsakovei padovanoto turto nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovei laikinas išlaikymas nereikalingas bei, kad atsakovas neturi galimybės jo teikti. Kaip minėta, šalių turtinė padėtis, ieškovės įsidarbinimo galimybes bei apelianto galimybės teikti išlaikymą ieškovei bus įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog apeliantas yra finansiškai nepajėgus mokėti laikiną išlaikymą, dėl to jo atskirasis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismo nutartį motyvavo, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais. Aplinkybė, jog teismo nutartis ir jos motyvai neatitinka apelianto pozicijos, nereiškia, kad teismo priimta nutartis yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas.Vadovaujantis CPK 276 straipsnio 2 dalimi teismas gali savo iniciatyva arba dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, nurodant teisingą nutarties priėmimo datą. Apeliantas nenurodo jokių argumentų dėl teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties nepagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos teisėtumo plačiau nepasisako.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pagrįstų pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus, taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė