- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1353-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04485-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- D. V., akcinė bendrovė ,,Swedbank“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. atstovės advokatės D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys D. V., akcinė bendrovė ,,Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. R., kuriuo prašoma: 1) nutraukti 2010 m. liepos 17 d. šalių įregistruotą Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. vasario 19 d.; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei neturtinę žalą; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų G. R. ir D. R. gyvenamąją vietą su ieškove; 5) nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 6) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimą; 7) padalinti šalių santuokos metu įgytą turtą ir prievoles ieškovės nurodyta tvarka; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti ikisantuokinę pavardę, atsakovui palikti prigimtinę pavardę; 9) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, uždraudžiant atsakovui lankytis būste esančiame (duomenys neskelbtini).
3. Prašyme nurodė, kad 2020 m. kovo 1 d. atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kurio metu atsakovas vieną kartą sudavė ieškovei ranka į petį ir ją pastūmė, dėl ko ieškovė atsitrenkė į durų staktą. Ieškovei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2020 m. birželio 2 d. ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas, tačiau ieškovė teigia jį skųsianti. Ieškovė dėl savo psichologinės būsenos pradėjo lankytis pas psichologę, nes iš atsakovo pusės patiria nuolatinį terorizavimą, jaučiasi nesaugi, yra išsigandusi. Atsakovas ne pirmą kartą naudoja tiek fizinį tiek psichologinį smurtą prieš ieškovę. Ieškovo ir atsakovės santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti, jie sukelia nepilnamečiams jų vaikams psichologinę įtampą, kenkia vaikų psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje.
Atsiliepimas
4. Atsakovas su pareikštu prašymu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė pateikia klaidingas faktines aplinkybes ir jų interpretacijas. Atsakovas prieš vaikus ar sutuoktinę psichologinio ar fizinio smurto nenaudojo. Gyvena skyrium, iš namų išsikraustė savo noru paprašytas ieškovės. 2020 m. birželio 2 d. gavęs nutartį dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kartu su seserimi nuvyko į bendrus šalių namus pasiimti asmeninių daiktų. Nėra jokio pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovės pateikiami faktai neatitinka realybės, atsakovas neplanuoja lankytis namuose, išskyrus tuos atvejus, kuomet reikės su vertintoju įvertinti turtą, išsivežti likusius daiktus, kurie nebuvo įtraukti byloje reiškiant priešieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
6. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų ir patvirtintų ieškovės išdėstytas aplinkybes apie tai, kad atsakovo veiksmai sukėlė ir ateityje sukels grėsmę ieškovei ar šalių nepilnamečiams vaikams. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė būtinumo šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo jos ir nepilnamečių vaikų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovės atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų G. R. ir D. R., uždraudžiant atsakovui lankytis būste, esančiame (duomenys neskelbtini); prašė priteisti iš atsakovo 300 Eur advokato pagalbos išlaidas. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas, priimdamas nutartį, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė neteisingą nutartį. Į bylą pateikti raštai ne tik patvirtina, kad ieškovė lankėsi gydymo įstaigose, tačiau ir tai, kad ieškovei buvo nustatyti sumušimai, kurie atsirado po 2020 m. kovo 1 d. įvykio ir kuriuos ikiteisminio tyrimo metu patvirtino pats atsakovas;
1.2. Teismas netinkamai įvertino 2020 m. birželio 4 d. psichologės A. B. pažymą. Pažymoje aprašomos vaikų papasakotos situacijos, kuomet atsakovas atima iš G. R. telefoną ir jis neturi galimybės paskambinti ieškovei arba seneliui. Vaikai psichologei nurodė, kad atsakovas yra smurtavęs prieš ieškovę, dėl ko buvo kviečiami policijos pareigūnai;
1.3. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes apie 2020 m. birželio 3 d. įvykį. Apie tai, kad atsakovas atvyko neva pasiimti savo asmeninių daiktų, ieškovė sužinojo tik iš atvykusių pareigūnų. Atsakovas ieškovės iš anksto apie tai neinformavo. Atsakovas ir toliau imsis priemonių siekdamas įbauginti ar sukelti stresą sugalvodamas įvairių priežasčių atvykti į bendrus namus, o tokį elgesį stebint ir vaikams, jiems bus daroma nepataisoma žala. Ieškovė siekia, kad vaikai būtų kuo mažiau traumuojami ir apie tėvų nesutarimus nežinotų, todėl siekia, kad būtų teisingai įgyvendintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas;
1.4. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas turės teisę vėl bet kada brautis į namus, atvykti nesusitaręs ir kelti triukšmą, reikalauti grąžinti neva jam priklausančius daiktus, kviesti policijos pareigūnus taip trikdydamas namų ramybę. Atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti gyvenimą skyrium.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė klaidingai interpretuoja faktines aplinkybes. Nurodė, kad atsakovas negyvena šeimos namuose ir ieškovė jo asmeninius daiktus perdavė, vaikai su atsakovu bendrauja, atsakovas buvo nuvykęs pas psichologę ir išklausė pastabas dėl bendravimo su vaikais. Nurodė, kad ieškovė teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia finansinės naudos santuokos nutraukimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
10. Atsakovas pateikė prašymą prijungti prie bylos vaizdo medžiagą. Prašyme nurodė, kad po neva vykusio smurto prieš vaikus 2020 m. rugpjūčio 13 d., atsakovas, nežinodamas kaip apsiginti nuo ieškovės šmeižikiškų pranešimų įvairioms institucijoms, vaizdo medžiaga siekia parodyti tikruosius jo ir vaikų santykius bei atsikirsti į ieškovės pateiktas psichologės pažymas.
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ribojimas teikti naujus nėra absoliutus.
12. Apeliacinės instancijos teismui, susipažinus su atsakovo pateikta vaizdo medžiaga, darytina išvada, kad atsakovas neturėjo galimybės pateikti įrodymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovo pateikta vaizdo medžiaga priimtina ir vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimas atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų bei draudimas atsakovui lankytis šeimos būste - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, o CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta teismo galimybė uždrausti vienam sutuoktiniui lankytis tam tikrose vietose. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu ar lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
15. Atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumas ir neteisėtumas iš esmės yra grindžiamas netinkamu faktinių bylos aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės pateiktą prašymą, vertinimu.
16. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
17. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kaip nepagrįstus vertina atskirojo skundo argumentus, dėl netinkamo faktinių bylos aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų vertinimo.
19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė tuo, kad atsakovas 2020 m. kovo 1 d. vaikų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, dėl to ji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Ieškovė savo taip pat grindė 2020 m. birželio 3 d. įvykusiu įvykiu, kai atsakovas su savo seserimi atvyko prie šalių bendrų namų, esančių (duomenys neskelbtini), reikalaudamas grąžinti savo asmeninius daiktus. Ieškovė minėtoms aplinkybėms pagrįsti pateikė 2020 m. birželio 8 d. AVE VITA klinikos raštą „Dėl informacijos suteikimo Nr. SI-10.27“, 2020 m. birželio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2020 m. birželio 11 d. UAB „Baltijos psichikos sveikatos centras“ raštą „Dėl informacijos suteikimo Nr. BCS-10.11“ ir psichologės A. B. 2020 m. birželio 4 d. pažymą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat rėmėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių skyriaus (toliau – VTAS) 2020 m. birželio 18 d. išvada Nr. 2SD-2768 pateikta dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šių rašytinių įrodymų turinys pats savaime negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu, jog atsakovas ieškovės ir/ar šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu naudojo fizinę ar psichologinę prievartą. Ieškovės pateikta psichologės pažyma nelaikytina pakankamu įrodymu, leidžiančiu konstatuoti grėsmę ieškovės ir/ar šalių vaikų turtinėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms. Minėta psichologės pažyma vertintina kritiškai dėl to, kad joje įvertinta vaikų psichologinė būsena praėjus trims mėnesiams po 2020 m. kovo 1 d. įvykio, išvadoje yra konstatuota kompiuterinių žaidimų ir telefono žala vaikų psichikai. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl paskelbto karantino vaikų bendravimas su atsakovu nuo 2020 m. kovo mėnesio iki birželio mėnesio vyko elektroninėmis ryšio priemonėmis. VTAS 2020 m. birželio 18 d. išvadoje nurodyta, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės vaikų interesams įtakos neturi.
21. Byloje nėra ginčo, kad šalys gyvena skyrium: ieškovė šeimos būste, o atsakovas nuomojamame bute. Kauno apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad ieškovei padaryti sužalojimai galėjo atsirasti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. šalims prasilenkiant tarpduryje. Byloje yra pateiktas 2020 m. birželio 10 d. daiktų perdavimo aktas, pasirašytas ieškovės, kuris patvirtina, kad visi atsakovo asmeniniai daiktai jam yra perduoti. Pažymėtina, kad VTAS išvadoje patvirtino, jog atsakovas vykdo Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo ir laikosi nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos. Apeliantės nurodytas argumentas dėl šalių itin konfliktiškų santykių, vertinant jį visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo ieškovės prašomoms laikinosioms priemonėms taikyti. Vien šiuo pagrindu negali būti ribojama atsakovo teisė bendrauti su savo vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Pritartina pirmosios instancijos teismo teiginiams, kad šalys pačios turėtų imtis priemonių spręsti kilusį konfliktą tarpusavio komunikavimo būdu, nesiimant kardinalių priemonių. Sprendžiama, kad ieškovė neįrodė būtinumo šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų bei uždrausti atsakovui lankytis šeimos būste.
22. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
23. Pripažinus skundžiamą teismo nutartį teisėta ir pagrįsta, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;kt.).
24. Netenkinus atskirojo skundo, ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo netenkinamas (CPK 93 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.