- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-963-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04485-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- I. R.
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui R. R. pareiškimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos I. R. (toliau – pareiškėja) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui R. R. (toliau – atsakovas) pareiškimo, kuriame pareiškėja prašė nustatyti nepilnamečių vaikų G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su pareiškėja; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pareiškėją paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: nuo teismo nutarties, kuria nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įsiteisėjimo dienos du mėnesius atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja telefonu ir/arba telefoninėmis programomis kiekvieną trečiadienį nuo 18 val. iki 19 val. ir kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val., pasibaigus dviejų mėnesių terminui, atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja lyginių savaičių šeštadieniais nuo 10 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su pareiškėja sutartos vietos, iki 15 val. pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą su pareiškėja sutartą vietą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad dėl atsakovo naudojamo fizinio ir psichologinio smurto šalys nebeveda bendro ūkio, kartu negyvena. Atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, visa išlaikymo našta tenka pareiškėjai, dėl to vaikų poreikiai nėra patenkinami visa apimtimi. Atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir naudoja psichologinį smurtą tiek prieš pareiškėją, tiek prieš nepilnamečius vaikus, reikalaudamas pasimatyti su vaikais bet kurią dieną ir bet kuriuo paros metu, nepriklausomai nuo esamos situacijos Lietuvos Respublikoje dėl paskelbto karantino, vaikų rutinos, ugdymo įstaigų ir būrelių lankymo laiko. 2020 m. kovo 1 d. atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad jis nenaudojo psichologinio ar fizinio smurto prieš vaikus ar sutuoktinę. Atsakovas gyvena skyriumi su pareiškėja, bet išsikraustė savo noru, paprašytas pareiškėjos, visą laikotarpį nuo išsikraustymo atsakovas bendravo su vaikais, juos pasiimdavo pas save į namus, su jais leido laiką. Atsakovas rūpinosi vaikais ir teikė jiems išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui, kaip buvo susitaręs su pareiškėja. Atsakovas prašė nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: iki 2020 m. gegužės 1 d., atsižvelgiant į dėl COVID-19 viruso susiklosčiusią situaciją, atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja telefonu ir/ar telefoninėmis programomis kiekvieną antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val., pareiškėją įpareigojant suteikti vaikams sąlygas bendrauti su atsakovu nustatytais laikais, nuo 2020 m. gegužės 1 d. atsakovas su vaikais bendrauja juos pasiimdamas iš vaikų gyvenamosios vietos kiekvieną trečiadienį nuo 18 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą 20 val., ir kas antrą mėnesio savaitgalį, t. y. šeštadienį, 10 val. vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžinant sekmadienį 19 val. Atsakovas sutiko mokėti laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies: nustatė nepilnamečių G. R. ir D. R. gyvenamąją vietą su pareiškėja; priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams G. R. ir D. R. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teismui dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos, vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė pareiškėją; nuo nutarties priėmimo dienos nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. R. ir D. R. tvarką: iki 2020 m. gegužės 11 d. atsakovas su savo vaikais bendrauja telefonu ir/arba telefoninėmis programomis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 19 val., sekmadienį nuo 10 val. iki 11 val., pareiškėją įpareigojo suteikti vaikams sąlygas bendrauti su atsakovu nustatytais laikais; po 2020 m. gegužės 11 d. atsakovas su vaikais bendrauja juos pasiimant iš gyvenamosios vietos kiekvieną trečiadienį nuo 18 val. iki 20 val., juos grąžinant į gyvenamąją vietą, ir kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant nuo sekančio savaitgalio po 2020 m. gegužės 11 d.), t. y. šeštadienį 10 val., vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos, ir juos grąžinant sekmadienį 16 val.; atmetė kitą prašymo dalį.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybes apie netinkamą pareiškėjos gyvenimo būdo vedimą ir negalėjimą finansiškai pasirūpinti sūnumis. Nustatęs, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su pareiškėja, atsakovas ir išvadą teikianti institucija nepareiškė prieštaravimų dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vertino, jog laikinas vaikų gyvenamosios vietos nustatymas iki bylos išnagrinėjimo su pareiškėja geriausiai atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę turėti saugią, stabilią aplinką.
6. Įvertinęs aplinkybes, kad nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina, civilinės bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, atsakovui esant darbingo amžiaus, nesant duomenų apie jo sveikatos būklę, teismas sprendė, kad atsakovas turi pareigą prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl iš jo priteisė laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Preliminariai įvertinęs vaikų poreikius maistui, būstui, sveikatai ir ugdymui pagal jų amžių, siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti jų būtiniausių poreikių patenkinimą, atsižvelgęs į tėvų lygią pareigą išlaikyti savo vaikus ir orientacinį minimalaus išlaikymo dydžio kriterijų, neturėdamas duomenų apie šalių tikslias pajamas ar kitus išlaikytinius, teismas iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą vaikams po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos, pareiškėją paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas, nurodęs, kad abu tėvai turi pareigą prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, konstatavo, kad tokia išlaikymo suma, lygiomis dalimis prisidedant abiem tėvams, užtikrins būtinus minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, kol bus išnagrinėta civilinė byla.
7. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašomas nustatyti dviejų mėnesių laikotarpis, kurio metu atsakovas su vaikais bendrauja tik nuotolinio ryšio priemonėmis, yra per ilgas, pritarė išvadą teikiančios institucijos argumentams, kad karantino režimo laikotarpis dėl COVID-19 viruso grėsmės savaime nėra pagrindas apriboti atsakovo teisę matytis ir bendrauti su vaikais. Teismas pabrėžė, kad nors atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, tačiau pagal pateiktus duomenis galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime nėra priimtas, todėl, galiojant nekaltumo prezumpcijai, šioje stadijoje nevertino pateiktų duomenų. Teismas pažymėjo, kad vaikui yra svarbus santykis tiek su motina, tiek su tėvu, todėl santykiai su tėvu turi būti vystomi ir toliau, kilę nesutarimai ar konfliktai tarp sutuoktinių, kiti nepatogumai nėra pagrindas riboti bendravimą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas tiesiogiai liečia nepilnamečių vaikų interesus, kurių apsaugai taikomas prioritetas. Tarp šalių nesant sutarimo dėl bendravimo tvarkos, teismas nustatė bendravimo tvarką, kuri laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, sureguliuos ginčo situaciją. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyviai pagrįstų duomenų, jog atsakovas pažeidinėja vaikų interesus, daro jiems neigiamą įtaką, taip pat nėra duomenų, dėl ko atsakovo bendravimas su vaikais turėtų būti apribotas. Siekdamas išlaikyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšį, teismas nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties dalis dėl laikino išlaikymo priteisimo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir patenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Neatsižvelgta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, kuris nustatytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis Lietuvos Respublikoje yra 607 Eur, t. y. apie 437 Eur atskaičius mokesčius. Būtent nurodyto dydžio išlaikymo suma yra reikalinga patenkinti bent minimalius vieno nepilnamečio vaiko poreikius (maistas, komunaliniai mokesčiai, avalynė ir drabužiai, higienos priemonės, vaistai ir vitaminai). Be to, šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra kur kas didesni, nei prašoma priteisti 200 Eur suma. Priteisus mažesnį nei 200 Eur išlaikymo dydį vienam vaikui, nebus patenkinti net minimalūs vaikų poreikiai, pareiškėja privalės padengti skirtumą tarp priteisto ir reikalingo išlaikymo, tai pažeistų protingumo ir teisingumo, tėvų lygiateisiškumo principą, iš esmės anuliuotų vieno iš tėvų pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo. Tai, kad atsakovas iš gaunamų pajamų neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą, nėra vertinama priteisiant laikiną išlaikymą, kurio dydis neviršija minimalaus mėnesinio uždarbio Lietuvos Respublikoje, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Be to, nors ir turėdamas skolinių įsipareigojimų kredito įstaigai, atsakovas nemoka įmokų už gautą kreditą nuo tos dienos, kai paliko šeimą (2020 m. vasario 19 d.), šias įmokas moka tik pareiškėja. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis nėra fiksuotas, neretai atsakovas gauna darbo užmokestį, siekiantį daugiau nei 1 700 Eur.
1.2. Nepagrįstai ir pažeisdamas nepilnamečių vaikų interesus teismas sprendė, kad, nesant galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime, negalima vertinti pateiktų duomenų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu. 2020 m. balandžio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-asis skyrius pateikė raštą, kuriame nurodė, kad 2020 m. kovo 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08885-20 dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui, pranešimas apie įtarimą dėl galimai šios nusikalstamos veikos padarymo yra įteiktas atsakovui, atsakovui yra skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant atsakovą nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su pareiškėja. Esant duomenų apie galimai vartotą fizinį ir psichologinį smurtą, atsakovo neleistiną elgesį su pareiškėja nepilnamečių vaikų akivaizdoje, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos bei gynimo principu, turi užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės būtų eliminuota galimybė vaikų teisių ir interesų pažeidimui. Atsakovas yra naudojęs smurtą prieš pareiškėją, tokius atsakovo veiksmus stebėjo ir jų nepilnamečiai vaikai. Vaikai buvo išsigandę, verkė, po įvykio iki šiol jaučia nerimą, naktimis sunkiai užmiega, dažnai prabunda, ne kartą nurodė, kad nenori vykti pas atsakovą.
1.3. Leidimas atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimant juos su nakvyne, pažeidžia vaikų interesus, dar labiau juos baugina. Iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečiai vaikai privalo būti palaipsniui pratinami prie bendravimo su atsakovu, kad atsikratytų baimės ir galėtų priprasti prie galimų nakvynių pas atsakovą ir ilgesnio laiko praleidimo su juo. Pareiškėja, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų rodomas emocijas ir pasakomus teiginius, mano, kad dėl patirto išgąsčio vaikai šiuo metu nėra pasirengę nakvynėms pas atsakovą. Be to, nėra aišku, kokiu būdu turėtų vykti vaikų perdavimas, kadangi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas negali artintis prie pareiškėjos ir jos gyvenamosios vietos. Dėl to vaikų paėmimas ir grąžinimas į pareiškėjos gyvenamąją vietą yra apsunkintas ir faktiškai neįgyvendinamas, prieštaraujantis ikiteisminiame tyrime paskirtai kardomajai priemonei.
1.4. Neatsižvelgta, kad šalių vaikai yra energingi, sunkiai ilgam laikui sukoncentruoja dėmesį, daug juda, todėl bendravimas telefonu kas antrą dieną po vieną valandą yra sunkiai įgyvendinamas. Nustatytas bendravimas turėtų būti sumažinamas iki dviejų kartų per savaitę, kaip to prašė pareiškėja, arba, teismui nusprendus, kad yra būtina nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurios pagrindu vaikai su atsakovu bendrautų tris kartus per savaitę, teismas turėtų ex officio pakeisti skundžiamos nutarties dalį dėl pokalbio trukmės ir ją sumažinti iki 30 min., taip bendravimo tvarką pritaikant ne tik prie atsakovo, bet ir prie nepilnamečių vaikų poreikių ir interesų.
1.5. Nepagrįstai nustatyta, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 18 val., pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos, iki 20 val., vaikus grąžinant į gyvenamąją vietą. Nors šiuo metu pareiškėja nedirba, tačiau aktyviai ieško darbo ir, atsižvelgiant į pareiškėjos darbinę patirtį, tikėtina, kad įsidarbinus naujoje darbovietėje darbo laikas bus įprastas – darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val., dėl to bus fiziškai neįmanoma po darbo laiko pabaigos spėti iš ugdymo įstaigų paimti nepilnamečius vaikus, grįžti namo ir juos suruošti. Jeigu teismas laikytų, kad yra būtina nustatyti vaikų bendravimą su atsakovu ir darbo dieną, teismas turėtų ex officio pakeisti skundžiamos nutarties dalį dėl vaikų ir atsakovo bendravimo kiekvieną trečiadienį, nustatant, kad atsakovas vaikus iš gyvenamosios vietos paima 18.30 val. arba atsakovas įpareigojamas vaikus paimti iš ugdymo įstaigos. Be to, kadangi nepilnamečiai vaikai kiekvieną trečiadienį vyksta į futbolo treniruotę, kuri prasideda 19 val. ir baigiasi apie 20 val., atsakovas turi būti įpareigotas laikytis nepilnamečių vaikų būrelio grafiko, laiku pristatyti vaikus į būrelį, iš jo paimti ir parvežti į jų gyvenamąją vietą, taip užtikrinant vaikų teises.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Šiuo metu sūnūs bendrauja su atsakovu telefonu, pasakoja, jog pasiilgo atsakovo, klausia, kada galės su juo pasimatyti. Pareiškėja piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teisėmis, siekdama riboti atsakovo ir vaikų bendravimą.
9.2. Byloje nėra nustatyta jokių faktų, kad atsakovo bendravimas su sūnumis kenktų vaikų interesams, raidai, darytų jiems kokią nors neigiamą įtaką.
9.3. Pareiškėja nenurodė, jog kiekvieno vaiko išlaikymui gauna iš valstybės po 60 Eur per mėnesį. Ji pati neskiria vaikams iš atsakovo prašomo priteisti išlaikymo, kadangi ji šiuo metu nedirba, dėl priteisto 170 Eur laikino išlaikymo vaikų interesai nenukentės, jų būtinieji poreikiai bus užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
12. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, prašydama nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su pareiškėja, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką. Šis pareiškėjos prašymas buvo patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad laikinas vaikų gyvenamosios vietos nustatymas iki bylos išnagrinėjimo su pareiškėja geriausiai atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę turėti saugią, stabilią aplinką, pirmosios instancijos teismui siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti jų būtiniausių poreikių patenkinimą, išlaikyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšį. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė orientacinio kriterijaus dėl priteistino išlaikymo dydžio, priteisus mažesnį nei 200 Eur išlaikymo dydį vienam vaikui, nebus patenkinti net minimalūs vaikų poreikiai, leidimas atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimant juos su nakvyne, pažeidžia vaikų interesus, kadangi atsakovas yra naudojęs smurtą prieš pareiškėją, tokius atsakovo veiksmus stebėjo šalių nepilnamečiai vaikai, nepilnamečių vaikų bendravimas su atsakovu telefonu kas antrą dieną po vieną valandą yra sunkiai įgyvendinamas, nepagrįstai nustatytas vaikų bendravimas su atsakovu darbo dieną.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
13. Nesant duomenų, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisė 170 Eur dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam, įvertinęs, kad nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Pareiškėja nesutinka su nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydžiu, teigdama, kad jis yra per mažas, nustatytas neįvertinus orientacinio kriterijaus dėl priteistino išlaikymo dydžio, atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti sūnums didesnį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Pareiškėjos argumentai dėl šalių nepilnamečių vaikų realių poreikių, atsakovo turtinės padėties, atsakovo galimybės teikti pareiškėjos nurodomą išlaikymą nepilnamečiams vaikams bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovo tam tikro dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir pareiškėjos su atskiruoju skundu pateiktą naują įrodymą – pareiškėjos banko sąskaitos išrašą, kadangi jis neturi įtakos šioje byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimui.
14. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal nepilnamečių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) ir beveik (duomenys neskelbtini) metai) jų poreikiai nėra labai dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per mažas laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis pareiškėjos nurodytu minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, kadangi kiekvienu atveju būtina individualiai įvertinti reikšmingus kriterijus ir tik tada galima spręsti dėl nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nepilnamečiams vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pažeidžiantis nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Bylos duomenys nepatvirtina, kad nepilnamečiai vaikai turi specialių poreikių, kuriems patenkinti reikalingos papildomos lėšos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl nuolatinės atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Tik preliminariai įvertinęs šalių pateiktus su prašymu dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymu susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių kyla ginčai dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tėvo ir sūnų bendravimo tvarką. Byloje esanti informacija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleidžia spręsti apie nepilnamečių vaikų teisėtų interesų pažeidimą jiems bendraujant su tėvu, tačiau, kaip minėta, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neįvertinęs tokių priemonių neigiamo poveikio nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad pareiškėja neteigia, jog atsakovas netinkamai įgyvendina savo, kaip tėvo, teises ir pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, prašymą riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais grindžia iš esmės tik jos atžvilgiu galbūt naudotu smurtu, dėl to pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad, nesant priimto apkaltinamojo nuosprendžio atsakovo atžvilgiu, nėra pagrindo vertinti pareiškėjos pateiktus duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjos argumentai dėl nepilnamečių vaikų baimės ir nenoro bendrauti su atsakovu nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl nevertintini kaip sudarantys pagrindą riboti atsakovo bendravimą su savo nepilnamečiais vaikais. Pareiškėjos teiginiai dėl nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais telefonu tvarkos neįgyvendinamumo atmestini kaip nepagrįsti, pažymint, kad pati pareiškėja prašė nustatyti tokią tvarką, tik ne tris, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o du kartus per savaitę. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas bendravimui telefonu (iki 2020 m. gegužės 11 d.) yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo jį pratęsti, todėl su tuo susiję pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nebėra aktualūs. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai dėl negalėjimo vykdyti nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką dėl to, kad atsakovo atžvilgiu yra taikomos kardomosios priemonės, taip pat pripažintini nepagrįstais. Pati pareiškėja prašo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas nepilnamečius vaikus pasiimtų iš jų gyvenamosios vietos ir tik kaip alternatyva nurodoma kita šalių sutarta vieta, iš kurios atsakovas galėtų pasiimti nepilnamečius vaikus. Taigi pati pareiškėja patvirtina nematanti kliūčių perduoti vaikus jų tėvui, kad šis galėtų su jais pabendrauti tam tikrą laiko tarpą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas suteikė galimybę atsakovui su nepilnamečiais vaikais bendrauti ilgesnį laiko tarpą, nei prašė pareiškėja, nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl to ši laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka tampa nebeįgyvendinama, tuo labiau, jog ji nustatoma ne tik atsakovo, bet ir pačių nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtų išlaikytas tėvo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšys. Pareiškėjos argumentai apie galbūt pasikeisiančią jos dienotvarkę, būsimą darbą, nepilnamečių vaikų lankomas futbolo treniruotes yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl vertintini kaip deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų, kad bendravimas su atsakovu gali neigiamai paveikti nepilnamečius vaikus, jų bendravimo su atsakovu apribojimas pareiškėjos prašomu būdu negali būti laikomas labiau atitinkančiu nepilnamečių vaikų interesus. Pareiškėjai nepateikus objektyvių duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka pažeidžia pastarųjų teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir užtikrinanti nepilnamečių vaikų interesus bei atsakovo teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėja atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.