Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1732-796/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-31
Bylos Nr.: e2A-1732-796/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-00834-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas: A. S.

Kategorijos

1.3.2.9.10.8Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis)
1.3.6.3.2.11Kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka
1.3.7.8Darbuotojo darbdaviui padarytos žalos dydžio nustatymas ir jos atlyginimo (išieškojimo) tvarka
3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1732-796/2018Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00834-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2.11; 1.3.7.8; 3.4.1.7; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; (S) 2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. DGKS-2024/2026 dalies panaikinimo, sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pripažinimo neteisėtu; atsakovo įsakymo dėl atleidimo iš darbo pagal GK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą pripažinimo neteisėtu ir jos pakeitimo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. DGKS-2024/2026 darbo byloje Nr. APS-113-3773/2018, Nr.APS-113-6819/2018 (toliau – DGK sprendimas) dalį, kuria buvo nuspręsta išieškoti iš ieškovo 36 270 Eur turtinę žalą ir šioje dalyje atsakovės reikalavimus atmesti; panaikinti DGK sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta neišieškoti iš atsakovės 2377 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 2377 Eur skolą; pripažinti atsakovės direktoriaus sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ieškovo atžvilgiu neteisėtu; pripažinti atsakovės direktoriaus įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą neteisėtu; pripažinti darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės, nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą neteisėtu ir pakeisti šios darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nurodant, kad darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą; priteisti iš atsakovės ieškovui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką; priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas, pasisakydamas dėl DGK sprendimo dalies, kuria iš jo priteista 15 375 žalos atsakovei nurodė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. atsakovės direktoriaus įsakymu nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo komandiruotas į Vokietiją, Prancūziją, Belgiją, Olandiją ir Didžiąją Britaniją. Atsakovė buvo sudariusi ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį su Vokietijos įmone „Allgaier Translog GmbH & Co. KG“ dėl puspriekabių-šaldytuvų, nuomos. Ši įmonė ieškovo komandiruočių metu duodavo nurodymus ką ir kur vežti. 2018 m. vasario 17 d. ieškovas atvyko į pakrovimo vietą (D-720034) Senden mieste, Vokietijoje, kur į „Allgaier Translog GmbH & Co. KG“ priklausančią puspriekabę-šaldytuvą siuntėjas „Volmary GmbH“ pakrovė tulpių sodinukų krovinį, kurį ieškovas privalėjo nugabenti į Wisbech miestą Didžiojoje Britanijoje. Šiame pakrovime ieškovas dalyvavo kartu su krovinio siuntėjo „Volmary GmbH“ darbuotojais.

3. Tą pačią dieną ieškovui pakrautu vilkiku važiuojant per muitinę Doveryje, muitinės pareigūnai vilkiką sustabdė ir, peršvietus vilkiko puspriekabę-šaldytuvą rentgeno aparatu, puspriekabės vidinėje sienoje įrengtoje slėptuvėje buvo aptiktas 60 kg akcizais neapmokestintas nelegalus tabako krovinys, apie kurio gabenimą ieškovas absoliučiai nieko nežinojo ir už jį nebuvo atsakingas. Ieškovas mano, kad tabakas galimai priklausė puspriekabės savininkei „Allgaier Translog GmbH & Co. KG“ arba tulpių sodinukų krovinio siuntėjai „Volmary GmbH“ arba be ieškovo žinios buvo paslėptas puspriekabėje dar anksčiau, kadangi ieškovas į komandiruotę buvo išsiųstas nuo 2018 m. sausio mėnesio, nepaisant to, jog šaldytuvo-puspriekabės durys rakinamos elektroniniu užraktu ir ieškovas dalyvavo paskutiniame krovinio pakrovime, nuo maršrutų komandiruotės metu niekada nenukrypo ir apie jokias slėptuves priekaboje-šaldytuve nežinojo.

Šalies argumentai

4. Ieškovas teigia, kad muitinėje sulaikius atsakovės vilkiką su puspriekabe, su atsakovės direktoriumi K. U. susisiekė asmuo vardu I., kuris buvo „Allgaier Translog GmbH & Co. KG“ darbuotojas, atsakingas už krovinių pervežimo organizavimą ir ekspedijavimą ieškovo komandiruotės metu. K. U. įvardytas asmuo Igaris be ieškovo žinios galėjo suorganizuoti nelegalaus tabako krovinio įdėjimą ir paslėpimą „Allgaier Translog GmbH & Co. KG“ priklausančioje puspriekabėje bet kurioje ankstesnėje krovinio pakrovimo/iškrovimo vietoje.

5. Nurodo, kad darbo bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės Komisijai nurodytas faktines aplinkybes bei skundžiamo sprendimo motyvus, jog 2018-01-31 Langenau mieste, Vokietijoje, prie ieškovo vairuojamo vilkiko (duomenys neskelbtini) buvo prikabinta visiškai nauja puspriekabė-šaldytuvas, kurioje gamykliškai negalėjo būti įrengta jokia papildoma slėptuvė kontrabandai. Siekdamas paneigti šiuos motyvus ieškovas pažymi, jog iš „PEMA GmbH“ priekabos priėmimo-perdavimo akto matyti, kad puspriekabės rida 2018-01-31 buvo 758,00 km. Šio priėmimo-perdavimo akto ieškovas nepasirašė, puspriekabės perdavime tiesiogiai nedalyvavo ir priimdamas puspriekabę jos neapžiūrėjo, nes vizualiai net nesugebėtų atskirti ar prie jo vairuojamo vilkiko prikabintoje puspriekabėje-šaldytuve, vidinėje sienoje, yra sumontuota slėptuvė ar ne. Be to, iš darbo byloje esančio ieškovo kelionės lapo matyti, jog po puspriekabės pakeitimo 2018-01-31, atsakovas iki 2018-02-17 vilkiko sulaikymo muitinėje, Didžiojoje Britanijoje, pergabeno dar 20 krovinių vykdamas maršrutu Vokietija – Didžioji Britanija – Belgija – Nyderlandai – Vokietija - Didžioji Britanija – Belgija – Vokietija. Didžiojoje dalyje iš šių pakrovimų ieškovas tiesiogiai nedalyvavo, atvykdavęs į pakrovimo vietą jis dažniausiai tik atidarydavo kodines „šaldytuvo“ duris bei po pakrovimo tik patikrindavo ar krovinys tinkamai išdėstytas puspriekabėje krovinio siuntėjo darbuotojų. Kadangi ieškovas ekspeditoriaus „Algaier Translog GmbH & Co. KG“ nurodymu laikotarpiu nuo 2018-01-31 iki 2018-02-17 įvykdė ne mažiau 20 krovinių pervežimų užsakymų ir nedalyvavo didžiojoje dalyje pakrovimų ir iškrovimų, neatmetama galimybė, jog neleistinas tabako krovinys be ieškovo žinios galėjo būti pakrautas ne 2018-02-17 Vokietijoje, Volmary GmbH darbuotojų, o dar anksčiau.

6. Ieškovas teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo N. R. raštu pateikti paaiškinimai apie ieškovo neva pateiktą pasiūlymą prisidėti prie kontrabandos gabenimo yra nepagrįsti. Be to, iš darbo bylos medžiagoje esančio kelionės lapo matyti, jog ieškovas nei karto negabeno krovinių iš Belgijos į Didžiąją Britaniją, kaip nurodo minėtas liudytojas.

7. Pasisakydamas dėl skundžiamo DGK sprendimo, kuriuo iš jo priteista 22 922 Eur žalos atlyginimas už dėl sulaikymo sugadintą krovinį ieškovas pažymi, jog tarp tulpių sodinukų krovinio sugadinimo ir ieškovo vairuoto vilkiko sulaikymo 2018-02-17 Didžiosios Britanijos teritorinėje muitinėje nėra jokio priežastinio ryšio, nes nėra ieškovo kaltės dėl krovinio sulaikymo, kuris galimai sąlygojo siuntinio sugadinimą.

8. Atsakovė reikšdama reikalavimą dėl tariamų nuostolių atlyginimo nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog vežėjas „Algaier Translog GmbH & Co. KG“ būtų atlyginęs žalą krovinio siuntėjui „Volmary GmbH“, nenurodė ar krovinio sugadinimas buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Neatsižvelgta į esmines faktines aplinkybes, jog atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad krovinio siuntėjas „Volmary GmbH“ ar gavėjas „Volmary Ltd.“ būtų sunaikinę sugadintą krovinį. Nepaisant krovinio sulaikymo, puspriekabėje-šaldytuve reikiama temperatūra sodinukų gabenimui buvo nuolat palaikoma, todėl krovinys apskritai negalėjo sugesti. Dėl to bauda galėjo būti skirta tik už pavėluotą krovinio pristatymą, bet ne už krovinio sugadinimą.

9. Pasisakydamas dėl atleidimo pagrindo, ieškovas nurodo, kad atleidimo pagrindas turi būti pakeistas iš DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes po sulaikymo į Vokietiją atvykęs atsakovės vadovas K. U. nušalino ieškovą nuo darbo, informavo, jog ieškovas yra nebepageidaujamas, pareikalavo grąžinti visas darbo priemones ir perduoti vilkiką kitam įmonės darbuotojui, ieškovas buvo „išlaipintas“ iš vilkiko ir paliktas Vokietijos degalinės aikštelėje, iš kurios privalėjo grįžti į Lietuvą savo asmeninėmis lėšomis. Ieškovui grįžus iš komandiruotės, atsakovė atsisakė išmokėti ieškovui jam priklausantį darbo užmokestį bei dienpinigius, ieškovas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nebeturėdamas galimybės dirbti darbo sutartimi sulygtomis sąlygomis, 2018-03-02 atsakovui pasirašytinai įteikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Atsakovė šio ieškovo prašymo netenkino ir tą pačią dieną pateikė reikalavimą ieškovui pasiaiškinti dėl padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, t. y. dėl kontrabandos vežimo. Ieškovui tą pačią dieną pateikus pasiaiškinimą ir neigiant savo kaltę, atsakovė nuo 2018 m. kovo 7 d. atleido atsakovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą.

10. Atsakovė nevykdė įsipareigojimų pagal darbo sutartis bei pažeidė DK normas, reglamentuojančias darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių mokėjimo tvarką, atleidusi ieškovą neteisėtu pagrindu, netinkamai atsiskaitė su ieškovu. Ieškovas nurodo ir tai, kad pakeitus atleidimo iš darbo pagrindą, jam priteistina dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė kompensacija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Tauragės apylinkės teismas Tauragės rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 1860 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, grąžino atsakovei 20 Eur permokėto žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovo valstybei 8,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

11.1. Teismas nustatė, kad ieškovas yra visiškai atsakingas už atsakovės patirtą turtinę žalą, nes siekdamas pasipelnyti vežė kontrabandinį tabaką. Priekaba, kurioje buvo rastas kontrabandinis tabakas, ieškovui buvo perduota nauja, nuvažiavusi tik 758 km, t. y. galimai iš gamyklos iki nuomininko „Pema GmBH“ buveinės nuvažiuoti kilometrai. Ieškovas dalyvavo priekabos paėmime, pasirašė priėmimo-perdavimo akte, pastabų nereiškė. Priekaba perduodama su specialiu kodu, tinkamu tik tai priekabai atrakinti ir užrakinti, todėl teismas atmetė ieškovo argumentus, kad priekaboje jau iš anksčiau galėjo būti paslėptas tabakas. Iš pateiktų važtaraščių (CMR) nustatyta, kad po naujos priekabos gavimo, visuose pakrovimuose ieškovas dalyvavo, nes nė viename važtaraštyje nėra įrašo, kad jis pakrovime nedalyvavo.

11.2. Už krovinio gabenimą buvo nubausta ne atsakovė. Nors ieškovas neigė žinojęs, jog jo vairuojamo vilkiko traukiamoje priekaboje yra vežamas kontrabandinis tabakas, tačiau apie tai, kad galimai juo buvo pasinaudota ir be jo žinios pakrautas kontrabandinis tabakas, Anglijos teisėsaugos institucijoms nepranešė, į bylą nepateikė jokių duomenų, kad dėl to būtų pradėtas koks nors tyrimas.

11.3. Teismas, remdamasis atsakovės direktoriaus K. U. paaiškinimais, liudytojo N. R. parodymais, telefonų išklotinėmis nustatė, kad ieškovas A. S. veikė su kitu asmeniu, kurio vardas Igoris, su kuriuo betarpiškai bendravo iš karto po sulaikymo, minėtas asmuo rūpinosi, kad ieškovas nebūtų atleistas iš darbo, kad kuo skubiau būtų sumokėta jam paskirta bauda. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas po jo sulaikymo bendravo su įvairiais asmenimis, tačiau net beveik aštuonias valandas apie sulaikymą nepranešė atsakovės direktoriui K. U., rodo, kad ieškovas vežė kontrabandinį tabaką pats, o jį sulaikius kurį laiką delsė apie tai pranešti darbdaviui. Teismas taip pat nurodė, jog nėra pagrindo netikėti liudytojo D. S. parodymais, kuriuose jis patvirtino, kad 2018 m. sausio mėn. jam ieškovas siūlė vežti kontrabandinį tabaką, žadėdamas nemenką 300-400 Eur atlygį.

11.4. Iš liudytojo N. R. parodymų ir prie bylos pateiktų nuotraukų nustatyta, kad priekaboje nebuvo įrengta kokia nors stacionari ar speciali slėptuvė. Kontrabandiniam tabakui slėpti buvo pasinaudota priekabos konstrukcija, atsukus keturis varžtus galima nuimti lentas, už jų sukrauti kontrabandinį krovinį ir vėl užsukti varžtus.

11.5. Dėl darbdaviui padarytos žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp darbuotojo veiksmų ir atsiradusios žalos teismas nurodė, kad žala atsakovei buvo padaryta neteisėta ieškovo veika, nes 2018 m. vasario 17 d., Anglijos sienos apsaugos tarnyba sulaikė ieškovo vairuotą transporto priemonę dėl joje rastų kontrabandinių prekių (tabako). Dėl neteisėtų ieškovo veiksmų atsakovė sumokėjo15 375,76 Eur baudą už ieškovą bei atlygino 22 922 Eur žalą dėl laiku nepristatyto ir sugadinto krovinio.

11.6. Atsakovė atsakomybę už saugų ir tinkamą krovinių pervežimą yra perdavusi darbuotojams, priimdama darbuotojus į darbą, draudžia jiems užsiimti veikla, kuri nesuderinama su bendrovės veikla. Vairuotojų-ekspeditorių pareiginės instrukcijos 21 punkte yra numatyta, kad dirbantiesiems draudžiama įmonės transporto priemonėmis vežti bet kokius su įmonės administracija nesuderintus krovinius, įstatymais draudžiamus daiktus, ginklus, narkotikus, kontrabandą. Darbo teisinių santykių metu galiojančiame Lietuvos Respublikos DK 151 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai šaliai padarytą turtinę žalą. Darbuotojas privalo atlyginti visą patirtą turtinę žalą, jai žala padaryta tyčia. DK 152 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatant atlygintinos žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į žalą padariusios šalies kaltės laipsnį ir jo veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, taip pat turi būti įvertinama, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

11.7. Teismas padarė išvadą, kad yra visos sąlygos ieškovo, kaip darbuotojo, atsakomybei atsirasti, todėl DGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas taip pat padarė išvadą, kad DGK sprendimo dalis dėl 350 Eur priteisimo iš ieškovo už tai, kad 2018 m. sausio 24 d. ieškovas nepateikė pakrovimo numerio ir nepasikrovė bei gavėjui nepristatė krovinio yra pagrįsta. Atsakovė 2018 m. kovo 5 d. iš užsakovo „Algaier Translog GmbH & Co.KG“ gavo pranešimą apie ieškovo netinkamą darbinių pareigų atlikimą ir darbdaviui buvo skirta 350 Eur bauda. Šią baudą atsakovė užsakovui sumokėjo, baudos dydis neviršija vieno darbo užmokesčio dydžio dėl to ji turėjo būti išieškota iš ieškovo.

11.8. Nustačius, kad ieškovas neteisėtai darbdaviui priklausančiu automobiliu ir prie jo prikabinta nuomojama priekaba tyčia gabeno kontrabandinį krovinį ir veikdamas netiesiogine tyčia padarė darbdaviui didelę materialinę žalą, ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti atleidimo iš darbo pagrindą ir išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, nėra pagrindo. Nustačius, kad DGK Sprendimo dalis dėl materialinių nuostolių išieškojimo yra teisėta ir pagrįsta, teisingai ir pagrįstai yra atliktas 2377 Eur įskaitymas į atsakovei priteistiną žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.

12. Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

12.1. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena sąlyga ieškovo materialinei atsakomybei kilti. Teismas bandydamas motyvuoti ieškinio atmetimo pagrįstumą, ieškovo neteisėtų veiksmų atlikimo faktą konstatavo remdamasis iš esmės tik deklaratyviais ir neobjektyviais atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. U. paaiškinimais (netiesioginių įrodymų subjektyviu vertinimu) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų neobjektyviais ir iš anksto suderintais parodymais, kurie buvo itin nenuoseklūs ir selektyviai atrinkti motyvuojant skundžiamą sprendimą. Tačiau nei vieno iš atsakovės direktoriaus bei kitų darbuotojų subjektyvių paaiškinimų teisme, nepatvirtino byloje esantys rašytiniais įrodymai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jos darbuotojus D. S., N. R. ir A. G. sieja pavaldumo santykiai, todėl neatmestina išvada, jog paaiškinimus aukščiau nurodyti darbuotojai davė atsakovės direktoriaus K. U. nurodymu, baimindamiesi atleidimo iš darbo ir kitokio pobūdžio susidorojimo.

12.2. Teismas ignoravo liudytojų parodymus apie tai, kad galimas ieškovui inkriminuojamos tabako kontrabandos organizatorius Igoris ne tik žinojo UAB„(duomenys neskelbtini)“, kaip įmonę, bet ir buvo galimai pažįstamas su atsakovės vadovu K. U.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo K. U. įvardytas asmuo I., kuris anot jo turėjo priimti kontrabandinį krovinį Didžiojoje Britanijoje, buvo įmonės Allgaier darbuotojas, atsakingas už krovinių pervežimo organizavimą ir ekspedijavimą ieškovo komandiruotės metu. Atsakovės vadovas patvirtino, kad po ieškovo vežto krovinio sulaikymo skambino asmeniui vardu Igoris ir bendravo su juo dėl ieškovo ateities įmonėje, krovinio sulaikymo ir galimo išpirkimo. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nelegalaus krovinio savininkas ir pervežimo organizatorius buvo I., o krovinys buvo gabenamas su krovinio ekspeditorės Allgaier ir galimai atsakovės žinia.

12.3. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo išvada, kad priekaba, kurioje buvo sumontuota kontrabandos slėptuvė, ieškovui buvo perduota nauja ir kad jis dalyvavo ją perduodant, nes bylos rašytiniai įrodymai pagrindžia faktą, kad ieškovas puspriekabės perdavime tiesiogiai nedalyvavo, o perdavimo-priėmimo aktą pasirašė dar iki jos prikabinimo prie vilkiko. Visą laiką priekaba buvo įmonės Allgaier žinioje, dėl to ji pati galėjo ten paslėpti nelegalų krovinį. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad ieškovas 2018 m. sausio 31 d. po priekabos prikabinimo delsė vykti į pakrovimo vietą.

12.4. Byloje liko nepaneigti ieškovo paaiškinimai, kad atvykęs į pakrovimo vietą, jis dažniausiai tik pristumdavo priekabą prie rampos ir atidarydavo kodines duris, o po pakrovimo tik patikrindavo, ar krovinys tinkamai išdėstytas. Ieškovas taip pat teigė, kad neleistinas krovinys galėjo būti pakrautas ne 2018 m. vasario 16 d. Vokietijoje, krovinio siuntėjui gabenant tulpių sodinukų krovinį, o kur kas anksčiau. Be to, ieškovas galėjo būti atsakingas tik už vilkiką bei jame esančius daiktus, o ne už priekabos turinį ar įrengtas slėptuves. Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad tik ieškovui buvo žinomas slaptas priekabos atrakinimo kodas, todėl niekas kitas priekabos atidaryti be jo žinios negalėjo, nes priekabos atrakinimo kodas buvo lipduku priklijuotas prie pačios puspriekabės iš lauko ir dažnai vairuotojai jo nenusiplėšdavo. Pažymėjo, kad kodas turėjo būti žinomas ir ekspeditorei bei priekabos gavėjai įmonei Allgaier, todėl niekas be šios įmonės ar jos atstovų galimai susijusių su cigarečių kontrabanda žinios negalėjo būti padaryta.

12.5. Apeliantas pažymėjo, kad net jeigu būtų atmesti visi apeliantą teisinantys įrodymai ir teismas nustatytų, jog dėl galimo didelio neatsargumo apeliantas nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad į jam perduotą priekabą nebūtų patalpintas tabako krovinys, vadovaujantis LR DK 154 straipsniu ieškovo materialinės atsakomybės dydis vis tiek turėtų būti ribojamas 6 mėnesių jo vidutinio atlyginimo dydžiu.

12.6. Teismas turėjo itin kritiškai vertinti atsakovės atstovo paaiškinimus dėl į bylą pateiktų UAB„(duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. U. ir ieškovui A. S. priklausančių telefono numerių išklotinių. Remiantis šiomis išklotinėmis, atsakovė teigė ir teismas patikėjo, kad visi trys skirtingi angliški telefono numeriai priklauso tam pačiam asmeniui vardu Igoris, kuris bendravo tiek su ieškovu prieš krovinio sulaikymą, tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi K. U., po krovinio sulaikymo. Nesutikdamas su tokiu subjektyviu įrodymų vertinimu apeliantas pažymi, jog faktinių aplinkybių, patvirtinančių, jog trys skirtingi angliški numeriai priklauso būtent galimam kontrabandos organizatoriui Igoriui, bendravusiam tiek su ieškovu, tiek su atsakovės direktoriumi, buvo paremti išimtinai vien tik paties K. U. paaiškinimais. Jokių kitų rašytinių įrodymų, galinčių identifikuoti telefono numerių savininką ar pokalbių turinį atsakovė nepateikė. Taip pat byloje nebuvo paneigti kitų atsakovės darbuotojų pateikti liudijimai, jog visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, vykdavę į komandiruotes Vakarų Europoje, turėjo SIM korteles su angliškais telefono numeriais.

12.7. Nesutikdamas su teismo motyvais, kuriais remiantis iš ieškovo buvo priteista 22 922 Eur žala už sugadintą krovinį, ieškovas pažymi, kad tarp sugadinto krovinio ir ieškovo vairuojamo vilkiko nėra priežastinio ryšio, o atsakovės patirtos žalos faktas liko neįrodytas. Ieškovas nėra kaltas dėl vilkiko sulaikymo ir baudos už nelegalų krovinio vežimą, dėl to iš jo negali būti priteista žala už sugadintą krovinį. Teismas visiškai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog ekspeditorius ir atsakovės darbdavys Allgaier, kurio naudai dirbo ieškovas, būtų atlyginęs žalą krovinio siuntėjui „Volmary GmbH“. Atsakovė taip pat nenurodė, ar krovinio sugadinimas buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu Allgaier draudiko. Priimant skundžiamą sprendimą nebuvo atsižvelgta į esmines faktines aplinkybes, jog atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad krovinio siuntėjas „Volmary GmbH“ ar gavėjas „Volmary Ltd.“ būtų sunaikinęs tariamai sugadintą tulpių sodinukų krovinį. Atsakovė nepateikė duomenų, ar Algaier apskritai kreipėsi į savo draudiką ir ar pati atsakovė atlyginimo žalą savo partneriams Vokietijoje. Į bylą nebuvo pateiktas nei atsakovės ir Allgaeir susitarimas dėl žalos atlyginimo, nei atsakovės bent vieno atlikto mokėjimo nurodymo kopija Allgaier naudai. Į bylą pateikti rašytiniai dokumentai dėl tam tikrų išskaitymų už galimą žalą yra neinformatyvūs ir nėra aišku su kokiu įvykiu yra susiję. Apeliantas teigia, kad krovinys negalėjo sugesti, nes puspriekabėje buvo nuolat palaikoma reikiama temperatūra.

12.8. Ieškovas nurodo ir tai, kad jo atleidimo pagrindas yra neteisėtas, nes atsakovės vadovas po vilkiko sulaikymo ir paleidimo atvyko į Vokietiją, nušalino ieškovą nuo darbo, nurodė, kad jis įmonėje nepageidaujamas, pareikalavo grąžinti darbo priemones ir perduoti vilkiką kitam vairuotojui. Ieškovas buvo išlaipintas iš vilkiko ir turėjo savo lėšomis grįžti į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą atsakovė atsisakė sumokėti ieškovui jam priklausantį darbo užmokestį bei dienpinigius. Dėl to ieškovas nebeturėjo galimybės dirbti sulygtomis sąlygomis ir 2018 m. kovo 2 d. atsakovei įteikė prašymą dėl atleidimo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Tačiau atsakovė šio prašymo netenkino ir nurodė ieškovui pasiaiškinti dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Ieškovui nesutikus prisiimti kaltės dėl krovinio sulaikymo, atsakovė 2018 m. kovo 7 d. atleido ieškovą DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu. Apeliantas pažymėjo, kad panaikinus sprendimo dalį dėl neteisėto atleidimo, jam priteistina dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitin išmoka.

12.9. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria 2377 Eur jam priklausantys darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai buvo įskaityti į iš ieškovo priteistiną sumą.

Atsiliepimas

13. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

Šalies argumentai

13.1. Apelianto teiginiai, kad atsakovės paaiškinimai yra nenuoseklūs ir neteisingai atrinkti yra nepagrįsti. Atsakovės paaiškinimai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Priešingai, apelianto ieškinyje nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai teismo posėdžio metu yra prieštaringi, nes ieškinyje jis nurodė, kad asmens vardu Igoris nepažįsta, o teismo posėdžio metu paaiškino, kad gerai pažįsta minėtą asmenį.

13.2. Apelianto teiginiai, kad kontrabandos vežimą organizavo Allgaier darbuotojai ir net atsakovės vadovai yra nepagrįsti jokiais įrodymais.

13.3. Apeliantas neteisus teigdamas, kad priekaba-šaldytuvas nebuvo nauji, nes būtent jis pasiėmė šią priekabą, kuri buvo nuvažiavusi tik 758 km, tokia priekabos rida yra akivaizdus įrodymas, jog tai gamykliniai kilometrai, t. y. atstumas, kurį nuvažiuoja transporto priemonė, norint ją išbandyti.

13.4. Nurodo, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys ieškovo padarytus pažeidimus, o planus vežti nelegalų krovinį, nukrypimą nuo ieškovo vežamo krovinio maršruto. Apeliantas teigia, kad nedalyvaudavo krovinių pakrovime, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, t. y. ant CMR važtaraščių nėra tokiais atvejais privalomos žymos, antspaudo, kad vairuotojas-ekspeditorius nedalyvauja pakrovime.

13.5. Apeliantas kritikuoja teismui pateiktų telefonų išklotinių analizę, tačiau iš jos akivaizdu, kad ieškovas iš karto po sulaikymo Anglijos pasienyje neskambino atsakovės vadovui, o susisiekė su asmeniu vardu Igoris, kuris skambino ir atsakovės vadovui, prašydamas kuo skubiau sumokėti baudą.

13.6. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas yra visiškai atsakingas už atsakovės patirtą turtinę žalą, nes siekdamas pasipelnyti vežė kontrabandą. Ieškovui buvo perduota nauja priekaba, jis dalyvavo priekabos perdavime, pasirašė perdavimo-priėmimo akte, tik jis žinojo priekabos specialų kodą, dalyvavo visuose pakrovimuose. Ieškovas buvo nubaustas už kontrabandinių prekių vežimą, neginčijo jokių su nubaudimu susijusių aplinkybių, dėl to privalo atlyginti atsakovei padarytą turtinę žalą, t. y. atlyginti atsakovei žalą, atsiradusią už ieškovą sumokėjus baudą bei žalą už sugadintą krovinį, jo laiku nepristačius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 straipsniai).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl ginčo esmės

16. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimo, kuriuo iš ieškovo priteista turtinė žala atsakovei, ieškovui išmokėtinas darbo užmokestis įskaitytas į turtinės žalos atlyginimą, ieškovo atleidimas pripažintas teisėtu, panaikinimo.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. dirbo atsakovės įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi (darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-113-6819 l. 51-57). 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. sausio 31 d. atsakovės direktoriaus įsakymais ieškovas nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo komandiruotas vežti krovinį į Vokietiją, Prancūziją, Belgiją, Olandiją ir Didžiąją Britaniją (darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-113-6819 l. 18, 19). Atsakovės įmonė neturėjo nuosavų puspriekabių-šaldytuvų, todėl jas nuomodavo iš Vokietijos įmonės „Allgaier Translog GmbH and Co.KG“ (toliau -Allgaier). Ši bendrovė duodavo nurodymus, kokius krovinius ir kur vežti. 2018 m. vasario 17 d. ieškovo vairuojamas vilkikas buvo pakrautas tulpių sodinukais ir iš Vokietijos vyko į Didžiąją Britaniją, kurios muitinėje tą pačią dieną, t. y. 2018 m. vasario 17 d. buvo sulaikytas dėl nelegalaus cigarečių krovinio vežimo. Ieškovui paskirta 15 375 Eur bauda, kurią už jį sumokėjo atsakovė ir kuri taip pat atlygino dėl ieškovo sulaikymo krovinio siuntėjai padarytą 22 922 Eur žalą. 2018 m. kovo 2 d. ieškovas pateikė atsakovei pareiškimą dėl jo atleidimo iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-113-6819 l. 14). 2018 m. kovo 3 d. ieškovas pateikė atsakovei paaiškinimą dėl jo sulaikymo Anglijos muitinėje vežus nelegalų tabako krovinį 2018 m. vasario 17 d. Paaiškinime ieškovas nurodė, kad apie nelegaliai jo vairuojamo vilkiko priekaboje paslėptą tabako krovinį nieko nežino, kaltės nepripažįsta (darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-113-6819 l. 14). Atsakovės direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymu ieškovas atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, t. y . dėl darbuotojo tyčia padarytos turtinės žalos darbdaviui.

18. Atsakovė UAB„(duomenys neskelbtini)“ (darbo ginčų komisijoje – ieškovė) kreipėsi į DGK su prašymu išieškoti iš ieškovo (darbo ginčų komisijoje – atsakovo) už jį sumokėtą baudą jam nelegaliai gabenant tabaką, vėliau prašymą patikslino ir prašė išieškoti iš ieškovo 15 375,76 Eur už jį sumokėtą baudą dėl kontrabandos gabenimo, 416,50 Eur baudą už nepristatytą krovinį, 33 000 Eur nuostolių atlyginimą, kurie susidarė sulaikius A. S. vairuojamą vilkimą ir dėl to žuvus daliai krovinio bei žalą dėl A. S. apgadintų vilkikų. Ieškovas į DGK kreipėsi su prašymu (priešpriešiniu reikalavimu) ir prašė pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus sprendimą dėl jam skirtos tarnybinės nuobaudos neteisėtu, pripažinti jo atleidimą iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu neteisėtu ir pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą nurodant, kad darbo sutartis buvo nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies pagrindu, išreikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam už vasario ir kovo mėnesius neišmokėtą darbo užmokestį, dienpinigius, delspinigius, dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžių išeitinę išmoką, grįžimo iš Vokietijos į Lietuvą išlaidas bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

19. Darbo ginčų komisija 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-2024/2026 nusprendė ieškovės (šioje byloje atsakovės) ir atsakovo (šioje byloje ieškovo) prašymus tenkinti iš dalies ir atmetė A. S. reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atleidimo pagrindo pakeitimo ir išeitinės išmokos, kelionės išlaidų išieškojimo; tenkino A. S. reikalavimą dėl 2377 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, pripažįstant, kad šių sumų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo ir šia suma sumažino iš A. S. išieškotiną turtinę žalą; išieškojo iš A. S. 36 270 Eur turtinės žalos atlyginimą UAB„(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas A. S. DGK sprendimą apskundė ir prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta išieškoti iš ieškovo 36 270 Eur turtinę žalą ir šiuos reikalavimus atmesti; panaikinti DGK sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta neišieškoti iš atsakovės 2377 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 2377 Eur skolą; pripažinti atsakovės direktoriaus sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ieškovo atžvilgiu neteisėtu; pripažinti atsakovės direktoriaus įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą neteisėtu; pripažinti darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės, nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą neteisėtu ir pakeisti šios darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nurodant, kad darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą; priteisti iš atsakovės ieškovui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

Dėl darbdaviui padarytos turtinės žalos

20. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog teismas, nagrinėdamas bylą bei vertindamas ieškovo veiksmus, sąlygojusios turtinės žalos darbdaviui padarymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl atsakovei padarytos turtinės žalos teigia, kad teismas rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais, kurie, be kita ko, yra neobjektyvūs, nes liudytojai yra atsakovės darbuotojai. Ši skundo nuostata nepagrįsta.

21. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

22. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (t. 3, b. l. 1-15, 47-62) medžiaga konstatuoja, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam. Vien tai, kad liudytojai N. R., D. S. ir A. G. yra atsakovės darbuotojai nereiškia, kad jų paaiškinimai yra tendencingi, tuo labiau, kad liudytojų paaiškinimus apie ieškovo neteisėtus veiksmus, atliekant darbines funkcijas, patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: sulaikymo protokolai, ieškovo vairuojamo vilkiko maršrutas, patvirtinantis faktą, kad ieškovas buvo nukrypęs nuo maršruto, o tai kelia abejonių dėl ieškovo tinkamo pareigų atlikimo (t. 1, b. l. 78-89). Paminėti liudytojai davė paaiškinimus apie apelianto siūlymą prisidėti prie kontrabandos gabenimo, apie tai, kad tarp vilkikų vairuotojų yra dažni atvejai, kai gabenami neteisėti kroviniai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovo vairuojamas vilkikas buvo sulaikytas su kontrabandiniu kroviniu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų skundęs Anglijos muitinės pareigūnų išrašytą baudą ar sulaikymo protokolą, visuose dokumentuose yra apelianto parašai. Aplinkybė, kad liudytojų paaiškinimai yra nepalankūs ieškovui, nereiškia, kad šie paaiškinimai yra neteisingi ar duoti dėl darbdavio spaudimo. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad į darbo ginčų komisiją dėl už atsakovą sumokėtos baudos bei sumokėtos žalos atlyginimo išieškojimo iš A. S. pirmiausia kreipėsi atsakovė (darbo ginčų komisijoje buvo ieškovė) ir tik po to gautas priešpriešinis ieškovo (darbo ginčų komisijoje buvo atsakovo) prašymas dėl neteisėto atleidimo.

23. Apeliantas skunde teigia, kad teismas ignoravo liudytojų parodymus, jog galimas ieškovui inkriminuojamos tabako kontrabandos organizatorius I. ne tik žinojo atsakovės įmonę, bet ir buvo pažįstamas su atsakovės vadovu K. U.. Apelianto manymu, tai patvirtina faktą, kad kontrabandą organizavo paminėtas asmuo I., o krovinys buvo gabenamas su ekspeditorės Allgaier žinia. Kitaip tariant, apeliantas neigdamas savo kaltę dėl nelegalaus krovinio gabenimo teigia, kad dėl atsakovei padarytos turtinės žalos atsakingi yra kiti asmenys. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį skundo argumentą, pažymi, kad atsakovės vadovas teisme neneigė bendravęs su apelianto minimu asmeniu Igoriu, kuris prašė atsakovės vadovo kuo greičiau sumokėti baudą už apeliantą. Tačiau tai neįrodo, kad nelegalus krovinys buvo gabenamas su atsakovės žinia, tai taip pat nepaneigia fakto, kad būtent apeliantas buvo sulaikytas su nelegaliu kroviniu ir nei viename sulaikymo dokumente nenurodė bei vėliau net neginčijo šio fakto, nepažymėjo, kad apie aptiktą krovinį jam nieko nežinoma, nenurodė į jokius kitus su nelegaliu kroviniu susijusius asmenis (darbo ginčų bylos Nr. APS-113-3773 t. 1, b. l. 35-40).

24. Apeliantas teigia, kad nesutinka su teismo išvada, jog priekaba, kurioje buvo rasta kontrabanda, ieškovui buvo perduota nauja ir kad ieškovas dalyvavo ją perduodant. Ieškovas nurodo, kad priekaba visą laiką buvo Vokietijos įmonės Allgaier žinioje, kuri ir galėjo paslėpti nelegalų krovinį, tačiau nepateikia jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, o remiasi tik galima versija. Iš byloje esančio įmonės „Pema GmbH“ rašto (aprašo), kurios priekaba buvo prikabinta prie ieškovo vairuojamo vilkiko ir kurioje buvo aptiktas nelegalus krovinys, matyti, kad ši transporto priemonė yra nauja (t. 3, b. l. 25-28), ji 2018 m. sausio 31 d. 13.00 val. perduodama su išvardintais dokumentai, įranga ir įrankiais, ją priima ieškovas A. S. ir tai patvirtina savo parašu. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos rašytine medžiaga, neturi jokio pagrindo priešingai išvadai, t. y. kad ieškovas nedalyvavo priekabos priėmime ir kad joje galimai buvo paslėptas nelegalus krovinys.

25. Apeliantas teigia, kad liko nepaneigti jo paaiškinimai, kad pakrovimuose jis nedalyvaudavo, o tik pristumdavo priekabą prie rampos. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR) 8 straipsnio 2 dalį vežėjas dalyvauja nuo pakrovimo (iškrovimo) pradžios iki jo pabaigos ir stebi, kad krovinys atitiktų įrašus CMR ar TIR dokumentuose. Vizualiai nustačius krovinio neatitikimą bei sugadinimą, taip pat jei vairuotojui neįmanoma suskaičiuoti krovinio kiekio arba jam nėra sudaromos sąlygos dalyvauti pakrovime, turi būti padarytos atžymos krovinio (CMR) važtaraštyje. Nagrinėjamu atveju, ieškovas vežimo dokumentuose nėra padaręs jokių atžymų apie tai, kad jam neleidžiama dalyvauti krovime. Taigi nepadarius tokių atžymų, darytina išvada, kad ieškovas dalyvaudavo pakrovimuose, dėl to, jeigu nelegalus krovinys būtų pakrautas be jo žinios, ieškovas dalyvaudamas procese turėjo tai pastebėti ir apie tai pažymėti vežimo dokumente. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo išvadai, kad nelegalus krovinys, įmontuotas priekabos sienoje, galėjo būti pakrautas ieškovui nieko nežinant. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, teiginius, kad nelegalus krovinys buvo vežamas be apelianto žinios, turėjo įrodyti būtent apeliantas, nes pagal galiojančias įrodinėjimo taisykles pagrįsti savo teiginius turi juos teigiantis, o ne neigiantis asmuo (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas tokių įrodymų nepateikė, o rėmėsi tik prielaidomis.

26. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas ir teismo atliktas ieškovo bei atsakovo pokalbių išklotinių vertinimas, teigiant, kad nebuvo pateikti duomenys, leidžiantys identifikuoti ieškovo ir atsakovo rinktų bei gautų numerių savininkus. Atmesdama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų į bylą pateiktų išklotinių vertinimą ir nustatė, kad ieškovas po jo sulaikymo Anglijos muitinėje neskambino atsakovės vadovui, nepranešė apie vilkiko sulaikymą, o bandė susisiekti su kitais asmenimis angliškais telefonų numeriais. Vienas iš asmenų, su kuriais susisiekė apeliantas, skambino ir atsakovės vadovui, prašydamas kuo skubiau sumokėti baudą už apeliantą. Kaip teisingai nustatė teismas, atsakovės vadovui dėl baudos sumokėjimo buvo skambinta iš to paties numerio, kuriam po sulaikymo skambino ir ieškovas. Tokios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad atsakovei apie apelianto gabenamą nelegalų krovinį nebuvo žinoma. Šios aplinkybės buvo tik šalutinės, kurios tik dar kartą patvirtino jau anksčiau nutartyje aptartas aplinkybes, patvirtinančias faktą, jog už nelegalaus krovinio gabenimą yra atsakingas ieškovas.

27. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už nelegalaus krovinio gabenimą buvo atsakingas ieškovas.

28. Apeliantui už nelegalaus krovinio vežimą buvo paskirta 15375,76 Eur bauda, t. y. suma, kurią turėjo sumokėti ieškovas, kad jo vairuojamas vilkikas, kuriuo jis vežė kontrabandą, būtų paleistas iš sulaikymo. Šią baudą už ieškovą sumokėjo atsakovė, ginčo tarp šalių dėl to nėra. DK 154 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia. Anksčiau šioje nutartyje konstatavus, kad ieškovas yra kaltas dėl nelegalaus krovinio vežimo, kad ieškovo veiksmuose vežant nelegalų krovinį nustatyta tyčia, ši suma, kaip atsakovės patirta turtinė žala, pirmosios instancijos teismo pagrįstai priteista iš ieškovo atsakovei.

29. Apeliantas nesutikdamas su teismo motyvais, kuriais remiantis iš jo buvo priteista 22 922 Eur žala už sugadintą krovinį, pažymi, kad tarp sugadinto krovinio ir ieškovo vairuojamo vilkiko sulaikymo nėra jokio priežastinio ryšio, o atsakovės patirtos žalos faktas liko neįrodytas. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Ieškovo vairuojamas vilkikas buvo sulaikytas dėl juo gabento nelegalaus krovinio, ieškovo kaltė, priešingai nei teigia apeliantas, įrodyta byloje surinktais įrodymais. Dėl vilkiko sulaikymo, tulpių sodinukų krovinys pasiekė gavėją 4 dienomis vėliau, dalis krovinio buvo sugadinta, dalis žuvo, atsakovei krovinio siuntėjas pateikė sąskaitą už sugadintą ir laiku nepristatytą krovinį, atsakovė atlygino siuntėjui padarytą žalą ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (krovinio siuntėjo sąskaitą dėl sugadinto krovinio, krovinio siuntėjo įmonės „Volmary“ raštą apie žuvusio bei sugadinto krovinio vertę, Vokietijos įmonės Allgaier sąskaitą dėl sugadinto ir laiku nepristatyto krovinio, darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-113-3773 t. 1, b. l. 11-13, 29-31, 53, civilinės bylos t. 3, b. l. 18-24). Apeliantas teigė, kad atsakovė galėjo leisti jam pristatyti krovinį nors ir pavėluotai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nekeičia fakto, kad krovinys buvo sugadintas ir atsakovė privalėjo atlyginti siuntėjui padarytus nuostolius. Apelianto argumentai, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų žalos faktui ir mastui pagrįsti, atmestini kaip deklaratyvūs, visiškai nesiremiant byloje esančių rašytinių įrodymų analize.

30. Apeliantas teigia, kad net jei būtų atmesti visi jį teisinantys įrodymai, jo materialinė atsakomybė turėtų būti ribojama šešių mėnesių jo vidutinio atlyginimo dydžiu, nes jo veiksmuose galima konstatuoti tik didelį neatsargumą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbuotojas yra ribotos atsakomybės subjektas - jo materialinė atsakomybė darbdaviui ribojama trimis vidutiniais mėnesiniais darbo užmokesčiais, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu (DK 153 straipsnio 1 dalis). Didelio neatsargumo sąvokos Darbo kodeksas nepateikia ir konkrečiu atveju tai yra vertinamasis kriterijus, tačiau iš teismų praktikos galima konstatuoti, kad dideliu neatsargumu laikomi asmens veiksmai, kurių jis nebūtų padaręs, jeigu būtų laikęsis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017). Nagrinėjamu atveju aplinkybių, liudijančių didelį ieškovo neatsargumą, nenustatyta. Priešingai byloje buvo surinkti visi būtini įrodymai, liudijantys ieškovo netiesioginę tyčinę kaltę, t. y. ieškovas siekdamas pasipelnyti, nukrypdamas nuo jam nustatyto važiavimo maršruto, pakrovė į savo vairuojamo vilkiko priekabą nelegalų krovinį – tabako kontrabandą ir bandė jį pervežti per Anglijos muitinę, kur ir buvo sulaikytas. Netiesioginė tyčia pasireiškė tuo, kad ieškovas suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį, juos atliko, tačiau tikėjosi, jog nebus sulaikytas. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apelianto veiksmuose yra didelio neatsargumo požymių, dėl kurių jo materialinė atsakomybė galėtų būti ribojama šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu.

31. Apeliantas teisingai nurodo, kad, darbdaviui reikalaujant iš darbuotojo žalos atlyginimo, turi būti nustatyta darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų visuma. Pagal DK 151straipsnį materialinė atsakomybė taikoma, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrodė žalos faktą: pateikė įrodymus, kad sumokėjo 15 375,76 Eur baudą už ieškovą, atlygino 22 922 Eur žalą sugadinto krovinio siuntėjui. Apelianto (ieškovo) neteisėtų veiksmų faktą patvirtina vilkiko sulaikymo dokumentai bei kiti anksčiau aptarti rašytiniai įrodymai. Tarp apelianto neteisėtų veiksmų, nelegalaus krovinio vežimo, ir darbdavio reikalaujamos žalos, patirtos sumokėjus baudą už nelegalų krovinį ir trečiajam asmeniui dėl darbuotojo veiksmų atsiradusią žalą (sugadintą tulpių sodinukų krovinį), yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi materialinės atsakomybės pagal darbo teisę taip pat įrodyta. Žalos padarymo metu (2018 m. vasario 17 d.) apeliantą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo darbo teisiniai santykiai. Aptariama žala kilo, kai apeliantas, būdamas komandiruotėje, pažeidė darbo drausmę ir, vežė nelegalų krovinį, kuris buvo sulaikytas ir krovinys sugadintas. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina vienareikšmė išvada, kad nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti apeliantui materialinę atsakomybę.

32. Apeliantas prašo panaikinti visą sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde nepateikia jokių motyvų bei argumentų, susijusių su 350 Eur turtinės žalos priteisimu iš jo atsakovei. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad atsakovės reikalavimas dėl 350 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl to, kad ieškovas nepateikė pakrovimo numerio ir sumokėjo už ieškovą 350 Eur baudą, pagrįstas ir teisėtas.

33. Apibendrinant nutarties 27-31 punktuose išdėstytus argumentus dėl ieškovo tyčiniais kaltais veiksmais atsakovei padarytos žalos, kurią atsakovė visiškai atlygino už ieškovę, darytina išvada, kad atsakovė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją. Tokia darbdavio teisė reglamentuota DK 156 straipsnyje, be to, išplaukia ir iš CK 6.280 straipsnio 1 dalies, kuri bendriausia prasme reguliuoja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad, nepaisant teismui darbo bylose suteikto aktyvaus vaidmens, teismas negali už ieškovą (darbuotoją) vykdyti įrodinėjimo pareigos, juolab kai ieškovas naudojasi advokato teisine pagalba. Darytina išvada, kad apelianto argumentai, susiję su darbdaviui atlygintinos žalos fakto ir dydžio kvestionavimu, atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl neteisėto atleidimo

34. Apeliantas teigia, kad jo atleidimas yra neteisėtas, nes dėl atsakovės kaltės jis nebeturėjo galimybės dirbti sulygtomis sąlygomis, t. y. atsakovės vadovas, atvykęs į Vokietiją po ieškovo vairuojamo vilkiko paleidimo iš sulaikymo Anglijoje, nurodė ieškovui, kad jis nepageidaujamas, pareikalavo grąžinti darbo priemones ir perduoti vilkiką kitam vairuotojui. Ieškovui grįžus į Lietuvą, atsakovė atsisakė sumokėti jam darbo užmokestį, dėl to ieškovas įteikė prašymą atleisti iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Šie skundo argumentai atmestini.

35. DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos. Tam, kad asmuo būtų atleidžiamas DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu turi egzistuoti ne mažesnis nei dviejų mėnesių laiko tarpas, kai darbuotojui nemokamas darbo užmokestis ar ne mažiau kaip du mėnesius darbdavys nevykdo darbuotojo saugą ir sveikatą reglamentuojančių funkcijų. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, nes ieškovas iš darbo buvo atleistas 2018 m. kovo 7 d. įsakymu. Atlyginimas už sausio mėnesį jam sumokėtas 2018 m. vasario 15 d., o už vasario ir kovo mėnesius turėjo būti išmokėtas 2018 m. kovą, atleidžiant ieškovą iš darbo. Ieškovas nepateikė įrodymų, o byloje nenustatyta jokių duomenų, indikuojančių darbdavio pažeidimus darbuotojo saugos ir sveikatos srityje. Taigi akivaizdu, kad DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas negalėjo būti taikomas, kaip ieškovo atleidimo pagrindas.

36. Ieškovas buvo atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą tyčia padarius turtinės žalos darbdaviui. Šioje nutartyje jau buvo konstatuota, kad ieškovas tyčia padarė darbdaviui turtinę žalą, dėl to iš naujo turtinės žalos padarymo tyčia faktas nebeanalizuojamas. Atsakovė laikydamasi DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatytos procedūros paprašė ieškovo pateikti paaiškinimą. Ieškovas nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, apie nelegalų krovinį nieko nežino. Įvertinus tai, kad šioje byloje jau buvo nustatyta, jog ieškovas, veždamas kontrabandą ir dėl to sulaikytas bei nepristatęs laiku krovinio, kurio dalis žuvo, o dalis sugadinta, padarė atsakovei didelę turtinę žalą, atsakovė sumokėjo dėl ieškovo neteisėtų veiksmų jam paskirtą baudą, atlygino žalą krovinio siuntėjui, atsižvelgiant į kaltės neigimą, taip pat į tai, kad ieškovas buvo baustas už darbo drausmės pažeidimus ir anksčiau (vairavimas neblaiviam, pakrovimo numerio nepateikimas), darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.

37. Pripažinus, kad nebuvo pagrindo atleisti ieškovą DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, teisėjų kolegija nebepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su išeitinės išmokos priteisimu ieškovui.

38. Apeliantas teigia, kad atsakovė, atleisdama jį iš darbo, su juo tinkamai neatsiskaitė, neišmokėjo atlyginimo bei jam priklausančių komandiruotpinigių už vasario ir kovo mėnesius. DGK sprendime konstatuota, kad apeliantui atleidimo dieną liko neišmokėtas darbo užmokestis, dienpinigiai, kelionės išlaidos bei kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 2377 Eur. Su apskaičiuota suma sutiko ir ieškovas, ir atsakovė, šią sumą pagrindžiantys duomenys yra Darbo ginčų komisijos byloje Nr. APS-113-6819. DGK sprendime nurodyta, kad A. S. neprieštaravo šios sumos įskaitymui į iš jo priteistiną žalą, dėl to jam priklausančios išmokėti sumos įskaitytos į iš jo priteistą turtinę žalą.

39. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Ieškiniu A. S. prašė priteisti jam neišmokėtą 2377 Eur darbo užmokestį, dienpinigius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš viso 2377 Eur. Atsakovė neneigė, kad su ieškovu neatsiskaitė už 2018 m. vasario ir kovo mėn. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovui priteistina 2377 Eur suma pagrįstai įskaityta į iš jo priteistą turtinę žalą. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir nurodo, kad pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Taigi tam, kad būtų galima atlikti reikalavimų įskaitymą, šie reikalavimai turi būti vienarūšiai. Nagrinėjamu atveju šalių reikalavimai nepripažintini vienarūšiais, nes ieškovo A. S. reikalavimas dėl 2377 Eur priteisimo yra susijęs išimtinai tik su darbo užmokesčiu, dienpinigiais bei kompensacija už nepanaudotas atostogas, t. y. su atlyginimu už dirbtą darbą. Tuo tarpu atsakovės reikalavimas yra dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nors abu reikalavimai piniginiai, tačiau jų pobūdis ir prigimtis yra skirtinga, dėl to ir įskaitymas pagal CK 6.130 straipsnį negalimas.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovui priklausančių sumų, susijusių su darbo santykiais, įskaitymas į iš jo atsakovei priteistą turtinę žalą atliktas pagrįstai. Dėl to teismo sprendimo dalis dėl ieškovui priklausančių išmokėti 2377 Eur įskaitymo į atsakovei priteistą turtinę žalą naikintina ir ieškovui iš atsakovės priteistina 2377 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Dėl Darbo kodekso 231 straipsnio 4 dalies taikymo

41. DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Darbo ginčų šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, kad darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo. Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas šios nuostatos nepaisė, nes iš esmės revizavo Darbo ginčų komisijos teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis procesinis pažeidimas nėra esminis ir neturėjo reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

42. DK 231 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Tai reiškia, kad pasibaigia ir darbo ginčų komisijos sprendimo, kaip vykdomojo dokumento, galia, o vykdytinu dokumentu tampa teismo sprendimas. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir nurodęs, kad ieškovo A. S. ieškinys atmetamas, jo rezoliucinę dalį išdėstė netinkamai, nes nepasisakė dėl atsakovės reikalavimų, nors ir įvertino juos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis keistina, joje aiškiai nurodant ieškovo bei atsakovės patenkintus reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo A. S. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1860 Eur bylinėjimosi išlaidų: 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už suteiktas konsultacijas, 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 750 Eur išlaidų advokato pagalbai už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, 250 Eur išlaidų advokato pagalbai už ieškinio darbo ginčų komisijai paruošimą, 110 Eur išlaidų už vertimų paslaugas.

44. DK 217 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, aiškindamas šią teisės normą 2018 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-701/2018, nurodė, kad DK 217 straipsnio 3 dalis, nustatanti, jog darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos, aiškintina kaip reiškianti, jog tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 straipsnio nustatytą kompetenciją, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies, nepaisant to, kam – darbo ginčų komisijai ar teismui – prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo yra pareiškiamas, nes tokia teise šie darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai įstatymų leidėjo valia nedisponuoja. Ši teisės norma vienodai taikytina tiek tuo atveju, kai darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas užbaigiamas DGK, tiek ir tuo atveju, kai darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, perkeliamas nagrinėti į teismą.

45. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dalis pirmosios instancijos teismo iš ieškovo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstos, nes nepateikti jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, dalis išlaidų yra patirtos ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje ir kurios yra neatlyginamos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo A. S. (darbo ginčų komisijoje buvusiam atsakovu) atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė: 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už suteiktas konsultacijas, nes jos buvo suteiktos ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje (t. 3, b. l. 34, 36), 250 Eur išlaidų advokato pagalbai už ieškinio darbo ginčų komisijai paruošimą, nes nepateikti apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai, 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį surašymą, nes nepateikti apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, bei 65 Eur už vertimo paslaugas, kurios buvo suteiktos ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje (t. 3, b. l. 35). Dėl to iš ieškovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme mažintinos 1065 Eur suma.

46. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai apie 750 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (t. 3, b. 31-32) bei 45 Eur išlaidas vertimui (t. 3, b. l. 20, 25). Šios pirmosios instancijos teisme atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, dėl to iš ieškovo A. S. priteistina 795 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

47. Ieškovas A. S. paduodamas ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 29), tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbuotojai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Dėl to ieškovui grąžintinas 100 Eur žyminis mokestis už ieškinį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, iš ieškovo nepriteistina 8,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, tačiau jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl to ieškovui grąžintinas 100 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Šios išlaidos yra teisėtos, pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, dėl to iš esmės atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

50. Remdamasi nutarties 36-45 punktuose išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 38 647,76 Eur turtinės žalos atlyginimą, 795 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), ieškovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2377 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų.

Grąžinti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 50 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėto 2018 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 07270737.

Grąžinti ieškovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 100 Eur žyminį mokestį už ieškinį, sumokėtą 2018 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 82.

Kitus A. S. reikalavimus atmesti.“

Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 100 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, sumokėtą 2018 m. spalio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 97.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė