Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-26-496/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 1T-24-579/2018Nutartis · 2018-06-25Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-09-06Alytaus apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-05Kauno apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-02-26Šiaulių apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-04Šiaulių apygardos teismas
  6. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-06-10Šiaulių apylinkės teismas
  7. ApeliacijaNuosprendis · 2023-02-08Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
1-26-496/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52312-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Nukentėjusysis
A. S. Š.
Kaltinamasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-26-496/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52312-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1.; 1.2.14.10.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant prokurorei J. R.,nukentėjusiajam A. S. Š., jo atstovei advokato padėjėjai J. V. – K.,kaltinamajam R. R., jo gynėjui M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. R. 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, tarpusavio konflikto su A. S. Š. metu tyčia rankos kumščiu vieną kartą smogė A. S. Š. į veido kairę pusę, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė veido kairės pusės paviršinį sužalojimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu kaltės visiškai nepripažino ir paaiškino, kad jis nepadarė jokio nusikaltimo, nukentėjusiojo nesužeidė ir neužgavo. Kaltinamasis nurodo, kad kaltinimas paremtas nukentėjusiojo melu, noru jam pakenkti, sugadinti gyvenimą. Kaltinamasis nurodė, kad jo santykiai su Š., iš pradžių buvo geri, vėliau jis atskleidė Š., aferą, kai jis kaimynus apgavo dėl didelės pinigų sumos, tada Š., jį perspėjo, kad bus pamokytas. Kaltinamojo nuomone nukentėjusysis yra konfliktiška asmenybė, jis dėl penkių kaimynų yra kreipęsis į teismus. Kaltinamasis mano, kad ši byla yra Š., kerštas. Nurodo, kad į bylą yra įdėta daug nuotraukų, tačiau nėra pateikta sužaloto nukentėjusiojo nuotrauka.

Kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną jis buvo nukentėjusiojo kieme. Prie jo paties statomo namo dirbo darbininkai. Grįžus jam pietų, darbininkai pasakė, kad Š., jo prašė atvažiuoti. Žinodamas, kad Š., yra konfliktiška asmenybė, važiuodamas pas jį, jis paprašė vieno darbininko A. K. ir kaimyno A. Č., kad šie eitų pažiūrėti, kaip vyks pokalbis. Šie žmonės nuėjo prie Š., sklypo pro kitą pusę. Kaltinamasis nurodė, kad jis motociklu nuvažiavo keliu prie Š., namo. Tai galėjo būti dieną, tarp 12 ir 14 valandos. Kieme jis nieko nerado, užėjo į namą. Ten taip pat nieko nerado. Išgirdęs garsą, jis išėjo į kiemą. Kieme jis susitiko Š., kuris buvo labai piktas, skeryčiojosi, vadino jį „geniu“, “stukačiumi“, nes jis buvo atskleidęs Š., aferą. Dėl šios aferos labai pyko Š., ir L.. Kaltinamasis sutinka, kad ir jis kalbėjo emocingai, taip pat galėjo skeryčiotis rankomis, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu Š., išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo jį filmuoti ar fotografuoti. Tada jis nuėjo prie savo motociklo ir išvažiavo. Kaltinamasis nurodė, kad jis su Š., žodžiais konfliktavo arčiau namo, o eidamas link savo motociklo, jis turėjo praeiti pro Š., automobilį. Praeidamas jis prie automobilio nebuvo sustojęs ir į automobilį niekaip nesutrenkė, nespyrė, jo nesugadino. Jis motociklu išvažiavo iš Š., kiemo. Kaltinamasis nurodė Š., kieme nematęs jokių darbininkų ir autobusiuko. Jokių asmenų nesutiko ir nieko neklausė. Įvertindamas bylos medžiagą, kaltinamasis nurodo, kad po jų pokalbio Š., atsisakė greitosios pagalbos, nes ši būtų fiksavusi situaciją. Š., kreipėsi į medikus po penkių valandų ir tik po to, kai pakalbėjo su L.. Tai jis vertina, kad galimai L., kaip medikas, jį pamokė, galimai, nukreipė pas tam tikrus specialistus. L., yra gydytojų asociacijos prezidentas. Mano, kad Š., melą įrodo jo aiškinimas, kad esą nuo jo sudavimo, šis prarado sąmonę, ir tuo pačiu metu sugebėjo filmuoti ar fotografuoti. Kaltinamasis nurodė, kad jis nėra atsakingas už tai, jei per tas penkias valandas, kol Š., kreipėsi į medikus, jam kas nors nutiko. Kaltinamasis vertina, kad Š., liudytojai dirbo jam už pinigus, šis jų neišleido išvažiuoti iš savo kiemo, kol neatvažiavo policija, tai galimai jie dėl to duoda Š., palankius parodymus. Kaltinamasis nurodė, kad jo liudytojai buvo nuėję stebėti pokalbio ir jokių smūgių sudavimo nematė. Liudytojas A. Č. vėliau yra gavęs sms su nurodymu nelįsti, nesikišti. Kaltinamasis nurodė suprantantis ortopantomogramą, gali ją vertinti ir mato, kad joje yra užfiksuota Š., lėtinių ligų. Jis tvirtina, kad jokio smūgio Š., nesudavė ir į jo automobilį netrenkė, kaltinimai yra Š., kerštas. Kaltinamasis nurodo, kad Š., parodymai yra prieštaringi. Be to, nurodo, kad apie automobilio sugadinimą Š., pradėjo kalbėti ir teikti įrodymus tik po pusės metų, nurodo, kad automobilis yra senas, o nurodomos naujų detalių kainos, be nusidėvėjimo. Prašo jį išteisinti.

Kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, kad prieš 8-10 metų susipažino su A. Š., kaip su būsimu kaimynu. A. Š. įtikino kaimynus, kad galima vandentiekį pravesti pigiau, galima daryti bendrą projektą. Pasirašius susitarimą dėl bendro projekto, buvo surasta įmonė, kuri atliks darbus, tačiau tai buvo dideli pinigai. Pasiūlius ieškoti pigesnių variantų ir radus įmonę, kuri per pus pigiau atliktų darbus, A. Š. su L. L. pasiūlė aferą, kad galima pakelti projekto kainą ir pinigus pasidalinti, tačiau abiem vyrams jis pasakė, kad į tokią aferą nesivels. Matydamas, kad A. Š. su L. L. apgaudinėja žmones, vieno susirinkimo metu visiems pasakė tiesą, kad buvo apgauti, kad projekto kaina yra didesnė nei iš tikrųjų yra ir tada A. Š. su L. L. pradėjo psichologinį karą. Sužinojo, kad A. Š. vienam iš bendrijos narių M. Č. pasakė, kad su pačiu bus susidorota. Apie tai, kad gali susidoroti nekilo abejonės, kadangi vienas iš buvusio projektų narių yra pašalintas iš projekto ir šiuo metu jis negali pasijungti vandentiekio. Be to, kartą važiuojant kartu su žmona automobiliu, pasivijo A. Š. automobiliu ir važiavo taip, kad sudarytų avarinę situaciją. Be to į namus buvo pasiųsti kriminalinio pasaulio žmonės, kurie buvo įsiveržę į namus, tikslu pagrasinti. Visa tai įvyko po to, kai 2017 m. pavasarį atskleidė A. Š. aferą ir kai jis pasakė, kad atsiskaitys. 2017-09-27 atvažiavo prie namų, kur dirbę darbininkai pasakė, kad jo ieškojo Š.. Žinodamas, kur gali būti A. Š. ir norėdamas sužinoti, ko jis nori, sėdo ant motociklo ir nuvažiavo pas jį prie jo statomo namo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nujausdamas, kad gali kas įvykti, paprašė savo darbuotojų, kad jie nueitų iki A. Š. namo, jiems pasakė, kuris tai namas. A. Š. namas yra už kelių namų. Prie namo galima nueiti ir pėsčiomis, ką padarė darbininkai, pats apvažiavo aplinkui. Kada atvažiavo prie A. Š. namo aplinkui jokių žmonių nepastebėjo. Kada atvažiavo A. Š. automobilis nematė. Nuėjęs į namą, jo ten nerado, bet išgirdo atvažiuojančio automobilio garsus, todėl išėjo į kiemą ir kieme pamatė A. Š., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, konfliktiškas. Jis iš karto pradėjo užgaulioti, vadinti visokiais žodžiais "genys, stukačius" ir dar visokiais negražiais. Jis Š., norėjo paaiškinti, kad jį bandė ginti, kai buvo iškilę parašų padirbinėjimo problemos, tačiau jis buvo nusiteikęs agresyviai, koliojosi ir kokiu tai momentu išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti. Supratęs, kad gali blogai baigtis, kad nori išprovokuoti, pasitraukė nuo jo ir išvažiavo, jokių smūgių jam nesudavė, jo nestumdė ir nekoliojo, prie jo automobilio nebuvo priėjęs ir jo automobiliui nieko nepadarė. Su darbininkais apie tai nieko nekalbėjo, nes nieko neįvyko. Dar tos pačios dienos vakare važiuojant kartu su šeima matė A. Š. su L. L., kurie galimai toliau aptarinėjo įvykius, šaukė jam, kad „dabar tai jau tau bus“. A. Š. nesumušė, mano, kad jis viską daro, norėdamas pakenkti, kad buvo atskiesta jo afera (t.2, b. l. 31-33, 42).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. R. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis A. S. Š. 2020-01-28 teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 166-169) parodė, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. apie pietus jis automobiliu atvažiavo į sūnaus statomo namo sklypą. Šalia yra jo statomas namas. Tuo metu prie sūnaus namo dirbę darbininkai pietavo savo automobilyje. Sūnaus kieme jau buvo motociklu atvažiavęs R. R.. Šis pradėjo jį įžeidinėti, kolioti įvairiais necenzūriniais žodžiais, kaltino neva jis apskundė R. R. (duomenys neskelbtini) vandenims. Nukentėjusysis nurodė, kad R. R. buvo labai susinervinęs, trenkė jam kumščiu vieną smūgį į veidą, į žandikaulį. Smūgio sudavimo metu R. R. buvo su motociklininko pirštinėmis, kurios galimai smūgį kažkiek sušvelnino. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis norėjo jam suduoti kelis smūgius, bet du kartus jis išvengė smūgių. Nuo suduoto trečio smūgio jis apsvaigo, tačiau išsilaikė ant kojų. Konflikto pradžioje kaltinamasis jį už striukės tempė link namo, o jis stengėsi išsilaikyti toliau nuo namo, kad įvykį matytų pietaujantys darbininkai. Tempimo metu jis nebuvo nugriuvęs. Smūgio sudavimą galėjo matyti darbininkai, kurie po smūgio sudavimo išlipo iš savo mašinos. Tada R. R. ėjo iš kiemo ir praeidamas pro jo automobilį, kelis kartus į jį spyrė. Nukentėjusysis nurodė, kad po smūgio gavimo jis bandė telefonu filmuoti R. R., tačiau jam nepavyko, jis padarė tik kelias foto. Tuoj po to jis paskambino į policiją, informavo apie įvykį. Policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, viską fiksavo, apžiūrėjo automobilio apgadinimus. Nuo kaltinamojo smūgio jam ištino veidas. Dėl sužalojimo jis tą pačią dieną kreipėsi į medikus. Pirmiausia kreipėsi į pažįstamą L., patarimo, kur kreiptis dėl skaudančio žandikaulio, po to kreipėsi į (duomenys neskelbtini) klinikas, vėliau į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo, kuris dėl žandikaulio skausmo buvo tęsiamas apie vieną mėnesį. Nukentėjusysis nurodė, kad įvykio dieną, vakarop, prie jo namų jo aplankyti buvo atvykęs L.. Tuo metu prie jo namų prisistatė R. R.. Tada L., paklausė kaltinamojo, kodėl jį skriaudžia, po to L., ir R., kalbėjosi lauke prie automobilio. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo smūgio jam buvo sumuštas veidas, skaudėjo, negalėjo kramtyti, apie vieną mėnesį buvo nedarbingas, sugaišo laiko. Jis negalėjo eiti į darbą, nors yra direktorius ir vadovauja dvidešimt šešiems asmenims. Po įvykio jam sutriko kraujospūdis, širdies ritmas, atsirado baimė, nes kaltinamasis yra neprognozuojamas. Dėl šių priežasčių prašo priteisti 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. R. R. jis pažinojo anksčiau, dalyvaudavo bendruose susirinkimuose, žinojo, kad jis yra labai konfliktiškas, niekas negali jam prieštarauti. R. R. užsipuldinėdavo jį ir jo sūnų, todėl nukentėjusysis nurodė vengęs bendrauti su juo. A. S. Š. nurodė, kad jo automobilis iki šiol yra neremontuotas po R. R. apgadinimų. Įvykio metu buvo subraižytas žibinto stiklas, grotelės, yra kapoto pažeidimas. Į servisą dėl automobilio sugadinimo jis kreipėsi ne iš karto po įvykio, bet vėliau, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Automobilio sugadinimo momentą galėjo matyti kieme buvę darbininkai. Nukentėjusysis nurodė, kad nuo tos vietos, kurioje jam kaltinamasis sudavė smūgį iki pušelių, už kurių esą slėpėsi K., ir Č., yra apie 25-30 metrų. Įvykio metu jos buvo nedidelės, iš įvykio metu padarytų foto matyti, kad už pušelių niekas nestovi.

A. S. Š. 2017-09-27 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole parodė, kad 2017-09-27 d. apie 12.40 val., prie statomo namo adresu (duomenys neskelbtini), pažįstamas R. R. išprovokavo konfliktą ir jo metu kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, pataikė į veido kairę pusę, dėl to pusei minutės buvo praradęs sąmonę. Dėl šio įvykio buvo sukeltas fizinis skausmas. Išvykdamas R. R. koja įspyrė į automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines groteles ir jas apgadino. Paaiškinime A, S. Š. nurodė, kad nuo R. R. smūgio į kairę veido pusę jis buvo pusei minutės praradęs sąmonę. Po įvykio jis buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) klinikas, jam atlikti tyrimai. Kaulų lūžių nebuvo nustatyta, tik stiprus žandikaulio sumušimas. Mano, kad R. R. buvo supykęs dėl vandentiekio jam atjungimo (t. 1, b. l. 9-10).

Nukentėjusysis A. S. Š., ikiteisminio tyrimo metu 2017-10-23 apklausos protokole parodė, kad turi sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame jis su sūnumi vykdo namų statybos darbus. Sklypas yra aptvertas, jame dirba statybininkai. Jis gana dažnai atvažiuoja į sklypą pasižiūrėti, kaip vyksta darbai, nupirkti medžiagas ir kita. 2017 m. rugsėjo 27 d. apie pietus, apie 12.30 val., atvažiavo į sklypą. Viena vartų pusė buvo atidaryta, kiemo viduje stovėjo darbininkų automobilis, kuris visuomet stovi, kai dirba statybininkai, tačiau prie namo pamatė nematytą motociklą. Kieme pastatęs automobilį ir einant prie sūnaus namo, ant slenksčio susitiko R. R., kurį pažįsta kaip netoli gyvenantį asmenį, be to jį žino ir dėl bendro komunikacijų projekto. R. R. žino, kaip neprognozuojamą asmenį, konfliktišką, jis dažnai konfliktuoja ir susirinkimų metu, prieš jį negalima prieštarauti, jo nuomonė yra neginčijama. Kai nuėjo prie R. R. pasiklausti, ko jam reikia, šis atsakė, kad "ne mano reikalas", pradėjo šaukti, kolioti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis sugriebė už rankos (už striukės) ir pradėjo traukti į patalpas, tačiau supratęs, kad viskas gali blogai baigtis, bandė jį atsitraukti nuo namo, kad matytų darbininkai, kurie sėdėjo kieme ir pietavo. R. R. du kartus bandė suduoti, tačiau jis vis nepataikydavo, kadangi nenorėjo veltis į konfliktą, todėl stengėsi išvengti smūgių ir nesikišo. Kai R., trečią kartą kumščiu smogė į veidą, pataikė į kairį žandikaulį. Smūgis buvo labai stiprus, kadangi ištino visas veidas, skaudėjo ausį. Nuo smūgio kaip ir apsvaigo, kadangi kai atsigavo šalia buvo vienas iš darbininkų ir jis laikė už rankos, o kitas buvo prie R.. Kada ir kokiu būdu pasišalino R., negali pasakyti, tačiau pastebėjo, kad jis nueidamas apspardė automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paskambino į policiją informuoti apie įvykį, o pats nuvyko pas medikus, kur suteikė pirminę pagalbą, kaip informavo gydytojai, nebuvo jokių lūžių, tačiau galimai todėl, kad R., buvo su pirštinėmis, kurios buvo su apsaugomis ir smūgis buvo kiek švelnesnis. Smūgis buvo stiprus, kadangi trumpam prarado sąmonę, vėliau naktį ėmė pykinti, buvo sukilęs spaudimas, dėl to jis kreipėsi į šeimos gydytoją, skaudėjo ausį. Kai buvo pas medikus, skambino iš AB "(duomenys neskelbtini)" specialistė, kuri informavo, kad prie komunikacijų neteisėtai buvo prisijungęs R. R., todėl mano, kad jis ir buvo atvažiavęs aiškintis, kodėl jį įskundė. Kai po medicininės apžiūros grįžo į namus, matė, kad prie namų laukė R. R.. Šis priėjo prie jo automobilio, tačiau kartu su juo automobilyje buvo dar vienas žmogus, R. R. pasakė, kad nieko nenori ir nuėjo. Mano, jei butų buvęs vienas, R. R. gal dar būtų sukėlęs vieną konfliktą. (t. 1, b. l. 36-37).

Nukentėjusiojo A. S. Š. 2018-03-05 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip A. S. Š. įvykio vietoje patvirtini savo anksčiau duotus parodymus. Jis parodė vietą kieme, kur stovėjo darbininkų automobilis ir nurodė, kad netoli darbininkų automobilio R. R. jam sudavė vieną smūgį į veidą, sukeldamas skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal A. S. Š. parodymus sudarytas planas (t. 1, b. l. 113-127).

Akistatos protokole užfiksuota, kad 2018-02-02 buvo atlikta akistata tarp A. S. Š. ir įtariamojo R. R.. Akistatos metu nukentėjusysis A. S. Š. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. apie pietus, galimai 13 val., jis automobiliu Škoda Oktavia, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į savo ir sūnaus sklypą (duomenys neskelbtini), kur pamatė stovintį nepažįstamą motociklą. Išlipęs iš automobilio ėjo link sūnaus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatė iš namo išeinantį R. R., kuris iš karto jį užpuolė. Paklaustas, ką jis čia veika, R. R. pasakė, kad čia ne jo reikalas. R. R. puolė už peties ir bandė įsitraukti į namo vidų, tačiau jis išlaisvinęs atsitraukė kiek į kiemo vidų. Traukdamas R. R. jokių smūgių nesudavė. Kieme stovėjo autobusiukas, kuriame pietavo du darbininkai. Kieme R. R. vieną kartą ranka sudavė vieną smūgį jam į kairę veido pusę. Nuo smūgio jis apsvaigo, prarado sąmonę, tačiau parkritęs nebuvo. Kas vyko toliau neprisimena, tik kai pradėjo atsigauti, pamatė, kad iš autobusiuko jau buvo išlipę darbuotojai, o prie jo automobilio buvo R. R., kuris spardė automobilį. Tada jis išsiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo R. R. fotografuoti, o šis visą laiką bandė slapstytis, nuėjo prie savo motociklo ir išvažiavo. Po įvykio iš karto išsikvietė policijos pareigūnus, kuriems nurodė, kad sumušė R. R.. Pareigūnai klausė, ar reikalingi medikai, tačiau, tuo momentu jautėsi gerai ir pasakė, kad medikai nereikalingi, tačiau vėliau pasijuto blogai ir pats kreipėsi į medikus. Po įvykio tos pačios dienos vakare grįžo į namus ir pamatė, kad prie namų atvažiavo R. R., kuris iššoko iš automobilio, priėjo prie automobilio, tačiau pamatęs, kad grįžęs ne vienas, o kartu su L., jis pasišalino nieko nesakęs ir nieko nedaręs. Įtariamasis R. R. neigė nukentėjusiojo A.S. Š. parodymus. R. R. nurodė, kad rugsėjo 27 d. iš jo sklype dirbusių asmenų sužinojo, kad A. Š. nori su juo pasikalbėti, ir nuvažiavo motociklu į šio sklypą. Vartai buvo atrakinti, todėl įėjo į kiemą, jame automobilio nebuvo, todėl užėjo į namą. Netrukus, už kelių akimirkų išgirdo, kaip į kiemą atvažiavo automobilis. Tada išėjo į kiemą, kur jau buvo A. Š.. Abu buvo tarp automobilio ir motociklo. A. Š. buvo nusiteikęs agresyviai, jis pradėjo užgaulioti visokiais necenzūriniais žodžiais, vadino "stukačiumi" (taip jis vadino todėl, kad bendrijos nariams atskleidė jo visus darbelius), jis skeryčiojosi rankomis, išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti ar fotografuoti. Supratęs, kad jokio pokalbio nebus, išvažiavo. R. R. nurodė, kad jokių smūgių Š., nesudavė, jokio jo automobilio neapspardė. Nukentėjusysis atsakė į gynėjo klausimą, kad buvo supykęs ant R. R. po bendruomenės susirinkimo. R. R. nurodė, kad įvykio dienos vakarą važiavo pro Š., namus ir matė, kad šio automobilyje kalbasi Š., su L., (t. 1, b. l. 103-107).

Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu 2020-02-24 parodė (t. 4, b. l. 196-198), kad jis su M. Š. rugsėjo 27 dieną, per pietus, tarp 12 ir 13 valandos pietavo darbo objekte (duomenys neskelbtini), savo mašinoje – mikroautobuse, stovinčiame gyvenamojo namo kieme prieš namą. Į kiemą, kuriame jie dirbo, atvyko asmuo, panašus į baikerį. Jis buvo su skarele, su šalmu. Atvykęs vyras klausė, ar yra Š.. Atsakius, kad nėra, vyras nuėjo link namo. Netrukus į kiemą atvažiavo Š.. Vyrai sukonfliktavo (dėl vandens, ar dėl nuotekų) prieš jų automobilį, kuriame jie pietavo. Tuo metu R., stovėjo į juos veidu, o Š., stovėjo į juos nugara. Liudytojas nurodė, kad kaltinamasis pliaukštelėjo Š., per veidą. Sudavė delnu, nežino, ar stipriai sudavė. Jis nežino, ar Š., veidas buvo paraudęs, matė, kad po pliaukštelėjimo Š., pasitrynė veidą – dešinį skruostą. Konflikto metu Š., nukritęs ant žemės nebuvo. Po pliaukštelėjimo Š., išsitraukė telefoną, liepė baikeriui pasišalinti iš sklypo. Liudytojas nurodė, kad, kai baikeris pasišalino, jis klausė Š., kas įvyko. Š., atsakė, kad viskas gerai, kad jam tik to ir reikėjo, kad su vienu susidorojo, dabar susidoros su kitu. Liudytojas nurodė nematęs, ar tą dieną kas buvo padaryta Š., automobiliui, nes šis stovėjo už jų mikroautobuso galo. Po įvykio Š., iškvietė policiją ir jų neišleido išvažiuoti, kol neatvažiavo policijos pareigūnai. Policininkai siūlė Š., nukreipti med. apžiūrai, bet šis atsisakė, nurodė, kad pats viską žino.

Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu 2017-10-26 parodė, kad 2017-09-27 dirbo objekte (duomenys neskelbtini), kuriame yra du statomi namai, priklausantys tėvui ir sūnui Š.. Ryte į teritoriją įleido sūnus ir jis paliko pravirus vartus. Apie 13 val., su darbininku sėdėjo automobilyje ir pietavo, kai į kiemą atvažiavo "baikeris". Vyras priėjęs paklausė, kur Š., paaiškinus, kad jo nėra, vyras, nieko daugiau nesakęs, nuėjo į namą. Tiksliai negali pasakyti, ar vyras buvo name ar jau buvo išėjęs, kai į kiemą atvažiavo šeimininkas ir jis susitiko su tuo vyru. Kas tarp jų įvyko pradžioje nematė, kadangi jie buvo kiek toliau, tačiau vėliau, kai jie buvo netoli automobilio, kur jie pietavo, jis pamatė, kad jie abu konfliktuoja, skeryčioja rankomis, tačiau dėl ko kilo konfliktas nežino. Tik pamatė, kad vyras vieną kartą ranka trenkė į kairį šoną Š.. Ar daugiau buvo suduota smūgių nematė. Matė tik vieną kartą kaip sudavė Š., po to jie dar kiek pasikalbėjo ir išsiskirstė. Priėjęs Š., jų paklausė, ar matė, kas įvyko. Jam atsakė, kad matė. Ar kas buvo padaryta šeimininko automobiliui negali pasakyti, kadangi šeimininko automobilis stovėjo kiek toliau ir kas vyko prie jo nežino. Matė, kaip „baikeris“ vieną kartą ranka trenkė Š., ( t. 1, b. l. 138-139 )

Liudytojo M. K. 2018-04-09 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip liudytojas parodė vietas, kur kieme stovėjo jo automobilis, kuriame jis su draugu pietavo. Taip pat parodė vietą, kurioje sudavė smūgį per veidą ir kur stovėjo Š., automobilis. Pagal liudytojo parodymų patikrinimą sudarytas planas (t. 1, b. l. 145-150).

Liudytojas M. Š.teisiamojo posėdžio metu 2020-06-12 parodė (t. 5, b. l. 71-72), kad įvykio laiko neprisimena, tada su M. K. dirbo objekte (duomenys neskelbtini). Į statomo namo kiemą pirmiausia atvažiavo vyriškis su motociklu. Jis paklausė, ar yra šeimininkas Š.. Atsakius, kad nėra, vyriškis nuėjo į namą. Netrukus grįžo Š.. Tarp šių vyrų kilo konfliktas, jis truko nuo 5 iki 10 minučių. Tuo metu jis su bendradarbiu pietavo savo mašinoje ir iš pradžių konflikto nestebėjo. Jis išgirdo smūgio ar pliaukštelėjimo garsą. Š., nukritęs nebuvo, smūgio sudavimo žymių jis nematė. Vėliau, Š., jiems pasakojo, kad jam buvo suduotas smūgis. Nematė, kad būtų gadinamas Š., automobilis. Pašalinių asmenų konflikto vietoje jis nematė. Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio turimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau ir davė teisingus parodymus.

Liudytojas M. Š.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su M. K. dirbo objekte (duomenys neskelbtini), atliko darbus dviejuose namuose, kurie priklauso Š., sūnui ir tėvui. 2017-09-27 atvažiavo į teritoriją, į kurią įleido šeimininko sūnus, vartai liko praviri. Apie pietus buvo savo automobilyje ir pietavo, kai į teritoriją atvažiavo vyras su motociklu. Priėjęs paklausė, ar jie nežino, kur Š.. Pasakius, kad nieko nėra, vyras įėjo į namą. Netrukus į kiemą atvažiavo pats Š.. Nežino, dėl ko kilo tarp jų konfliktas, tačiau matė tik tai, kad prie jų automobilio, kuriame kartu su M., pietavo, priėjo Š., su tuo vyru ir jie kažko ginčijosi, abu skėsčiojo rankomis ir kažkuriuo momentu vyras vieną kartą delnu trenkė Š., į veidą. Matė kaip sudavė tik vieną kartą, nuo smūgio Š., nebuvo nei nukritęs, nei suklupęs. Vyrai išsiskyrė, baikeris išvažiavo, o tuo metu Š., priėjo ir paklausė, ar jie matė, kas vyko. Atsakius, kad matė, kai atvyko policijos pareigūnai, jie užsirašė duomenis. Išlipus iš automobilio, šeimininkas parodė, kad buvo apgadintas jo automobilis, buvo nulaužta kažkokia plastmasė, tačiau kaip tai įvyko nematė, kadangi pietavo automobilyje ir šeimininko automobilis buvo kiek toliau. Matė, kaip buvo suduotas vienas smūgis, tačiau dėl ko nežino ir į tai nesigilino (t. 1, b. l. 131-132 ).

Liudytojas A. Č. teisiamojo posėdžio metu 2020-02-24 parodė (t. 4, b. l. 192-194), kad R. R. pažįsta seniai, nuo jo vaikystės, jie yra kaimynai. Žino, kad tarp R. R. ir Š., namų yra keturi kitų asmenų sklypai. Jis žino, kad R., ir Š., tarpusavio santykiai yra blogi. Vieno susirinkimo metu R., išsakė įtarimus dėl Š., veiksmų įvedant komunikacijas, tada prasidėjo jų pykčiai. Liudytojas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje jis buvo savo sklype, pjovė žolę. Tuo laikotarpiu jam R., paskolindavo žoliapjovę, bei buvo davęs raktą nuo konteinerio. Pas jį atėjo R. R.ir paprašė pagalbos. Jis sakė, kad jo ieškojo A. Š.. R. R. ketino važiuoti pas Š., ir paprašė jo nueiti pasižiūrėti, kaip viskas vyks. Jis su A., nuėjo prie Š., sklypo, pasislėpė už pušelių ir stebėjo, kas vyksta. Tuo tarpu R. R. motociklu nuvažiavo prie Š., sklypo aplinkui, iš kitos sklypo pusės, pro vartus. R. R. pirmiausia nuėjo link namo. Netrukus atvažiavo Š.. R., paėjo atgal nuo namo link Š., ir jie kalbėjosi. Pokalbis buvo trumpas, žodžių negirdėjo. Matė, kaip A. Š. skeryčiojosi, su telefonu kažką darė. Liudytojas nurodė, kad pokalbį stebėjo maždaug iš trisdešimties metrų atstumo. R., jokių smūgių nesudavė. Pokalbio metu vyrai buvo tarp A. Š. automobilio ir R. R. motociklo. Prie Š., automobilio R., nebuvo priėjęs, į jį nespyrė ir netrenkė. R., netrukus sėdo ant motociklo ir išvažiavo. Pokalbio metu jis Š., kieme jokių asmenų nematė, jokio kito automobilio, ar autobusiuko nematė. Liudytojas nurodė, kad galėjo būti, kad iš jo stebėjimo vietos koks nors automobilis galėjo ir nesimatyti. Po to susitikimo A. S. Š. skambino liudytojo sūnui ir pasakojo, kad R., jį sumušė, o jis išsikvietė policijos pareigūnus. Liudytojas nurodė, kad Š., nežinodamas, kad šio pokalbį su R., stebėjo, pasakojo, kad jį sumušė R., dėl to jis nori iš R., gauti dešimt tūkstančių eurų. Liudytojas nurodė, kad Š., jokio pykčio nejaučia.

Liudytojas A. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2018-01-16 parodė, kad yra seniai pažįstamas su R. R., kuris įsigijus sklypą (duomenys neskelbtini), tapo kaimynu. Turėdamas sklypą (duomenys neskelbtini), dažnai ten būdavo ir susipažino su A.S. Š., kuris iš pradžių pasirodė patikimas žmogus, tačiau vėliau sužinojo jo negražius darbus su kitais kaimynais. Viename sklypų savininkų susirinkime buvo nutarta vieningai tvarkyti komunikacijas, buvo sudaryta sutartis, kurią visi pasirašė. Kartu su R. R. sumokėjo visą reikiamą pinigų sumą, kiti savininkai mokėjo dalimis. 2017 m. pavasarį buvo grįžęs sūnus, jis buvo susirinkime, kuriame R. R. pratrūko, pasakė visą tiesą, kad visi sklypų savininkai yra apgaudinėjami, kad sąmata, kuri buvo pateikta yra "išpūsta", kad yra su rangovais sudaryta sutartis ir visi moka daugiau nei reikia. Atskleista tiesa galimai nepatiko nei A. Š. bei L. L.. Po to buvo išsiaiškinta ir tai, kad buvo padirbti parašai. 2017 m. rugsėjo pabaigoje, buvo prie sklypo, pjovė žolę. Atėjęs R. R. paprašė pagalbos, jis pasakė, kad jo ieškojo A. Š.. R. R. paprašė nueiti pasižiūrėti, kad nieko neįvyktų, nes tikėjosi, kad po atskleistos tiesos gali kas įvykti. R. R. kieme buvo ir daugiau darbininkų, kurie kažką dirbo. Kažkoks A., montavo filmavimo kameras. Šis asmuo sutiko kartu nueiti iki A. Š. sklypo. Abu su A., ėjo vienu kelių, o R. R. motociklu važiavo aplinkui. Sklypas buvo aptvertas, ten buvo pušaitės, už kurių pasislėpė ir stebėjo, kas vyksta. Aptvertame sklype jokių pašalinių žmonių nematė. Jiems būnant prie sklypo, atvažiavo R. R., kuris nuėjo lyg į namą, tačiau netrukus išėjo ir tuo metu atvažiavo A. Š., su kuriuo R., pradėjo kalbėtis. Matė, kaip A. Š. filmavo ar fotografavo telefonu, skėsčiojo rankomis, apie kažką kalbėjosi, tačiau buvo toli ir negirdėjo, apie ką jie kalbėjosi. R. R. visą laiką tik klausė, jokių smūgių jis nesudavė. A. Š. nebuvo nei suklupęs, nei sumuštas. Abu vyrai buvo tarp A. Š. automobilio ir R. R. motociklo. Prie A. Š. automobilio R., nebuvo priėjęs. R., išklausęs, ką jam pasakė, sėdo ant motociklo ir išvažiavo. Kadangi nieko tokio neįvyko, todėl su A., nuėjo. Pats dviračiu nuvažiavo namo, o A., galimai nuėjo toliau dirbti. Po susitikimo A. Š. skambino sūnui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini)) ir pasakė, "dabar tai jau bus R.,". Kaip pasakojo sūnus, A., jam sakė, kad jis buvo išsikvietęs policijos pareigūnus, kad buvo lyg ligoninėje, kad dabar nukentės R., reputacija. Pats tikrai matė, kad R. R. jokių smūgių A., nesudavė (t.1, b. l. 172-174 )

Liudytojo A. Č. 2018-03-14 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip A. Č. parodė vietas, kur jis slėpėsi už pušelių, kur buvo pastatyti R., motociklas ir Š., automobilis, bei vietą tarp šių transporto priemonių, kur vyko konfliktas tarp Š., ir R.. Pagal liudytojo parodymų patikrinimą sudarytas planas (t.1, b. l. 177-182).

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu 2020-02-24 parodė (t. 4, b. l. 194-196), kad R. R. yra jo klientas, pas kurį jis montavo vaizdo stebėjimo kameras. Tuo laiku R., su dar vienu vyru paprašė kartu nueiti prie vieno namo ir pažiūrėti, kad nieko neįvyktų. Jis kartu su kitu vyru nuėjo apie 300 metrų iki vieno sklypo, statybvietės. Tas žmogus pasakė, kad reikia pritūpti už spygliuočių medelių. Taip jie pasislėpė. Iš už medelių matė, kad į tą sklypą su motociklu atvažiavo R.. Jis motociklą paliko prie įvažiavimo į kiemą ir nuėjo prie namo. Netrukus į tą kiemą automobiliu atvažiavo vyras. Prie to vyro nuo namo atėjo R.. Jis su kitu vyru pokalbį stebėjo maždaug iš trisdešimties metrų atstumo. R., buvo nugarą į juos, kitas vyras veidu į juos. Pokalbio metu tas vyras gestikuliavo rankomis, išsitraukė telefoną, juo galimai filmavo ar fotografavo. Liudytojas nurodė, kad jokio smūgio jis nematė, smūgio nebuvo. Jei būtų buvęs suduotas smūgis, tai jis būtų matęs. Netrukus R., praėjo pro kieme stovinį automobilį prie savo motociklo ir išvažiavo. Liudytojas nurodė, kad, kai jie atėjo, šiame kieme kitų automobilių nebuvo. Kieme galimai stovėjo statybinis vagonėlis. Iš jų stebėjimo vietos kiemas buvo matomas, gal kažkiek užstojo pastatai.

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2018-01-17 parodė, kad su R. R. yra mažai pažįstami, tik tiek, kad R., iš jo įmonės pirko stebėjimo kameras, kurias montavo jo sklype, (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo pabaigoje, su kolega pas R. R. montavo stebėjimo kameras. Tuo metu priėjo R., su vyresnio amžiaus vyru (kaimynu) ir R., paprašė kartu su vyru nueiti prie vieno namo ir pasižiūrėti, kad nieko neįvyktų. R., pasakė, kad jis turi nuvažiuoti pas kaimyną Š., pasikalbėti dėl vandentiekio. R., paaiškino, kad tas vyras yra labai konfliktiškas ir nori, kad kas stebėtų jų pokalbį. Sutikus, kartu su kaimynu nuėjo iki sklypo. Kelią žinojo kaimynas, ėjo šlaitu. Sklype vyko statybos, prie tvoros augo keli medžiai, už kurių kartu su kaimynu pasislėpė. Sklype jokių žmonių nepastebėjo. Netrukus su motociklu atvažiavo R., kuris palikęs motociklą įėjo į namą, tačiau netrukus į kiemą atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo vyras ir jis susitiko su R.. Su kaimynu už medžių stebėjo, kas vyksta. Vyrą matė iš priekio, o R., buvo nugarą į juos. Atstumas iki jų buvo apie 30 metrų. R., visą laiką stovėjo ramiai ir atrodė, kad klausosi, o vyras skėsčiojo rankomis, kokiu tai momentu išsitraukė telefoną ir galimai pradėjo kažką filmuoti. Tuo metu R., sėdo ant motociklo ir išvažiavo, o jie patys nuėjo atgal. R., jokių smūgių nesudavė (t. 1, b. l. 161-162 ).

Liudytojo A. K. 2018-03-14 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip A. K. parodė vietas, kur jis slėpėsi už pušelių, kur buvo pastatyti R., motociklas ir Š., automobilis, bei vietą tarp šių transporto priemonių, kur vyko konfliktas tarp Š., ir R.. Pagal liudytojo parodymų patikrinimą sudarytas planas (t.1, b. l. 163-166).

Liudytojas L. L. teisiamojo posėdžio metu 2020-02-24 parodė (t. 4. b. l. 198-199), kad yra pažįstamas su A. S. Š., jie buvo sklypo bendraturčiai. R. R. jis taip pat pažįsta, yra trasos bendraturčiai. R. R. buvo nelegaliai pasijungęs vandentiekį. Liudytojas nurodė, kad jis nesipyksta su (duomenys neskelbtini) bendruomene. Liudytojas žinojo, kad tarp R., ir A., vyko konfliktai. Jis pats įvykio nematė. Vieną dieną, prieš pietus, jam paskambino Š., ir pasakė, kad jis buvo užpultas ir sumuštas, buvo netekęs sąmonės. Jis patarė Š., kreiptis į (duomenys neskelbtini) klinikas, nes jose gydomos mišrios traumos. Vakare jis nuvažiavo pas A. Š. į namus, šis atėjo į automobilį. Liudytojas nurodė aiškiai matęs, kad A., yra trauma veido kairėje pusėje - skruostas, žandikaulis. Pagal mėlynės ir patinimo dydį sprendė, kad galėjo būti suduota ne ranka, o daiktu. Besikalbant su A., prie jo namų, automobilyje, R., važiavo pro šalį ir sustojo, priėjo prie automobilio. Liudytojas nurodė R., pataręs atsiprašyti.

Liudytojas L. L. ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-20 parodė, kad yra pažįstamas su A. S. Š., buvo sklypo bendrasavininkiai, šiuo metu yra sklypų (duomenys neskelbtini) kaimynai. Pradėjus tvarkyti vandentiekį, pradėjo įgyvendinti projektą, kurį aptarė kartu su kitais sklypų savininkais. Tuo metu susipažino su R. R.. Jam ir dar keliems sklypų savininkams pasiūlė prisidėti ir kartu vykdyti projektą. Buvo sudaryta darbų sąmata, kuri buvo pateikta susirinkimo metu savininkams. Tuo metu nebuvo svarstoma, kad ji netinkama, kad per brangu. Tik po to R. R. ir dar keli savininkai pradėjo aiškinti, kad buvo galima visa tai padaryti pigiau, tačiau pagal pateiktą sąmatą visi mokėjo pinigus. R. R. vienintelis, kuris gyvena ir turi patalpose vandenį, tačiau kiek žinoma vandenį jis buvo pasijungęs nelegaliai. Tiksliai negali pasakyti kada, jam paskambino A. Š. ir pasakė, kad pas jį statybose buvo R. R. ir jį užpuolė. A. Š. pasakė, kad R. R. jam ranka trenkė į galvą vieną kartą ir nuo smūgio, kaip aiškino, buvo apsvaigęs, buvo trumpam praradęs sąmonę, tačiau ar jis buvo parkritęs, apie tai nieko nesakė. A. Š. paklausė, ką jam daryti, tai jam pasakė, kad reikia kviesti policiją ir kad reikia tai užfiksuoti, o po to pradėjo su juo kalbėti kaip medikas, jo klausė, ar jam svaigsta galva, kas jam yra. A. Š. pasakė, kad jis negali prasižioti, todėl jam pasakė, kad jei jis gali, kad važiuotų į klinikų priėmimą, kol neištino sumušimo vieta, jei yra lūžęs žandikaulis, kad jį sukabintų, nes priešingu atveju, jei ištins, negalės to padaryti, kol neatleis tinimo. A. Š. pasakė, kad jis gali pats važiuoti. Su A. Š. dar kalbėjo po priėmimo, jo klausė, ar jam svaigsta galva, ar jį pykina. Šiam atsakius, kad pykina, patarė kitą dieną nueiti pas savo šeimos gydytoją dėl smegenų sutrenkimo. Po darbo nuvažiavo pas A. Š. į namus. Š., atėjo į automobilį ir tada jį pirmą kartą pamatė po to, kai jis buvo sumuštas, Ant veido kairėje pusėje matėsi patinimas ir sumušimo žymė. Kai pamatė, iš karto paklausė, ar tikrai R., jam sudavė tik su ranka, kadangi kilo įtarimas dėl sumušimo stiprumo. R., yra nedidelio ūgio, kad būtų toks sumušimas, jis galimai rankoje galėjo ką nors laikyti, tačiau A., sakė, kad jis nieko nematė, tik tiek, kad R., buvo su motociklininko pirštinėmis. Besikalbant prie automobilio priėjo R., kuris galimai važiavo pro šoną ir pamatęs sustojo. Jo automobilyje buvo jo žmona. Kada R., priėjo prie automobilio, atsidarė langą ir pasisveikinęs su R., dar paklausė, kad gal jis atsiprašytų, tačiau R., aiškino, kad nieko nežino, kad jis visą dieną buvo darbe ir A., nesumušė ir jo nematė (t. 1, b. l.190-191).

Liudytojas O. S. 2020-06-12 teisiamojo posėdžio metu (t. 5, b. l. 72-73) parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas. Pažįsta Š., ir R.,. Jis įvykio nematė. Jis yra turėjęs teisinių procesų su Š.. Šis yra konfliktiškas, nesilaiko žodžio.

Liudytojas O. S. ikiteisminio tyrimo metu 2018-01-19 parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos bendruomenės pirmininkas. Jų rajone buvo formuojami nauji sklypai, buvo siekiama įteisinti jų formavimą. Tada teko bendrauti su Š.. Š., yra toks žmogus, kuris moka įtikinti, o, kadangi jie susitiko ir šis jo neįtiko, todėl šis buvo labai piktas. Praėjus kuriam laikui Š., kaip suprato, gavo leidimus ir sklypai buvo įteisinti, tada prasidėjo konfliktai dėk vandentiekio. Toliau jis su Š., nerado bendros kalbos, nes Š., visada siekė naudos sau, o jam norisi, kad viskas būtų pagal įstatymus, todėl kiek jam žinoma Š., tuomet pradėjo bendrauti su kita (duomenys neskelbtini) bendruomenės dalimi, kurioje kaip suprato buvo ir R., jo pavardės nežino, pats jo asmeniškai nepažįsta ir su juo jam pačiam neteko bendrauti. Jis tiksliai visų Š., konfliktų su gyventojais nežino, tačiau gali nurodyti tai, kad jis siekia savo bet kokiais keliais, jis moka įtikinti žmones, o vėliau juos kaip ir apgauna, gaudamas iš to sau naudą. Apie tai koks įvyko konfliktas tarp Š., ir R., nieko nežino. Jis žino tik tiek, kad visuose reikaluose, kurie yra susiję su sklypais tarp Š., ir gyventojų kyla konfliktai. Š., yra jo manymu konfliktinis žmogus, kuris gali bet ką (t. 1, b. l. 154-155).

Iš registro duomenų apie pranešimą dėl įvykio (t. 1, b. l. 15) matyti, kad 2017-09-27 13:19 val. A. S. Š. pranešė apie įvykį, kad (duomenys neskelbtini), prieš pusvalandį pranešėjas savo kieme buvo užpultas pažįstamo R. R., kuris įsiveržė į kiemą, sudavė pranešėjui į veidą ir apspardė ten stovintį automobilį. Vyras nufilmavo įvykį. GMP kol kas atsisakė.

2017-10-25 – 2017-11-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. Š. nustatytas veido kairės pusės paviršinis sužalojimas, padarytas buku daiktu, vieno (ar daugiau) trauminio poveikio į veido kairę pusę. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo aprašymas, pobūdis ir lokalizacija rekomendacijos rodo, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Specialisto išvados tiriamojoje dalyje įrašyti medicininių dokumentų duomenys: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų 2017-09-27 medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopija (duomenys neskelbtini). Atvyko skubiai po traumos. 2017-09-27 apie 13 val. patyrė traumą, užpuolė pažįstamas asmuo. Smūgiavo į veido kairiąją pusę. Pataikė į apatinio žandikaulio kairiojo kampo sritį. Sąmonę praradęs buvo apie pusę minutės. Apžiūros rezultatai: ektraoraliai veidas fiziologinės normos ribose. Yra kairiosios veido pusės ties paausio seilių liauka edema. Skausmingas žiojimasis. Atliktoje panoraminėje nuotraukoje aiškių lūžio linijų viršutiniame ir/ar apatiniame žandikauliuose nėra. Kliniškai čiuopiama padidėjusio kairiosios pusės skausminga paausio seilių liauka. Apatinio žandikaulio judesio sagitalinėje, horizontalioje ir vertikalioje pusėse nepakitę, sukąsti gali, tačiau yra skausmas kairėje veido pusėje. Išskyrų per nosį šiuo metu nėra, tačiau vidinėje kairiosios pusės nosies landoje nežymaus pakraujavimo požymių nėra. Įvertinus radiologinius ir klinikinius požymius lūžio abiejuose žandikauliuose nėra, tačiau yra stiprus kairiosios veido pusės ir kairiosios paausio seilių liaukos sumušimas, galvos svaigimas. Rekomendacijos: šiuo metu indikuotina skausmo malšinimui NVNU pagal poreikį, pirmąsias 5-6 valandas po traumos šalto ledo kompresas mažinant kairiosios veido pusės edemą. Kelias dienas minkštesnė dieta. Būklei blogėjant arba atsiradus naujiems klinikiniams nusiskundimams būtina rekonsultacija. Diagnozė: S00.85 - kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės K01 Galvos smegenų kompiuterinės tomografijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-09-29 09:41 val. kopija. Sub- ir supratentoraliai židininių galvos smegenų tankio pakitimų, būdingų ūmiai traumai, hemoragijų nematyti. Vidurio linijos struktūros nedislokuotos. Skilvelių sistema nepraplitusi, šoniniai skilveliai be žymesnės asimetrijos; smegenų vagos, bazalinės cisternos diferencijuojamos, platokos. Retrobulbariniai tarpai struktūriniai, matomos veido daubos, mastoidinės celės oringos; vidiniai klausos kanalai simetriški. Skliauto ir bazės kauluose pakitimų nematyti. Išvada: sub- ir supratentoraliai židininių galvos smegenų tankio pakitimų, būdingų ūmiai traumai, hemoragijų nematyti (t.1, b. l. 46-47).

2020-06-12 teisiamojo posėdžio metu (t. 5, b. l. 73-77) apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertas G. A. C., nurodė, kad palaiko savo išvadą. Jis tyrimo metu atliko asmens A. S. Š. apžiūrą ir pats jokių sužalojimų nematė. Jis rėmėsi dviem medicininiais dokumentais, kurie aprašyti išvados tiriamojoje dalyje. A. S. Š. veido kairės pusės paviršinis sužalojimas buvo nustatytas remiantis pirminiais medicininiais įrašais, mediko nustatyta diagnoze S00.85 - kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Ekspertas nurodė negalintis atsakyti, kuo remiantis pirminiame dokumente buvo įrašyta diagnozė S00.85 (ar vien dėl skausmo, ar buvo funkcijų pažeidimas), tačiau ši diagnozė sąlygojo jo pateiktą specialisto išvadą. Pirminiuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota objektyvių trauminių pakitimų, tačiau yra žodis sužalojimas. Išvadą sąlygojo ši pirminė diagnozė – sužalojimas. Pirminiame medicininiame dokumente įrašas „Apžiūros rezultatai: ektraoraliai veidas fiziologinės normos ribose“ reiškia, kad nukentėjusiam asmeniui nebuvo nustatyta išorinių pakitimų. Skausmas yra neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių faktorių. Ekspertas nurodė, kad paausio seilių liauka yra gilesnis audinys, neišorinis. Ji gali būti skausminga dėl traumos ar dėl ligos. Ekspertas nurodė, kad nepripažįsta buvus sąmonės praradimą, to mediciniškai nustatyti negali.

Į bylą pateikta teismo medicinos gydytojo P. P. teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. S. Š. kūne objektyvių kūno sužalojimo požymių nėra. Nesant sužalojimų A. S. Š. kūne, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Šios išvados motyvavimo dalyje nurodyta, kad A. S. Š. tiriant poliklinikoje bei klinikose buvo konstatuotas kairės pusės seilių liaukos skausmingumas, tačiau šioje srityje objektyvių veido traumavimo požymių nebuvo ir neišryškėjo gydymo eigoje, bei kompiuterinės tomografijos tyrime nėra duomenų apie kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose, todėl tai nėra vertinama sužalojimu (t. 2, b. l. 159-161).

2020-06-12 teisiamojo posėdžio metu (t. 5., b. l. 77-78) apklaustas teismo medicinos gydytojas, ekspertas P. P. nurodė, kad jis palaiko savo pateiktą išvadą ir paaiškino, jog konsultacinę specialisto išvadą jis pateikė pagal R. R. prašymą, jis rėmėsi specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei dviem medicininiais dokumentais, įrašytais konsultacinėje išvadoje. P. P. nurodė, kad, atlikdamas tyrimą, jis vertino pirminius medikų įrašus ir nesant daugiau A. S. Š. atliktų tyrimų, paneigė pirminę mediko diagnozę, kuri buvo padaryta tik remiantis asmens nusiskundimais. Seilių liauka gali skaudėti dėl daugelio faktorių, bet nėra objektyvių duomenų. A. S. Š. išorinių sužalojimų nenustatyta, seilių liaukos funkcijų sutrikimas taip pat nėra aprašytas. Skausmingumas neleidžia atskirti, ar tai yra trauma, ar liga. Norint nustatyti skausmingumo priežastį galima buvo atlikti daugiau tyrimų, tačiau jam kitų medicininių dokumentų nebuvo pateikta.

2020-10-26 į bylą gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo medicinos ekspertai V. K. ir J. R. pateikė atsakymus į teismo (kuris pateikė visus gynėjo ir nukentėjusiojo atstovo klausimus) pateiktus klausimus:

1. A. S. Š. nustatytas veido kairės pusės sumušimas ties paausio seilių liauka, pasireiškęs minkštųjų audinių skausmingu patinimu (lotyniškai - edema). Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, tikėtina smūgiuojant.

2. Kūno sužalojimas konkrečiu atveju patvirtinamas remiantis keliais argumentais:

a) žmogaus kūno minkštųjų audinių lokalus skausmingas patinimas, nesant patvirtintos netrauminės patologijos, yra pakankamas požymis nustatant kūno sužalojimo faktą;

Žemesnės instancijos teismas

b) būtent veido sumušimo diagnozę, o ne kitokios kilmės patologiją, nustatė tiek gydytojas odontologas traumos dieną, tiek sekančią dieną šeimos gydytoja;

c) pateiktoje medicininėje kortelėje nėra duomenų apie diagnozuotą seilių liaukų patologiją ar kitokius veido srities patologinius procesus, kurie būtų veido lokalaus patinimo priežastimi;

d) bylos aplinkybėse nurodytas konfliktas su kitu asmeniu.

3. Galvos kompiuterinės tomografijos tyrimuose galima stebėti kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose. A. S. Š. atliktame galvos kompiuterinės tomografijos tyrime sumušta vieta (pakaušio seilės liaukos sritis) nepateko į šio tyrimo stebėjimo lauką.

4. Paausio seilių liaukos sritis anatomiškai yra tuoj žemiau ir kiek priekiau ausies kaušelio apatinės dalies, ji yra anatomiškai gretima su apatinio žandikaulio kampu. Teismo medicinos požiūriu minkštųjų audinių sumušimas turėtų būti patvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais. Konkrečiu atveju A. S. Š. buvo nustatytas minkštųjų audinių sumušimas kairės paausinės seilių liaukos projekcijoje išoriškai pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu.

5. Seilių liaukos skausmingumas gali būti dėl kitų ligų, diferencinė diagnostika nuo traumos atlieka gydantys gydytojai. Žandikaulių ortopantografinis tyrimas komisijai nepateiktas, tačiau gydytojas odontologas, laiku įvertinęs šį tyrimą, liguistinės patologijos neaprašė.

6. Nuo smūgio į apatinio žandikaulio kampą negali kraujuoti iš nosies gleivinės, tam reikėtų smūgiuoti į nosies sritį. Esant lėtinei arterinei hipertenzijai gali spontaniškai pakraujuoti iš nosies gleivinės.

7. Skausmingas žiojimasis gali būti netrauminės kilmės. Konkrečiu atveju nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad A. S. Š. 2017-09-27 konstatuotas skausmingas žiojimasis būtų netrauminės kilmės. Žandikaulių ortopantografinis tyrimas komisijai nepateiktas, tačiau gydytojas odontologas, laiku įvertinęs šį tyrimą, liguistinės patologijos neaprašė.

8. Žmogus, praradęs sąmonę, negali atlikti savarankiškų veiksmų.

9. Po smūgio į apatinio žandikaulio kampą neturėtų ašaroti akys. Salius I laipsnio dažnai diagnozuojamas lėtinės arterijos hipertenzijos atveju.

10. Sergant arterine hipertenzija galimi galvos svaigimo epizodai.

11. Norint diagnozuoti akies obuolio sutrenkimą, turėtų būti smūgiuojama į akies sritį.

12. A. S. Š. nedarbingumo pažymėjimas buvo tęsiamas iki 2017-10- 13 d. dėl veido kairės pusės sumušimo, galvos smegenų trauminės ligos, kairės akies tinklainės sukrėtimo. Komisijos nuomone, tiek galvos smegenų trauminė liga, tiek akies tinklainės sukrėtimas nebuvo pagrįsti objektyviai, kadangi nebuvo užfiksuota objektyvios neurologinės patologinės simptomatikos bei kairės akies srities sumušimo fakto.

13. A. S. Š. nustatytas kūno sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (remiantis taisyklių punktu 9 bei pritaikius punktą 12).

14. Nežymus sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas esant patvirtintam sužalojimo pobūdžiui - skausmingam veido minkštųjų audinių patinimui, nesant patvirtintai netrauminės kilmės patologijai.

15. Fizinis skausmas gali sukelti arba nesukelti žmogaus kūno audinių (organų) funkcijų sutrikdymą, priklausomai nuo skausmo stiprumo, nukentėjusiojo organizmo individualių savybių.

16-17. A. S. Š. veido kairės pusės trauma sukėlė subjektyvų skausmą žiojantis ir sukandant, tačiau gydytojas odontologas 2017-09-27 nenustatė apatinio žandikaulio judėjimo funkcijos objektyvių sutrikimų.

18.-19. Komisijos nuomone, ankstesnėje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) eksperto nustatytas veido kairės pusės paviršinis sužalojimas iš esmės laikomas teisingu, tačiau nebuvo?konkretizuotas, t. y. nepaaiškinta, kad minėtas sužalojimas pasireiškė minkštųjų audinių skausmingu patinimu (komisijos argumentai išdėstyti išvados 2 punkte). A. S. Š. tinkamai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos ekspertai V. K. ir J. R. 2021-02-01, bei 2021-04-20 pateikė atsakymus į teismo užklausimus (t. 6, b. l. 54, 64, 155, 159), kuriuose nurodė, kad kartu su gydytoja radiologe J. M.-Č., kuri yra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, ištyrė papildomai pateiktą A. S. Š. ortopantomogramą, atliktą 2017-09-27) sprendžiama, kad ji nekeičia anksčiau surašyto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi radiologiniame tyrime nėra nustatyta patologinių pakitimų (pvz. dantų šaknų pūlinių, seilių liaukos akmenukų), kurie galėtų būti veido minkštųjų audinių patinimo priežastimi. Ekspertai pasilieka prie ankstesnės nuomonės, kad A. S. Š. nustatytas veido kairės pusės minkštųjų audinių patinimas buvo trauminės kilmės.

2018-10-05 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad antstolis R. S. pagal A. S. Š. prašymą kontatuoja faktines aplinkybes, kad užsakovo mobiliajame telefone „iPhone“ 2017 m. rugsėjo 27 d. 12:27 val. darytos nuotraukos (2 vnt), 12:38 darytas vaizdo įrašas(1 vnt.), 12:59 val. darytos foto nuotraukos (2 vnt.), kuriose A. S. Š. teigimu matyti R. R. po įvykio, kai buvo panaudotas smurtas prieš užsakovą A. S. Š., ir buvo apgadintas užsakovo automobilis Škoda Octavia, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 144-159).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Kaltinamasis R. R. neigia sudavęs vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam A. S. Š.. Tai vertinama, kaip kaltinamojo gynybos versija.

Byloje apklausti liudytojai, nukentėjusysis ir pats kaltinamasis pripažįsta, kad R. R. 2017 m. rugsėjo 27 dieną apie pietus motociklu buvo nuvažiavęs į Š., statomo gyvenamojo namo kiemą, norėdamas su juo pasikalbėti. Nėra esminio skirtumo, ar kaltinamasis nuvažiavo į nukentėjusiojo kiemą savo iniciatyva, ar nukentėjusiojo kvietimu. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju kalbėjo prie Š., statomo namo. Š., nurodo, kad jam vieną smūgį kumščiu į veidą, į kairę veido pusę sudavė kaltinamasis R. R. ir tai matė jo kieme stovėjusiame automobilyje pietavę du darbuotojai. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojai M. K., kuris nurodė, kad kaltinamasis pliaukštelėjo Š., per veidą, sudavė delnu, nežino, ar stipriai sudavė, bei liudytojas M. Š., kuris parodė, kad pietaudamas mašinoje iš pradžių konflikto nestebėjo, vėliau išgirdo smūgio ar pliaukštelėjimo garsą, Š., nukritęs nebuvo, smūgio sudavimo žymių jis nematė, vėliau Š., jiems pasakojo, kad jam buvo suduotas smūgis. Byloje nekyla abejonių, kad šie liudytojai buvo Š., kieme įvykio metu ir iš arti matė bei girdėjo konfliktą ir smūgio sudavimo garsą. Nukentėjusysis ir šie du liudytojai nurodė, kad konfliktas įvyko netoli namo ir šių darbuotojų mašinos, o už jos link vartų buvo Š., automobilis, pro kurį R., praėjo, eidamas link savo motociklo, stovėjusio dar arčiau vartų. Liudytojai ir nukentėjusysis įvykio vietoje parodė, kur įvykio buvo transporto priemonės ir kur kalbėjosi kaltinamasis su nukentėjusiuoju. Pagal jų parodymus buvo nupiešti įvykio vietos planeliai, kuriuose objektai ir konflikto vieta pažymėta analogiškai. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, nes jie yra pašaliniai asmenys tiek nukentėjusiajam, tiek kaltinamajam, tik atlikę darbus prie nukentėjusiojo statomo namo. Liudytojai A. K. ir A. Č. taip pat nurodo matę pokalbį įvykio dieną Š., kieme, jie nurodo, kad stebėjo R., pokalbį su Š., būdami pasislėpę už pušelių, iš kitos sklypo pusės. Liudytojai nurodė ten nuėję stebėti pokalbį R., prašymu. Šie liudytojai nematė jokio smūgio sudavimo, smūgio nebuvo suduota. Tačiau šie liudytojai pokalbį stebėjo maždaug iš trisdešimties metrų atstumo, jiems vaizdą galėjo užstoti pušelės, už kurių jie buvo pasislėpę bei gyvenamasis namas. Be to, šie liudytojai nematė kieme buvusio darbuotojų automobilio ir pačių darbuotojų, bei jie nurodo kitą pokalbio vietą. Jie nurodo, kad Š., su R., kalbėjosi tarp pastarojo motociklo ir nukentėjusiojo mašinos ir kaltinamajam nebuvo reikalo praeiti pro nukentėjusiojo automobilį. Šią aplinkybę paneigia nukentėjusiojo telefonu padaryta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas R., prie automobilio (t. 5, b. l. 155). Netgi pats kaltinamasis R. R. nurodė, kad jam, einant link motociklo, reikėjo praeiti pro nukentėjusiojo automobilį. Dėl išvardintų priežasčių šių liudytojų parodymai yra mažiau patikimi, prieštarauja liudytojų M. K. ir M. Š. parodymams, todėl jais dėl smūgio nesudavimo nesiremiama. Be to, liudytojas A. Č. yra geras kaltinamojo draugas ir kaimynas. Nukentėjusiojo aiškinimą, kad R., sudavė jam į veidą patvirtina ir jo pranešimas apie įvykį, kviečiant policijos pareigūnus. Remiantis nukentėjusiojo ir liudytojų M. K. bei M. Š. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais pripažįstama įrodyta, kad kaltinamasis R. R. sudavė ranka smūgį į veidą nukentėjusiajam A. S. Š..

Byloje dar kyla abejonių dėl suduoto smūgio stiprumo. Nukentėjusysis nurodo, kad smūgis buvo labai stiprus, kad po smūgio jis apsvaigo ir prarado sąmonę, ištino visas veidas, skaudėjo ausį, vienas darbuotojas jį laikė. Tačiau tai paneigia įvykių seka ir minėtų liudytojų M. K. ir M. Š. parodymai. Jie nurodė, kad Š., po smūgio sudavimo nebuvo nugriuvęs, nė vienas liudytojas jo nelaikė, tuo labiau kad nukentėjusysis iš karto po pliaukštelėjimo garso pradėjo fotografuoti ar filmuoti telefonu. Liudytojai nematė jokių sužalojimų Š., veide. To neužfiksavo ir gydytojas J. P. R., 2017-09-27 surašydamas medicinos dokumento išrašą/siuntimą (t. 1, b. l. 57). Liudytojas M. K. apie įvykį parodymus davė, nurodydamas kad vienas vyras kitam pliaukštelėjo ir viskas. Toks aiškinimas nurodo apie nestipraus smūgio sudavimą. Be to, R., išvažiavus iš kiemo, Š., liudytojams sakė, kad jam viskas gerai, kviesdamas policiją jis atsisakė greitosios medicinos pagalbos, tai įrodo, kad suduotas smūgis nebuvo stiprus ir jokių sunkių pasekmių nesukėlė.

Nors nukentėjusysis Š., kelias dienas po įvykio ėjo pas gydytojus, skųsdamasis galvos skausmais, akių ašarojimu ir kt., jam 2017-09-29 buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomograma, po kurios pateikta išvada, kad galvos minkštųjų audinių patologinių pokyčių nematyti. Jokie kiti (be skausmo veido kairėje pusėje, žiojantis) nukentėjusiojo išsakyti nusiskundimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir susiję su įvykiu. Ekspertizės akto išvadų 12 punkte nurodyta, kad galvos smegenų trauminė liga ir akies tinklainės sukrėtimas nebuvo pagrįsti objektyviai. Teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nuo kaltinamojo nukentėjusiajam suduoto vieno smūgio būtų buvę reikalinga gydytis iki 2017-10-13 dienos, kiek nukentėjusiajam buvo tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas. Iš nukentėjusiojo parodymų proceso metu matyti, kad jis siekia parodyti, kad smūgio pasekmės buvo didesnės, nei patvirtinta medicininiais dokumentais.

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo suduotas smūgis nukentėjusiajam nebuvo labai stiprus. Tačiau nukentėjusiojo parodymus apie jam sukeltą skausmą veido kairėje pusėje patvirtina medicininių dokumentų įrašai: 2017-09-27 išraše įrašytas skausmingas žiojimasis, kliniškai čiuopiama padidėjusio kairiosios pusės skausminga paausio seilių liauka; sukąsti gali, tačiau yra skausmas kairėje veido pusėje. 2017-09-28 BPG gyd. V. Ž. įrašas, objektyviai nustatyta kairės pusės paausio seilių liaukų edema, palpuojant skausminga. 2017-09-29 išraše iš VšĮ| Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) poliklinikos gyd. neurologės R. G. konsultacijos įrašyta: palapuojant skausminga kairio žandikaulio sritis. Ekspertizės atsakyme į 16-17 klausimus nurodyta, kad A. S. Š. veido kairės pusės trauma sukėlė subjektyvų skausmą žiojantis ir sukandant. Teismas sprendžia, kad nuo kaltinamojo smūgio sudavimo nukentėjusiajam buvo sukeltas skausmas.

Specialisto išvada ir ekspertizės aktas bei teismo medicinos ekspertų raštai patvirtina, kad nuo smūgio sudavimo A. S. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis pasireiškė minkštųjų audinių skausmingu patinimu (ekspertizės 2, 18-19 punktai).

Nors kaltinamasis R. R. aiškina iš nukentėjusiojo ortopantomogramos matantis daug netrauminės kilmės patologijų, tai patvirtina gynėjo į bylą pateikti gydytojų atsakymai į klausimus (t.6, b. l. 114-121), tačiau teismo medicinos ekspertai įvertinę po ekspertizės atlikimo jiems pateiktą ortopantomogramą patvirtino ekspertizės akto išvadas, nurodė, kad šiame radiologiniame tyrime nėra nustatyta patologinių pakitimų, pvz. dantų šaknų pūlinių, seilių liaukų akmenukų), kurie galėtų būti veido minkštųjų audinių patinimo priežastimi (t. 6, b. l. 64).

Anksčiau, iki 2017-09-27 dienos įvykio, nukentėjusiajam nebuvo nustatyta duomenų apie seilių liaukų patologiją ar ligas. Skausmingumas ir minkštųjų audinių skausmingas patinimas Š., veido kairėje pusėje pasireiškė po 2017-09-27 dienos smūgio sudavimo, todėl vertindamas liudytojų parodymus ir ekspertizės akto išvadas, teismas sprendžia, kad tai yra kaltinamojo suduoto smūgio į veidą pasekmė.

Teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. R. 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 12.40 val. tarpusavio konflikto metu tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė A. S. Š. į veido kairę pusę, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė veido kairės pusės paviršinį sužalojimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši kaltinamojo veika atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Kaltinamajam R. R. prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas pateikė patikslintus kaltinimus padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (t. 6, b. l. 143-144, 180), tuo, kad jis 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, tarpusavio konflikto su A. S. Š. metu tyčia spirdamas koja apdaužė nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. sulaužė radiatoriaus groteles ir pažeidė variklio dangtį (nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad yra „atšokę dažai ir įlenkimas), kurių bendra vertė 223,01 Eur (nukentėjusiojo atstovo nurodyta 437,11 Eur), tokiu būdu sugadino svetimą A. S. Š. priklausantį turtą.

Iš anksčiau, aprašomojoje dalyje, aptartų įrodymų matyti, kad A. S. Š. iš karto po įvykio 2017-09-27 kviesdamas policijos pareigūnus nurodė, kad R., apspardė jo automobilį. Įvykio dieną Š., automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo policijos pareigūnai ir nurodė, kad yra nulaužtas priekinių aušinimo grotelių viršutinis kairysis kampas (t.1, b. l. 9-10, 13). Automobilis su nulaužta grotelių dalimi yra užfiksuotas įvykio dieną fotografuojant nukentėjusiojo telefonu (t. 5, b. l. 149, 150157,158). Nukentėjusysis aiškina, kad kaltinamasis R., po to, kai sudavė jam smūgį į veidą, praeidamas pro šalį, apspardė jo automobilį ir taip apgadino radiatoriaus groteles. Byloje baigiant įrodymų tyrimą nukentėjusysis nurodė, kad kartu buvo pažeistas ir variklio dangtis. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad be nukentėjusiojo nė vienas asmuo nepatvirtino, kad kaltinamasis R. R. būtų spyręs į automobilį. To nematė kieme buvę liudytojai M. K. ir M. Š., nematė ir Š., kiemą iš toliau stebėję liudytojai A. K. ir A. Č.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad prieš R., atvykimą į Š., kiemą 2017-09-27 šio automobilio grotelės ir variklio dangtis būtų buvę sveiki, nedeformuoti. Be to, nukentėjusysis Š., teisminio nagrinėjimo metu, praėjus daugiau nei trejiems metams po įvykio nurodė, kad dar automobilis nėra suremontuotas. Tai įrodo, kad automobilio sugadinimas nukentėjusiajam netrukdo juo naudotis. Dėl šios priežasties nėra galimybės paneigti versiją, kad automobilis galėjo būti apgadintas dar iki 2017-09-27 dienos.

Kilusių abejonių kontekste aktualūs kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos reikalavimai. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.“ Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Teismas, remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais dėl bylos duomenų vertinimo sprendžia, kad, šioje byloje nesurinkta neginčytinų įrodymų, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų buvo apgadintas nukentėjusiojo A. S. Š. automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįrodžius kaltinamojo R. R. veiksmų ir kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal šį kaltinimą jis išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat teismas sprendžia, kad nepašalintos kaltinamojo ir gynėjo išsakytos abejonės dėl automobiliui padarytų sugadinimų dydžio, nes 2021-04-21 dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme į paklausimą (t. 6, b. l. 182, t.1, b. l. 20-23) nurodyta, kad automobiliui Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visa remonto darbų ir detalių kaina yra 437,11 Eur. Atsakymo 2 punkte nurodoma, kad originalios naujos dalys 2017-09-27 dienai kainavo: radiatoriaus grotelės 43,47 Eur, variklio gaubtas – 179,54 Eur., iš viso 223,01Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo automobilis nėra naujas, jo pirmos registracijos data 2001-05-17, o skaičiuojant sugadintų detalių kainą nėra paskaičiuotas nusidėvėjimas.

A. S. Š. pareiškė civilinį ieškinį 2491,42 eurų (T.1, b.l. 62-67,87 ), iš šios sumos 491,42 Eur yra prašymas atlyginti turtinę žalą, 2000 Eur neturtinę žalą.

Civilinio ieškinio dalyku pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Ieškinyje nurodoma, kad turtinė žala susidaro iš 4,31 Eur už vaistus, o 437,11 Eur dėl automobilio sugadinimo, 50 Eur už dokumento automobilio remonto kainai nustatyti parengimą. Iš prie ieškinio pateikto kvito (t. 1, b. l. 69) matyti, kad 2017-09-29 buvo pirkti vaistai nuo skausmo už 4,31 Eur. Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas. Likusioje dalyje pareikštas civilinis ieškinys dėl automobilio apgadinimo, o pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kaltinamasis išteisinamas, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

Kaltinamasis pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad toks žalos atlyginimo dydis būtų teisingas, nes jo atžvilgiu buvo padarytos dvi veikos, prieš jį buvo panaudoti smurtiniai veiksmai, jis patyrė skausmą ir sužalojimą, negalėjo eiti į dartbą, buvo sugadintas jo automobilis.

Vertinant neturtinės žalos baudžiamosiose bylose turinį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus: padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje neteisėti kaltinamojo R. R. veiksmai suduodant smūgį nukentėjusiajam į veidą turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajam, jo emocinei būsenai, sukėlė skausmą, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo A. S. Š. dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad pripažįstama įrodyta tik viena veika prieš nukentėjusį asmenį, konfliktas įvyko dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo priešiškumo vienas kito atžvilgiu, konflikto metu nukentėjusysis kalbėjo emocingai, skeryčiojo rankomis, t. y. konfliktavo, po įvykio siekė parodyti esant didesnes pasekmes, bei buvo iš tikrųjų (nurodė, kad buvo praradęs sąmonę, laikomas liudytojų ir kt.), todėl teismas sprendžia, kad jo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelio dydžio, jis mažintinas. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiojo A. S. Š. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš kaltinamojo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo naudai.

Tenkintinas civilinio ieškinio prašymas priteisti iš R. R. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-08-06 (t. 2, b. l. 124-125) iki nuosprendžio visiško įvykdymo.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus įrodančius dokumentus. Baigiant įrodymų tyrimą nukentėjusiojo atstovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 3435,60 Eur. sumai (t. 6, b. l. 183-200). Iš ataskaitos, pridėtos prie prašymo, matyti, kad visi atstovavimo veiksmai buvo atlikti šioje baudžiamojoje byloje, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad ne visi nukentėjusiojo atstovo prašymai buvo tenkinami, dalis teismo posėdžių buvo atidėta dėl nukentėjusiojo atstovo pernelyg vėlai pateiktų prašymų, bei atsižvelgiama į tai, kad dėl vieno kaltinimo, kurį nukentėjusysis patikslino, kaltinamasis yra išteisinamas, todėl priteistina pusė atstovavimo išlaidų 1717,80 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš R. R. 143,12 Eur už A. S. Š. išmokėtą laikino nedarbingumo išmoką laikotarpiu nuo 2017-09-28 iki 2017-10-13 (t. 2, b. l. 4- 13). Prie ieškinio pridėta pažyma, kurioje nurodyta, kad VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius Š., išmokėjo nedarbingumo išmoką už 13 kalendorinių dienų, tame skaičiuje 10 darbo dienų – 143,12 Eur. Spręsdamas dėl šio civilinio ieškinio teismas įvertina byloje esančius medicininius dokumentus, ekspertizės akto įrašus apie medicininius dokumentus bei tai, kad nukentėjusysis medikams turėjo daug nusiskundimų, dėl kurių buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau byloje įrodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas tik skausmingumas kairėje veido pusėje, todėl teismas sprendžia, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam galėjo būti išduotas tik pirmas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2017-09-28 iki 2017-10-03. Per šį laikotarpį nukentėjusiajam buvo išmokėta ligos pašalpa už dvi darbo dienas, todėl civilinis ieškinys yra tenkintinas 28,62 Eur sumai (143,12 Eur : 10 d.d. x 2 d.d.). Ieškinys tenkintinas iš dalies.

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 110,40 eurų sumai už A. S. Š. suteiktas gydytojų paslaugas ir tyrimus 2017-09-27 – 2017-10-02 (t. 2, b. l. 16-19). Teismui pripažįstant įrodytu, kad 2017-09-27 kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą, dėl šio veiksmo nukentėjusiajam buvo suteiktos medicininės paslaugos, siekiant nustatyti sveikatos sutrikimus, jų dydį, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai 110,40 Eur sumai.

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. R. yra neteistas, administracine tvarka buvo baustas tik dėl nusižengimų, susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidimu, jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dirba, todėl jam skirtina minimali laisvės apribojimo bausmė.

Kaltinamajam R. R. kardomoji priemonė nėra paskirta. Baigus nagrinėti baudžiamąją bylą kardomąją priemonę skirti netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais ir 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, uždraudžiant bendrauti su A. S. Š..

Kardomosios priemonės neskirti.

R. R. išteisinti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Priteisti iš R. R. nukentėjusiajam A. S. Š. 4,31 Eur (keturis eurus 31ct.) turtinės žalos atlyginimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2018m. rugpjūčio 6 d. iki nuosprendžio visiško įvykdymo, ir 1717,80 Eur. (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniolika eurų 80ct.) atstovavimo išlaidų.

VSDFVV (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš R. R. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai 28,62 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 62ct.) žalos atlyginimo.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš R. R. 110,40 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 40 ct) PSDF biudžetui padarytos žalos, pinigus pervedant į valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Daiva Valčiukienė