Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo A. S. Š. atstovo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-778-1060/2018 perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. R. kaltinamas tuo, kad jis, 2017 m. rugsėjo 27 d. apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, namo kieme, tarpusavio konflikto su A. S. Š. metu, tyčia, rankos kumščiu vieną kartą smogė į veido kairę pusę, padarydamas veido kairės pusės paviršinį sužalojimą, padarė A. S. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Be to, R. R. kaltinamas tuo, kad jis, 2017 m. rugsėjo 27 d. apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini) , Kaune, namo kieme, tarpusavio konflikto su A. S. Š. metu, tyčia spirdamas koja apdaužė nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Škoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaužė radiatoriaus groteles, taip sugadino svetimą A. S. Š. priklausantį turtą, kurio sugadinimo vertė – 437,11 Eur. Šiais savo veiksmais R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltinamojo R. R. gynėjas advokatas Mindaugas Bliuvas pateikė teismui prašymą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, nurodydamas, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų, kurių nepašalinimas trukdytų nagrinėti bylą teisme.

3. Alytaus apylinkės teismas skundžiama nutartimi šį prašymą tenkino ir kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla nutarė perduoti prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad nors kaltinamajame akte yra nurodyta 437,11 Eur sugadinto turto vertė, kurią kaip žalą pagal civilinės deliktinės atsakomybės taisykles nukentėjusysis prašo priteisti, tačiau kaltinimas dėl BK 187 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos R. R. atžvilgiu yra surašytas nenustačius sugadinto ar sunaikinto turto vertės pagal tokių padarinių tiesioginį priežastinį ryšį su galimai 2017 m. rugsėjo 27 d. padaryta veika ir tokiu būdu yra netiksliai aprašyta nusikalstama veika, kurios padarymu yra kaltinamas R. R..

Motyvuojamoji dalis

6. Nukentėjusiojo A. S. Š. atstovo advokato G. Černiausko skundas tenkintinas.

7. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Minimame straipsnyje išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys laikomas iš esmės neatitinkantis įstatymų reikalavimų tuomet, jei jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 straipsnyje, t. y. kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, taip pat šie trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentai, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, yra nepagrįsti. Visų pirma, abejoti apylinkės teismo nuoseklia pozicija dėl bylos tinkamo paruošimo nagrinėti teisme, aukštesniajam teismui duoda tai, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu teismas pripažino, kad kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, tačiau 2018 m. rugpjūčio 6 d. teisiamojo posėdžio metu, nepradėjus įrodymų tyrimo, teismas priėmė nutartį dėl bylos grąžinimo prokurorui trūkumams pašalinti, teigiant, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Kaip teisingai pažymėta ir skunde, tokia prieštaringa pozicija nepaaiškinama, nes nuo bylos parengimo nagrinėti teisme iki bylos pradėjimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios būtų galėję iš esmės pakeisti situaciją ir duoti pagrindo teismui pakeisti poziciją dėl kaltinamojo akto teisėtumo.

9. Kaip matyti iš bylos duomenų ir iš paties kaltinamojo akto, kaltinimas R. R. buvo pareikštas dėl dviejų nusikalstamų veikų, dėl vienos kurių, t. y. veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir kilo ginčas. Aukštesnysis teismas sutiktina su skundo argumentu, kad kaltinamajame akte iš tiesų nurodyti visi BPK 219 str. 3 p. esantys duomenys, tiksliai ir konkrečiai aprašyta veika, kuria kaltinamas R. R.. Apylinkės teismo nutarties argumentai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą tik tuomet, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje. Šiuo atveju kaltinamasis aktas atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus, jame pakankamai išsamiai aprašyta nusikalstama veika, nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodytas BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Teismas, konstatuodamas, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų, turi nurodyti tuos kaltinamojo akto trūkumus, kurie sutrukdė jam nagrinėti bylą iš esmės, kad nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą, nei tai yra įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu. Pažymėtina, kad teismas skundžiamoje nutartyje ir nenurodė konkrečių paties byloje surašyto kaltinamojo akto trūkumų, kurie neatitikimų BPK 219 straipsnyje keliamus reikalavimus, tačiau skundžiamą nutartį motyvavo tuo, jog ikiteisminis tyrimas byloje atliktas neišsamiai, t. y. nebuvo atlikti procesiniai veiksmai, leidžiantys surinkti duomenų, neginčijamai galinčių patvirtinti R. R. veiksmais padarytos žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp jam inkriminuotų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ir tai įvardino kaip esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme.

10. Taigi, šiuo atveju keliamas klausimas dėl nepakankamai išsamaus ikiteisminio tyrimo atlikimo. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu atliktus veiksmus, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu įtarimas dėl svetimo turto sugadinimo R. R. buvo pareikštas pagal nukentėjusiojo asmens nurodytas aplinkybes, kurias patikrino ir fiksavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Įvykio dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra ir užfiksuoti automobilio sugadinimai. Kokia padaryta žala tuo metu nukentėjusysis tiksliai pasakyti negalėjo, tačiau jis ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė bendrovės, į kuria kreipėsi, sudarytą automobilio remonto sąmatą, kurioje nurodyti būsimi reikalingi atlikti darbais ir detales. Pagal šią sąmatą ikiteisminio tyrimo metu suformuluotame kaltinime ir buvo nurodyta sugadinto ar sunaikinto turto vertė.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, jog prokurorui nėra privaloma proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Atitinkamų procesinių veiksmų atlikimas ar atsisakymas juos atlikti, ikiteisminio tyrimo metu priklauso išskirtinai prokuroro, BPK 164 straipsnio 1 dalies pagrindu organizuojančio ir vadovaujančio ikiteisminiam tyrimui, diskrecijai. Aptariamu atveju prokuroras, nustatęs svetimo turto sugadinimo faktą ir gavęs duomenų apie padarytos žalos dydį, savo kompetencijos ribose turėjo teisę nuspręsti, kad pakanka duomenų R. R. kaltei dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagrįsti. Iškilus neaiškumams dėl sugadinto ar sunaikinto turto vertės pagal nustatytų padarinių tiesioginį priežastinį ryšį su galimai padaryta nenustačius veika, šiuos neaiškumus galima pašalinti bylos nagrinėjimo metu iškviečiant ir apklausiant asmenis, specialistą, kitais baudžiamojo proceso įstatyme numatytais veiksmais, kuriais teismas tikrina byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą pagal pateiktą kaltinamąjį aktą, tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyti, ar šie duomenys laikytini įrodymais ar ne, ir kokius faktus šie įrodymai įrodo ar paneigia, tuo pačiu, remiantis atlikta analize priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimą.

11. Aukštesnysis teismas, remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai, kad byla negali būti nagrinėjama teisme dėl kaltinamojo akto trūkumų, netiksliai aprašius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, negali būti pripažinti teisingais, o bylos perdavimas prokurorui nesant nustatytų kaltinamojo akto trūkumų pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą. Šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, todėl Alytaus apylinkės teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, naikintina ir byla gražintina nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo A. S. Š. atstovo advokato Gintaro Černiausko skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.