- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- 1-778-1060/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52312-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- R. R.
- Nukentėjusysis
- A. S. Š.
- Advokatai
- Mindaugas Bliuvas
- Kategorijos
- 2.3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R. kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. kaltinamas tuo, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui, o būtent:
jis, 2017 m. rugsėjo 27 d. apie 12.40 val., Dobilios g. 39, Kaune, namo kieme, tarpusavio konflikto su A. S. Š. metu, tyčia, rankos kumščiu vieną kartą smogė į veido kairę pusę, padarydamas veido kairės pusės paviršinį sužalojimą, padarė A. S. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. R. kaltinamas tuo, kas sugadino kitam asmeniui priklausantį turtą, o būtent:
jis, 2017 m. rugsėjo 27 d. apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, tarpusavio konflikto su A. S. Š. metu, tyčia spirdamas koja apdaužė nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Škoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaužė radiatoriaus groteles, taip sugadino svetimą A. S. Š. priklausantį turtą, kurio sugadinimo vertė – 437,11 Eur. Šiais savo veiksmais R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas Mindaugas Bliuvas teismui pateikė prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui. Prašyme nurodoma, kad perduotas kaltinamasis aktas yra surašytas iš esmės nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų, jų nepašalinus tai trukdys nagrinėti šią baudžiamąją bylą teisme. Teismui perduotame kaltinamajame akte nurodoma, kad R. R. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį R. R. kaltinamas tuo, jog 2017 m. rugsėjo 27 d. apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, tarpusavio konflikto su A. S. Š. metu, tyčia, spirdamas koja apdaužė nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sulaužė radiatoriaus groteles, taip sugadino svetimą A. S. Š. priklausantį turtą, kurio sugadinimo vertė – 437,11 Eur. R. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje aprašymas kaltinamajame akte nėra aiškus ir tikslus. Iš bylos duomenų matyti, kad R. R. inkriminuojami veiksmai neatitinka nei BK 187 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl kaltinamajame akte pateiktas BK 187 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas yra apskritai teisiškai netinkamas ir neteisingas.
Žemesnės instancijos teismas
Nusikalstamos veikos padariniai yra vienas svarbiausių BK 187 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nuo kurio priklauso šios veikos kvalifikacija. R. R. inkriminuojamas kaltinimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį grindžiamas išimtinai 2018 m. kovo 15 d. nukentėjusiojo A. S. Š. prašymu dėl ikiteisminio tyrimo papildymo bei prie jo pridėta autoserviso UAB „Balvieta“ 2018 m. kovo 6 d. remonto sąmata Nr. 20180306, kurioje pateikti apskaičiavimai dėl automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kainos.
Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu šie duomenys nebuvo įvertinti dėl to, ar visi šie sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su R. R. inkriminuojamais veiksmais, neatsižvelgta į tai, kad sąmata į ikiteisminio tyrimo medžiagą nukentėjusiojo buvo pateikta praėjus beveik pusei metų nuo tariamo įvykio dienos. Iš sąmatos matyti, jog dalis joje nurodytų automobilio remonto darbų nėra ir niekaip negali būti susiję su R. R. inkriminuojamais veiksmais.
Su R. R. inkriminuojamais veiksmais šiuo atveju gali būti siejami tik tie sąmatoje nurodyti remonto darbai, kurie yra tiesiogiai susiję su automobilio radiatoriaus grotelių remontu, o būtent šie darbai: apdaila, nuėmimas/uždėjimas; apdaila keisti (nuėmus); radiatoriaus grotelių dažymo darbai; pasiruošimo darbai dažant plastmasę: dažymo medžiagos radiatoriaus grotelėms; medžiagos dažant plastmasę. Nors sąmatoje nurodytos automobiliui keistinos dalys – radiatoriaus grotelių dangtelis bei emblema, tačiau iš byloje esančių įvykio vietos apžiūros fotonuotraukų matyti, kad tariamo įvykio metu tokios automobilio dalys net nebuvo apgadintos.
Šiuo atveju išsamiai išanalizavus remonto sąmatą, sugretinus ją su R. R. inkriminuojamais veiksmais, matyti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta 93,00 Eur dydžio turtinė žala, t. y. buvo sugadintas net 3 MGL vertės nesiekiantis turtas, dėl to R. R. kaltinamajame akte inkriminuota veika neatitinka nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo, numatytų BK 187 straipsnyje požymių, todėl byla turi būti grąžinta prokurorui, tikslu pašalinti esminius kaltinamojo akto turinio pažeidimus, o būtent, panaikinti R. R. pareikštą kaltinimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kuris apskritai negalėjo būti inkriminuotas.
Šalies argumentai
Prokurorė Gitana Kaupė su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytos pagrindinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nurodyta veika ir pasekmės. Galbūt yra netiksliai nurodytas sugadintas turtas. Kaltinime nurodytas tik grotelių sugadinimas, kitokių automobilio sugadinimų kaltinime nėra nurodyta. Įrodymų tyrimo metu paaiškėjus, kad sugadinto turto vertė yra mažesnė arba galbūt iš viso nebuvo nusikalstamos veikos, kurią padarė kaltinamasis, šioje veikoje kaltinamasis būtų išteisintas. Laikėsi nuomonės, kad civilinį ieškinį turėtų įrodyti pats nukentėjusysis, jis pats turėtų pateikti visus duomenis, dėl kurių kyla ginčas. Prašyme nurodytos aplinkybės netrukdo bylos nagrinėti teisme.
Nukentėjusiojo A. S. Š. atstovė advokato padėjėja J. V.-K. su prašymu nesutiko, pritarė prokurorės pozicijai ir paaiškino, kad prašyme išdėstytas reikalavimas ir nurodyti procesiniai pažeidimai neturėtų būti traktuotini kaip esminiai, trukdantys teismui šioje stadijoje nagrinėti bylą ir priimti dėl to teisingą sprendimą. Prašyme ne kartą nepagrįstai ir klaidingai buvo akcentuotos aplinkybės, kad neva nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tendencingai keitė savo poziciją, 2017 m. rugsėjo 27 d. pareiškimo teikimo metu nutylėdamas aplinkybes apie automobiliui padarytą žalą. Atkreipė dėmesį, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. pareiškime nukentėjusysis nuosekliai ir užtikrintai paminėjo aplinkybes, kad yra padaryta žala jo automobiliui, tačiau dėl patirto sveikatos sutrikdymo ir savo prastos savijautos šias aplinkybes patikslins ir įrodymus į ikiteisminį tyrimą pateiks vėliau. Tą nukentėjusysis ir padarė, pasinaudodamas savo procesine teise pateikti įrodymus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamojo gynėjo kvestionuotos aplinkybės dėl neva netiksliai suformuluoto žalos dydžio yra labiau civilinio ieškinio įrodinėjimo dalykas. Kito posėdžio metu, siekiant išvengti galimų interpretacijų ir neaiškumų, bus tikslinamas patirtos žalos dydis, t. y. pateikti įrodymai, kad žala buvo padaryta ir patirta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnyje išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kt.), ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajame akte išdėstytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas (veikos kvalifikavimas) yra asmens teisės žinoti, kuo jis kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis) sudėtiniai aspektai.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad R. R. 2017 m. rugsėjo 27 d. apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, tarpusavio konflikto su A. S. Š. metu, tyčia spirdamas koja apdaužė nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Škoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaužė radiatoriaus groteles, taip sugadino svetimą A. S. Š. priklausantį turtą, kurio sugadinimo vertė – 437,11 Eur. Šiais savo veiksmais R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent, sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnis).
Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje, šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (nuo 2015-01-01 iki 2018-01-01 galiojanti akto redakcija) bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01 galiojusi akto redakcija) 4 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
Atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (188,30 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (9 415,00 Eur). Pagal šio straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla, sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. kai jo vertė viršija 3 MGL (112,98 Eur), bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (188,30 Eur). Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnis straipsnyje – tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą atsakomybė kyla, kai padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (37,66 Eur).
Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto verte veikos padarymo metu. Kaltinamajame akte nurodoma, kad veika buvo padaryta 2017 m. rugsėjo 27 d. apie 12.50 val. 2017 m. rugsėjo 27 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti A. S. Š. paaiškinimai, pagal kuriuos išvykdamas R. R. iš kojos įspyrė į A. S. Š. automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines groteles ir jas apgadino; kokia padaryta žala tuo metu tiksliai pasakyti negalėjo. 2017 m. rugsėjo 27 d. atlikta įvykio vietos apžiūra ir užfiksuota: „matome mėlynos spalvos, universalo kėbulo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apžiūrint matome, kad yra nulaužtas priekinių aušinimo grotelių viršutinis kairysis kampas“. Šio protokolo duomenimis įvykio apžiūros metu fotografuota. Iš prie minėto protokolo pridėtų foto lentelių matyti, kad apgadintos automobilio priekinės grotelės. (t. I, b. l. 9-13) Pranešime apie įvykį nurodyta, kad prieš pusvalandį pranešėjas savo kieme buvo užpultas pažįstamo R. R., kuris įsiveržė į kiemą, sudavė pranešėjui į veidą ir apspardė ten stovintį automobilį (t. I, b. l. 15).
Šie dokumentai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu atliktus procesinius veiksmus, susijusius su automobiliui padarytos žalos ir priežastinio ryšio nustatymu. Kitų duomenų, patvirtinančių atliktus procesinius veiksmus, susijusius su automobiliui padarytos žalos vertės ir priežastinio ryšio nustatymu, byloje nėra. Pagal BK 187 straipsnio kvalifikaciją sugadinto ar sunaikinto turto vertė apskaičiuota iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo 2018 m. kovo 16 d. pateiktos 2018 m. kovo 6 d. sudarytos UAB „Baltieva“ remonto sąmatos, pagal kurią už darbą, medžiagas ir detales susidarė 437,11 Eur suma. Į šią sumą įskaičiuota suma už apdailą, emblemos nuėmimą / uždėjimą, dangčio nuėmimą / uždėjimą, reguliavimą, radiatoriaus grotelių dažymo darbus; gaubto dažymo darbus; pasiruošimo darbus dažant plastmasę; pasiruošimo darbus dažant metalą; dažymo medžiagas radiatoriaus; dažymo medžiagas gaubtui; medžiagas dažant plastmasę; medžiagas dažant metalą; radiatoriaus grotelių dangtelį; emblemą. Pagal šiuos duomenis nukentėjusysis grindžia civiliniu ieškiniu patirtos turtinės žalos dydį.
Taigi, nors kaltinamajame akte yra nurodyta 437,11 Eur sugadinto turto vertė, kurią kaip žalą pagal civilinės deliktinės atsakomybės taisykles nukentėjusysis prašo priteisti, teismo vertinimu, pagal aukščiau nurodytus ikiteisminiame tyrime surinktus duomenis kaltinamajame akte kaltinimas dėl BK 187 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos R. R. atžvilgiu yra surašytas nenustačius sugadinto ar sunaikinto turto vertės pagal tokių padarinių tiesioginį priežastinį ryšį su galimai 2017 m. rugsėjo 27 d. padaryta veika ir tokiu būdu yra netiksliai aprašyta nusikalstama veika, kurios padarymu yra kaltinamas R. R..
Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Atkreipiamas dėmesys, kad civilinei atsakomybei kilti yra nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su žalos patyrimu, o sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo nagrinėjamu atveju nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su žalos padarymu. UAB „Baltieva“ remonto sąmatos duomenys patvirtina transporto priemonės techninę būklę 2018 m. kovo 6 d. ir negali būti vienareikšmiškai vertinami baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektu sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimus. Ikiteisminio tyrimo metu nėra atlikta specialių žinių reikalaujančių procesinių veiksmų, kurių pagrindu būtų nustatyta 2017 m. rugsėjo 27 d. įvykio metu sugadinto ar sunaikinto turto vertė, ir tokios žalos tiesioginis priežastinis ryšys su veika arba kad pagal 2018 m. kovo 6 d. remonto sąmatą visi ar dalis transporto priemonei šalinamų pažeidimų galėjo būti padaryti 2017 m. rugsėjo 27 d. Tokių procesinių veiksmų pagrindu gauti duomenys turi tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnį.
Remdamasis aukščiau nurodytais argumentais, teismas laiko, kad kaltinamajame akte yra neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius, ir dėl to kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Šie procesiniai pažeidimai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą ir trukdo teismui nagrinėti bylą, kadangi nėra tiksliai aišku, kokios vertės svetimo turto sugadinimu yra kaltinamas R. R..
Kaltinamasis aktas laikomas svarbiausiu ikiteisminio tyrimo dokumentu, jame suformuluojami konkretūs kaltinimai, pagal kuriuos vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, todėl kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Jame turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad kaltinami asmenys žinotų, kokie konkrečiai nusikalstami veiksmai jiems inkriminuojami, galėtų tinkamai pasiruošti gynybai ir kad aiškiai būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos.
Vertinant baudžiamosios bylos medžiagą ir surašytą kaltinamąjį aktą, darytina išvada, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą, dėl to baudžiamoji byla perduodama prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti (BPK 254 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, 254 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
baudžiamąją bylą, kurioje R. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustatant dviejų mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.