Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, laikinai atliekantis teismo pirmininko funkcijas, susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. 1-2037-923/2018, kurioje nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinamas R. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2018 m. gegužės 9 d. gauta baudžiamoji byla, kurioje R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje. Byla paskirta nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjai L. L., kuri 2018 m. birželio 21 d. nutartimi nusišalino nuo minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Sprendimas dėl nusišalinimo grindžiamas tuo, kad kaltinamasis R. R. yra Kauno apylinkės teismo pirmininko giminaitis – (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, byla negali būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. 2018 m. birželio 21 d. rezoliucija teismo pirmininko pavaduotoja baudžiamosioms byloms L. Š. patvirtino teisėjos L. L. nusišalinimą nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-2037-923/2018 nagrinėjimo. Baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo.

Viena iš teisės į nešališką teismą garantijų yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnyje, reglamentuojančiame pagrindinius bylų nagrinėjimo teismuose principus. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis ir ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XVII skyriuje numatytomis bendrosiomis bylų teismingumo nuostatomis, baudžiamoji byla, kurioje nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinamas R. R., yra teisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Tačiau paaiškėjusi aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas R. R. yra Kauno apylinkės teismo pirmininko D. K. (duomenys neskelbtini), sudaro įstatyminį pagrindą baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Remiantis pirmiau nurodytomis Teismų įstatymo nuostatomis ir siekiant pašalinti bet kokias abejones bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus, baudžiamoji byla, kurioje nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinamas R. R., perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Sprendžiant klausimą, kuriam apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, turėtų būti perduota nagrinėti baudžiamoji byla, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Alytaus apylinkės teismas, kuris (kurio rūmai) nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių, kurių gyvenamosios vietos yra (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų vietų, o šio teismo (atskirų jį sudarančių rūmų) krūvis, lyginant su kitų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtų apylinkių teismų rūmų darbo krūviu, nėra didžiausias, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, laikinai atliekantis teismo pirmininko funkcijas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-2037-923/2018, kurioje nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinamas R. R., perduoti nagrinėti Alytaus apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti Alytaus apylinkės teismo pirmininkui, spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti konkretiems Alytaus apylinkės teismo rūmams.

Nutarties kopijas išsiųsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

laikinai atliekantis teismo pirmininko funkcijas Evaldas Gražys