- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- 1S-47-309/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52312-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Nukentėjusysis
- A. S. Š.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo A. S. Š. atstovo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-304-237/2019 perduota prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti nustatant dviejų mėnesių terminą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. R. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, namo kieme, tarpusavio konflikto su A. S. Š. metu tyčia rankos kumščiu vieną kartą smogė į veido kairę pusę, padarydamas veido kairės pusės paviršinį sužalojimą, taip padarė A. S. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Be to, R. R. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, namo kieme, tarpusavio konflikto su A. S. Š. metu tyčia spirdamas koja apdaužė nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaužė radiatoriaus groteles, taip sugadino svetimą A. S. Š. priklausantį turtą, kurio sugadinimo vertė – 437,11 Eur. Šiais savo veiksmais R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo gautas prokurorės prašymas perduoti baudžiamąją bylą prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti. Prokurorė prašyme nurodė, kad atidavus bylą teismui, buvo gauti nauji dokumentai, t. y. kaltinamojo gynėjo pateikta 2018 m. liepos 3 d. teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nukentėjusiojo A. S. Š. kūne objektyvių sužalojimų nėra, o nesant sužalojimų sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Pažymėjo, kad specialisto išvada iš esmės prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu gautai specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusiajam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat prašyme nurodė, kad papildomai yra gauti duomenys dėl sugadinto turto vertės nustatymo, t. y. buvo apklaustas UAB „B“ atstovas L. M., kuris nurodė, kad sugadintų automobilio grotelių vertė yra 20,45 Eur. Dėl naujai gautų minėtų duomenų prokurorė nurodė, kad teisminis nagrinėjimas nebus išsamus ir objektyvus bei prašė, vadovaujantis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, grąžinti baudžiamąją bylą papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui.
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai skundžiama nutartimi šį prokurorės prašymą tenkino ir baudžiamąją bylą nutarė perduoti prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti. Ikiteisminiam tyrimui papildyti nustatė dviejų mėnesių terminą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas gali turėti įtakos kaltinimo keitimui, baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme nebus išsamus ir objektyvus, esančius byloje prieštaravimus būtina pašalinti.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Nukentėjusiojo A. S. Š. atstovas advokatas Gintaras Černiauskas dėl minėtos nutarties pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį ir baudžiamąją bylą Nr. 1-304-237/2019 grąžinti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
4.1 Skunde nurodo, kad 2018 m. spalio 5 d. Kauno apygardos teismas neskundžiamoje nutartyje buvo konstatavęs, kad nėra jokių naujų aplinkybių, kurios trukdytų nagrinėti bylą teisme. Pažymi, kad prokurorės neva naujai paaiškėję duomenys, nurodyti skundžiamoje nutartyje, jau buvo baudžiamosios bylos medžiagoje Kauno apygardos teismui priimant neskundžiamą nutartį.
4.2 Nurodo, kad sunaikinto ar sugadinto turto tiksli vertė, kuri vienareikšmiškai atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje reikalaujamas pasekmes, gali būti tiksliai patvirtinta teisme iškviečiant ir apklausiant asmenis, specialistą, sudariusį nukentėjusiojo pateiktą 2018 m. kovo 6 d. UAB „B" remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini).
4.3 Skunde atstovas atkreipia dėmesį, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esanti sąmata sudaryta kompetentingo oficialaus „Š“ automobilių atstovo Lietuvoje UAB „B" specialisto, įvertinant padarytą pažeidimą ir šalinant būtent 2017 m. rugsėjo 27 d. padarytos veikos padarinius. Pasisako, kad prokurorė G. K. pateikė teismui atsakymus į užklausas, elektroniniu paštu pateiktas ir gautas ne oficialaus „Š“ automobilių atstovo Lietuvoje.
4.4 Pažymi, kad, prieš perduodamas kaltinamąjį aktą teismui, prokuroras surinko visus įmanomus objektyviuosius duomenis, kad nekiltų abejonių bylos vienpusiškumu, duomenų leistinumu ir pakankamumu. Teigia, kad tiriamu atveju prokuroras, perduodamas kaltinamąjį aktą ir bylą nagrinėti teismui, savo veiksmais konstatavo, kad bylos parengimas teisminiam nagrinėjimui yra baigtas. Pažymi, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi baudžiamoji byla su teisme gautu kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, konstatuojant, jog kliūčių nagrinėti baudžiamąją bylą teisme nenustatyta. Šias aplinkybes 2018 m. rugpjūčio 28 d. teisiamajame posėdyje patvirtino ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė G. K..
4.5 Teigia, kad nepagrįstai prokurorė imasi teismo vaidmens ir iš anksto vertina baudžiamosios bylos duomenis, galbūt prioritetinę reikšmę teikdama ne valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų surašytai išvadai, o paties kaltinamojo, kuris yra suinteresuotas savo procesine padėtimi asmuo, pateiktai medicinos konsultacinei specialisto išvadai. Pažymi, kad, prieštaravimai tarp Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos ir paties Kaltinamojo pateiktos konsultacinės išvados yra priskirti vertinti teismo kompetencijai ir dėl to teismas turi priimti atitinkamą sprendimą dėl jų objektyvumo, patikimumo.
Motyvuojamoji dalis
4.6 Nurodo, kad baudžiamojoje byloje kaltinamasis aktas surašytas tinkamai ir gauti visi būtini aplinkybes patvirtinantys duomenys. Teigia, kad kompetencija teisminio nagrinėjimo metu spręsti klausimą dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo įstatymo yra suteikta teismui – galutinei baudžiamojo proceso grandžiai, kur būtent ir yra atliekamas įrodymų tyrimas ir vertinimas, nagrinėjant bylą teisiamojo posėdžio metu. Pažymi, kad BPK 287 straipsnis suteikia teismui teisę atlikti tam tikrus įstatyme numatytus tyrimo veiksmus, pridėti prie bylos proceso dalyvių prašomus dokumentus ar išreikalauti papildomus įrodymus, tad įrodymų tyrimo metu yra galimybė patikslinti skundžiamoje nutartyje kvestionuojamas aplinkybes. Galiausiai nurodo, kad skundžiama nutartis vertintina kaip pažeidžianti proceso ekonomiškumo principą, todėl turėtų būti panaikinta.
5. Atsiliepimu į nukentėjusiojo A. S. Š. atstovo advokato Gintaro Černiausko skundą, kaltinamojo R. R. gynėjas advokatas M. B. nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis, kuria tenkintas prokurorės prašymas ir baudžiamoji byla grąžinta prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti, paliktina galioti, nes ji yra teisėta ir pagrįsta.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
6. Skundas tenkintinas.
7. BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė perduoti bylą prokurorui tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui 2019 m. vasario 22 d. pateikė būtent tokį prašymą. Atsižvelgęs į tokį valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės prašymą bei motyvus, teismas priėmė skundžiamą nutartį. Aiškesnių motyvų, kokius konkrečiai ikiteisminio tyrimo veiksmus būtina atlikti ir kodėl, teismas nutartyje nenurodė.
8. BPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad byla turi būti išnagrinėta teismo per kuo trumpiausią laiką. Taigi, žiūrint sistemiškai, BPK yra įtvirtintas proceso greitumo reikalavimas, kuris taikomas visam procesui (tiek teisminiam procesui, tiek ikiteisminiam tyrimui).
9. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į skundžiamos teismo nutarties motyvus, įvertinęs nukentėjusiojo A. S. Š. atstovo advokato Gintaro Černiausko skunde išdėstytus argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, bei įvertinęs galimybę atitinkamus proceso veiksmus atlikti bylą nagrinėjant teisme, konstatuoja, kad sprendimas grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti prieštarauja minėtam proceso greitumo principui, todėl turi būti panaikintas.
10. BPK 218 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Pagal BPK 233 straipsnį teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje.
11. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kartu su bylos medžiaga 2018 m. gegužės 9 d. perduotas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Nenustačius kliūčių nagrinėti bylą teisme, 2018 m. birželio 11 d. nutartimi ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (II t., b. l. 91–101). Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimis baudžiamoji byla perduota nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, nenustačius kliūčių baudžiamąją bylą nagrinėti teisme, ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (II t., b. l. 124–125). Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti (II t., b. l. 171–175), Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikino ir perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme (III t., b. l. 33–36). Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutartimi baudžiamoji byla paskirta nagrinėti teisiamajame posėdyje (III t., b. l. 41). Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos apylinkės teismui (III t., b. l. 89–90). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi nagrinėjamą bylą perdavė Šiaulių apylinkės teismui (III t., b. l. 95–96), kur 2019 m. sausio 11 d. patvarkymu ji buvo paskirta nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad dėl minėtų procesinių sprendimų akivaizdu, jog šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjimas jau ir taip užsitęsė, todėl jos perdavimas prokurorei dar labiau užvilkintų bylos išnagrinėjimą.
12. BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus ar neaiškumus. Taigi, įstatymas suteikia pakankamai plačias galimybes pirmosios instancijos teismui būti aktyviam, siekiant ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes, todėl nekyla jokių abejonių, jog minėti klausimai ir neaiškumai, iškilę pirmosios instancijos teismui, gali būti išspręsti teisme, negrąžinus bylos prokurorei. Pažymėtina, kad po gautų papildomų duomenų ar paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti kaltinimą kaltinamajam, tai bus galima padaryti BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatyta tvarka. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą pagal pateiktą kaltinamąjį aktą, tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, pateiktą 2018 m. liepos 3 d. teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 159–161), gautus duomenys dėl sugadinto turto vertės (III t., b. l. 112–113, 115, 117–120), vertinti ar šie duomenys laikytini įrodymais, ar ne, ir kokius faktus šie įrodymai įrodo ar paneigia, taip pat, remiantis atlikta analize, priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimą.
13. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodomos naujos aplinkybės nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorei, o gali ir turi būti įvertintos, išnagrinėtos teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika. Be to, esant nustatytai situacijai, baudžiamosios bylos perdavimas prokurorei pažeistų BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl to užsitęstų bei būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas. Dėl to, kas paminėta, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorei, naikintina ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – baudžiamąją bylą, kurioje R. R. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.