Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1479-513/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-12
Bylos Nr.: e2A-1479-513/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04237-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Oltima“
Atsakovas: viešajai įstaigai „Neptūno krepšinio klubas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1479-513/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04237-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.6; 2.1.2.7; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oltima“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-76-639/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oltima“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Neptūno krepšinio klubas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Oltima“ prašė iš atsakovės VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ priteisti 21 248,00 Eur skolą, 127,49 Eur delspinigių, iš viso 21 375,49 Eur ir 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal šalių 2015-01-11 sudarytą reklamos, tarpininkavimo, renginių organizavimo, profesionalių sporto vadybos konsultacijų, atstovavimo ir paslaugų sutartį ir dėl to yra skolinga ieškovei nurodytas sumas.

2. Atsakovė VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ priešieškiniu prašė pripažinti šalių 2015-01-11 sudarytą reklamos, tarpininkavimo, renginių organizavimo, profesionalių sporto vadybos konsultacijų, atstovavimo ir paslaugų sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu nuo sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovės 11 500,00 Eur. Nurodė, jog sutartis buvo pasirašyta tik kaip priedanga pinigų perdavimui, o paslaugos realiai nebuvo teiktos ir neketinta to daryti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinys atmestas, priešieškinis patenkintas ir pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-01-15 VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ ir UAB „Oltima“ sudaryta Reklamos, tarpininkavimo, renginių organizavimo, profesionalių sporto vadybos konsultacijų, atstovavimo ir kitų paslaugų sutartis Nr. NO/20150111, taikyta restitucija ir atsakovei VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ iš ieškovės UAB „Oltima“ priteista 11 500,00 Eur.

4. Teismas nurodė, jog esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas, o įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu. Teismas nurodė, jog šalys, sudarydamos aptariamą sutartį, turėjo siekti sukurti viena kitai CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises ir pareigas. Sutartimi teikiamos nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, todėl teisiniams santykiams reglamentuoti itin svarbus paslaugų sutarties rūšių, kainos už atliktas paslaugas pagal kiekvieną paslaugų rūšį, paslaugų kiekio ir kokybės kontrolės mechanizmo ir kitų sąlygų aptarimas.

5. Teismas nustatė, kad Sutarties 2.2 punkte išvardytos ketinamų teikti konsultavimo paslaugų rūšys, tačiau nėra aptarta, kokia yra ar kokiu būdu bus nustatoma atskirų teikiamų paslaugų rūšių kaina, reguliarumas, nenumatytas suteiktų paslaugų kiekį ir kokybę patvirtinančių faktų užfiksavimo būtinumas ir būdai. Sutartyje numatyta tik paslaugų kaina – 65 800 Eur – ir nurodyti jos mokėjimo avansu terminai (Sutarties 3.1 punktas), Sutarties 3.2 punkte nurodyta, iki kada ieškovė pateikia PVM sąskaitas faktūras. Teismas pažymėjo, kad Sutartyje nenurodyta, jog šie mokėjimai priklausytų nuo ieškovės atliktų darbų ar suteiktų paslaugų, o pagal Sutarties 2.1.3 punktą ieškovė įsipareigojo tik užsakovui pareikalavus pateikti ataskaitą apie įvykdytas paslaugas, t. y. nuotraukas ir vaizdo medžiagą, straipsnius, pasiektus pardavimo ir renginių lankomumo rezultatus, sportinius pasiekimus, rengtas socialines akcijas, derybų ir tarpininkavimo rezultatus. Teismas nustatė, kad visą sutarties galiojimo laikotarpį (iki 2016-09-30) atsakovė jokios atskaitos nepareikalavo ir atitinkamai ieškovė jokios ataskaitos nepateikė.

6. Išanalizavęs Sutarties sąlygas, teismas vertino, jog Sutartyje įtvirtinta akivaizdi šalių teisių ir pareigų disproporcija, o paslaugų kainos ir jų suteikimo fakto kontrolės būdų nenumatymas patvirtina, jog sutartimi nebuvo siekiama realių civilinių paslaugų teikimo teisinių santykių sukūrimo. Teismas kritiškai vertino ieškovės 2017-10-12 pateiktą ataskaitą, nurodė, kad ji formali, joje nurodytos ieškovės sugalvotos akcijos, tradicijos, šūkiai, vaizdo klipai, socialinės akcijos ir kitos idėjos niekur nefiksuotos, ne visos idėjos yra naujos, nėra aišku, kaip jas įvertinti materialiu požiūriu, atskaitoje daugelis nuorodų į interneto puslapius yra klaidingos arba interneto puslapiai nerasti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, kad realiai suteikė paslaugas, kad turėjo kvalifikaciją jas teikti, nenurodė paslaugų teikimo trukmės, nepateikė paslaugų kokybę pagrindžiančių duomenų, o atsakovė neturi dokumentų, pagrindžiančių įsigytų paslaugų tikslingumą, reikalingumą bei realumą. Teismas vertino, kad avansinės sąskaitos faktūros surašytos fiktyviai, siekiant pateisinti lėšų ieškovei sumokėjimą, be to, atsakovės veikla yra nuostolinga, pinigų mokėjimas už nesuteiktas paslaugas lėmė nuostolių atsiradimą, o paslaugų rinkos kaina ekonomiškai nepagrįsta. Teismas nustatė, kad ieškovė iš esmės neturėjo galimybės vykdyti bei įvykdyti 2015-01-11 Sutartį, nes į atsakovės renginius bei sporto varžybas bilietų pardavimą nuo 2012 m. rugsėjo mėn. organizuoja bei parduoda UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, be to, pati atsakovė turėjo darbuotojus, kurie buvo atsakingi už analogiškų funkcijų, kurios numatytos Sutartyje, vykdymą.

7. Teismas pažymėjo, kad UAB „Oltima“ veikla nėra susijusi su panašaus pobūdžio paslaugų teikimu, 2015-07-04 įmonė išregistruota iš PVM mokėtojų sąrašo. Teismas nustatė, kad 2016-09-30 nutraukus paslaugų sutartį su buvusiu UAB „Oltima“ vadovu V. U. buvo sudaryta darbo sutartis, jis buvo priimtas į projektų ir vystymo vadovo pareigas. Teismas darė išvadą, kad ši aplinkybė patvirtina, jog tuometis VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ direktorius O. K. buvo susijęs su V. U., taip pat 2016-09-30 sudaryta darbo sutartis su L. B., kuris nuo 2015-02-04 yra vienintelis UAB „Oltima“ akcininkas ir buvo VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ savanoris.

8. Teismas nustatė, jog pagal VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ įstatų 48.1 ir 48.2 punktus direktorius turėjo teisę sudaryti sandorius įstaigos vardu be derinimo su valdyba, kurių bendra vertė / kaina neviršija 2000 Eur. Įstaigos direktorius turi gauti išankstinį valdybos pritarimą sandoriams, kurių vertė / kaina yra 10 000 Eur per metus, o tuometis valdybos pirmininkas apie UAB „Oltima“ nurodė nežinojęs ir jokie sandoriai su juo nebuvo derinti.

9. Pripažinęs sandorį negaliojančiu teismas taikė restituciją (CK 1.82 straipsnio 4 dalis, 1.86 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis) ir atsakovei iš ieškovės priteisė 11 500 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Oltima“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.

11. Apeliantė argumentuoja, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą (CK 6.193 straipsnis), atlygintinų paslaugų teikimą (CK 6.716–6.724 straipsniai), tariamojo sandorio negaliojimą (CK 1.86 straipsnis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, neatskleidė bylos esmės, netinkamai nustatė ir vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, sprendimą grindė prieštaringais motyvais, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo šališkai ir neobjektyviai, neteisėtai ir nepagrįstai suteikdamas pranašumą atsakovei ir pažeisdamas šalių procesinio lygiateisiškumo bei lygybės principų reikalavimus.

12. Apeliantė argumentuoja, jog Sutartis visais esminiais atžvilgiais atitinka CK 6.716 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. Sutartyje yra aiškiai įvardytos ieškovės įsipareigojamos teikti paslaugos ir nustatytas konkretus, fiksuotas atlygis už jų teikimą bei jo mokėjimo tvarka. Nurodo, jog įstatymas nereikalauja paslaugų teikimo sutartyje nustatyti ir (arba) aptarti, kokia yra ar kokiu būdu nustatoma atskirų teikiamų paslaugų rūšių kaina, reguliarumas, paslaugų kiekį ir kokybę patvirtinančių faktų fiksavimo būtinumą ir būdus. Tai yra šalių teisė, o ne pareiga, todėl teigia, jog nepagrįsta pirmosios instancijos išvada, kad Sutartimi įtvirtinta akivaizdi šalių teisių ir pareigų disproporcija, kuri sudaro pagrindą Sutartį pripažinti tariamu sandoriu, prieštarauja CK 6.716 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta. Taip pat nurodo, jog įstatymas nenustato griežtų reikalavimų atsiskaitymo pagal paslaugų sutartį sąlygoms ir palieka šalims laisvę susitarti (CK 6.720 straipsnio 3 dalis), taip pat CK 6.722 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais nustatyta, kad paslaugos teikėjas informaciją apie teikiamas paslaugas bei ataskaitą apie paslaugų teikimą ir teikimo eigą privalo pateikti tik klientui pareikalavus. Tokia nuostata yra ir Sutartyje (Sutarties 2.1.3 punktas). Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sutartį kaip įtvirtinančią šalių teisių ir pareigų disproporciją, nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193–6.195 straipsniuose.

Šalies argumentai

13. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas paslaugų pagal Sutartį realų teikimą bei ieškovės teisę ir galimybes teikti Sutartyje nurodytas paslaugas, netinkamai vertino įrodymus, vadovavosi tik interneto puslapio Creditinfo informacija, neteisėtai ir nepagrįstai ignoravo ieškovės ir pačios atsakovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius paslaugų pagal Sutartį teikimo faktą, neatsižvelgė į įstatus, pagal kuriuos ji turi teisę verstis įvairia veikla, neprieštaraujančia ieškovės veiklos tikslams ir įstatymams, pažeidė CPK 177 straipsnio 3 dalies bei 185 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė neteisėtą bei nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neteikė atsakovei paslaugų pagal Sutartį.

14. Apeliantė nurodo, jog Sutartyje aptartas paslaugas atsakovei teikė veikdama per savo vadovą V. U., kuris dar iki Sutarties sudarymo tokias ir panašias paslaugas atsakovei teikė kaip savanoris ir pagal individualios veiklos liudijimą, taip įrodydamas savo kompetenciją (pavyzdžiui: vedė renginius, sugalvojo žaidimą, kurio prizas buvo 10 000 Lt, rado šio žaidimo rėmėją UAB „Minibank“, sugalvojo jubiliejinių abonementų akciją ir pan.), o Sutarties galiojimo metu sukūrė atsakovei elektroninio pašto adresą. Be to, pagal 2.1.2 punktą bendrovė įsipareigojo laikytis konfidencialumo ir neviešinimo, t. y. visos sukurtos priemonės ir suteiktos paslaugos viešojoje erdvėje pristatomos kaip užsakovės sukurtos priemonės ir atlikti veiksmai. Pažymi, kad ieškovės sugebėjimus ir kompetenciją teikti atsakovei Sutartyje numatytas paslaugas patvirtina ir aplinkybė, kad netrukus po Sutarties nutraukimo su ieškovės vadovu V. U. atsakovė sudarė darbo sutartį. Taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai ieškovės galimybes teikti atsakovei paslaugas pagal Sutartį siejo su ieškovės išregistravimu iš PVM mokėtojų, nes tai susiję su gaunamų pajamų sumažėjimu, o būtent negavus atlygio pagal Sutartį.

15. Nurodo, jog byloje pateikė įrodymus, kad paslaugas teikė realiai, t. y. V. U. susirašinėjimas el. paštu su trečiosiomis šalimis ir atsakovės atstovais, didelė dalis veiksmų nėra užfiksuota dokumentuose, nes įvairių atsakovės renginių, akcijų, turnyrų, reklaminių sprendimų organizavimo ir derinimo veiksmai buvo atliekami telefonu arba tiesiogiai, be to, pirmą kartą Lietuvos istorijoje susitarė dėl nemokamų krepšinio rungtynių transliacijų, derėjosi su FIBA Čempionų lyga ir Lietuvos krepšinio lyga dėl rungtynių tvarkaraščių, tiesiogiai komunikavo su atsakovės krepšinio komandos vyr. treneriu ir kitais treneriais visais organizaciniais ir techniniais klausimais, derino sutarties tarp atsakovės ir Švyturio arenos sąlygas. Taip pat pažymi, kad įvairių akcijų, pasiūlymų paketų (pvz., šeiminio abonento pasiūlymas) ir pan. kūrimas ir suderinimas su bilietų platintoju negali būti tapatinama su bilietų platinimo paslauga, kurią vykdė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“. Sutinka, kad kai kurios interneto nuorodos yra neaktyvios, informacija jau galėjo būti pašalinta, kol vyko bylos nagrinėjimas, tačiau tai nepaneigia realaus paslaugų suteikimo fakto. Pažymi, jog ir pačios atsakovės pateikti įrodymai (pvz., UAB „Delfi“, J. leidyklos-spaustuvės, UAB „Radijo stotis „Laluna“, UAB „Reklamos sprendimai“ sąskaitos) patvirtina aplinkybę, jog ieškovė teikė atsakovei paslaugas pagal Sutartį realiai, taip pat atsakovės veiksmai iš dalies atsiskaičius su ieškove, nutraukiant Sutartį, taip pat Sutarties perrašymas pasikeitus direktoriaus parašui, liudytojų parodymai patvirtina Sutarties vykdymą.

16. Teigia, jog byloje nėra pateikta įrodymų, galinčių patvirtinti, jog nors vieną iš ieškovės nurodytų akcijų, renginių sumanė, organizavo kitas asmuo, atsakovės darbuotojas. Pažymi, jog susirašinėjimas su atsakovės darbuotojais tik patvirtina, kad atsakovė per savo darbuotojus pavesdavo ieškovei vykdyti iš esmės visus Sutarties galiojimo metu iškilusius organizacinius rinkodaros, klausimus.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog teismo sprendimas yra motyvuotas, išvados ir argumentai yra logiški, tarpusavyje susiję, faktinės aplinkybės įvertintos tinkamai, bylos esmė atskleista, teismo sprendimas pagrįstas teisės aktais ir bylos medžiaga. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių taisyklių, išaiškino šalims jų teises ir pareigas, ieškovė nesinaudojo nušalinimo teise. Argumentuoja, jog šalys turi pareigą rodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, tačiau ieškovė šios pareigos neįvykdė, prašymų dėl įrodymų išreikalavimo ar galimybės pateikti įrodymus, kurių negali gauti, užtikrinimo, apklausti liudytojus neteikė, apsiribojo tik savo paaiškinimais ir samprotavimais. Tuo tarpu, tai, kad atsakovė aktyviai įgyvendino savo procesines teises ir teismas tenkino pateiktus prašymus, savaime nereiškia, jog teismas suteikė prioritetą atsakovės pozicijai ar įrodymus vertino šališkai. Argumentuoja, jog teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nenukrypdamas nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos, padarė pagrįstą išvadą, kad Sutartis sudaryta tik tam, kad ieškovė UAB „Oltima“ gautų iš kitos šalies (atsakovės VŠĮ „Neptūno krepšinio klubas“) pinigines lėšas, dėl to ginčo Sutartis pagrįstai pripažinta negaliojančia kaip tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis).

18. Atsakovė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalims jų įrodinėjimo pareigą, t. y. pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka atsakovei VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – ieškovei.

19. Dėl ieškovės argumentų, kad teismas rėmėsi išimtinai tik interneto puslapio Creditinfo duomenimis, pažymi, kad ir kiti bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė atsakovei neteikė ir negalėjo teikti paslaugų, nes neturėjo pajėgumų. Viešais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė ginčo laikotarpiu – nuo 2015-01-11 – turėjo tik vieną darbuotoją – vadovą (V. U.), o nuo 2015-10-28 – du darbuotojus (V. U. ir M. K.), kurie dirbo apytiksliai tik po 0,125 etato, t. y. po 5 valandas per savaitę, o laikotarpiu nuo 2015-05-25 iki 2015-10-27 UAB „Oltima“ iš viso nedirbo nė vienas darbuotojas, nes V. U. buvo nedarbingas. Atsakovės teigimu, šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė teiginiai, jog UAB „Oltima“ teikė paslaugas krepšinio klubui, neatitinka tikrovės, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, taip pat ir šiuo laikotarpiu išrašytos sąskaitos yra fiktyvios. Pažymi, jog kaip liudytojai apklausti V. U. ir M. K. patvirtino, jog krepšinio klube ginčo laikotarpiu buvo savanoriai, V. U. – savanorių kuratorius, ir nėra jokių duomenų apie tai, kad savanorių atlikti aktyvūs veiksmai, pvz., rengiantis krepšinio varžyboms, organizuojant jų vedimą, derinant įvairius krepšinio klubo veiklos klausimus ir kt., yra būtent UAB „Oltima“, kaip juridinio asmens, teikiamos atlygintinos paslaugos, už kurias atsakovė turėtų sumokėti atlygį. Pirmosios instancijos teismo siūlymu ieškovės pateikta 2017-10-11 ataskaita ir joje nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais kitais įrodymais, nuorodos į elektronines vaizdo platformas patvirtina, jog vaizdo įrašus rengė ir redagavo visai kiti asmenys, o klubo valdyba nežinojo apie UAB „Oltima“ ir jos neva teikiamas paslaugas bei klubo prisiimtus įsipareigojimus sumokėti UAB „Oltima“ pagal jos išrašytas sąskaitas, kaip liudytojas apklaustas tuometis atsakovės vadovas O. K. taip pat patvirtino, jog nei klubo administracijai, nei valdybai neteikė informacijos apie sudarytą sutartį. Pažymi, jog ieškovės pateiktas susirašinėjimas yra mažos apimties, organizacinio pobūdžio, nepatvirtina konkrečių paslaugų suteikimo, taip pat kad paslaugos buvo teikiamos nuolat visą sutarties galiojimo laikotarpį, susidaro įspūdis, kad V. U. rašė kaip klubo darbuotojas, nors tokio statuso neturėjo, todėl teismas pagrįstai nusprendė, jog tokie veiksmai buvo atlikti kaip savanorio, kuris iš esmės turėjo privilegijuotą (lyginant su kitais savanoriais) padėtį, tačiau tai neleidžia spręsti, jog tokius veiksmus jis atliko kaip UAB „Oltima“ vadovas. Teigia, jog O. K. ir V. U. buvo susiję asmenys, o valdybai nustačius prastą finansinės veiklos valdymą, nuslėptus sandorius, buvo nustatyti vadovo kompetencijos ribojimai ir pareiga teikti ataskaitas, tačiau nė vienoje nėra duomenų apie Sutartį su UAB „Oltima“ ir tuo susijusius finansinius įsipareigojimus.

Atsiliepimas

20. Atsakovė nurodo, jog ginčo sutartyje nurodytos abstrakčios užduotys, neaišku, kiek ir kokių paslaugų bus perkama ir kokios paslaugos turi būti suteiktos, neaptarti konkrečių paslaugų įkainiai, paslaugų teikėjo sugaišto laiko vertinimas (valandinis įkainis), kainodara pagal darbo sudėtingumą, todėl, atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijama sutartis yra negaliojanti CK 1.86 straipsnio pagrindu. Pažymi, jog ginčijamu sandoriu atsakovė negavo jokios ekonominės naudos ir konkrečių paslaugų, buvo nenaudinga atsakovei, o byloje yra duomenų, jog ginčo laikotarpiu klubo finansinė padėtis buvo sudėtinga, klubas neturėjo pakankamai resursų atlyginimams mokėti, turėjo įsiskolinimų kreditoriams, todėl tokio pobūdžio sandoris nepagrįstas nei realiomis atsakovės galimybėmis, nei tokių paslaugų poreikiu, ypač vertinant tai, kad klubas turėjo savo darbuotojų ir naudojosi savanorių pagalba. Tokios veiklos gairės buvo nurodytos ir valdybai parengtame 2015–2018 metų viešosios įstaigos veiklos plane, kuriame nėra jokių nuorodų apie poreikį samdyti paslaugų teikėją.

21. Argumentuoja, jog ieškovė jokių paslaugų atsakovei neteikė, abi šalys sandorį sudarė tik dėl akių, todėl pinigų sumokėjimas už nesuteiktas paslaugas, kurias nei teikti, nei jų teikimo reikalauti ir nebuvo ketinama, negali būti pripažįstamas sandorio įvykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

24. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Oltima“ ir VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ sudaryta 2015-01-11 Reklamos, tarpininkavimo, renginių organizavimo, profesionalių sporto vadybos konsultacijų, atstovavimo ir paslaugų sutartis (toliau – Sutartis) pripažinta negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė argumentuoja, jog sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas, formalus, neobjektyvus, priimtas neįsigilinus į faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, su apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, jog apeliacinė instancija skirta pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, o ne nagrinėti ginčą visa apimtimi iš naujo, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015, 2019-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019). Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Atsakovei priešieškiniu prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodymų vertinimo yra išplėtota ir nuosekli, pagal ją įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas).

27. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018-09-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2019-06-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

28. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant klausimą, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju, kai nė viena šalis jokių teisių ir pareigų pagal sandorį neįgyja, o išorinė sandorio forma panaudojama tik tam, kad viena šalis iš kitos gautų lėšas, nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo įvykdytas. Todėl, pavyzdžiui, nustačius, kad viena atlygintinų paslaugų sutarties šalis – paslaugos teikėjas – jokių paslaugų neteikė, abi šalys sandorį sudarė tik dėl akių, todėl pinigų už nesuteiktas paslaugas išmokėjimas, kurias nei teikti, nei jų teikimo reikalauti ir nebuvo ketinama, negali būti pripažįstamas sandorio įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamos Sutarties turinį, būtent aiškinosi ir tyrė, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, taip pat ir tikrąją sudaryto sandorio šalių valią ir, priešingai nei teigia apeliantė, nustatė ir konstatavo, kad Sutartis sudaryta tik tam, kad viena šalis – UAB „Oltima“– gautų iš kitos šalies – atsakovės VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ – pinigus. Tokia apylinkės teismo išvada yra pagrįsta, o vien aplinkybė, kad Sutarties turinys formaliai atitiko CK 6.716 straipsnio 1 dalies ir 6.720 straipsnio 3 dalies nuostatas, pati savaime nepaneigia teismo išvadų. Paprastai tariant, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), būtent slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 2017-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).

30. Ginčijamos Sutarties 1.1 punkte nurodytas jos objektas, t. y. Sutartimi Bendrovė (UAB „Oltima“) įsipareigojo teikti Užsakovui (VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“) reklamos, tarpininkavimo, renginių organizavimo, profesionalios sporto vadybos ir rinkodaros konsultacijų ir kitas paslaugas, atstovauti Užsakovui ir jo prekės ženklui, kurti pardavimų ir plėtros strategijas bei įgyvendinti iškeltus uždavinius. Ginčijamos Sutarties 2.2. punkte išvardytos ketinamų teikti konsultavimo paslaugų rūšys, tačiau nėra aptarta, kokia yra ar kokiu būdu nustatoma atskirų paslaugų rūšių kaina, reguliarumas, nenumatytas suteiktų paslaugų kiekį ir kokybę patvirtinančių faktų fiksavimo būtinumas ir būdai. Sutartyje įvardyta visų paslaugų kaina – 65 800 Eur, ir tai, kad mokėjimai atliekami avansu dalimis Sutarties 3.1 punkte numatytais terminais, t. y. 20 000 Eur avansu sumokama iki 2015-09-30, 25 800 Eur iki 2016-09-30, 20 000 Eur iki 2017-03-30. Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad PVM sąskaitas faktūras ieškovė pateikia už atliktas paslaugas atitinkamai iki 2015-09-30, iki 2017-01-30 ir iki 2017-09-30 (e. bylos t. 1, b. l. 8–10). Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, Sutartyje įtvirtinta akivaizdi šalių teisių ir pareigų disproporcija, sutartyje nenurodyta, kad mokėjimai priklausytų nuo konkrečių ieškovės atliktų darbų ar suteiktų paslaugų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad aptariamos Sutarties nutraukimo sutartyje, sudarytoje 2016-09-30, kuri iš esmės yra skolos suderinimo aktas, nurodyta, jog Bendrovė (UAB „Oltima“) užsakovei teikė paslaugas 20 mėnesių ir 19 dienų (2.1 punktas), visa 30 mėnesių trukmės Sutarties kaina buvo 65 800 Eur ir PVM (2.2 punktas), todėl skaičiuojant proporcingai per 20 mėnesių ir 19 dienų UAB „Oltima“ paslaugų suteikė už 52 748 Eur ir PVM (2.3 punktas) (e. bylos t. 1, b. l. 23–24). Taigi iš nutraukimo sutarties taip pat akivaizdu, jog atsakovės įsiskolinimas nurodytas ne už konkrečias faktiškai suteiktas realias paslaugas, kaip nurodo apeliantė, bet apskaičiuotas proporcingai už sutarties galiojimo terminą.

31. Apeliantei argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas paslaugų pagal Sutartį realų teikimą bei ieškovės teisę ir galimybes teikti Sutartyje nurodytas paslaugas, vadovavosi išimtinai tik interneto puslapio Creditinfo informacija, pagal kurią pagrindinė ieškovės veikla yra automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (e. bylos t. 2, b. l. 133–138), pažymėtina, kad apeliantė darydama nuorodą į savo įstatus, nekonkretizuoja ir nenurodo savo vykdomos veiklos, kuri įstatuose taip pat konkrečiai nenurodyta, ir neteikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų; priešingai, nurodo, jog pagal įstatus galima bet kokia veikla, kurios tikslas – pelno gavimas, t. y. prekyba, paslaugos, gamyba (e. bylos t. 3, b. l. 11–13). Taigi apeliantė, abstrakčiai nurodydama, kad gali verstis bet kokia veikla, neįvardijo savo vykdomos konkrečios veiklos. Be to, apeliantė neturi savo interneto svetainės, o socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje nurodyta: „viskas, kas susiję su automobiliu“ (https://lt-lt.facebook.com/uab.oltima.9). Tokia pati informacija apie įmonės veiklą nurodyta ir kitoje viešoje informacijoje internete (https://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_oltima/juridinis-asmuo/; https://www.118.lt/imones/oltima-uab/8185603; https://imoniuinformacija.lt/imone/oltima-uab/ ir pan.).

32. Apeliantei argumentuojant, kad paslaugas pagal Sutartį teikė per savo atstovą V. U., pažymėtina, jog byloje ginčas kilo ne dėl šio asmens, bet UAB „Oltima“ teiktų paslaugų realumo. Atsakovė nurodė ir bylos duomenys patvirtina, kad ji pirko paslaugas iš V. U., kaip fizinio asmens, užsiimančio individualia veikla, su juo 2014-07-30 sudaryta paslaugų teikimo sutartis (renginio programos (organizatoriaus) vedėjo paslaugos (diskotekos vedėjo paslaugos), kurios galiojimas nuo 2014-08-01 iki 2015-06-30 (e. bylos t. 6, b. l. 136–137, e. bylos t. 2, b. l. 8). Ši aplinkybė nurodyta ir laikotarpio nuo 2014-08-29 iki 2015-01-29 pirkimų operacijų suvestinėje (e. bylos t. 6, b. l. 167) bei 2016-10-10 elektroniniame laiške, iš kurio matyti, kad V. U. už diskotekos vedėjo paslaugas per visą laikotarpį sumokėta 23 812,67 Eur (e. bylos t. 6, b. l. 141). Tuo tarpu, ieškovei apeliuojant į V. U. elektroninio susirašinėjimo turinį, kuriame atsispindi renginių organizavimas ir kita jo vykdyta veikla, pažymėtina, jog visus elektroninius laiškus V. U. pasirašydavo kaip krepšinio klubo „Neptūnas“ projektų ir vystymo vadovas (e. bylos t. 3, b. l. 15–32, 39–67, 95–113, 119–133, 137, 144–156, 158–173) ir nė viename byloje esančiame rašytiniame įrodyme nėra nurodyta, kad paslaugas teikia UAB „Oltima“, kad V. U. veikia kaip UAB „Oltima“ atstovas pagal Sutartį ir pan. Priešingai, iš elektroninių laiškų matyti, jog V. U. pasirašydavo kaip krepšinio klubo „Neptūnas“ projektų ir vystymo vadovas tiek galiojant aptariamai Sutarčiai, tiek po susitarimo dėl jos nutraukimo, kai su V. U. atsakovė sudarė darbo sutartį ir priėmė jį būtent į šias pareigas (e. bylos t. 3, b. l. 33–35) ir V. U. visą laiką naudojo tą patį krepšinio klubo elektroninio pašto adresą. Taigi nagrinėjamu atveju krepšinio klubo elektroninio pašto adreso naudojimas neįrodo apeliantės nurodytų aplinkybių, jog būtent ji teikė paslaugas ir vykdė Sutartį. Be to, nustatyta, kad V. U. buvo krepšinio klubo savanoris ir savanorių koordinatorius, taip pat vykdęs analogiškas funkcijas. Krepšinio klubo direktoriaus 2016-05-09 rašte antstolei taip pat nurodyta tik tai, kad V. U. yra savanoris bei savanorių komandos kuratorius (e. bylos t. 6, b. l. 50). Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, tuo pačiu metu V. U. buvo ir krepšinio klubo savanoris, ir teikė paslaugas klubui pagal verslo liudijimą (iki 2015-06-30), ir buvo UAB „Oltima“ direktorius (nuo 2013-10-08). Tai nurodyta ir krepšinio klubo 2016-06-02 atsakyme Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Klaipėdos valdybai (e. bylos t. 6, b. l. 41), o nuo 2016-09-30 V. U. darbo sutartimi priimtas į krepšinio klubo projektų ir vystymo vadovo pareigas. Pažymėtina, jog ir teismo posėdžiuose kaip liudytojai apklausti krepšinio klubo darbuotojai parodė, kad V. U. pažinojo tik kaip savanorį, bet ne UAB „Oltima“ atstovą ar darbuotoją.

33. Apeliantei argumentuojant Sutarties 2.1.2 punkte įtvirtinta nuostata dėl konfidencialumo ir neviešinimo, t. y. pagal šią Sutarties nuostatą visos sukurtos priemonės ir suteiktos paslaugos viešojoje erdvėje pristatomos kaip krepšinio klubo sukurtos priemonės ir atlikti veiksmai, pažymėtina, jog toje pačioje Sutarties nuostatoje nurodyta, kad šia Sutartimi visų suteiktų paslaugų autorių teisės lieka UAB „Oltima“. Tačiau ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, t. y. darbo dokumento, projekto, juodraščio, parengiamųjų ar kitų dokumentų, iš kurio būtų matyti, kad UAB „Oltima“ būtų teikusi paslaugas ar atlikusi kokius nors veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmonė, realiai atlikusi kokius nors darbus, teikusi Sutartyje nurodytas reklamos, organizavimo, tarpininkavimo, vadybos, rinkodaros konsultacijų ir pan. paslaugas, turėjo išsaugoti parengiamuosius dokumentus, eskizus, juodraščius, projektus, brėžinius, maketus ir kt. Taip pat jokiais įrodymais nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad UAB „Delfi“, UAB „Glasvega“, UAB „Diena Media News“, S. J. spaustuvės, UAB „Radijo stotis „Laluna“ ir kt. išrašytos sąskaitos yra už paslaugas, kurias derino ir kuravo būtent ieškovė UAB „Oltima“ (e. bylos t. 2, b. l. 37–41, 45–46, 49, 66).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo ieškovės pateiktos 2017-10-11 ataskaitos vertinimui (e. bylos t. 3, b. l. 79–86). Papildomai pažymėtina, jog ataskaitoje nurodyti galbūt V. U. atlikti darbai, sumanymai ir pan., tačiau taip pat nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad tai yra UAB „Oltima“ autoriaus teisių objektai, nors tokių įrodymų turėtų būti atsižvelgiant į anksčiau aptartą Sutarties 2.1.2 punktą.

35. Nors susitarime dėl Sutarties nutraukimo ieškovė nurodė, kad jai priklauso 7 500 Eur ir PVM premija, iš Sutarties 3.4, 3.5, 3.6 punktų matyti, kad premijos ieškovei priklauso, jeigu daugiau kaip 20 proc. padidėja atsakovės renginių lankomumas lyginant su 2013–2014 metų sezono lankomumu, jeigu padidėja bilietų pardavimo apyvarta, lyginant su 2013–2014 metų sezono apyvarta, ir pasiekia 200 000 Eur per einamąjį sezoną, jeigu klubas iškovoja prizinę vietą Nacionaliniame ar tarptautiniame čempionate ar turnyre. Ieškovė susitarime dėl nutraukimo nurodydama, kad jai priklauso premija ir reikalaudama ją priteisti, jokių įrodymų, kuriais grindžia teisę į premiją, nepateikė, jokios atliktos analizės, tyrimų ar kitų duomenų apie renginių lankomumą ir bilietų pardavimo apyvartą iki Sutarties sudarymo ir po jos sudarymo taip pat nepateikė.

36. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, bylos duomenys patvirtina, kad krepšinio klubo finansinė situacija 2015 m. buvo sudėtinga, jis turėjo daug įsiskolinimų ir nuostolių, nemokėjo darbo užmokesčio, todėl papildomi finansiniai įsipareigojimai ginčijama Sutartimi nebuvo racionalus elgesys (e. bylos t. 1, b. l. 14–16, 17–18, t. 2, b. l. 111–122, t. 4, b. l. 95–96). Pažymėtina, kad dėl VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ veiklos vyksta ikiteisminis tyrimas, kuris atliekamas ir dėl ginčijamos šioje byloje 2015-01-11 Sutarties su UAB „Oltima“ dėl šios sutarties pagrindu sudarytų sandorių ir galimo didelės vertės turto iššvaistymo (e. bylos t. 3, t. 3, b. l. 178, 197, 199). Ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad krepšinio klubo valdyba apie Sutartį su UAB „Oltima“ šios įmonės teikiamas paslaugas, Sutarties nutraukimą, įsipareigojimus nežinojo, su valdyba ši Sutartis nebuvo derinta ir aptarta, nenurodyta ir klubo direktoriaus ataskaitose valdybai (e. bylos t. 6, b. l. 43). Krepšinio klubo 2016-01-01–2016-09-30 laikotarpio ataskaitose taip pat nėra jokių duomenų apie mokėjimus ar įsiskolinimus UAB „Oltima“ (e. bylos t. 6, b. l. 29–37). Krepšinio klubo valdybos 2016-09-20 posėdyje aptarta klubo finansinė situacija ir pabrėžta būtinybė mažinti klubo finansinius įsipareigojimus (darbotvarkės 3 klausimas), o valdybos 2016-10-11 posėdžio metu (darbotvarkės 3 klausimas) direktorius O. K. įpareigotas iki 2016-10-24 pateikti valdybai detalią informaciją apie sutartis, sudarytas su individualią veiklą vykdančiais asmenimis, autorių, paslaugų ir kitas panašaus pobūdžio sutartis (e. bylos t. 6, b. l. 44–47, 48–49). Taigi akivaizdu, kad valdybai apie sutartį su UAB „Oltima“ nebuvo žinoma ir Sutartis 2016-09-30 galbūt nutraukta neatsitiktinai, kaip ir nurodo atsakovė.

37. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė turėjo pajėgumų, t. y. savo darbuotojus, vykdžiusius iš esmės tapačias funkcijas, dėl kurių susitarta ginčijama Sutartimi. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog krepšinio klubo darbuotojai patys sudarydavo įvairias sutartis dėl reklamos, įvairių viešinimo paslaugų tiek iki Sutarties su ieškove, tiek ir po jos sudarymo (e. bylos t. 2, b. l. 7, 9–36, 42, 50–51, 54–73), todėl sutiktina su atsakove, jog krepšinio klubui nebuvo realaus poreikio pirkti paslaugas ir dubliuoti pačios atsakovės darbuotojų vykdomas funkcijas. Iš buvusio krepšinio klubo direktoriaus O. K. elektroninio susirašinėjimo su buvusiu valdybos pirmininku V. L. 2016 m. spalį turinio matyti, jog pats direktorius patvirtino, kad komunikaciją vykdo visai kitas asmuo, taip pat jam žinoma, kad valdyba nepritaria V. U. įdarbinimui ir V. L. elektroniniame laiške nurodyta, kad esant poreikiui rinkos kainomis galima pirkti paslaugas iš V. U. įmonės, tačiau jis neturi būti klubo darbuotojas (e. bylos t. 6, b. l. 26). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju V. U. įmonė suprantama kaip jo vykdyta individuali veikla, o ne UAB „Oltima“, kuri negali būti tapatinama su V. U. įmone.

38. Sutiktina su atsakovės argumentais dėl abejotinų UAB „Oltima“ pajėgumų vykdyti Sutartį. Viešais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015-01-11, turėjo tik vieną darbuotoją – vadovą V. U., kuris laikotarpiu nuo 2015-05-25 iki 2015-10-27 buvo laikinai nedarbingas, o nuo 2015-10-28 – du darbuotojus (V. U. ir M. K.) (e. bylos t. 6, b. l. 191–197). Atsižvelgiant į viešai deklaruotas itin mažas šių asmenų draudžiamąsias pajamas pritartina atsakovės teiginiams, jog šie asmenys galėjo dirbti tik apie 5 valandas per savaitę ir vien ši aplinkybė suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad UAB „Oltima“ realių paslaugų neteikė. Be to, viešai nurodytu nedarbingumo laikotarpiu, kaip matyti iš anksčiau aptarto elektroninio susirašinėjimo medžiagos, V. U. aktyviai dalyvavo krepšinio klubo veikloje, o būdamas laikinai nedarbingas jis to daryti UAB „Oltima“ vardu negalėjo.

39. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad klubas UAB „Oltima“ laikotarpiu nuo 2015-10-31 iki 2016-03-21 sumokėjo iš viso 11 500 Eur (e. bylos t. 2, b. l. 124–132, t. 6, b. l. 38–39, 141), tačiau, pagal Juridinių asmenų registro duomenis, nuo 2014 metų UAB „Oltima“ neteikia Registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra duomenų, kad gautos lėšos panaudotos įmonės veiklai, o 2015-07-04 įmonė išregistruota iš PVM mokėtojų.

40. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad V. U. turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, kurių išieškojimas vykdomas priverstinai, nuo 2014 metų areštuotas jo turtas, o nuo 2015-06-29 areštuotas ir UAB „Oltima“ turtas (e. bylos t. 6, b. l. 9–18, 19–25). 2016-12-08 krepšinio klubo direktorius O. K. V. U. persiuntė antstolės padėjėjos elektroninį laišką apie tai, kad klubas nevykdo antstolio įpareigojimo išskaičiuoti ir pervesti dalį V. U. darbo užmokesčio, derino su juo atsakymą antstolei ir tarpusavyje derino veiksmus, kad išieškojimas nevyktų, t. y. O. K. klausia: „ką darom? Gal tave atleisti ir pasirašyti tą sutartį?“ (e. bylos t. 6, b. l. 142). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, „ta sutartis“ šio susirašinėjimo ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, daugiau tikėtina, galėtų būti analogiška ginčijamai, sudarytai su UAB „Oltima“ ar kitu juridiniu asmeniu, sudarant sąlygas V. U. gauti pajamas, bet ne darbo užmokestį, iš kurio būtų galimas išieškojimas. Lygiai taip pat V. U. surašytas tekstas, kad jis yra tik savanoris ir pajamų iš krepšinio klubo negauna, išsiųstas išieškojimą vykdančiai antstolei kaip krepšinio klubo direktoriaus 2016-05-09 atsakymas (e. bylos t. 6, b. l. 50, 42).

41. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad 2015-01-15 UAB „Oltima“ ir VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ sudaryta Reklamos, tarpininkavimo, renginių organizavimo, profesionalių sporto vadybos konsultacijų, atstovavimo ir kitų paslaugų sutartis yra tariamas sandoris, todėl negalioja nuo sudarymo momento, ir pagrįstai taikė restituciją – atsakovei iš ieškovės priteisė 11 500 Eur. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų apeliantė, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, taip pat procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą. Apeliacinis skundas atmestas, todėl apeliantei nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

44. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte įtvirtinto dydžio ir priteistinos atsakovei iš ieškovės.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Oltima“ 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atsakovei VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAušra Maškevičienė