Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Šalių atstovų paaiškinimais byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir

atsakovė 2015 m. sausio 11 d. sudarė reklamos, tarpininkavimo, renginių organizavimo, profesionalių sporto vadybos konsultacijų, atstovavimo ir kitų paslaugų sutartį. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo teikti Užsakovui reklamos, tarpininkavimo, renginių organizavimo, profesionalių sporto vadybos ir marketingo konsultacijų ir kitas paslaugas, taip pat atstovauti užsakovą ir jo prekės ženklą, kurti pardavimų ir plėtros strategijas bei įgyvendinti iškeltus uždavinius, o užsakovas įsipareigojo priimti ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas su ieškovu ( e.b. Tomas I / puslapis 8-10). 2015 m. birželio 11 d. ieškovas ir atsakovas perrašė sutartį dėl pasikeitusio Ieškovo direktoriaus parašo (e.b. Tomas I / puslapis 20-22). 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovas ir atsakovas sudarė reklamos, tarpininkavimo, renginių organizavimo, profesionalių sporto valdybos konsultacijų, atstovavimo ir kitų paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo sutartį (toliau – Nutraukimo sutartis) (e.b. Tomas I / puslapis 23-24). Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas teigė, jog savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir laiku, tačiau atsakovė padengė tik dalį savo skolinių įsipareigojimų – šiai dienai yra skolinga ieškovei 41 248,00 Eur sumą, dėl kurios mokėjimo dalimis šalys susitarė Nutraukimo sutartyje.

5. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmiausiai tikslinga pasisakyti dėl atsakovės

priešieškinio argumentų, susijusių su CK 1.86 straipsniu taikymu, nes nustačius tokį sandorį taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, ir atitinkamai negali būti tenkintas ieškinys.

6. Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris,

sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; kt.). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.

7. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių

taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Mažoji svajonė“ v. BUAB „Svajonių pilis“, bylos Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006).

8. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio

fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K. ir kt. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-339/2012; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus.

9. Nagrinėjamoje byloje atsakovė prašė pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovės

ankstesnio vadovo 2015 m. sausio11 d. sudarytą reklamos, tarpininkavimo, renginių organizavimo, profesionalių sporto vadybos konsultacijų, atstovavimo ir kitų paslaugų sutartį. Šalys, sudarydamos tokią sutartį, turėjo siekti sukurti viena kitai tam tikras CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises ir pareigas. Kadangi tokia sutartimi teikiamos nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, teisiniams santykiams reglamentuoti itin svarbus paslaugų sutarties rūšių, kainos už atliktas paslaugas pagal kiekvieną paslaugų rūšį, paslaugų kiekio ir kokybės kontrolės mechanizmo ir kitų sąlygų aptarimas.

10. Nustatyta, kad ginčijamoje Sutartyje 2.2. punkte išvardintos ketinamų teikti konsultavimo

paslaugų rūšys, tačiau nėra aptarta, kokia yra ar kokiu būdu bus nustatoma atskirų teikiamų paslaugų rūšių kaina, reguliarumas, nenumatyta suteiktų paslaugų kiekį ir kokybę patvirtinančių faktų užfiksavimo būtinumas ir būdai. Sutartyje numatoma, jog visų paslaugų kaina yra 65800 Eur., ir mokėjimai atliekami dalimis. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad mokėjimai atliekami avansu: 20 000 Eur iki 2015-09-30 d.; 25800 Eur iki 2016-09-30 d; 20 000 Eur iki 2017-03-30 d. Sutarties 3.2 p. nustatyta, kad PVM sąskaitas-faktūras ieškovė pateikia už atliktas paslaugas: 20 000 Eur iki 2015-09-30 d.; 25800 Eur iki 2017-01-30; 20 000 Eur iki 2017-09-30 d. Tačiau iš sutarties nematyti, kad šie mokėjimai būtų priklausomi nuo kokių nors ieškovo atliktų darbų. Sutarties 2.1.3. numatyta, kad bendrovė (ieškovė) įsipareigoja pateikti užsakovui pareikalavus ataskaitą apie įvykdytas paslaugas, t.y. nuotraukas ir video medžiagą, straipsnius, pasiektus pardavimo ir renginių lankomumo rezultatus, sportinius pasiekiamus, rengtas socialines akcijas, derybų ir tarpininkavimo rezultatus ir kt. Tačiau nustatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas jokios atskaitos nepareikalavo ir atitinkamai ieškovė jokios ataskaitos nepateikė.

11. Taigi, Sutartyje įtvirtinta akivaizdi šalių teisių ir pareigų disproporcija, paslaugų kainos

ir jų suteikimo fakto kontrolės būdų nenumatymas patvirtina, jog sutartimi nebuvo siekiama realių civilinių paslaugų teikimo santykių sukūrimo, kai atsakovui būtų teikiamos pagal jo veiklos sritį reikalingos tam tikrų rūšių paslaugos, o ieškovas už tai gautų šalių sutartą kainą bei atsiskaitytų už paslaugų kiekį ir kokybę.

12. Tik jau ginčui esant teisme, ir teismui pasiūlius, ieškovė 2017-10-12 d. pateikė ataskaitą.

Tačiau teismo nuomonė pateikta ataskaita yra formali ir vertintina itin kritiškai, antai ieškovė nurodė, kad sugalvojo akciją, kad kol „Neptūnas“ neįmeta pirmų taškų per namų rungtynes, visi arenoje esantys žmonės stovi. Visų pirma nėra niekur užfiksuota, kad šią tradicija sugalvojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nėra aišku, kaip ją įvertinti materialine prasme. Ieškovė taip pat nurodo, kad bilietų pardavimo akcijos ir sezono šūkiai, įvairus pristatymo klipai (pvz., klipai, kurie buvo pripažinti, kaip ikvėpę komandą ir sirgalius per svarbiausias atkrintamųjų kovas, juos įvertino visa Lietuvos krepšinio ir sporto bendruomenė), visos socialinės akcijos, daugybė įdomių idėjų (pvz,. J. G. pasipiršimas „Švyturio arenoje“, kuris nuskambėjo visoje Europoje ir tai įvyko Lietuvoje pirmą kartą. Teismas pažymi, kad pasipiršimas viešojoje vietoje nėra jokia nauja idėja be to tai buvo ir yra atliekama tame tarpe ir Lietuvoje ir iki J. G. pasipiršimo. Ieškovės atskaitoje daugelis nuorodų į internetinius puslapius nurodoma kaip klaidingus ir kad toks puslapis nerastas. Per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovė nepateikė šių paslaugų atlikimo trukmę, kokybę pagrindžiančių duomenų, tokių duomenų neužfiksuota atsakovės dokumentuose. Nors ieškovė kaip mokesčių mokėtoja, įsigydama tam tikras paslaugas, privalėjo turėti dokumentus, patvirtinančius įsigytų paslaugų tikslingumą bei realumą. Taigi ieškovės atsakovei pateiktos sąskaitos faktūros (avansinės) surašytos fiktyviai, siekiant pateisinti lėšų ieškovei išmokėjimą. Nustatyta, kad atsakovės veikla yra nuostolinga, tai patvirtina, kad ieškovė neatliko jokių paslaugų, lėšų išmokėjimas už nesuteiktas paslaugas, lėmė nuostolių atsiradimą. Paslaugų rinkos kaina ekonomiškai nepagrįsta, nepagrįstas ir įsigytų paslaugų tikslingumas, reikalingumas ir realumas (e.b. Tomas II / puslapis 105).

13. Nepateikta jokių duomenų, kad ieškovė konsultavo atsakovą sporto marketingo, sporto

vadybos ir jaunųjų sportininkų pritraukimo srityse (nepateikta jokių duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias paslaugas atliko ir duomenų, ar turi kompetenciją teikti nurodytas paslaugas); sukūrė efektyvias, įdomias ir nestandartines reklamos ir ženklų matomumo galimybes atsakovo partneriams, investuotojams ir rėmėjams (reklaminiai ženklai sukurti iki ginčijamos sutarties sudarymo, juos užsakinėjo atsakovė); organizavo ir koordinavo atsakovės renginius, varžybas, socialines akcijas ir kito panašaus pobūdžio aktyvacijos; tarpininkavo ieškant geriausių užsakovo darbuotojų (sportininkų) apgyvendinimo, transporto ir kitų reikalingų paslaugų srityse.

14. Be to nustatyta, kad ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės neturėjo galimybės vykdyti bei

įvykdyti 2015-01-11 sudarytoje sutartyje nurodytų paslaugų, kadangi į atsakovės renginius bei sporto varžybas bilietų pardavimą nuo 2012 m. rugsėjo mėn. organizuoja bei pardavinėja UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali planuoti, kontroliuoti, didinti ir organizuoti bilietų pardavimus į visus atsakovės renginius.

15. Teismas pažymi, kad atsakovė pati turėjo organizacinę struktūrą ir galimybes siekti

įstatuose nurodytų tikslų, t.y. turėjo vadovą. vadovą, komercijos vadovą, marketingo vadovą, viešųjų ryšių vadovą, vadybininką, administratorių, todėl nebuvo jokio pagrindo pirkti dubliuojančias paslaugos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad Viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbuotojai: nuo 2012-08-10 marketingo vadovės pareigose E. K.-K., nuo 2015-09-01 komunikacijos vadovo pareigose A. E., nuo 2014-11-04 administratorės pareigose E. S., nuo 2013-08-08 vadybininkės pareigose L. Ž., nuo 2013-05-21 komercijos vadovo pareigose M. S., kas patvirtina, kad įmonėje dirbo darbuotojai, kurie iš esmės atliko savo darbines funkcijas, pagal pareigų aprašymus (e.b. Tomas II / puslapis 13-85, 106-110).

16. Atsakovė taip pat pateikė informaciją, kad pagal CREDITinfo duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“

veikla, visai nėra susijusi su panašaus pobūdžio paslaugų teigimu, jos veikla, tai automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma. Pažymėtina ir tai, kad 2015-07-04 įmonė išregistruota iš PVM mokėtojų ( e.b. Tomas II / puslapis 133-136).

17. Taigi teismas konstatuoja, kad ginčijamo sandorio išorinė forma panaudota tik tam, kad

viena šalis - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu yra V.U., gautų iš kitos šalies - atsakovės lėšų, o tai leidžia sandorį pripažinti tariamu.

18. Taipogi atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016-09-30 nutraukus paslaugų sutartį su UAB

„(duomenys neskelbtini)“ su V. U. buvo sudaryta darbo sutartis, jis buvo priimtas dirbti projektų ir vystymo vadovo pareigoms, kas patvirtina, jog O. K. buvo susijęs su V. U.. Su L. B., kuris nuo 2015-02-04 įregistruotas JAR kaip vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, kuris buvo Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ savanoriu, t.y. savanorystės pagrindu padėjo klubui bei 2016-09-30 sudaryta darbo sutartis.

19. Byloje apklausti liudytojai L. Ž., V. R. patvirtino tik tai, kad

V. U. atliko paslaugas kaip krepšinio klubo savanoris, o ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Teismas kritiškai vertina liudytojo O. K. parodymus, dėl to, kad nustatyta, kad 2016 m. spalio 11 d. valdybos posėdyje (protokolo 5 p.) buvo nuspręsta dėl krepšinio klubo direktoriaus O. K. įgaliojimų sudarant sutartis klubo vardu. Tuometinis valdybos pirmininkas V. L. atkreipė dėmesį, kad valdyba apie klubo sandorius neretai sužino tik po jų sudarymo. Valdybos nariai pabrėžė, kad direktoriui reikia labiau derinti savo sprendimus dėl sandorių ir apie juos informuoti valdybą iš anksto. Tai galima daryti ir siunčiant informaciją valdybos nariams elektroniniu paštu. Valdyba, vadovaudamasi viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) įstatų 48.1 ir 48.2 punktais, nusprendė nustatyti, kad įstaigos direktorius turi teisę sudaryti sandorius įstaigos vardu be derinimo su valdyba, tik jei sandorių bendra vertė/kaina neviršija 2000 eurų per mėnesį. Įstaigos direktorius turi gauti išankstinį valdybos pritarimą sandoriams, kurių vertė/kaina yra 10000 eurų per metus. Užklausus tuometinio valdybos pirmininko apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdybos pirmininkas raštu informavo, kad apie šią įmonę nežinojo ir jokie sandoriai su juo nebuvo derinti. Be to, O. K. valdybai pateiktose finansinėse ataskaitose taip pat nėra jokių požymių, kurie leistų daryti išvadą.

20. Apibendrindama aptartus byloje įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovė įrodė, kad

pasirašant šalims ginčo sutartį nebuvo siekiama sukurti tarp šalių civilinius teisinius konsultavimo paslaugų teikimo santykius, taip pat kad ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nesuteikė atsakovei paslaugų. Tuo remiantis nėra pagrindo pripažinti, kad Sutartis šalims sukūrė tarpusavio civilines teises ir pareigas. Išorinė sandorio forma buvo panaudota tik tam, kad viena šalis (UAB „(duomenys neskelbtini)“) gautų iš kitos šalies (VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“) pinigines lėšas, dėl to Sutartis pripažintina negaliojančia kaip tariamas sandoris (CK 1.86 str.).

Dėl restitucijos taikymo

21. Ieškovas nurodė, kad pagal sutartį atsakovui nepagrįstai buvo išmokėta 11500,00 Eur

Pripažinus sandorį negaliojančiu taikytina restitucija (CK 1.82 str. 4 d., 1.86 str. 2 d., 1.80 str. 2 d.) ir nurodyta suma priteisiama atsakovui iš ieškovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad paslaugos pagal Sutartį realiai nebuvo suteiktos, taikytina vienašalė restitucija, priteisiant atsakovei už negautas paslaugas sumokėtą pinigų sumą (CK 6.145 str. 1 d.).

22. Kadangi nurodytais motyvais patenkintas atsakovės priešieškinys, atitinkamai atmestinas

ieškovės ieškinys.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šalai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos

turėtos bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas visiškai, o patikslintas priešieškinys patenkintas visiškai iš ieškovo atsakovei priteistinos 3508,31 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, Teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2015 m. sausio 15 d. atsakovo Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, ir ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Reklamos, tarpininkavimo, renginių organizavimo, profesionalių sporto vadybos konsultacijų, atstovavimo ir kitų paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją – priteisti atsakovei Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11500,00 Eur.

Priteisti atsakovei Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3508,31 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.