Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-172-569/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-02
Bylos Nr.: 2A-172-569/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03672-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Alma Jurgelienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Teisingi interjerai“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-172-569/2025 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03672-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.14 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Almos Jurgelienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisingi interjerai“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aksominės kopos „Nida“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisingi interjerai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aksominės kopos „Nida“ dėl skolos, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Teisingi interjerai“ ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovės UAB „Aksominės kopos „Nida“ 15785,52 Eur skolą, 6149,70 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018-08-01 šalys sudarė projektavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti interjero projektavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimu nusprendė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 20 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti; Ieškinį tenkinti iš dalies; Priteisti iš atsakovės UAB „Aksominės kopos „Nida“ 15 785,52 Eur skolos, 2841,39 Eur delspinigių, viso 18626,91 Eur, nuo šios sumos 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2334,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (209,95 Eur žyminio mokesčio ir 2125,00 Eur už advokato/advokato padėjėjos teisinę pagalbą) ieškovės UAB „Teisingi interjerai“ naudai; Likusią ieškinio dalį atmesti.

3. Teismas vertino, kad iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė pagal 2023-11-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė iš dalies, t. y. 2024-04-17 atliko mokėjimą 22 785,53 Eur sumai pagal sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-05-22 atliko mokėjimą 7 000,00 Eur sumai. Ieškovė nurodo, kad iš atsakovės 2024-04-17 sumokėtos 22 785,53 Eur sumos įskaitė 16 206,92 Eur sumą pagal 2023-11-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės atsakovė neginčijo.

4. Teismas konstatavo, kad ieškovė atsakovei suteikė interjero projektavimo paslaugas, tačiau atsakovė Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais su ieškove atsiskaitė tik iš dalies, liko nesumokėjusi 15 785,52 Eur ieškovui už suteiktas paslaugas, tai sudaro pagrindą atsakovę laikyti pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). Atsakovė tiek pateiktuose prieštaravimuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad neginčija 15 785,52 Eur skolos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad iš atsakovės ieškovei yra pagrindas priteisti 15 785,52 Eur už suteiktas paslaugas.

5. Teismas, atsižvelgęs į ginčo šalis siejusių teisinių santykių pobūdį, tai, jog atsakovė yra verslo subjektas, turinti patirties verslo bei derybų srityje, galinti numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, taip pat tai, kad nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė neturėjo galimybės derėtis dėl netesybų dydžio, teismas pripažino, jog šalių Sutartyje sulygto dydžio netesybos šiuo konkrečiu atveju nevertintinos kaip neprotingai didelės, todėl nėra pagrindo sumažinti šalių sutartines netesybas.

6. Teismas vertino, kad atsakovė yra iš dalies įvykdžiusi prievolę. Pagal ginčo 2023-11-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė ieškovei iš 46 314,44 Eur yra iš viso sumokėjusi 30 528,92 Eur, t. y. įvykdė 66 proc. prievolės ieškovei, liko nesumokėta suma – 15 785,52 Eur.

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nuo skolos sumokėjimo termino praleidimo (2023-11-27) iki 2024 m. gegužės pabaigos su ieškove bendravo ir bendradarbiavo, tarp šalių vyko derybos dėl skolos sumokėjimo ir taikos sutarties sudarymo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2023 m. gruodžio mėn. perėmė ieškovės mokestinę nepriemoką bei ieškovei pasiūlius ir sutikus, atsakovė 2024 m. balandžio - gegužės mėnesiais atliko du skolos mokėjimus ir tokiu būdu atsakovė ieškovei įvykdė 66 proc. prievolės, pripažino, jog remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, yra pagrindas delspinigius skaičiuoti nuo likusios 15 785,52 Eur nesumokėtos skolos sumos už laikotarpį nuo 2023-11-27 iki ieškinio teismui pateikimo dienos (už 180 dienų), tai sudaro 2 841,39 Eur (15785,52 Eur x 0,1 proc. x 180 d.), ir dėl to ieškovės prašoma priteisti 6 149,70 Eur delspinigių sumą sumažintina iki 2 841,39 Eur.

8. Teismas vertino, kad iš ieškovės pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad faktiškai ieškovė už advokato/advokato padėjėjos teisinę pagalbą yra sumokėjusi 2 767,88 Eur, t. y. teismui nepateikti duomenys, jog 1 452,00 Eur suma pagal PVM sąskaitą faktūrą būtų apmokėta. Be to, mokėjimo nurodymas patvirtina, jog ieškovė paduodant ieškinį sumokėjo 247,00 Eur žyminį mokestį. Teismas vertino, jog nagrinėjama byla nelaikytina sudėtinga; byloje nagrinėjami teisės klausimai, susiję su nacionalinės teisės aktų aiškinimu ir taikymu, esant išplėtotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai keliamais klausimais; teisės normos ir teismų praktika nuosekli bei aiški; ginčo suma nedidelė; atsakovė skolos neginčijo, prieštaravimus pareiškė dėl priteistos delspinigių sumos dydžio.

9. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktos atstovavimo išlaidų detalizacijos matyti, jog ieškovė prašo jam atlyginti už prašymo atidėti bylos nagrinėjimą parengimą. Bylos duomenimis, teismo posėdis buvo atidėtas dėl priežasčių, dėl kurių būtent ieškovės atstovas neturėjo galimybės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, todėl už tokio pobūdžio prašymo parengimą ieškovė neturėtų prašyti atlyginti išlaidas priešingos šalies. Taip pat akcentavo, jog ieškovės pateiktas atsiliepimas į prieštaravimus teisine prasme nėra sudėtingas ir nėra didelės apimties, prie atsiliepimo pateikta nedidelis skaičius priedų. Byloje vyko tik vienas teismo posėdis (2024-10-30), kurio trukmė 54.35 min., teismo posėdyje dalyvavo keli ieškovės atstovai – advokatas ir advokato padėjėja. Atsižvelgęs į tai, kad byla nėra sudėtinga, teismas vertino, jog nebuvo būtina teismo posėdyje dalyvauti keliems ieškovės atstovams. Pastebėjo, kad ieškovės atstovai teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu.

10. Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas vertino, kad ieškovės patirtos 4 219,88 Eur išlaidos už advokato/advokato padėjėjos teisinę pagalbą yra pernelyg didelės, todėl mažintinos iki 2 500,00 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Teisingi interjerai“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. galutinį sprendimą ir priteisti iš atsakovės UAB „Aksominės kopos „Nida“ 15 785,52 Eur skolos, 6 149,70 Eur delspinigių, viso 21 935,22 Eur, nuo šios sumos 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-06-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 713,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (247 Eur žyminio mokesčio ir 4 466,88 Eur už advokato/advokato padėjėjos teisinę pagalbą) ieškovės UAB „Teisingi interjerai“ naudai. Priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas netesybas mažino kitu įstatymo pagrindu - kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), tačiau taikydamas šią materialinės teisės normą padarė teisės taikymo klaidą.

11.2. Teismas, taikydamas šiame ginče CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normas privalėjo įvertinti, kad pati prievolė, už kurios nevykdymą prašoma priteisti netesybas, yra piniginė ir daloma, tai reiškia, kad delspinigiai pagal sutartį yra skaičiuojami nuo neįvykdytos prievolės dalies, tai reiškia, kad prašoma priteisti delspinigių suma automatiškai mažėja sulig tuo, kada ir kiek skolininkas iš dalies savo prievolę įvykdo. Netesybų suma nustatyta procentais skaičiuojant nuo įsiskolinimo sumos ir sulig kiekvienu atsakovės atliktu daliniu prievolės įvykdymu netesybos pačios automatiškai yra mažinamos, nes yra skaičiuojamos nuo neįvykdytos prievolės sumos.

11.3. Naujausioje LAT praktikoje nurodoma, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties (LAT 2024-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-7-50-313/2024). Naujausia kasacinio teismo praktika nebereikalauja, kad ieškovė turėtų būti patyrusi tas išlaidas de facto, užtenka įrodyti, kad egzistuoja susitarimas su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tą įrodo ieškovės advokato pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini).

11.4. Ieškovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis, net dalyvavus 2 teisininkams iš ieškovės pusės, sudaro daug mažiau nei suma, kuri galėtų būti priteista pagal Rekomendacijas. Akivaizdu, kad dėl bylos nesudėtingumo ir dėl kitų, pirmos instancijos teismo nurodytų argumentų, ieškovės prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidų, t. y. 4 466,88 Eur suma (su PVM), sudaro tik 34 procentus maksimaliai galimos priteisti sumos, kuri sudaro 13 148,25 Eur.

11.5. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje negali būti laikytinas nesusijusiu su byla.

11.6. Teismas neargumentuotai, be faktinio pagrindo ir taip mažas bylinėjimosi išlaidas sumažino, todėl netinkamai pritaikė procesines ir materialinės teisės normas, kas sudaro pagrindą keisti pirmos instancijos teismo sprendimą.

12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Aksominės kopos „Nida“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. galutinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 2841,39 Eur delspinigių, numatant, kad delspinigiai tari būti skaičiuojami nuo 2024 m. gegužės 15 d. ir sumažinti delspinigių dydį iki 6 proc. metinių palūkanų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas neteisingai įvertino delspinigių skaičiavimo pradžią. Kaip matyti iš į bylą pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo, šalys buvo susitarusios dėl skolos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo: t. y. buvo sutarta skolą sumokėti dviem dalimis iki 2024-04-17 ir iki 2024-05-15. Tokio susitarimo buvimą patvirtinto ir ieškovės vadovė teismo posėdžio žodinio nagrinėjimo metu. Pirmąją skolos dalį atsakovė sumokėjo ieškovei. Todėl antrosios skolos dalies, t. y. 15 785,52 Eur, mokėjimo terminas suėjo 2024 m. gegužės 15 d. ir būtent nuo šios datos turėtų būti skaičiuojami delspinigiai.

12.2. CK 6.210 straipsnio 2 d. numato 6 proc. metinių palūkanų dydį už praleistą įvykdyti piniginę prievolę. Tuo tarpu ieškovės reikalaujama priteisti delspinigių suma yra 36,5 proc. metinių palūkanų. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą.

12.3. 0,1 proc. delspinigių dydis, tai sudaro 36,5 proc. metinių palūkanų, yra akivaizdžiai neprotingas, prieštaraujantis sąžiningumo ir protingumo principams bei leidžiantis ieškovei nepagrįstai praturtėti. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė didžiąją dalį savo piniginės prievolės jau yra įvykdžiusi, likusi tik nedidelė dalis, kurios atsakovė negali sumokėti dėl to, kad susidūrė su finansiniais sunkumais ir neturi pakankamai lėšų.

12.4. Be to, teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, atsižvelgia į skolininko turtinę padėtį (tačiau sunki atsakovės turtinė padėtis neatleidžia atsakovės nuo prievolės vykdymo), skolininko elgesį ir kt. Kaip jau buvo nurodyta atsakovės pateiktuose prieštaravimuose, taip pat teismo posėdžio nagrinėjimo metu, atsakovė dėjo visas pastangas, kad jos prievolė būtų įvykdyta, nuolat dalimis mokėjo skolą, siūlė ieškovei kitus skolos dengimo variantus (pvz. sudaryti sutartį dėl PVM mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašė atidėti ir išdėstyti skolos mokėjimą ir pan.). Atsakovė neneigia savo piniginės prievolės, tačiau dėl užklupusių finansinių sunkumų, negali jos laiku įvykdyti. Todėl nepagrįstai didelių 0,1 proc. dydžio delspinigių priteisimas sukurtų nepriimtinų ar sunkių padarinių atsakovei ir dar labiau apsunkintų atsakovės finansinę padėtį.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Aksominės kopos „Nida“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip visiškai nepagrįstą; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 2841,39 Eur delspinigių pakeisti, numatant kad delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo 2024 m. gegužės 15 d. ir sumažinti delspinigių dydį iki 6 proc. metinių palūkanų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsižvelgiant į aplinkybes dėl atsakovės padaryto pažeidimo masto, sutarties įvykdymo termino praleidimo laiko, ieškovės patirtų nuostolių realumo, sutarties pažeidimo pasekmių, konstatuotina, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas sumažinti atsakovei pagal Sutartį priskaičiuotus delspinigius. Atsakovei priskaičiuotų delspinigių suma sudaro beveik pusę skolos sumos. Nurodyto dydžio netesybos, neatlieka kompensacinės funkcijos, pažeidžia sutarčių laisvės principą, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

13.2. Klaipėdos apylinkės teismas pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo bei taikymo praktikos, įtvirtinančios, kad netesybos atlieka kompensacinę funkciją, jos parenkamos, be kita ko, įvertinus realius šalies nuostolius, kad netesybų suma turi atitikti prievolės vertę, pažeidimo mastą, prievolės įvykdymą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013, kt.). Netesybų suma nustatyta neatsižvelgiant į esminį netesybų mažinimo kriterijų - jų santykį su nuostoliais. Priteista suma atlieka ne kompensacinę funkciją, o baudinę ir sudaro sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti. Be to, netesybų dydis nedera ir su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovė dėl atsiskaitymo vėlavimo nepatyrė finansinių nuostolių, kitokių nepatogumų ar suvaržymų. Netesybų dydis neatitinka pažeistos prievolės vertės, nes sudaro beveik pusę prievolės sumos.

Šalies argumentai

13.3. Ieškovės nurodyti argumentai dėl nuostolių patyrimo yra deklaratyvūs, hipotetiniai, nepagrįsti bylos duomenimis. Ieškovė nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti teiginius dėl nuostolių patyrimo, nenurodė reikšmingesnių nepatogumų, ekonominių, kitokių sunkumų, kuriuos ji patyrė dėl mokėjimo termino praleidimo. Taigi, ieškovė nėra įrodžiusi savo apskaičiuotų delspinigių pagrįstumo. Ieškovės apskaičiuotų delspinigių suma yra neproporcingai didelė ir sudaro beveik pusę skolos sumos. Toks netesybų dydis yra baudinio pobūdžio. Ieškovė ignoravo jai tenkančią naštą pagrįsti savo nurodomas aplinkybes dėl nuostolių patyrimo.

13.4. Ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis, nors ir neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, tačiau yra nepagrįstai didelis, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, kadangi: (1) ginčo sudėtingumas, įrodymų kiekis nereikalavo nei teismų praktikos analizės, nei kitų specialių žinių; (2) nagrinėjamoje byloje nesprendžiami nauji teisiniai klausimai; (3) ginčijama pinigų suma ir bylos apimtis nedidelė, reikalavimas grindžiamas viena PVM sąskaita faktūra; (4) procesinių dokumentų (ieškinio) apimtis nėra didelė; (5) kaip matyti iš ieškinio priedų, ieškovei neprireikė daug laiko išanalizuoti ir surinkti įrodymus šios bylos nagrinėjimui; 6) tai yra visiškai paprasta byla dėl skolos priteisimo, kuriai išnagrinėti tikrai nereikia skirti dviejų atstovų: advokato ir jo padėjėjo, juo labiau, kai teismo posėdžio metu dalyvavo ir pati ieškovės vadovė, kuri pasisakė bylos klausimais. Todėl tokiai nesudėtingai bylai skiriant atstovauti du atstovus ieškovė veikia visiškai nesąžiningai, siekdama nepagrįstai padidinti patirtas išlaidas ir taip pabloginti atsakovės padėtį.

13.5. Ieškovė, teikdama prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Atsakovės nuomone, ieškovės atstovas, teikdamas sąskaitą ieškovei tokioje byloje, kurioje tiek reikalavimo suma yra aiški, tiek procesinis dokumentas visiškai paprastas, pagrįstas vos keliais reikalavimą įrodančiais dokumentais, turėjo pagrįsti ir pateikti skaičiavimą, kodėl prašo tokio didelio užmokesčio už teisines paslaugas.

13.6. Ieškovės atstovai nesąžiningai elgiasi ir pateikdami apeliacinį skundą. Teikiant apeliacinį skundą ieškovės atstovams buvo žinoma, kad atsakovė jau yra pateikusi savo apeliacinį skundą ir visus savo argumentus ieškovės atstovai galėjo išdėstyti pateikdami savo atsiliepimą į jau pateiktą apeliacinį skundą, nes jokių naujų įrodymų ar reikalavimų ieškovė neteikia. Tačiau siekdami dirbtinai padidinti rengiamų dokumentų skaičių ir taip nepagrįstai padidinti savo gaunamą užmokestį, ieškovės atstovai pateikė savo apeliacinį skundą.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Teisingi interjerai“ prašo atsakovės UAB „Aksominės kopos „Nida“ 2024-12-17 apeliacinį skundą atmesti . Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Abi ginčo šalys - tiek ieškovė, tiek ir atsakovė, yra juridiniai asmenys, verslo subjektai, turintys patirties savo veiklos srityje. Tai reiškia, kad atsakovė, būdama savo srities profesionalė, veikdama statybų sektoriuje ne pirmus metus (kaip nurodė teismo posėdžio metu, nuo maždaug 2016 metų) ir ne kartą sudariusi panašaus pobūdžio sutartinius teisinius santykius, turėjo ir galėjo tinkamai įvertinti ir suprasti sandorio sąlygas, prieš jį sudarant. Kaip profesionalūs rinkos dalyviai, tiek ieškovė, tiek atsakovė turėjo galimybę detaliai išnagrinėti sutartį bei tartis dėl jos sąlygų, įskaitant ir delspinigių dydį. Atsakovė, būdama savo srities profesionalu, verslininku, atstovaujama teisininko, sutiko su sutarties sąlygomis, jos nebuvo jai „primestos“, todėl ir prisiėmė atsakomybę mokėti būtent tokio dydžio delspinigius.

14.2. Nors apeliantė ir nurodo, jog didžiąją dalį skolos ieškovei jau grąžino, tai niekaip nesąlygoja ir nepaneigia delspinigių, kaip netesybų instituto, paskirties ir esminio tikslo – kompensuoti kreditoriaus praradimus ir patirtus nuostolius. Tai, kad atsakovė savo nuožiūra, nuolat raginama ieškovės, retkarčiais atlikdavo dalinius skolos dengimo pavedimus, nepaneigia, kad dėl to ieškovė patyrė nuostolių. Jeigu ieškovė būtų gavusi visą sutartimi sulygtą apmokėjimą iki sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos, gautos pajamos būtų buvusios panaudotos bendrovės veiklai – darbo užmokesčiams išmokėti, kanceliarinėms, kitoms įmonės išlaidoms. Tuo tarpu ieškovė šių pajamų negavo, turėjo skolintis, ieškoti pajamų iš kitų šaltinių.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė yra verslo subjektas, turintis patirties, sutartos netesybos nėra neproporcingai didelės, todėl neegzistuoja pagrindas mažinti sutartimi sulygtų delspinigių (0,1 proc.) dydį.

14.4. Delspinigių skaičiavimo pradžia yra prievolės įvykdymo termino praleidimo momentas. Byloje nustatyta, kad ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą atsakovė turėjo apmokėti iki 2023-11-26 (imtinai). Iki tos dienos, iš atsakovės nebuvo gauta jokių prašymų ar tai atidėti mokėjimą (jo dalį), ar išdėstyti mokėjimus dalimis, informuojant, kaip kad dabar nurodo atsakovė, jog „jos finansinė padėtis sunki“. Taigi, jau vien tai parodo, kaip atsakovė savo veikloje „vadovaujasi“ sutarties šalių kooperavimosi principu.

14.5. Priešingai nei nurodo atsakovė (o taip pat ir pirmosios instancijos teismas), atsakovė nebendradarbiavo su ieškove – mokėjimai buvo atliekami tik po to, kai ieškovė nenustodamas rašydavo el. laiškus su priminimais, mokėjimų dydis buvo parinktas pačios atsakovės nuožiūra, jokio konkretumo ir aiškumo nebuvo.

14.6. Delspinigių skaičiavimo pradžios momentas nustatytas ir šalių sudarytoje sutartyje – „už kiekvieną pradelstą dieną“ (Sutarties 7.2. punktas). Tai reiškia, kad jau pirmoji pradelsta atsiskaityti su ieškove diena yra prievolės pažeidimo momentas, kuris yra kaip atskaitos taškas, įvardijant, nuo kada turėtų būti skaičiuojamos netesybos, kaip neįrodinėtini ir minimalūs ieškovės nuostoliai. Tai, kad ieškovė laukė atsakovės iniciatyvos kooperuotis, draugiškai atsiskaityti ir užbaigti bendradarbiavimą, nereiškia, kad ieškovės nuostoliai turėtų būti mažintini ir laiko, kurį atsakovė delsė atsiskaityti, prasme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sutartimi numatytų delspinigių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose.

Esminės bylos aplinkybės

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-08-01 tarp ieškovės UAB „Teisingi interjerai“ ir atsakovo UAB „Aksominės kopos „Nida“ sudaryta Projektavimo sutartis (kartu su 2019-01-23 priedais Nr. 3 ir Nr. 4), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui suteikti interjero projektavimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jam sutektas paslaugas sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 3 punktas), o praleidus mokėjimo terminus, mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną (Sutarties 7.2 punktas). Ieškovė apmokėjimui atsakovei pateikė 2023-11-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 46 314,44 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2023-11-26).

18. 2023-12-28 VMI viršininko sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo atsakovė perėmė 7322,00 Eur ieškovės mokestinę nepriemoką.

19. Atsakovė pagal 2023-11-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė iš dalies, t. y. 2024-04-17 atliko mokėjimą 22 785,53 Eur sumai pagal sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-05-22 atliko mokėjimą 7 000,00 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės 2024-04-17 sumokėtos 22 785,53 Eur sumos įskaitė 16 206,92 Eur sumą pagal 2023-11-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

20. Tarp šalių vyko susirašinėjimas 2025 m. kovo – gegužės mėnesiais. Ieškovė pasiūlė atsakovei sudaryti taikos sutartį dėl skolos sumokėjimo. Atsakovei parengus taikos sutarties sąlygas, tarp šalių vyko taikos sutarties koregavimas. Tačiau šalys taikos sutarties nepasirašė, 2024-04-10 ieškovė (atstovaujamas architektės Z.) atsakovei pasiūlė skolos mokėjimus atlikti per du mokėjimus - 2024-04-15 ir 2024-05-15. Atsakovė (atstovaujama M. V.) 2024-04-15 įsipareigojo pirmą mokėjimą atlikti iki savaitės pabaigos, antrą – iki gegužės 15 d. Ieškovė 2024-05-16 rašė, kad primą mokėjimą gavo, nurodė, kad antras mokėjimas nėra gautas, 2024-05-20 ieškovė pakartotinai rašė, jog antras mokėjimas nėra gautas; 2024-05-22 ieškovė paragino atsakovę antrą mokėjimą atlikti iki 2024-05-24. Ieškovė 2024-05-23 patvirtino, kad dalinį mokėjimą gavo, prašė atsakovės patikslinti, kada sumokės likusią skolos dalį. Atsakovė (atstovaujama A. R.) 2024-05-24 ieškovei parašė, jog iki gegužės 31 d. viso atsiskaitymo atlikti nespės, pirmadienį atsiųs informaciją.

21. Pagal 2023-11-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 46 314,44 Eur sumai atsakovė ieškovei liko nesumokėjusi 15 785,52 Eur, t.y. pagal 2023-11-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įskaityta atsakovės perimta 7322,00 Eur ieškovės mokestinė nepriemoka, iš 2024-04-17 22 785,53 Eur sumokėtos sumos įskaityta 16 206,92 Eur skolos suma pagal 2023-11-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), įskaityta 2024-05-22 sumokėta 7000 Eur suma pagal 2023-11-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Viso iš 46 314,44 Eur skolos atsakovė liko nesumokėjusi 15 785,52 Eur (46 314,44 – 7322 Eur – 16 206,92 Eur – 7000 Eur). Atsakovė šios skolos sumos neginčijo.

Dėl apeliacinių skundų

22. Nagrinėjamu atveju abi šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo sumažinti delspinigiai, remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, t. y. kai prievolė iš dalies įvykdyta. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas šiame ginče CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normas privalėjo įvertinti, kad pati prievolė, už kurios nevykdymą prašoma priteisti netesybas, yra piniginė ir daloma, tai reiškia, kad delspinigiai pagal sutartį yra skaičiuojami nuo neįvykdytos prievolės dalies, tai reiškia, kad prašoma priteisti delspinigių suma automatiškai mažėja sulig tuo, kada ir kiek skolininkas iš dalies savo prievolę įvykdo.

23. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovei priskaičiuotų delspinigių suma sudaro beveik pusę skolos sumos, todėl nurodyto dydžio netesybos neatlieka kompensacinės funkcijos, pažeidžia sutarčių laisvės principą, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo bei taikymo praktikos, įtvirtinančios, kad netesybos atlieka kompensacinę funkciją, jos parenkamos, be kita ko, įvertinus realius šalies nuostolius, kad netesybų suma turi atitikti prievolės vertę, pažeidimo mastą, prievolės įvykdymą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013, kt.). Netesybų dydis nedera ir su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovė dėl atsiskaitymo vėlavimo nepatyrė finansinių nuostolių, kitokių nepatogumų ar suvaržymų. Netesybų dydis neatitinka pažeistos prievolės vertės, nes sudaro beveik pusę prievolės sumos. 0,1 proc. delspinigių dydis sudaro 36,5 proc. metinių palūkanų, todėl yra akivaizdžiai neprotingas, prieštaraujantis sąžiningumo ir protingumo principams bei leidžiantis ieškovei nepagrįstai praturtėti. Taip pat atsakovė teigia, kad teismas neteisingai įvertino delspinigių skaičiavimo pradžią. Kaip matyti iš į bylą pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo, šalys buvo susitarusios dėl skolos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo: t. y. buvo sutarta skolą sumokėti dviem dalimis iki 2024-04-17 ir iki 2024-05-15. Pirmąją skolos dalį atsakovė sumokėjo ieškovei. Todėl antrosios skolos dalies, t. y. 15 785,52 Eur, mokėjimo terminas suėjo 2024 m. gegužės 15 d. ir būtent nuo šios datos turėtų būti skaičiuojami delspinigiai.

Dėl delspinigių skaičiavimo termino

24. Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą.

25. Šalys Sutarties 7.2 punkte numatė mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną. Taigi, delspinigių skaičiavimo pradžia yra prievolės įvykdymo termino praleidimo momentas. Byloje nustatyta, kad ieškovės išrašyta sąskaita faktūra atsakovės turėjo būti apmokėta iki 2023-11-26 (imtinai). Byloje duomenų, kad šalys susitarė pratęsti atsiskaitymo terminą, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad šalys el. laiškais bendravo dėl atsiskaitymų (ieškovė ragino atsakovę atsiskaityti), nėra prilyginama šalių susitarimui pratęsti Sutartyje numatytą terminą atsiskaityti. Todėl sutiktina su ieškove ir pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju delspinigių skaičiavimo pradžia laikytina sekanti po prievolės įvykdymo termino (2023-11-26) diena – 2023-11-27, o ne atsakovės nurodoma data.

Dėl delspinigių mažinimo

26. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

27. Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

28. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

29. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

30. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).

31. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju šalys - tiek ieškovė, tiek ir atsakovė, yra juridiniai asmenys, verslo subjektai, turintys patirties savo veiklos srityje. Tai reiškia, kad atsakovė, būdama savo srities profesionale, veikdama statybų sektoriuje ne pirmus metus ir ne kartą sudariusi panašaus pobūdžio sutartinius teisinius santykius, turėjo ir galėjo tinkamai įvertinti ir suprasti sandorio sąlygas, prieš jį sudarant. Iš byloje ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (2018 m. susirašinėjimų el. paštu) matyti, kad atsakovė derėjosi su ieškove dėl sutarties sąlygų, į derybas buvo įsitraukusi ir atsakovės teisininkė, buvo teikiamos pastabos dėl atskirų sutarties sąlygų. Jokių pastabų ar prašymų, susijusių su netesybų, įtvirtintų sutartyje, dydžiu, atsakovė neteikė.

32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atsižvelgiant į ginčo šalis siejusių teisinių santykių pobūdį, tai, jog atsakovė yra verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, taip pat tai, kad nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė neturėjo galimybės derėtis dėl netesybų dydžio, pripažintina, kad šalių Sutartyje sulygto dydžio netesybos šiuo konkrečiu atveju nevertintinos kaip neprotingai didelės, todėl nėra šiuo pagrindu sumažinti šalių sutartines netesybas.

33. Atsakovės nurodomas aplinkybes, kad didžiąją dalį savo piniginės prievolės jau yra įvykdžiusi ir likusi tik nedidelė dalis, pirmosios instancijos teismas įvertino spręsdamas dėl kito delspinigių mažinimo pagrindo - kai prievolė iš dalies įvykdyta.

34. Ieškovė teigia, kad teismas, taikydamas šiame ginče CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normas privalėjo įvertinti, jog pati prievolė, už kurios nevykdymą prašoma priteisti netesybas, yra piniginė ir daloma, tai reiškia, kad delspinigiai pagal sutartį yra skaičiuojami nuo neįvykdytos prievolės, todėl prašoma priteisti delspinigių suma automatiškai mažėja sulig tuo, kada ir kiek skolininkas iš dalies savo prievolę įvykdo. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškove ir mano, kad vien ta aplinkybė, jog prievolė, už kurios nevykdymą prašoma priteisti netesybas, yra piniginė ir daloma, neatima galimybės teismui vertinti aplinkybių, kad prievolė iš dalies įvykdyta ir spręsti dėl delspinigių sumažinimo. Dėl to nesutiktina su ieškove, kad teismas ginčo atveju pritaikęs CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normas padarė materialinės teisės taikymo klaidą.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, netesybų (delspinigių) apskaičiavimas ne nuo visos Sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, atitinka Sutarties, kuri buvo įvykdyta 66 proc., šalių interesų pusiausvyrą bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymą prigimtį. Tokia išvada buvo padaryta ir kasacinio teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021.

36. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo skolos termino praleidimo (2023-11-27) iki 2024 m. gegužės pabaigos su ieškove bendravo ir bendradarbiavo (nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog tai nebuvo šalių bendradarbiavimas, o tik ieškovės raginimas; ieškovė ragino, tačiau susidariusią problemą atsakovė bandė spręsti, tai yra bendradarbiavimas), tarp šalių vyko derybos dėl skolos sumokėjimo ir taikos sutarties sudarymo. Tačiau susitarimas dėl atsiskaitymo termino pratęsimo nebuvo pasiektas ir nebuvo įformintas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2023 m. gruodžio mėn. perėmė ieškovės mokestinę nepriemoką bei ieškovei pasiūlius ir sutikus, atsakovė 2024 m. balandžio - gegužės mėnesiais atliko du skolos mokėjimus ir tokiu būdu atsakovė įvykdė 66 proc. prievolės, remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, yra pagrindas delspinigius skaičiuoti nuo likusios 15 785,52 Eur nesumokėtos skolos sumos už laikotarpį nuo 2023-11-27 iki ieškinio eismui pateikimo dienos ir teismas pagrįstai ieškovės prašomą priteisti 6149,70 Eur delspinigių sumą sumažino iki 2841,39 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Ieškovė skundžia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jas sumažino, kadangi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, sudaro tik 34 procentus maksimaliai galimos priteisti sumos, kuri sudaro 13 148,25 Eur. Pažymi, jog naujausia kasacinio teismo praktika nebereikalauja, kad ieškovė turėtų būti patyrusi tas išlaidas de facto, užtenka įrodyti, kad egzistuoja susitarimas su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tą įrodo ieškovės advokato pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini).

38. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, mažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, konstatavo, kad iš ieškovės pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad faktiškai ieškovė už advokato/advokato padėjėjos teisinę pagalbą yra sumokėjusi 2767,88 Eur, t. y. teismui nepateikti duomenys, jog 1452,00 Eur suma pagal PVM sąskaitą faktūrą būtų apmokėta. Teismas vertino, kad nagrinėjama byla nelaikytina sudėtinga; byloje nagrinėjami teisės klausimai, susiję su nacionalinės teisės aktų aiškinimu ir taikymu, esant išplėtotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai keliamais klausimais; teisės normos ir teismų praktika nuosekli bei aiški; ginčo suma nedidelė; atsakovė skolos neginčijo, prieštaravimus pareiškė dėl priteistos delspinigių sumos dydžio.

39. Pagrįstai ieškovė nurodo, jog pagal naujausią kasacinio teismo praktiką nebereikalaujama, kad ieškovė turėtų būti patyrusi tas išlaidas de facto, užtenka įrodyti, kad egzistuoja susitarimas su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje.

40. Išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr.3K-7-50-313/2024, konstatavo, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti šalies pareigą teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu ribojanti tokių išlaidų atlyginimo priteisimą, jeigu prašymas dėl jo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią šalių susitarimu atidėti išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą, o teismui – spręsti dėl tokių atidėtų išlaidų atlyginimo priteisimo iš priešingos šalies. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad, esant šalies ir advokato susitarimui dėl atitinkamų atstovavimo paslaugų kainos ir jų apmokėjimo, nėra būtinybės teismui reikalauti, o šaliai – pateikti į bylą duomenis, dėl kokios priežasties išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Teismui sprendžiant dėl pagrindo priteisti šių išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies, jų realumą (neišvengiamumą) patvirtina bylą laimėjusios šalies įsipareigojimas advokatui šias išlaidas apmokėti ir advokato sutikimas atidėti suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimą. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą.

41. Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą sutiktina su ieškove, kad nagrinėjamu atveju ieškovės advokato pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, jog egzistuoja susitarimas su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, kadangi pateikta sąskaita turės būti apmokėta. Tokiu atveju konstatuotina, kad viso ieškovės išlaidas už advokato/advokato padėjėjos teisinę pagalbą byloje sudaro 4219,88 Eur.

42. Taip pat sutiktina su ieškove, kad prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovės negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje negali būti laikytinas nesusijusiu su byla, nes tokie dokumentai yra rengiami ir teikiami nagrinėjant bylas. Ieškovė turi teisę reikšti savo prašymus ir nuomonę dėl kitos šalies pareikšto prašymo.

43. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

44. Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

45. Pažymėtina, kad šalies nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodytą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismas negali priteisti parašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad prašoma priteisti suma yra per didelė. Pagal kasacinio teismo praktiką, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

46. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad realiai patirta prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, pati savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti visiškai. Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

47. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti vadovaujamasis, CPK 98 straipsnio 2 dalimi, taip pat remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad taikant šiuos kriterijus reikia vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų.

48. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas į šiuos kriterijus atsižvelgė ir pagrįstai įvertino, kad: ieškinyje nebuvo keliama sudėtinga teisinė problema; byla nebuvo didelės apimties ir advokatės darbo sąnaudos buvo nedidelės; nagrinėjama byla nelaikytina sudėtinga; byloje nagrinėjami teisės klausimai, susiję su nacionalinės teisės aktų aiškinimu ir taikymu; esant išplėtotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai keliamais klausimais; teisės normos ir teismų praktika nuosekli bei aiški; ginčo suma nedidelė; atsakovė skolos neginčijo, prieštaravimus pareiškė dėl priteistos delspinigių sumos dydžio; byloje vyko tik vienas teismo posėdis (2024-10-30), kurio trukmė 54.35 min.

50. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Rekomendacijų 4 punkte nustatyta, jog neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas.

51. Įvertinusi aptartas aplinkybes, įstatymo nuostatas, teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės naudai iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą atitinka bylos nagrinėjimo sudėtingumą, todėl atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra pagrindo jų laikyti nepagrįstomis ir didinti.

52. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

Dėl procesinės bylos baigties

53. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai procesą apeliacinėje instancijoje pralaimi abi šalys, kiekviena iš jų neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su savo apeliacinio skundo padavimu, atlyginimą. Tuo tarpu kiekviena iš jų turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu dėl atsiliepimo į priešingos šalies apeliacinį skundą rengimo, atlyginimą. Jeigu apeliacinis skundas, į kurį teiktas priešingos šalies atsiliepimas, buvo atmestas, tai atsiliepimo rengimo išlaidos turi būti atlygintos, kadangi jį rengusi šalis apeliaciniame procese šio proceso (t. y. pradėto pagal priešingos šalies apeliacinį skundą) požiūriu bei šio apeliacinio skundo atžvilgiu yra laimėjusi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-695/2016).

56. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos už pateiktus apeliacinius skundus, atmetus ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, jiems neatlyginamos ir nepriteisiamos. Ieškovė ir atsakovė atsiliepimuose į apeliacinius skundus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą, priteisti neprašė. Nepateikė įrodymų apie tokias patirtas išlaidas, todėl šalims už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Alma Jurgelienė