Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė

dalyvaujant ieškovo UAB „Teisingi interjerai“ atstovei - vadovei M. Z. V., atstovams - advokatui Linui Songailai ir advokato padėjėjai Kamilei Tamošaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Teisingi interjerai“ ieškinį atsakovui UAB „Aksominės kopos „Nida“ dėl skolos, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas pakeistinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

2018-08-01 tarp ieškovės UAB „Teisingi interjerai“ ir atsakovo UAB „Aksominės kopos „Nida“ sudaryta Projektavimo sutartis (toliau - Sutartis) (kartu su 2019-01-23 priedais Nr. 3 ir Nr. 4), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui suteikti interjero projektavimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jam sutektas paslaugas sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 3 punktas), o praleidus mokėjimo terminus, mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną (Sutarties 7.2 punktas).

Ieškovas apmokėjimui atsakovui pateikė 2023-11-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 46314,44 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2023-11-26).

Iš ieškovo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas pagal 2023-11-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė iš dalies, t. y. 2024-04-17 atliko mokėjimą 22 785,53 Eur sumai pagal sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-05-22 atliko mokėjimą 7 000,00 Eur sumai. Ieškovas nurodo, kad iš atsakovo 2024-04-17 sumokėtos 22 785,53 Eur sumos įskaitė 16 206,92 Eur sumą pagal 2023-11-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės atsakovas neginčijo.

Dėl delspinigių priteisimo.

Iš ieškovo pateikto delspinigių paskaičiavimo matyti, kad pagal 2023-11-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas – 2023-11-26) iki 2024-04-17 dalinio mokėjimo (pradelstų dienų skaičius 132) už 38 992,44 Eur neapmokėtą sumą paskaičiuoti 0,1 proc. dydžio delspinigiai sudaro 5147,00 Eur. Iki 2024-05-22 dalinio mokėjimo (pradelstų dienų skaičius 35) už 22785,52 Eur neapmokėtą sumą paskaičiuoti 0,1 proc. delspinigiai sudaro 797,49 Eur. Iki ieškinio teismui pateikimo dienos (pradelstų dienų skaičius 13) už 15785,52 Eur neapmokėtą sumą paskaičiuoti 0,1 proc. delspinigiai sudaro 205,21 Eur. Viso delspinigiai sudaro 6149,70 Eur.

Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Dėl netesybų mažinimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas).

Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas pažeidė Sutartyje įtvirtintą pareigą laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad abi sutarties šalys – tiek ieškovas, tiek atsakovas – yra verslo subjektai ir sutarčių sudarymas šalims yra įprasta veikla. Atsakovas neginčija ieškovo ieškinyje nurodytos skolos dydžio. Bylos duomenimis, prieš pasirašant šalims Sutartį šalys derino Sutarties sąlygas, šiame procese dalyvavo atsakovo atstovė (teisininkė), todėl atsakovui buvo visos sąlygos ir galimybės išreikšti pastabas ir nesutikti su Sutartyje numatytu delspinigių dydžiu. Tačiau kaip matyti, atsakovas, būdamas verslo subjektu, vystydamas verslą nekilnojamojo turto srityje nuo 2017 metų ir tokiu būdu turintis patirtį verslo, sutarčių sudarymo derybų srityje, šiuo atveju neišreiškė pastabų ir neišreiškė prieštaravimų dėl delspinigių dydžio.

Apibendrinant aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į ginčo šalis siejusių teisinių santykių pobūdį, tai, jog atsakovas yra verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, taip pat tai, kad nenustatyta aplinkybių, jog atsakovas neturėjo galimybės derėtis dėl netesybų dydžio, teismas pripažįsta, jog šalių Sutartyje sulygto dydžio netesybos šiuo konkrečiu atveju nevertintinos kaip neprotingai didelės, todėl nėra pagrindo sumažinti šalių sutartines netesybas.

Tačiau įstatymas numato ir kitą delspinigių mažinimo pagrindą - kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Ieškovas prašo delspinigių skaičiavimo pradžia laikyti šalių sutartą datą.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, atsakovas yra iš dalies įvykdęs prievolę. Bylos duomenimis, pagal ginčo sąskaitą mokėjimo terminas – iki 2023-11-26, tačiau atsakovas sutartu terminu sąskaitos neapmokėjo. 2023 m. gruodžio mėnesį ieškovas į skolos sumą įskaitė atsakovo perimtą 7322,00 Eur ieškovo mokestinę nepriemoką, be to, atsakovas 2024-04-17 ieškovui sumokėjo 22785,53 Eur, iš kurių 16206,92 Eur ieškovas įskaitė į skolą pagal ginčo sąskaitą, be to, atsakovas ieškovui pagal ginčo sąskaitą 2024-05-22 sumokėjo 7000 Eur. Taigi, pagal ginčo 2023-11-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas ieškovui iš 46314,44 Eur yra iš viso sumokėjęs 30528,92 Eur, t.y. įvykdė 66 proc. prievolės ieškovui, liko nesumokėta suma – 15785,52 Eur.

Kaip matyti iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo, iki 2024 m. gegužės mėnesio pabaigos tarp šalių vyko bendravimas tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovui laiku nesumokėjus ieškovo išrašytų sąskaitų, ieškovas pasiūlė atsakovui sudaryti taikos sutartį dėl skolos sumokėjimo. Atsakovui parengus taikos sutarties sąlygas, tarp šalių vyko taikos sutarties koregavimas. Tačiau šalys taikos sutarties nepasirašė, 2024-04-10 ieškovas (atstovaujamas architektės Z.) atsakovui pasiūlė skolos mokėjimus atlikti per du mokėjimus - 2024-04-15 ir 2024-05-15. Atsakovas (atstovaujamas M. V.) 2024-04-15 įsipareigojo pirmą mokėjimą atlikti iki savaitės pabaigos, antrą – iki gegužės 15 d. Ieškovas 2024-05-16 rašė, kad primą mokėjimą gavo, nurodė, kad antras mokėjimas nėra gautas, 2024-05-20 ieškovas pakartotinai rašė, jog antras mokėjimas nėra gautas; 2024-05-22 ieškovas paragino atsakovą antrą mokėjimą atlikti iki 2024-05-24. Ieškovas 2024-05-23 patvirtino, kad dalinį mokėjimą gavo, prašė atsakovo patikslinti, kada sumokės likusią skolos dalį. Atsakovas (atstovaujamas A. R.) 2024-05-24 ieškovui parašė, jog iki gegužės 31 d. pilno atsiskaitymo atlikti nespės, pirmadienį atsiųs informaciją.

Taigi, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu, šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, atsakovas iki 2024 m. gegužės mėnesio pabaigos su ieškovu bendravo ir bendradarbiavo, atsakovas 2023 m. gruodžio mėnesį perėmė 7322,00 Eur ieškovo mokestinę nepriemoką ir ši suma buvo įskaityta į skolos sumokėjimą, be to, tarp šalių vyko derybos dėl taikos sutarties pasirašymo, šalims nesudarius taikos sutarties ir ieškovui pasiūlius atsakovui skolos mokėjimus atlikti per du mokėjimus - 2024-04-15 ir 2024-05-15, atsakovas balandžio - gegužės mėnesiais atliko du mokėjimus (atsakovas 2024-04-17 ieškovui sumokėjo 22785,53 Eur, iš kurių 16206,92 Eur ieškovas įskaitė į skolą pagal ginčo sąskaitą, be to, atsakovas ieškovui pagal ginčo sąskaitą 2024-05-22 sumokėjo 7000 Eur).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteisiamos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo jam iš atsakovo priteisti 4466,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindžiant patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas pateikė PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus.

Pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog už ieškinio parengimą išlaidos sudaro 726,00 Eur; PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad išlaidas už teisines paslaugas sudaro 1633,50 Eur (kliento konsultavimas civilinės bylos klausimais, susipažinimas su atsakovo prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo, komunikacija su klientu el. paštu atsiliepimo į skolininko prieštaravimus rengimo klausimais, atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus rengimas); PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad išlaidas už teisines paslaugas sudaro 408,32 Eur (kliento konsultavimas el. paštu civilinės bylos klausimais; prašymo atidėti bylos nagrinėjimą rengimas; kliento atsiųstų dokumentų peržiūra ir susijusios kliento konsultacijos dėl tolesnių veiksmų plano bei skolos priteisimo perspektyvų; dokumentų peržiūra, kliento konsultavimas raštu (el. paštu); PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad išlaidas už teisines paslaugas sudaro 1452,00 Eur pasirengimas ir dalyvavimas 2024-10-30 teismo posėdyje). Taigi, iš viso ieškovo išlaidas už advokato/advokato padėjėjos teisinę pagalbą sudaro 4219,88 Eur.

Iš ieškovo pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad faktiškai ieškovas už advokato/advokato padėjėjos teisinę pagalbą yra sumokėjęs 2767,88 Eur, t. y. teismui nepateikti duomenys, jog 1452,00 Eur suma pagal PVM sąskaitą faktūrą būtų apmokėta.

Be to, mokėjimo nurodymas patvirtina, jog ieškovas paduodant ieškinį sumokėjo 247,00 Eur žyminį mokestį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį ir pagal realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti dalis jų atlyginta, remiantis protingumo principu. Pagal kasacinio teismo praktiką, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Konkretūs koeficientai už skirtingas teisines paslaugas nurodyti Rekomendacijų 8 punkte.

Be to, Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 4 punkte nustatyta, jog neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas.

Teismo vertinimu, nagrinėjama byla nelaikytina sudėtinga; byloje nagrinėjami teisės klausimai, susiję su nacionalinės teisės aktų aiškinimu ir taikymu, esant išplėtotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai keliamais klausimais; teisės normos ir teismų praktika nuosekli bei aiški; ginčo suma nedidelė; atsakovas skolos neginčijo, prieštaravimus pareiškė dėl priteistos delspinigių sumos dydžio.

Teismas akcentuoja, jog atstovavimo išlaidas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad už ieškinio parengimą atstovavimo išlaidos sudaro 726,00 Eur, o atsakovui pateikus prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus teismo sprendimo, ieškovo išlaidas už advokato/advokato padėjėjo teisinę pagalbą šioje proceso stadijoje (nagrinėjant atsakovo prieštaravimus) sudaro 3493,88 Eur.

Be to, būtina pažymėti, kad iš ieškovo pateiktos atstovavimo išlaidų detalizacijos matyti, jog ieškovas prašo jam atlyginti už prašymo atidėti bylos nagrinėjimą parengimą. Bylos duomenimis, teismo posėdis buvo atidėtas dėl priežasčių, dėl kurių būtent ieškovo atstovas neturėjo galimybės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, todėl už tokio pobūdžio prašymo parengimą ieškovas neturėtų prašyti atlyginti išlaidas priešingos šalies. Taip pat akcentuotina, jog ieškovo pateiktas atsiliepimas į prieštaravimus teisine prasme nėra sudėtingas ir nėra didelės apimties, prie atsiliepimo pateikta nedidelis skaičius priedų. Byloje vyko tik vienas teismo posėdis (2024-10-30), kurio trukmė 54.35 min., teismo posėdyje dalyvavo keli ieškovo atstovai – advokatas ir advokato padėjėja. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, teismo vertinimu, nebuvo būtina teismo posėdyje dalyvauti keliems ieškovo atstovams. Pastebėtina, kad ieškovo atstovai teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, teismo vertinimu, ieškovo patirtos 4219,88 Eur išlaidos už advokato/advokato padėjėjos teisinę pagalbą yra pernelyg didelės, todėl mažintinos iki 2 500,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju patenkinta 85 proc. ieškovo reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteistina 209,95 Eur žyminio mokesčio ir 2125,00 Eur už advokato/advokato padėjėjos teisinę pagalbą, iš viso priteistina 2334,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7, 8 dalimis, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 20 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7048-1048/2024 pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Aksominės kopos „Nida“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 15 785,52 Eur skolos, 2841,39 Eur delspinigių, viso 18626,91 Eur (aštuoniolika tūkstančių šešis šimtus dvidešimt šešis Eur 91 ct), nuo šios sumos 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2334,95 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt keturis Eur 95 ct) bylinėjimosi išlaidų (209,95 Eur žyminio mokesčio ir 2125,00 Eur už advokato/advokato padėjėjos teisinę pagalbą) ieškovo UAB „Teisingi interjerai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.