Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl komercinio atstovavimo požymių, materialiosios teisės normų, nustatančių komercinio atstovavimo sutarties nutraukimą dėl svarbios priežasties, sutartinių netesybų mažinimo ir priteisimo pagrindą, nukentėjusio asmens veiksmus kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą; proceso teisės normų, reguliuojančių bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė prašė teismo pripažinti 2013 m. birželio 20 d. Tarpininkavimo sutarties (toliau – ir ginčo sutartis, Sutartis), sudarytos jos ir atsakovės, nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovės 25 989,80 Lt (7527,17 Eur) skolą, 1416,80 Lt palūkanų (410,33 Eur), 69 056 Lt baudą (20 000 Eur), iš viso – 96 462,60 Lt (27 937,50 Eur), 8,4 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei negautas pajamas už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (46 746 Lt, arba 13 538,58 Eur).Ieškovė ir atsakovė 2013 m. birželio 20 d. sudarė sutartį (įvardytą Tarpininkavimo sutartimi), kuria ieškovė įsipareigojo tarpininkauti atsakovei parduodant metalo gaminius sutartyje nurodytai Vokietijoje registruotai bendrovei „Maja Moebelwerk GmbH“ (toliau – ir pirkėja, Vokietijos įmonė) ir jos patronuojamosioms įmonėms. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei ginčo sutartyje nustatyto dydžio komisinį mokestį. Šalys susitarė dėl ieškovės maržos, kuri sudarė skirtumą tarp atsakovės pasiūlytos kainos (14,60 Eur) ir ieškovės pasiūlytos kainos Vokietijos įmonei (16,98 Eur), t. y. 2,38 Eur. Atsakovė turėjo sumokėti minėtą maržą ieškovei kiekvieną kartą, gavusi apmokėjimą iš Vokietijos įmonės.Ieškovė teigia, kad ji vykdė savo įsipareigojimus atsakovei tinkamai (derėjosi dėl prekių kainos, aktyviai veikė atsakovės interesais, surengė atsakovei susitikimą su pirkėja Vokietijos įmone, nuolat derino ir aptarė su Vokietijos įmone įvairius klausimus, vertėjavo, komunikavo tarp atsakovės ir Vokietijos įmonės, padėjo derinti atsakovės ir Vokietijos įmonės tiekimo sutartį). Atsakovė nereiškė pretenzijų ieškovei dėl Sutarties vykdymo.Ginčo sutartyje šalys susitarė, kad ji galios iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau sutarties galiojimo terminas automatiškai prasitęs metams, jei nė viena iš šalių (likus trims mėnesiams) iki Sutarties galiojimo pabaigos nepareikš pageidavimo nutraukti Sutartį. Nė viena iš šalių neišreiškė pageidavimo nutraukti Sutartį, todėl jos galiojimas prasitęsė automatiškai iki 2014 m. gruodžio 31 d.Atsakovė mokėjo ieškovei komisinį mokestį nuo Sutarties sudarymo iki 2014 m. kovo 5 d. pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras, iš viso sumokėjo ieškovei 18 595,71 Lt (5385,69 Eur). Vėliau atsakovė atsisakė apmokėti ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras ir, pasak ieškovės, liko skolinga 25 989,80 Lt (7527,17 Eur).Ieškovės nuomone, kadangi atsakovė praleido mokėjimo terminą, ji turi sumokėti ieškovei 1416,80 Lt (410,33 Eur) dydžio palūkanas pagal neapmokėtas sąskaitas (8,75 proc. palūkanų norma) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas).Atsakovė, neįspėjusi ieškovės bei nepareiškusi pastarajai jokių pretenzijų dėl netinkamo Sutarties vykdymo, 2014 m. kovo 28 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, kuriuo pareiškė pretenziją dėl netinkamo sutarties vykdymo, nurodė, kad nutraukia Sutartį nuo pranešimo pateikimo dienos, bei grąžino ieškovei sąskaitų faktūrų, išrašytų nuo 2014 m. sausio 1 d., originalus. 2014 m. balandžio 25 d. rašte atsakovė patikslino, kad nutraukia Sutartį nuo 2014 m. balandžio 28 d., o 2014 m. kovo 28 d. pranešime nurodytą Sutarties nutraukimo datą prašė laikyti įspėjimu apie Sutarties nutraukimą. Ieškovės nuomone, atsakovės veiksmai vertintini kaip nesąžiningi, nes ji taip bando išvengti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti komisinį mokestį. Atsakovė turi sumokėti ieškovei 20 000 Eur baudą už Sutarties sąlygos (dėl atsakovės nebendravimo su Vokietijos įmone (pirkėja) 24 mėnesius nuo Sutarties pabaigos) pažeidimą, nes 2014 m. vasario 11 d. tarp atsakovės ir Vokietijos įmonės buvo pasirašyta tiesioginė prekių tiekimo sutartis (toliau – ir Tiekimo sutartis). Ieškovės teigimu, jos naudai taip pat turi būti priteistos jos negautos pajamos (46 764 Lt, arba 13 538,58 Eur), nes šios lėšos yra ieškovės iš anksto numatytos gauti iš atsakovės pajamos, kurių ieškovė neteko dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (neteisėto ginčo sutarties nutraukimo).