Vilniaus apygardos teismo nutartis

Apeliacinėje byloje sprendžiamas 2013 06 20 tarpininkavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu klausimas, kai civilinė byla grąžinta Vilniaus apygardos teismui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste kasacinis teismas arba LAT) 2016 10 07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-411-695/2016, kuria, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 03 10 nutartis panaikinta ir byla perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė UAB „Tradisetos importo – eksporto kompanija“ prašė teismo pripažinti 2013 06 20 tarpininkavimo sutarties sudarytos tarp ieškovės UAB „Tradisetos importo – eksporto kompanija“ ir atsakovės UAB „LT Technologies“ nutraukimą neteisėtu; priteisti iš atsakovės 7 527,21 Eur pagal neapmokėtas sąskaitas – faktūras, 410,33 Eur palūkanų ir 20 000 Eur baudą, viso 27 937,50 Eur bei 8,4 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2014 03 19 iki ieškinio pateikimo dienos, viso 13 538,57 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2013 06 20 sudarė sutartį, įvardintą Tarpininkavimo sutartimi (toliau tekste sutartis arba ginčo sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo tarpininkauti atsakovei parduodant metalo gaminius sutartyje nurodytai Vokietijoje registruotai bendrovei Maja Moebelwerk GmbH“ (toliau tekste Maja) ir jos patronuojamoms įmonėms. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei ginčo sutartyje nustatyto dydžio komisinį mokestį. Šalys susitarė dėl ieškovės maržos, kuri sudarė skirtumą tarp atsakovės pasiūlytos kainos (14,60 Eur) ir ieškovės pasiūlytos kainos bendrovei Maja (16,98 Eur), t. y. 2,38 Eur. Atsakovė turėjo sumokėti minėtą maržą ieškovei kiekvieną kartą, gavusi apmokėjimą iš Vokietijos įmonės.Ieškovė teigia, kad ji vykdė savo įsipareigojimus atsakovei tinkamai (derėjosi dėl prekių kainos, aktyviai veikė atsakovės interesais, surengė atsakovei susitikimą su pirkėja bendrove Maja, nuolat derino ir aptarė su šia Vokietijos įmone įvairius klausimus, vertėjavo, komunikavo tarp atsakovės ir Vokietijos įmonės, padėjo derinti atsakovės ir bendrovės Maja tiekimo sutartį). Atsakovė nereiškė pretenzijų ieškovei dėl Sutarties vykdymo.Ginčo sutartyje šalys susitarė, kad ji galios iki 2013 12 31, tačiau sutarties galiojimo terminas automatiškai prasitęs metams, jei nė viena iš šalių (likus trims mėnesiams) iki sutarties galiojimo pabaigos nepareikš pageidavimo nutraukti sutartį. Nė viena iš šalių neišreiškė pageidavimo nutraukti sutartį, todėl jos galiojimas prasitęsė automatiškai iki 2014 12 31.Atsakovė mokėjo ieškovei komisinį mokestį nuo ginčo sutarties sudarymo iki 2014 03 05 pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras, iš viso sumokėjo ieškovei 18 595,71 Lt (5385,69 Eur). Vėliau atsakovė atsisakė apmokėti ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras ir, pasak ieškovės, liko skolinga 25 989,80 Lt (7527,17 Eur). Kadangi atsakovė praleido mokėjimo terminą, ji turi sumokėti ieškovei 1 416,80 Lt (410,33 Eur) dydžio palūkanas pagal neapmokėtas sąskaitas (8,75 proc. palūkanų norma), remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi; Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu.Atsakovė, neįspėjusi ieškovės bei nepareiškusi pastarajai jokių pretenzijų dėl netinkamo Sutarties vykdymo, 2014 03 28 pateikė ieškovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo pareiškė pretenziją dėl netinkamo sutarties vykdymo, nurodė, kad nutraukia sutartį nuo pranešimo pateikimo dienos, bei grąžino ieškovei sąskaitų faktūrų, išrašytų nuo 2014 m. 01 01, originalus. 2014 04 25 rašte atsakovė patikslino, kad nutraukia sutartį nuo 2014 m. balandžio 28 d., o 2014 03 28 pranešime nurodytą sutarties nutraukimo datą prašė laikyti įspėjimu apie sutarties nutraukimą. Ieškovės nuomone, atsakovės veiksmai vertintini nesąžiningu bandymu išvengti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti komisinį mokestį. Atsakovė turi sumokėti ieškovei 20 000 Eur baudą už sutarties sąlygos pažeidimą, nes 2014 02 11 tarp atsakovės ir Vokietijos įmonės buvo pasirašyta tiesioginė prekių tiekimo sutartis. Ieškovės teigimu, jos naudai taip pat turi būti priteistos jos negautos pajamos (46 764 Lt, arba 13 538,58 Eur), nes šios lėšos yra ieškovės iš anksto numatytos gauti iš atsakovės pajamos, kurių ieškovė neteko dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (neteisėto ginčo sutarties nutraukimo).Atsakovė UAB „LT Technologies“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas sutarties pagrindu atliko techninio pobūdžio funkcijas: perduodavo užsakovo Maja atsakovei keliamus reikalavimus metalo gaminiams, išversdavo iš Maja gautą informaciją į lietuvių kalbą, taip pat persakydavo atsakovės pateiktą informaciją užsakovui Maja; ieškovė neturėjo įgalinimų savarankiškai priiminėti jokių sprendimų atsakovo vardu, derėtis dėl konkrečių prekių pardavimo sąlygų, atsiskaitymo tvarkos, kainų, prekių pristatymo terminų ir pan. Atsakovas Tarpininkavimo sutartį nutraukė. Ieškovės įstatuose komercinio atstovavimo veikla nėra nurodyta, todėl tokios veiklos ji vystyti negalėjo.Dėl prašomos priteisti baudos nurodė, kad apie tiesioginės sutarties tarp atsakovės ir firmos Maja galimą sudarymą ieškovė visą laiką žinojo ir buvo informuota, tam neprieštaravo, netgi pati skatino, kad tokia sutartis būtų pasirašyta, todėl nesutinka, kad tokios sutarties sudarymas gali būti ginčo sutartyje nustatytų netesybų mokėjimo pagrindu. Pažymėjo, kad sutartyje numatytos netesybos neprotingai didelės, ieškovė neturėjo papildomų nuostolių, kuriuos ji galėtų pagrįsti, prašydama priteisti netesybas. Laikotarpiu, už kurį yra reikalaujama negautų pajamų, ieškovė jokių paslaugų atsakovei nesuteikė. Pagal teismų praktiką ieškovė negali reikalauti ir netesybų ir nuostolių vienu metu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė