- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-528-390/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- J. J.
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- R. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-12028-887/2024 pagal pareiškėjos J. J. prašymą dėl šalies pakeitimo civilinėje byloje e2-8482-887/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. J. pateikė teismui prašymą pakeisti pradinį išieškotoją V. J. jo teisių perėmėja J. J. civilinėje byloje Nr. e2-8482-887/2019. Nurodė, kad 2024 m. gruodžio 7 d. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo iš V. J. reikalavimo teisę į skolininko R. V. įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi tenkino prašymą. Pakeitė pradinį ieškovą V. J. naująja ieškove J. J. Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8482-887/2019.
3. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-8482-887/2019 preliminarus sprendimas įsiteisėjęs, duomenų apie vykdymo proceso dėl skolos išieškojimo pradžią ar užbaigimą civilinėje byloje nėra.
4. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nurodė, kad įvyko ieškovo V. J. reikalavimo teisės į atsakovo R. V. skolą perleidimas, byloje yra galimas procesinių teisių bei pareigų perėmimas, kas sudaro pagrindą prašymą tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu R. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį. Nurodo, kad nedavė V. J. sutikimo perleisti reikalavimo teisę.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą V. J. prašo atskirąjį skundą atmesti, paskirti R. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 500 Eur baudą, sumokant ją į valstybės biudžetą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. R. V. neturi teisės ginčyti Reikalavimo perleidimo sutarties, todėl 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties apskundimas priklauso tik Reikalavimo teisių perleidimo sutarties šalims, t. y. V. J. ir J. J., todėl atskirasis skundas neturėjo būti priimtas.
Šalies argumentai
2.2. R. V. procesinis elgesys, be teisinio pagrindo teismui pateikus atskirąjį skundą vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, dėl ko yra prielaidos R. V. skirti 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Pagal Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovui V. J. iš atsakovo R. V. 21 721,25 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 244 Eur žyminį mokestį (civilinės bylos Nr. e2-8482-887/2019). Sprendimas įsiteisėjęs, 2020 m. sausio 28 d. ieškovui išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-8482-887/2019. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenis vykdomoji byla šio vykdomojo rašto pagrindu užvesta 2025 m. sausio 10 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teisme 2024 m. gruodžio 10 d. gautas pareiškėjos J. J. prašymas dėl šalies pakeitimo. Alytaus apylinkės teismas, nustatęs, kad nėra pradėtas vykdymo procesas, todėl vadovaudamasis CPK 48 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi tenkino pareiškėjos pateiktą prašymą pakeisti pradinį ieškovą V. J. jos teisių perėmėja J. J.. Apeliantas R. V. pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas pakeisti proceso šalį.
9. Procesinių teisių perėmimą reglamentuojančiame CPK 48 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014, taikydamas CPK 48 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti tiek žodinė, įrašoma į teismo posėdžio protokolą, tiek rašytinė (CPK 290 straipsnio 2 dalis), tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Atskiruoju skundu skundžiama tik teismo nutartis, kuria atsisakoma įteisinti byloje teisių perėmimą, nes teisių perėmėjui ji užkerta kelią dalyvauti procese ir tokia nutartis turi būti rašytinė (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
11. Tokios pačios pozicijos dėl nutarties, kuria patenkinamas prašymas dėl procesinio teisių perėmimo, neskundžiamumo atskiruoju skundu yra nuosekliai laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-221-450/2019; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1250-302/2021; 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-345-464/2023, 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1008-516/2023 ir kt.).
12. Pažymėtina, kad V. J. ir J. J. 2024 m. gruodžio 7 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis nėra nuginčyta, taip pat byloje nėra duomenų, kad ji būtų ginčijama, todėl pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog teisų perėmimas įvyko, neturėjo pagrindo atmesti prašymą pakeisti ieškovą V. J. jo teisių perėmėja J. J. ar, kaip nurodo apeliantas, nagrinėti reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl ir spręsti reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumo klausimą pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
13. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Tokios pačios procesinės taisyklės taikytinos ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
14. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas buvo pradėtas dėl nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
15. Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį ir jeigu nustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
16. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodytos kasacinio teismo praktikos (nutarties 15 punktas) kontekste sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju – teismui nurodžius, jog nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka ir apeliantui pasinaudojus teise pateikti atskirąjį skundą, nenustatytas apelianto tyčinis nesąžiningas procesinis elgesys, todėl nėra pagrindo skirti jam baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties,
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.