Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,UNIS Steel Baltija‘‘ ieškinį atsakovams B. M., V. M., trečiajam asmeniui tikrajai ūkinei bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta skolininko subsidiariosios atsakomybės esmė yra ta, kad kreditorius gali reikšti reikalavimą subsidiariai atsakančiam asmeniui tik tada, jei šio reikalavimo nepatenkina (tiek, kiek nepatenkina) pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014).

29. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Aptariamų normų taikymo praktikoje papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariam skolininkui, abiem atvejais teismui nustačius subsidiaraus skolininko civilinės atsakomybės sąlygų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011). Juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės esminė sąlyga yra ta, kad reikalavimas asmeniui, kuris atsako subsidiariai, gali būti pareiškiamas tuo atveju, kai jų nepatenkina pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2013).

30. Tačiau vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012).

31. Įstatyme nėra tiesiogiai apibrėžta, kas laikytina juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės, kaip sąlyga juridinio asmens dalyvio subsidiariajai atsakomybei kilti. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės pripažįstamos situacijos, kurių faktinės aplinkybės skirtingos, kai pagrindinis skolininkas – juridinis asmuo – neįvykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto, juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga gali būti susijęs, tačiau nėra tapatinamas su juridinio asmens bankrotu ar likvidavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011).

33. Kaip jau buvo minėta, juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga nėra tapatinamas su juridinio asmens bankrotu ar likvidavimu. Iš atsakovo B. M. pateiktų paaiškinimų matyti, kad M. TŪB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ turi turto ne mažiau kaip už 2 592 754,00 Eur, o kreditorinių įsipareigojimų už 2 719 866,00 Eur. Dalis - 421 434,00 Eur - kreditorinių įsipareigojimų yra atsakovui B. M. ir dukterinei UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, todėl atsakovas B. M. teigia, kad bendrija visų pirma atsiskaitys su nesusijusiais asmenimis ir šiems atsiskaitymams reikalinga 2 298 432,00 Eur suma, kuri yra mažesnė, nei bendrijos turimo turto vertė. Tačiau teismas pažymi, kad bendrijos planai bei ketinimai su kreditoriais atsiskaityti būtent tokia tvarka nėra įforminti teisiškai ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

34. Ieškovė pateikė teismui 2019-09-10 iš antstolės E. R. gautą informaciją, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovei iš M. TŪB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ nėra išieškota nei skola, nei palūkanos. Antstolės rašte nurodyta, kad bendrijos turimas nekilnojamasis turtas, transporto priemonės yra areštuotos kitų antstolių kontorų bei papildomai jiems yra taikoma sutartinė ar priverstinė hipoteka, todėl išieškojimas iš tokio turto negalimas. Areštuotose banko sąskaitose piniginių lėšų judėjimo nėra, jos areštuotos ir kitų antstolių kontorų bei institucijų. Šiuo metu realizuotiną turtą sudaro tik bendrijai priklausančios UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ akcijos – 6076 vnt., kurių bendra vertė pagal Juridinių asmenų registro duomenis sudaro 17 620,40 Eur. Iš viso Antstolių informacinės sistemos duomenimis bendrijos atžvilgiu nuo 2014 metų yra pradėta 11 vykdomųjų bylų, kurių bendra išieškomų skolų suma sudaro 796 040,33 Eur be palūkanų.

35. Kaip jau buvo minėta, 2018m. gruodžio 20d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi M. TŪB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ buvo nutraukta įmonės restruktūrizavimo byla. Teismo nutartyje konstatuota, kad įmonė nesugebėjo atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo plane numatytais terminais ir tvarka. Nutartimi nustatytos aplinkybės, iš antstolio gauta informacija bei duomenys iš M. TŪB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ apie turimą turtą bei kreditorinius įsipareigojimus rodo, kad bendrija nuo 2014 metų skolos ieškovei nei restruktūrizavimo procese, nei jam pasibaigus nedengė. Todėl teismas daro išvadą, kad M. TŪB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ negali įvykdyti prievolės ieškovei.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011m. kovo 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011 išaiškino, kad pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją subsidiaraus skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu, turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Aptariamų normų taikymo praktikoje papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariam skolininkui, abiem atvejais teismui nustačius subsidiaraus skolininko civilinės atsakomybės sąlygų visetą. Tuo tarpu vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta.

37. Įvertinus kasacinio teismo formuojamą praktiką, nėra pagrindo teigti, kad vien tik priteisus ieškovei nuostolius subsiadiariai iš atsakovų jų teisės bus pažeistos. Pareiga atlyginti ieškovei sprendimu priteistas sumas iš M. TŪB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ visų pirma tenka bendrijai ir tik vykdymo procese nustačius, kad bendrija prievolės neįvykdė ar įvykdė nepilnai – atsakovams.

38. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas B. M. yra M. TŪB „(duomenys neskelbtini)" tikrasis narys, o atsakovas V. M. yra buvęs M. TŪB „(duomenys neskelbtini)" tikrasis narys, pagal 2017-07-18 V. M. Registrų centrui pateiktą pranešimą M. TŪB „(duomenys neskelbtini)" nariu liko tik B. M.. M. TŪB „(duomenys neskelbtini)" prievolė atsiskaityti su ieškove už parduotas prekes atsirado dar 2014 m., sąskaitų apmokėjimo terminai pasibaigė tais pačiais 2014 metais, skola ieškovei iš bendrijos priteista Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

39. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį ir Ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį tikroji ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu. Todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 75 503,08 Eur nuostolių, nurodant, kad atsakovai šią pinigų sumą privalo sumokėti subsidiariai su M. TŪB „(duomenys neskelbtini)".

40. Ieškovė buvo pateikusi ieškinio reikalavimą 81 660,76 Eur sumai, bylos nagrinėjimo eigoje savo reikalavimą sumažino iki 75 503,08 Eur. Sumažindama ieškinį, ieškovė iš esmės nuo dalies ieškinio atsisakė. Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas šioje dalyje priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42str. 2d., 293str. 4p.).

Dėl ieškinio senaties termino

41. Atsakovas B. M. prašo ieškovės reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo jo atžvilgiu taikyti ieškinio senatį. Atsakovo manymu ieškovės teisė reikšti subsidiarų reikalavimą atsakovui atsirado dar 2014 metais. Ieškovė prašo atsakovams taikyti civilinę atsakomybę – atlyginti nuostolius, kurie yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 str. 1 dalis). CK 1.125 str. 8 dalis numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovė šį terminą yra praleidusi.

42. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t.y. kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą. Juridinio asmens reikalavimui ieškinio senaties termino eiga pagal bendrąją taisyklę prasideda nuo tos dienos, kai juridinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

43. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.

44. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją.

45. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

46. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi iškėlus M. TŪB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo bylą, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas – teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės leis jai laiku įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Plane pažymėta, kad numatomas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas – ketveri metai. Todėl ieškovė, pareiškusi kreditorinį reikalavimą M. TŪB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ įmonės restruktūrizavimo byloje, pagrįstai tikėjosi, jog bendrija, vykdydama restruktūrizavimo planą, su ja plane numatytais terminais atsiskaitys. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą dienos sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas (8 straipsnio 3 punktas). 2018 m. gruodžio 20d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi M. TŪB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ buvo nutraukta įmonės restruktūrizavimo byla, teismo nutartyje konstatuota, kad įmonė nesugebėjo atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo plane numatytais terminais ir tvarka.

47. Ieškovė su reikalavimu subsidiariems skolininkams kreipėsi į teismą 2018m. kovo 9d., dar esant nenutrauktai įmonės restruktūrizavimo bylai, pradėjus svarstyti klausimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių – iškėlus bendrijai restruktūrizavimo bylą turėjo pagrindo pagrįstai tikėtis, kad bendrija restruktūrizavimo planą įvykdys, nes tokias galimybes nustatė teismas, iškeldamas restruktūrizavimo bylą ir patvirtindamas planą. Ieškinio terminas praleistas palyginti nedaug, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis - 1358,00 Eur, iš kiekvieno atsakovo po 679,00 Eur. Ieškovė prašo grąžinti jai permokėtą 92 Eur žyminį mokestį, nes bylos nagrinėjimo metu sumažino ieškinio sumą. Tačiau ieškovei pakeitus ieškinio dalyką ir atsisakius dalies ieškinio, grąžinti sumokėto žyminio mokesčio skirtumą nėra įstatyminio pagrindo.

49. Byloje patirtos 8,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 4,49 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,UNIS Steel Baltija‘‘ (juridinio asmens kodas 300118521) iš atsakovų B. M. ir V. M. solidariai 75 503,08 Eur (septyniasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus tris eurus 8 ct) nuostolių, nurodant, kad atsakovai B. M. ir V. M. šią pinigų sumą privalo sumokėti subsidiariai su M. TŪB „(duomenys neskelbtini)".

Likusioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,UNIS Steel Baltija‘‘ iš atsakovų B. M. ir V. M. po 679,00 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų B. M. ir V. M. po 4,49 Eur (keturis eurus 49 ct) pašto išlaidų valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.