Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei, Loretai Davenienei, Donatai Leščiuvienei, Gretai Karmazienei, Editai Bekerytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (nušalintas), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. N. reikalavo duoti kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: jis, būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu, pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018-12-13 įsakymu Nr. 322-18-V patvirtinto (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 5.3. p. turėdamas įgaliojimus vykdyti privačių miškų naudojimo ir apsaugos valstybinę kontrolę; pagal to paties aprašymo 5.4. p. turėdamas įgaliojimus išduoti leidimus miškui kirsti; pagal to paties aprašymo 5.10. p. turėdamas įgaliojimus pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas, skirti nuobaudas už pažeidimus, nurodytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse; 2019‑08-29 kartu su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu A. A. atliko savavališkai iškirstų medžių kelmų matavimą bei patikrinimą V. S. priklausančiame miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), sklypuose (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu jis, D. N., nustatė, kad savavališkai, be leidimo kirsti mišką, plynai iškirstas (duomenys neskelbtini) sklypas, iš viso plynai iškirsta 45,13 m3, neplynai iškirsta (duomenys neskelbtini) sklypuose 33,52 m3, iš viso savavališkai iškirsta 78,65 m3, ir tai patvirtino surašydamas 2019‑08‑29 privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymą Nr. K-03-13. Po ko jis, D. N., 2019-08‑30 apie 7.00 val. susitikimo, vykusio lauke prie (duomenys neskelbtini) patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su V. S. anūku K. J., organizavusiu savavališką miško kirtimą, metu, sakydamas, jog už savavališką miško kirtimą gresia bauda, žodžiu pareikalavo iš K. J. 10 000,00 eurų kyšio už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už leidimo miškui kirsti išdavimą po to, kai miškas jau buvo iškirstas ir jau būdamas nustatęs savavališką miško kirtimo faktą iki 2019-08-30.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, D. N., 2019-08-30, apie 8.40 val. lauke prie (duomenys neskelbtini) patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), aiškindamas, jog bauda už savavališką miško kirtimą yra didesnė nei 10 000,00 eurų, toliau reikalavo iš K. J. 10 000,00 eurų kyšio, taip pat, to paties susitikimo metu, K. J. prašant sumažinti reikalaujamą duoti pinigų sumą, reikalavo mažesnės sumos – 8 000,00 eurų kyšio už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už leidimo miškui kirsti išdavimą po to, kai miškas jau buvo iškirstas ir jau būdamas nustatęs savavališką miško kirtimo faktą iki 2019‑08‑30.

II. Byloje ištirti įrodymai

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. N. parodė, kad jis su kolega A. A. važiavo patikrinti. Atvyko į vietą ir pamatė, kad vykdomas miško kirtimas. Užklausė pjūklininkų, ar jie turi leidimus. Jie nurodė, kad leidimų neturi. Grįždami po patikrinimo, įsitikino, ar jie tikrai išvažiavo. Grįžę į darbo kabinetą, kilo įtarimas, kad tas kirtimas vykdomas nelegaliai, patikrino duomenų bazėje ir jokių leidimų nerado. Pranešė savo tiesioginiam viršininkui ir jis jam paskyrė tos valdos neplaninį patikrinimą. Jis, D. N., išsikvietė savininkę. Yra tam tikras laikotarpis, dabar tiksliai neprisimena, savaitė laiko ar 10 dienų pagal normatyvus. Neatvykus savininkei, jie su kolega nuvažiavo į vietą. Važiavo su kolega A. A. Kai išėjo į lauką, buvo priėjęs vyras ir pasakė, kad yra tos valdos savininkės anūkas. Pasiūlė kartu važiuoti į mišką, jis atsisakė, sakė, kad ir taip viską žino. Nuvažiavo su kolega į mišką, atmatavo kelmus ir tą dieną darbai kaip ir buvo baigti. Sekantį rytą, kai atvyko į darbą, prie jo, D. N., priėjo K. J. Pakankamai keistai prisistatė. Jis aiškino, kad yra anūkas, nesenai išėjęs iš įkalinimo įstaigos, jam trūko pinigų ir seneliai jam leido išsikirsti nuosavą mišką. Jis nemato jokio pažeidimo tame. Jis, D. N., jam pasakė, kad kirtimus reikia vykdyti su leidimais. Po to laiko jis gal savaitę laiko tarp skaičiavimų ir kol buvo parašytas raštas savininkės iškvietimui, visokiais būdai ir ėjo, ir siūlė, ir prašė. Pas jį buvo įdomi nuotaikų kaita. Jis vieną kartą prašė, kitą kartą prašo susitarti, trečią kartą vos netiesiogiai grasina. Kažkuriuo metu įvyko jų pokalbis, kurį dabar klausėm. Jis, D. N., jau buvo prisimokęs visokių žargonų ir posakių ir iš principo palaikė pokalbį tokį, kokį jis jau norėjo girdėti, nes jis ėjo ir jei nekeli ragelio, tai jis ateina į kontorą, išsiveda ir vėl šnekasi. Jis, D. N., bandė prisitaikyti prie jo ir jau paskui tą dieną kai buvo paskirta atvykti su močiute, jis labai supyko. Viskas buvo surašyta ir paskaičiuota kaip rado su kolega miške. K. J. siūlė už tai pinigus. Kadangi jis, D. N., provokacijoms pradėjo nepasiduoti, tai jis parašė pareiškimą, kad D. N. reikalavo pinigų ir turi garso įrašą, o jis, D. N., parašė tarnybinį pranešimą ir nusišalino nuo bylos. Su žala, kurią jie rado, supažindino miško savininkę ir buvo likę tik surašyti protokolą, bet jau nespėjo. Viską padarė taip, kaip reikalauja įstatymai. O jų pokalbis buvo tam, kad iš principo, kai palaikai žmogaus pokalbį, tada jis nustoja pas tave eiti į kabinetą. Buvo kaip toks ir sutikimas ir 8, ir 10 ar 6, visaip buvo. Buvo skirtingos versijos per tą savaitę ir skirtingi variantai, tik vieną variantą jis turbūt pateikė. Dėl tolimesnės eigos jam niekas nekomentavo. Buvo dar teisme apklaustas dėl tų visų skaičiavimų, visų parodymų. Prieš metus nušalino jį nuo darbo, pareiškė įtarimus, buvo apklaustas ir dabar stovi prieš jus. Kai žmogus eina pas tave ryte, eina per pietus, skambina, kolegos pradeda kreivai žiūrėti, tai pradedi su žmogumi šnekėti kaip jis su tavimi šneka. Iš principo su juo kalbėjo apie išankstinį žalos apmokėjimą. Savininkas turi teisę apmokėti žalą prieš rašant protokolą ir kai jau vadovas priiminės nutarimą, atsižvelgia į išankstinį apmokėjimą. Jam buvo prieš tai išaiškinta apie išankstinį žalos apmokėjimą. Žalos tikros pasakytos buvo gal savaitės laikotarpyje, tarp apskaičiavimo ir savininkės atvykimo. Buvo duotas savininkei terminas savaitė. Tuo metu buvo paskaičiuota žala. Savininkei buvo paskaičiuota apie 12-13 tūkstančių. Jam buvo pasakyta, kad mažiausiai 10 000 tai kainuos. Dar nebuvo tikslių duomenų, jis bandė derėtis, kad gal pigiau. Jis, D. N., to pigumo nenustato ir negali sumažinti žalos kiekio ar baudos kiekio, visus sprendimus priima kiti žmonės, o jis tik paskaičiuoja žalą. Tai dienai, kai įvyko pokalbis, žala nebuvo paskaičiuota. Jam buvo pasakyta, kad jis susimokėtų kažkiek pinigų iš anksto ir kai bus priimamas sprendimas, bus atsižvelgta į jo situaciją. Jis su K. J. kalbėjo apie 10 000. Sakė, kad mažiausiai 10 000 tikrai bus. Dar nebuvo tiksliai paskaičiuota. Kai atėjo, pamatė skaičius, tada labai įsiuto. Pasakė, kad tu paskaičiavai daugiau negu 10 000. Pasakė, kad užteis, turi garso įrašą. Jis, D. N., jam pasiūlė į policiją paduoti garso įrašą ir tada spręs problemą. Garso įraše jis šneka, kad galbūt žala 10 000 bus per didelė, kad tokios sumos nebus. Jis šnekėjo, kad močiutei bus mažiau. Jis, D. N., tame pokalbyje turbūt aiškino, kad jam jokio skirtumo mažiau, daugiau. Įneši pinigus bus gerai, įneši aštuonis gerai. Garso įraše siūlė jam įnešti 10 000, galėjo ir 500 sumokėti, galėjo ir nieko. Jis turbūt iki šiol nieko nėra sumokėjęs žalos. Bandė prisitaikyti prie pokalbio. Sumažinti ar padidinti ne jis, D. N., tai sprendžia. Garso įraše pokalbyje bandė jam paaiškinti, kad jeigu bus skundas iš naujo, tai jeigu žmogus buvo baustas ir buvo sumokėjęs kažkokią žalą, baudą, tai kaip ir antrą kartą už tą patį nebaudžia. Kalbama, kad tarkim 8, bet viskas bet jeigu nebus skundo – tai 8 sumoka ir viskas, gaunasi, kad iš anksto būna susimokėjęs. Už tą patį du kartus nebaudžiama. Kai susimoka pinigus, tada galima iš naujo tvarkyti visus dokumentus. Kai susimoka už tai, ką yra padaręs, ir tada galima išsiimti papildomus leidimus, nes valda yra didelė ir kažkokie kirtimai galbūt buvo galimi, bet jie buvo nenurodyti, nenumatyti ir neduoti leidimai. Kur sako, kad jei ateis koks nors grybautojas, mylėtojas, parašys kažkokį šūdą – jis bandė klausti, ar antrą kartą gaus baudą už tą patį ką, jau buvo padaręs. Jis, D. N., pasakė, kad jeigu bus skundas, tai byla nebus iš naujo nagrinėjama. Pokalbyje posakis – gesinsim, gesinsim – pagal žmogaus žargoną, kad nebus iš naujo keliama kažkokia tai byla už tą patį pažeidimą. Sakė, kad reikės vėliau, kai sumokės pinigus, atsivežti miško šeimininkę arba pačiam pasidaryti įgaliojimą, susitvarkyti visus reikiamus dokumentus ir daugiau nebus problemų. Po šio įvykio daugiau su J. nebendravo, perdavė bylą. Atgaline data negalima išsiimti leidimo. Jam reikia susimokėti baudas ir jie šnekėjo apie tolimesnę veiklą tame miške. Posakis, kad leidimus sutvarkys, kad jie atrodytų legaliai – leidimai būtų išduoti po pinigų apmokėjimo ir po baudos ištyrimo. Apie atbulinę datą niekas nešneka. Šiame pokalbyje nebuvo kalbama apie būsimus kirtimus. Apie juos buvo kalbama pokalbiuose prieš tai. Po pinigų sumokėjimo žalai, po sprendimo viską galima daryti, išrašyti leidimus, ketinimus. Pokalbyje „išrašysim tą plyną kirtimą“ – tai reiškia arba jis blogai išsireiškė, arba ... Jis, D. N., atbuline data nei plyno kirtimo, nei einamojo negali. Žodžiai ,,šitą bylą uždarome“ – jeigu bus sumokėta žala gamtai ir bus sumokėta bauda, byla bus uždaryta. Sutikimas, kad sumokėtų 8000 – jam, D. N., buvo be skirtumo, kiek jis sumokės, kiek jis įneš iš anksto, čia jo reikalas. Jis sakė, kad 10000 žalos yra daug. Bandė paaiškinti, kad niekuo pagelbėti negali. Pokalbio metu turbūt, kad nežadėjo kažką padaryti už tuos 8000 eurų. Po apmokėjimo visų šitų baudų bus tvarkomi dokumentai jis, D. N., pokalbyje sakė. Gal šiame pokalbyje nebuvo išskirta, kad turi sumokėti žalą, sulaukti sprendimo, o po to bus galimybė tvarkyti tolimesnius dokumentus. Pasakymas ,,pasirašyti reikės ant leidimo, kad viskas yra daugmaž legalu“ – tai savininkei arba jam reikės pasirašyti ant leidimo. Daugmaž legalu – negali atsakyti, ką tai reiškia, daug laiko praėjo. Jis, D. N., nežinojo, kokia bauda yra numatyta už tokios veikos padarymą, jų neskiria. Gali nurodyti žalą, kurią jis gali apmokėti iš anksto prieš skiriant baudą. Preliminariai pasakė, kad bus ne mažiau kaip 10 000 žala. Šiame pokalbyje nekalbėjo apie žalą gamtai. K. J. kai atėjo su miško savininke, siūlė tartis. Jis tartis siūlė pastoviai, bet į tai nekreipė dėmesio. Yra susipažinęs su korupcijos prevencijos teisės aktais. Neskaitė šio pokalbio rimtu, kad jis realiai siūlo pinigus. Tai ne jo kompetencija vertinti pasiūlymą. Tai įvyko tą pačia dieną, kai parašė tarnybinį pranešimą. Anksčiau buvo keletą dienų bėgyje, buvo savaitgalis. Padaryti matavimai ir skiriasi žala jo ir kolegos, nes kolega darė vėliau, galimai iškirsta visai visa valda. Ar po to buvo vykdomi kirtimai, nesigilino. Nusišalino nuo bylos. Sustabdyti kirtimą, neįsitikinus tiksliai imtis priemonių, tai dažnai būna, jog šeimininkas neįteikia pjūklininkams dokumentų, grįžti į kabinetą ir patikrini, ar leidimas yra išduotas. Pulti ant žmonių, kad kirtėjas neturi leidimo. Buvo imtasi minimalių priemonių. Buvo pasakyta, kad nustotų kirsti, nes šeimininkas neįteikė leidimo ir kažkur po pusvalandžio sugrįžtant jie įsitikino, kad pjūklininkai išvažiavo. Prievartos jokios nenaudojo. Po kirtavietės išmatavimo ir iškirstų medžių kiekio nustatymo jis, D. N., neskambino K. J., neturėjo reikalo jam skambinti. Susitikimai vyko K. J. iniciatyva. K. J. eiti kalbėti į lauką yra tikimybė, kad ir jis, D. N., siūlė, nes kabinete buvo daug žmonių. K. J. ėjo pas jį ne vieną kartą. Daug laiko praėjo, dėl šio pokalbio nepasakys. Jis skambindavo, jei nepakeldavo ragelio, tada eidavo, verždavosi į kabinetą ir nesvarbu buvo pas jį žmonių ar ne. Buvo nepatogu. Laiko tarpas kai nustatė, kad S. sklype nėra leidimo kirsti mišką ir kai apie tai informavo savo tiesioginį viršininką, iškarto kai patikrino su kolega ar nėra bazėje, dar buvo darbo valandos ir buvo paskambinta, pranešta tiesioginiam vadovui, kad tikėtina, jog yra neteisėtas kirtimas. O kitą dieną gavo pavedimą patikrinti valdą, atlikti neplaninį patikrinimą. Per kokį terminą privalo informuoti vadovybę apie pažeidimą, terminų nėra, bet kuo greičiau. Randi pažeidimą, iškart informuoji. Jis, D. N., tik žalą paskaičiuoja, visus kitus dalykus priiminėja jo vadovas, įteikia pretenziją, sprendimus priima. Žalos paskaičiavimo dokumentas buvo padarytas kartu su kolega A. Jie kartu skaičiavo kubus, medžius ir kolega tame dalyvavo. Ar dokumentą ir jis pasirašė, neprisimena, nežino. Kad miško savininkė pasirašė, tai tikrai. Jis turbūt pasirašė ant taksavimo lapų, ant medienos matavimo lapų, nes kartu matavo. Žalos paskaičiavimas yra jau techninis dalykas. Jų praktiškai pakeisti neįmanoma, nes tada reikia ir kolegos parašo. Pažeidėjai bando kažką tartis, kažką daryti. Visada įjungi žmogiškumo faktorių. Jei po kiekvieno fakto sakytum skambiname STT pareigūnams, tai yra ir žmogiškumo dalykas. K. J. parašius skundą, nusišalino nuo bylos, nes suprato, kad šios bylos vesti nebegali. Žmogus turi garso įrašą, parašė skundą, jis siūlė jam, provokavo ir bandė grasinti, tai jis apie viską parašė vadovui ir paprašė jį nušalinti. K. J. kartais prašė sumažinti baudą, susitarti, kartais kodėl tavo namas medinis, ar šeima sveika. Jis kiekvieną kartą ateidamas būdavo nestabilus. Vieną kartą šypsosi, kitą pyksta, trečią barasi. Prieš galą stengėsi, kad tik jis neitų prie jo ir greičiau baigtųsi ta byla, perduoti tolimesniam tyrimui. A. M. nustatė didesnį nukirstų medžių kiekį ir paskaičiavo didesnę žalą, mano, kad žmogus nenustojo kirsti. Kitokio paaiškinimo neturi. Garso pokalbyje pasakyta frazė, kad ,,čia žinai principo reikalas, čia ne piniguose reikalas“ – norėjo pasakyti, kad žalą vis tiek reikės susimokėti, kad ne apie pinigus šneka. Sumokėjus dalinai žalą ir skiriant baudą yra į tai atsižvelgiama ir tai yra lengvinanti aplinkybė. Surašius patikrinimo aktą, galimybę sumažinti žalos dydį techniškai galėjo nebent jei jis klastotų dokumentus ir kolega pasirašytų. Jis vienas negalėjo. Dėl leidimo išdavimo sprendimus priima specialistas, kuris gauna prašymą. Sklypas buvo kolegos A. A. veikos teritorijoje. Jam buvo vadovo liepta apmokyti naują kolegą, paaiškinti darbo įgūdžius. Bylą pradėjo vesti jis, nes kolega buvo naujai atėjęs. Teritorija buvo jam priskirta.

2021-09-24 apklaustas kaip įtariamasis D. N. parodymus duoti atsisakė (t. 3, b. l. 209-210).

2021-11-04 papildomai apklaustas įtariamuoju D. N. parodė, kad įtarimo esmė jam suprantama, tačiau kaltės neprisipažįsta. 2019 metų rugpjūčio mėnesį jis su kolega A. A. važiavo gretimoje valdoje atlikti patikrinimą pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros ir (duomenys neskelbtini) susitarimą, kaip miškų savininkai vykdo įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Jie pamatė, kad yra kertamas gretimas miškas – kaip jiems paaiškino kirtėjas, kurio pavardės nežino, kad jis kerta mišką pagal J. nurodymą. Grįžęs į darbą patikrino, ar yra leidimas kirsti mišką, miško vietovės nepasakys, neprisimena. Nustatė, kad nėra leidimo toje vietovėje kirsti mišką. Viena iš bendrasavininkų yra S. Tada apie galimai neteisėtą kirtimą pranešė savo tiesioginiam vadovui S. G. S. G. išdavė leidimą neplaniniam patikrinimui. Apie neplaninį patikrinimą informavo S. raštu, ar telefoniniu skambučiu, neprisimena. Jis S. informavo, kad bus atliekamas neplaninis patikrinimas dėl kertamo miško. Jis ją kvietė atvykti dalyvauti patikrinime, kurį planavo atlikti 2019 metų rugpjūčio gale, praėjus kelioms dienoms po to, kai nustatė, jog miškas kertamas be leidimo. Ar dar ką nors kvietė dalyvauti patikrinime, nepasakys, neprisimena. Patikrinimo dieną ir laiku savininkė neatvyko. Paprastai patikrinimo laiką rašo 10 valandai. Išvykstant į patikrinimą išėjus iš darbo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), prie jo ir A. A. priėjo K. J., kuris prisistatė kertamo miško savininkės anūku, K. J. pavardę sužinojo vėliau. K. J. pasakė, kad močiutė leido kirsti jam mišką. K. J. pasakė, kad močiutė į patikrinimą greičiausiai neatvyks dėl blogos sveikatos. K. J. kviesti į patikrinimą negalėjo, nes ne jis buvo miško savininkas. K. J. klausinėjo, kokia bus bauda, kokia bus žala, jis, D. N., jam pasakė, kad tai galės pasakyti po galutinio žalos apskaičiavimo. Jis su K. J. kalbėjo lauke, ar pokalbį girdėjo A. A., negali pasakyti, nepamena. Jis neprisimena, ar buvo daugiau kitų žmonių, kurie galėjo girdėti jo ir K. J. pokalbį. Kieme buvo žmonių, bet jis nežino, kas jie tokie, jis prie jų nėjo ir žmonės prie jo nėjo, tarp darbo patalpų ir mašinos yra tiesiog gatvė ir joje buvo žmonių. Jo ir K. J. pokalbis užtruko iki 5 minučių. Jis nieko su K. J. nesusitarė. Tada Jis, D. N., kartu su A. A. nuvyko į kirtavietę matuoti galimai neteisėtai kirsto miško. Kirtavietėje užtruko apie 3 valandas, išmatavo iškirstų medžių kelmus. Jie pamatavo tiek kelmų, kiek rado iškirstų medžių tam momentui. Miškas yra suskirstytas kvartalais, o kvartalai suskirstyti sklypais. Jis telefone turi programėlę, kurios pagalba gali pažiūrėti kvartalus ir sklypus. Matuojant kelmus į programėlę nežiūrėjo, nes jis žinojo, kur jie (D. N. ir A. A.) yra, bet rašant aktą sužiūrėjo konkrečius sklypus. Tą pačią dieną, kai jie su A. A. grįžo iš patikrinimo, K. J. laukė prie (duomenys neskelbtini) durų lauke. K. J. uždavinėjo klausimus, kiek bus žalos, kiek pinigų reikės mokėti. Jis, D. N., turėdamas praktikos matuoti kelmus ir skaičiuoti žalą, K. J. pasakė, kad gali būti apie 10-15 tūkstančių eurų. K. J. klausė, ar yra galimybė sumažinti tuos visus pinigus. Jis K. J. pasakė, kad nėra tokios galimybės, ir tą dieną jo ir K. J. bendravimas baigėsi. Jis, D. N., nežino, ar šį jo ir K. J. pokalbį kas nors girdėjo. Kur tuo metu buvo A. A., gal nuėjo į darbą, gal šalia stovėjo, neprisimena. Tą dieną akto ir kitų dokumentų nesurašė, skaičiavimų neatliko, dažniausiai tai daro prieš atvykstant savininkui susipažinti su aktu, paskaičiuota žala. Kitą dieną (2019 metų paskutinėmis rugpjūčio dienomis, kada tiksliai, nepamena) atėjęs į darbą apie 7-8 valandą prie darbo vėl pamatė K. J. K. J. sakė, kad per brangu, prašė mažinti sumą pinigų, sakė, kad 10000-15000 eurų yra per daug. Jis, D. N., suprato, kad jie su K. J. šneka apie žalą gamtai. Jis, D. N., atsakė, kad nieko nesiruošia mažinti, kad tikslūs skaičiai bus po paskaičiavimo. K. J. klausė, kas bus, kai sumokės pinigus, jis, D. N., sakė, kad byla bus nutraukta, bandė konsultuoti K. J. Jų pokalbis truko iki 5 minučių. Pokalbis su K. J. vyko lauke. Išsiskyrus K. J. nuėjo, o jis užėjo į darbą. Tą pačią dieną jis parašė S. kvietimą atvykti į (duomenys neskelbtini) maždaug po 10 dienų, savaitės. Kokiu būdu perdavė S. kvietimą, tiksliai nepamena, bet pagal praktiką išsiuntė paštu. Tą dieną K. J. daugiau nebuvo atvykęs. K. J. iki to laiko, kai buvo nurodyta S. atvykti į (duomenys neskelbtini), lankėsi gal 10 kartų, kartais net du kartus per dieną. Kalba su juo visada būdavo panaši: dėl baudos mažinimo, dėl bylos nutraukimo po pinigų sumokėjimo. K. J. sakė, kad 10000 eurų bauda yra per didelė, jis jam, D. N., siūlė 5000 eurų kyšį, kad nutrauktų bylą, jis, D. N., atsisakė. Jis K. J. sakė, kad sumokėjus žalą gamtai gali būti skirta mažesnė bauda. Baudą skiria jo, D. N., vadovas S. G., bet ar K. J. minėjo S. G. pavardę, neprisimena. Apie tai, kad K. J. jam siūlė 5000 eurų kyšį, niekam nepranešė, nes nelaikė to rimtu pokalbiu. K. J. atvykdavo prieš jam, D. N., ateinant į darbą arba išeinant iš darbo, pokalbiai vykdavo lauke. Gal du kartus buvo taip, kad K. J. užeidavo į darbą ir jo, K. J., pageidavimu jie išeidavo kalbėti į lauką. Su juo eidavo kalbėti į lauką, kad leistų kitiems dirbti, kad leistų jam pačiam dirbti, nes K. J. ,,lipo ant galvos“. Jis, D. N., nežino, ar kas nors girdėjo jo ir K. J. pokalbius, ar kas nors matė K. J. atvykusį ir kalbantį su juo, D. N. Jis neprisimena, kad būtų pasakojęs kam nors apie pokalbius su K. J. Gal minėjo A., kad eina ir eina anūkas, turėdamas omeny K. J. Kelios dienos prieš atvykstant miško šeimininkei S. pagal kvietimą, gal rugsėjo 6-8 dienomis vėl atvyko K. J. Pastarasis atvyko antroje dienos pusėje, užėjo pas jį, D. N., į darbą ir pasikvietė į lauką. K. J. pradėjo jam grasinti, kad turi įrašą, kuriame yra minimos pinigų sumos, jei jis, D. N., nenutrauks bylos, kreipsis su tuo įrašu į teisėsaugą. Jis K. J. siūlė eiti į policiją. Jo, D. N., kvietimu susipažinti su dokumentais dėl neteisėto kirtimo atvyko S. Ar ji buvo viena, ar su anūku, neprisimena. Jis S. supažindino su dokumentais: neplaninio patikrinimo aktu, valdos apžiūros aktu, žalos paskaičiavimu, visų tiksliai neišvardins. Žalą buvo suskaičiavęs tarp 10000 ir 15000 eurų, dabar tiksliai neprisimena. Baudos dydžio S. pateiktuose dokumentuose nebuvo. S. su dokumentais supažindino pasirašytinai. S. afekto būsenoje siūlė ar 3000 eurų už bylos nutraukimą, o jis jai pasiūlė tuos 3000 eurų susimokėti dalį žalos, kas būtų kaip lengvinanti aplinkybė. Jis S. nurodė parašyti paaiškinimą, ką ji parašė, nepamena. S. sakė, kad žala didelė, kad serga, kad ji yra pensininkė. S. išėjus valandos bėgyje atvyko K. J. Jis, K. J., buvo labai nepatenkintas su pretenzijomis. K. J. šaukė, parašė dėl jo, D. N., skundą kabinete ranka ant popieriaus lapo. Skunde paminėjo, kad jis, D. N., reikalavo iš jo kyšio ir kad turi garso įrašą. Po to, kai K. J. išvyko, jis, D. N., surašė tarnybinį pranešimą apie įvykius, pridėjo K. J. skundą ir išsiuntė S. G. elektroniniu laišku. Jis, D. N., paprašė jį nušalinti nuo bylos ir buvo nušalintas. Su S. daugiau nebendravo. Su K. J. taip pat daugiau nebendravo, matė jį prieš metus prie teismo durų Vilniuje. Byla dėl neteisėto miško kirtimo buvo perduota kolegai A. M. 2019 metais gal rugsėjo antroje pusėje A. M. parodė, kur yra iškirstas sklypas, daugiau niekaip nėra susijęs su toliau tirta byla. Jam nėra žinoma, kaip baigėsi ši byla, matė vieną teismo sprendimą, kuriame rašoma, kad K. J. prisiėmė kaltę, o daugiau nežino. Paklausus įtariamojo D. N., ar prieš pradedant neplaninį sklypo patikrinimą dėl neteisėto miško kirtimo buvo gavęs dokumentus dėl leidimo kirsti S. priklausantį mišką išdavimo, ar yra žinoma, kad tokie dokumentai buvo surašyti ir buvo pateikti (duomenys neskelbtini) į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įtariamasis D. N. parodė, kad ne, jis nebuvo gavęs. Prieš skaičiuojant žalą dėl iškirsto miško dėl viso pikto pervertė archyvą ir rado paruoštą miškininko K. P. atrėžimui medžiagą. Pas juos būna taip, kad miškininkai, o ne miško savininkai atneša medžiagą ne priėmimo valandomis. Jei jie būna išvykę į mišką, miškininkai medžiagą perduoda aplinkos apsaugos darbuotojams, su kuriais dirba vienoje patalpoje ir paprašo perduoti, arba tiesiog padeda aplinkos apsaugos darbuotojui ant stalo, kuris pirmas sėdi tik užėjus. Aplinkos apsaugos darbuotojai perduoda jiems ((duomenys neskelbtini) darbuotojams), pakiša po durimis. Su tokiais dokumentais jie ((duomenys neskelbtini) darbuotojai) nieko neturi daryti, kol nesikreipia savininkas ar jo įgaliotas asmuo dėl leidimo išdavimo, tokius dokumentus tiesiog padeda į archyvą. S., nei kitas jos įgaliotas asmuo dėl leidimo kirsti mišką nesikreipė. Jis, skaičiuodamas žalą dėl neteisėtai iškirsto miško, P. paskaičiavimus įtraukė į žalos paskaičiavimą. Jis, D. N., minėtus dokumentus pridėjo prie bylos. Kokiu būdu, kokiomis aplinkybėmis P. medžiaga atsirado pas juos archyve, nežino, kolegė D. J. taip pat neprisiminė, A. neklausė, nes jis dirbo 2-3 savaites. Radęs minėtus P. dokumentus, jis nebegalėjo atgaline data išduoti leidimo kirsti mišką, nors jei buvo tokie dokumentai, tai S. neprašė leidimo kirsti mišką, jo neišsiėmė. Gal ji galėjo kažkaip per teismą įrodyti, kad kirtimas nebuvo visiškai neteisėtas. Pagal P. parengtus dokumentus savininkė galėjo atitinkamuose sklypuose mišką kirsti plynai, sklypų numerių neprisimena. Tuose sklypuose ir buvo įvykdytas plynas kirtimas. Tačiau neplynas kirtimas buvo įvykdytas kituose sklypuose, kurie nebuvo minimi P. parengtuose dokumentuose. Jis, D. N., žalą paskaičiavo pagal visus kirtimus pagal faktą, kiek surado su kolega A. Uždavus klausimą įtariamajam D. N., kaip gali paaiškinti, kodėl A. M. atliekant kelmų matavimus nustatė ženkliai didesnį iškirstų medžių kiekį ir paskaičiavo didesnę aplinkai padarytą žalą, įtariamasis D. N. parodė, kad logiškas paaiškinimas yra toks, kad gal po jo ir A. atlikto matavimo buvo dar papildomai iškirsta medžių. Pateikus įtariamajam D. N. garso įrašą prie 2020-11-09 apžiūros protokolo ir paklausus, ar atpažįsta asmenų balsus bei paprašius paaiškinti jo turinį, įtariamasis D. N. parodė, kad jis atpažįsta savo balsą ir gal K. J. Šnekėjo apie žalą, apie bylos eigą, sumokės žalą – baigsis byla. Uždavus įtariamajam D. N. klausimą, ką reiškia jo frazė: ,,Aštuonis. Ir sutariam tą reikalą ir užmirštam“, įtariamasis D. N. atsakė, kad dabar nepakomentuos. Uždavus įtariamajam D. N. klausimą, ką reiškia jo pasakymai, apie leidimų išdavimą, apie ,,užgesinimą“, įtariamasis D. N. atsakė, kad šnekėjo apie bylos eigą. Apie kokių leidimų išdavimą eina kalba, neprisimena. Neatsakys dabar į šitą klausimą. Į advokato klausimą, ar jo pasakymas: ,,bus užgesinta“ yra susijęs su padarytos žalos gamtai sumokėjimu, įtariamasis D. N. atsakė, kad taip, tai susiję su žalos gamtai sumokėjimu. Į advokato klausimą, ar tai reiškia, kad sumokėjus žalą gamtai dalinai ar pilnai bus skirta mažesnė bauda, įtariamasis D. N. atsakė, kad taip. Į advokato klausimą, ar garso pokalbyje, kuris buvo duotas išklausyti, J. aiškina apie jo, J., padarytą pažeidimo pobūdį ir galimas pasekmes, įtariamasis D. N. atsakė, kad taip (t. 3, b. l. 211-215).

Liudytojas K. J. apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad viskas buvo senokai, berods 2019 m. Jo, K. J., senelė V. S. žodiniu leidimu leido jam tvarkytis miške, nes reikėjo malkų. Išsikvietė K. P. ir R. S., jie darė miške atrėžimą. K. P. nunešė dokumentus į miškotvarką, senelė nenuvažiavo pasirašyti, bet jie visą projektą padarė. Tada kirto tame miške. Miškotvarkoje tvarkėsi dėl žemės ūkio paskirties. Jis, K. J., turėjo darbuotoją V. J. Jie žemės ūkio paskirties ir miško žemėje tvarkėsi, jiems reikėjo malkų. R. S. ir K. P. pažymėjo miško žemėje medžius, kuriuos galima kirsti, ir nunešė dokumentus į miškotvarką. Jis, K. J., nederino, nes negalvojo, kad kažką blogo daro, nes miškas jų, yra padarytas projektas, kuriuos medžius galima kirsti. Buvo pažymėtas plynas kirtimas apie 60 arų. Iškirto. R. S. ir K. P. pažymėjo kirtimą, padarė savo darbą. Žinojo, kad senelė turėjo pasiimti leidimą, gal tai sakė R. S. ir K. P. Jie sakė, kad reikia leidimo ir padarė projektą. Senelė sirgo ir nenuvyko pasirašyti dėl leidimo. Jis, K. J., kirto, vyko darbai, paskui senelę iškvietė į (duomenys neskelbtini). Vieną rytą nuvykęs į (duomenys neskelbtini) sutiko N. Kai padarė projektą ir jį nunešė, kirsti pradėjo po savaitės ar dviejų. V. J. kirtimo metu buvo likęs miške, kuriuo laiku neatsimena. Jis paskambino jam, K. J., kad atvažiavo su žaliu džipu, klausė, ką jis daro, jis atsakė, kad pjauna neva jam, K. J., ir viskas tuo baigėsi. Kas buvo toks atvykęs, iš karto nežinojo. Tada senelę iškvietė į (duomenys neskelbtini), vyko kartu, buvo rugpjūtis ar rugsėjis. Tada pamatė N. lauke, jie laukė paskirto laiko. Darbuotojai važiavo į mišką matuoti, o jis su senele nevažiavo. Jie važiavo į jų mišką matuoti, nes nustatė pažeidimą. Sunku prisiminti viską, nes buvo prieš 3 metus ir kai kurių detalių nepamena. (duomenys neskelbtini) nusileido D. N. su žmonėmis ir pasakė, kad važiuoja į mišką matuoti, o jie nevyko, nes galvojo, kad nebūtina. Po kažkiek laiko turėjo atvykti, kadangi turėjo paskaičiuoti kubus, kiek jų iškirsta. Jie sakė, kad sumatuos ir žinos, kiek iškirsta kubų. Dar tada jiems jis, K. J., sakė, kad dalis žemės ūkio paskirties ir vyko teismai. Jis, K. J., atvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes senelė labai nervinosi. Į darbą ėjo D. N., prie jo darbovietės priėjo ir pasakė, kad buvo žemės ūkio paskirties žemė. Buvo pokalbis, kad vienoje dalyje, kur kirsta, buvo žemės ūkio paskirties žemė. Kai padarė projektą, buvo blogai, kad leidimo nepasiėmė, taip jam sakė S. ir P. Į (duomenys neskelbtini) atvyko nekviestas, atėjo D. N. Jis pasakė, kad čia ne 1990 metai, jog kerta, kur nori. Jam K. J. pasakė, kad kur miško žemė, tai jie patys kalti, kad nepaėmė leidimo, o dėl žemės ūkio paskirties, ten niekas nedraudžia kirsti. Jis pasakė, kad bus didelė bauda, kad per kažkokį žmogų turi paduoti 10000. Jis, K. J., atsakė, kad labai didelė suma, D. N. atsakė, kad gali būti dar didesnė. D. N. sakė, kad sutvarkys dėl baudų, dėl leidimo, reikės už tai 10000. D. N. pareikalavo iš jo, K. J., 10000, sakydamas, kad „paduosi per žmogų“, nurodė asmenį, bet dabar jo neatsimena. Jis sakė, kad viską sutvarkys, nes bus didelė bauda. Jis, K. J., pasakė, kad pagalvos, nuvažiavo pas savus ir nutarė įrašinėti pokalbį. Jie buvo sutarę, kad grįš. Grįžo po 1-2 val. D. N. dar buvo davęs savo telefono numerį, kad susiskambins. D. N. neprisiskambino, todėl nuėjo į darbą, paskui abu išėjo į lauką ir prasidėjo pokalbis, kuris yra įraše. Įrašą buvo įsijungęs jau eidamas pas D. N., telefoną buvo įsidėjęs į kišenę. Jo, K. J., telefonas buvo gal ,,Samsung“, nepamena. Išėjo į lauką ir vyko pokalbis, kuris yra įraše. Prašė 10000, jis, K. J., neva derėjosi, kad per didelė suma, kad senelė senyvo amžiaus. Nežinojo baudos dydžio, nes ji dar nebuvo paskaičiuota. Ją paskaičiavo, kai parašė, jog iš jo reikalavo kyšio. Vyko pokalbis, paskui pasakė, kad už 8000 padarys, kad bus viskas formalu, tikslumo šiandien neatsimena. K. J. suprato, kad pareigūnas buvo atvažiavęs kirtimo metu, sužinojo kam kertama, jo, K. J., pavardę, kad leidimas nepasirašytas ir D. N. tik laukė, kad galėtų paprašyti iš jo pinigų, bent taip mano. Pokalbis baigėsi, kad pakalbės su saviškiais. Įrašą padarė. Paskui gavo šaukimą, senelė ir jis, K. J., buvo kviečiami į (duomenys neskelbtini), ten buvo D. N. ir dar vienas žmogus. Išklausė aplinkybes, liepė jam, K. J., rašyti paaiškinimą, jame nurodė visą situaciją. Jau tada buvo paskaičiuota bauda 13000 už žalą gamtai, ją pateikė D. N. Po kažkiek laiko juos kvietė į (duomenys neskelbtini), pasakė, kad D. N. nusišalino. Vilniečiai važiavo pas juos ir pateikė, kad neva žala gamtai padaryta 31000. Tuo metu dėl žemės vyko teismai. (duomenys neskelbtini) jie ginčijosi, buvo teismai. Buvo teismo nutartis, kad nutraukti bylą senelės atžvilgiu, kad jis, K. J., buvo organizatorius. Su juo, K. J., bendravo pareigūnas kaip su didžiausiu priešu. Paskui jį kvietė į policiją, kad sugadino M., spec. liudytojo, automobilį. Davė parodymus, M. vėl nusišalino, bylą paėmė Š. Jis jį, K. J., iškvietė, bet neaišku dėl ko. Jie paėmė jo, K. J., dokumentą, pasakė, kad yra administracinis protokolas, K. J. pasakė, kad jam reikia advokato, bet jie vis tiek jam įkišo protokolą, negražino asmens dokumento, tada jis, K. J., paskambino į policiją ir jie liepė grąžinti dokumentą. Po kiek laiko jį, K. J., iškvietė Š. ir matė per jo kompiuterį, kaip jam skambino tuo metu N. M., kuris buvo nusišalinęs, sėdėjo už Š. stalo, o per „Skype“ skambino N. Pasakė, kas čia darosi, tada jį, K. J., pradėjo filmuoti, nepaėmė protokolo ir išėjo. Paskui vyko teismas. Į STT kreipėsi, nes skambino D. N., už nugaros stovėjo M., todėl suprato, kad su juo nori susidoroti ar atkeršyti. Buvo Kaune pas (duomenys neskelbtini) direktorių, paaiškino situaciją, jis atsakė, kad visi kalba, jog jis, K. J., blefuoja, davė pasiklausyti įrašo, tada jis griebėsi už galvos, paprašė įrašo, o ar davė, nepamena. Tada jį, K. J., kvietė pareigūnai, davinėjo parodymus. Neturi ko slėpti, nemažai kainavo pinigų advokatams, nervų, sveikatos. 10000 sumą pirmas įvardijo pats N., kad paduotų juos per žmogų. Gavęs pinigus, jis žadėjo padaryti, kad viskas bus legalu, kad padarys projektą, jei kažkoks gamtos mylėtojas parašytų skundą, jis viską sutvarkys, kad daugmaž atrodytų legalu. Kai gavo šaukimus, tada jau niekas į mišką nelindo, pjovimas buvo baigtas. Nežino, kodėl toks buvo baudų sumų skirtumas. Buvo pirma 13000, o paskui 31000, teisme sakė pats D. N., kad neapsižiūrėjo miškininkas, nes didelis plotas miške. Apie stabdomą kirtimą jie negavo jokių pranešimų. Į STT kreipėsi, nes paaiškinime parašė, kad iš jo, K. J., reikalaujama, bet niekas į tai nereagavo, tai sakė ir teismuose ir jam patarė kreiptis. Įsivaizduoja, kad kirtimai iš dalies atlikti teisėtai, tik blogai, kad senelė nepaėmė leidimo. Dėl miško žemės paskirties, nieko nematė blogo, kai atvažiavo (duomenys neskelbtini), jei būtų blogai, būtų stabdęs. Jie negavo jokio laiško, kad kažkas negerai. Toliau buvo kertama žemės ūkio paskirties žemėje. Buvo skirta bauda už kirtimą senelei 13000, paskui N. nusišalino ir jau buvo 31000. Jam, K. J., buvo skirta ta pati suma 31000. Už žalą gamtai ir dėl baudos administracinės bylos yra nutrauktos, gavo tokią teismo nutartį. Civilinėje byloje J. nurodė, kad pažįstą asmenį, kuris buvo atvykęs, tai D. N. Jis, K. J., nurodė ikiteisminio tyrimo metu D. N., nes jis jam buvo žinomas po civilinės bylos. J. jam, K. J., nurodė, kad buvo atvykęs į mišką D. N. Po apskaičiavimų atvyko savo iniciatyva į (duomenys neskelbtini), nes prieš važiuojant skaičiuoti taip buvo pasakyta. Norėjo sužinoti, kiek buvo iškirstos kubatūros. Jų su D. N. pokalbio metu kitų žmonių nebuvo. Pirmas pokalbis kiek truko, neatsimena. Jis, K. J., dalyvavo, kai D. N. ruošėsi vykti į kirtavietę. Pats kartu nevyko, nes nematė poreikio kartu vaikščioti ir skaičiuoti ir ten būdamas nebūtų nieko pakeitęs. Su N. apie žalą gamtai kalbos nebuvo. Neprašė mažinti sumos gamtos žalai. Pas N. į darbo vietą vyko 3 kartus, bet gali suklysti. N. nesiūlė 5000 eurų kyšio. N. po pirmo pokalbio išreiškė iniciatyva dar kartą susitikti. Jam sakė, kad paklaus saviškių ir atvyks, davė savo telefono numerį. Jam, K. J., nebuvo privaloma atvykti. Iš jo buvo reikalaujama duoti kyšį, todėl įrašinėjo pokalbį. Kai buvo iškviestas su senele, sakė, kad N. reikalavo kyšio, o jis sėdėjo ir juokėsi. (duomenys neskelbtini) parašė paaiškinimą dėl kyšio reikalavimo, jis buvo nušalintas, nors nei vienas iš pareigūnų nepaklausė dėl įrašo. N. pirmas įvardijo 10 000 sumą.

Teisėjai paskelbus liudytojo K. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis 2020-11‑09 parodė, kad jo senelei V. S. kartu su jos pusbroliu V. P. (apie 70 metų amžiaus) priklauso 19,88 ha žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal Registrų centro išrašą žemės sklypas susideda iš daug žemės paskirčių: 9,00 ha yra miškas, 2,9 ha žemės ūkio naudmenų plotas, užstatyta teritorija yra 0,40 ha, kitos žemės plotas 7,48 ha, vandens telkiniai 0,10 ha ir kiti. Jis (K. J.) su savo mama R. J. galvojo, kad tame žemės sklype būtų galima vystyti kaimo turizmą. Jis ėmėsi darbų. Žemės sklypas buvo apaugęs medžiais ir krūmynais. 2019 metų gegužės - birželio mėnesiais jis kreipėsi į biržės atrėžėjus R. S. ir K. P. Minėti asmenys visame sklype sudarė biržės taksavimo aktus bei paruošė reikiamus dokumentus miško kirtimo leidimui gauti. R. S. ir K. P. reikiamus dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui D. N., kaip dabar jam yra žinoma. R. S. ir K. P. paaiškino, kad V. S. turi nuvykti į (duomenys neskelbtini) pasiimti dokumentus – leidimus, ar leidimą kirsti jų pažymėtus medžius. Konkrečiai, kada reikia nuvykti pasiimti leidimų dėl kirtimo, jam niekas nesakė, jis suprato, kad tai galima padaryti bet kada. Tačiau gavosi taip, kad senelė V. S. blogai jautėsi, sirguliavo, jai yra 73 metai ir jis su ja nenuvyko į (duomenys neskelbtini) pasiimti leidimų dėl kirtimų. Jis pradėjo kirtimo darbus pagal rėžininkų pažymėtus medžius neturėdamas leidimo kirsti mišką. Jis pasamdė darbuotoją V. J., kuris kirto mišką. Kaip pasakojo V. J., kertant mišką 2019 metų birželio mėnesį į kirtavietę buvo atvykęs D. N., bet nieko nesakė, tik apsidairė. 2019 rugpjūčio mėnesį, kai miškas jau buvo iškirstas (miškas ir kitos paskirties žemėje buvę medžiai bei krūmai), ploto pasakyti negali, nepamena, V. S. gavo (duomenys neskelbtini) laišką, kad ji yra kviečiama į (duomenys neskelbtini). Ar buvo nurodytas konkretus asmuo, ar buvo nurodyta, dėl ko kviečiama, nepamena. Ar jis kalbėjo su V. P. apie savo planus ar apie kirtimus, nepamena. Žemė tarp V. S. ir V. P. yra padalinta tik notariškai, žemė yra atskirta ir jo dalyje nebuvo vykdomi jokie kirtimai. 2019-08-29 jam su V. S. nuvykus į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, prie pastato pamatė, kaip iš pastato išeina V. P. Ką tiksliai jiems pasakė V. P., nepamena. Jis su V. P. jokių bendrų interesų ar nesutarimų dėl žemės neturi. Taip pat jis pamatė iš pastato išeinantį D. N., kuris buvo su miškininko uniforma. Jis (K. J.) dabar žino, kad tai buvo D. N., o tada tiesiog kitos minties nekilo, kad tai galėtų būti ne D. N., net negalvojo kitaip. Jis su V. S. prie D. N. nepriėjo, nieko neklausė, o D. N. taip pat nieko nesakė. Jis tiksliai nepamena tų aplinkybių, gal D. N. su V. P. vyko į sklypą jo apžiūrėti, gal tuo klausimu buvo kviečiama V. S. Kadangi jam su V. S. niekas nieko nesakė, nekvietė niekur vykti, jis su V. S. ir niekur nevyko. 2019-08-29 jis su D. N. nebendravo. Kadangi su D. N. 2019-08-29 nepabendravo, o klausimas dėl kirtimo liko neišspręstas, jis 2019-08-30 ryte apie 7 valandą atvyko į (duomenys neskelbtini) norėdamas išsiaiškinti situaciją. Pastatas buvo užrakintas, laukė lauke. Jo siekis buvo pasikalbėti su D. N. Jis negali tiksliai pasakyti, kada jis sužinojo miškų pareigūno pavardę – D. N., gal iš kvietimo atvykti V. S., gal iš kur nors kitur, nepamena. Jis nežino, ar Švenčionių mieste yra daugiau (duomenys neskelbtini) pareigūnų vyrų. Apie 7 valandą jis pamatė ateinantį D. N. – tai buvo tas pats pareigūnas, kurį buvo matęs 2019-08-29 išeinantį iš pastato, ir kaip buvo supratęs, kad tai D. N. ir galimai važiuoja apžiūrėti iškirsto sklypo. 2019-08-30 D. N. taip pat buvo su uniforma. D. N. priėjo prie (duomenys neskelbtini) durų, kurios buvo užrakintos, ir tada jis D. N. užkalbino. Jis D. N. pasakė, kad atvyko dėl V. S. miško. Jis D. N. paaiškino, kad žemės sklypas ne visas yra miško paskirties, kad krūmus pjovė toje žemės sklypo dalyje, kuri nėra miško paskirties, o mišką pjovė pagal atrėžėjų paženklinimą, kad dokumentus – leidimus ar leidimą kirsti dėl miško paskirties žemėje padarytų kirtimų jis, D. N., turi, tik jis jų nėra atsiėmęs. D. N. nusikeikė, pasakė, kad dabar ne devyniasdešimti metai, pasakė: ,,dešimt štukų, daugiau taip nedarysi“, o kitu atveju bus ,,kosminės baudos“. Pokalbis vyko lauke, pokalbio niekas negirdėjo. Ar buvo arti žmonių, kurie galėjo matyti, nepamena. D. N. pasakytus žodžius jis suprato, kad D. N. reikalauja iš jo kyšio – 10000 eurų. D. N. sakė, kad jis (D. N.) viską ,,nugesins“, ką jis suprato, kad D. N. sutvarkys problemas dėl miško kirtimo, išrašys leidimus. Taip pat D. N. pasakė, kad pinigus turės perduoti per savo tolimą giminaitį E. G. Su pastaruoju nebendrauja, šiais metais skambino gal tik vieną kartą, tačiau klausimas nebuvo susijęs su šiuo klausimu, dėl kurio dabar duoda parodymus. E. G. užsiima miškų kirtimais, daugiau valstybiniais. E. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Kokie E. G. ir D. N. santykiai, jis nežino. Jis pasimetė dėl tokio D. N. pasakymo ir iš viso dėl pinigų reikalavimo. Jis tada nusprendė, kad reikia pasikalbėti su D. N. dar kartą ir padaryti pokalbio įrašą. Jis paklausė D. N., ar jis bus darbe, pasakė, kad reikia pagalvoti apie D. N. pasiūlymą. 2019-08-30 pas D. N. jis atvyko maždaug už valandos. Savo tuo metu naudojamame telefone ,,Samsung“, kurį šiandien prieš apklausą buvo pateikęs, kuris jam (K. J.) dalyvaujant buvo apžiūrėtas, jis turi garso įrašymo programą – diktofoną. Jis įsijungė diktofoną ir nuvyko pas D. N. į darbą. Pas D. N. jis atvyko apie 8 valandą 40 minučių, kaip ir matosi iš garso įrašo. Jis užėjo į (duomenys neskelbtini) pastatą, ten yra ir aplinkosauga. Pakilo laiptais kaip ir į antrą aukštą (pirmame nieko nėra). Tokiame lyg priimamajame paklausė, kur yra D. N., moteris parodė link kabineto. Priimamajame buvo 2-3 žmonės, greičiausiai darbuotojai. Dar prieš tai jis susirado internete D. N. telefono numerį, bandė paskambinti, bet D. N. nekėlė. Užėjus į D. N. kabinetą jis (D. N.) jį pamatė, iš karto ėjo link jo ir jie išėjo į lauką. Išėjimas į lauką vyko D. N. iniciatyva, jie bendravo gal du metrus nuo įėjimo, pokalbio niekas negirdėjo. Jau iš pirmo bendravimo su D. N. buvo supratęs, kad D. N. elgiasi neteisėtai, reikalauja iš jo pinigų. Nenorėdamas D. N. išgąsdinti, darydamas garso įrašą, jis derėjosi su D. N., nesakė griežtai, kad pinigų neduos. To susitikimo metu D. N. dar kartą pareikalavo iš jo 10 000,00 eurų už dokumentų sutvarkymą dėl iškirsto miško ir krūmų V. S. žemės sklype. D. N. pokalbio metu kartojo, kad jis (K. J.) jam turi duoti 10 000,00 eurų, kad tai nėra dideli pinigai, kad bauda bus didesnė. Jis bandė su D. N. derėtis dėl kyšio dydžio. Iš pradžių D. N. nesutiko mažinti pinigų sumos, vėliau sutiko su jo (K. J.) pasiūlyta suma – 8 000,00 eurų. D. N. sakė, kad jei nenori vežti V. S. dokumentams pasirašyti, jis turi pasidaryti įgaliojimą, kad galėtų pasirašyti dokumentus – leidimo, pranešimų, kad viskas būtų legalu. D. N. jam davė laiko pagalvoti iki pirmadienio, tai yra iki 2019‑09‑02. Jis D. N. nepasakė, kad neduos pinigų, jie išsiskyrė. 2019-09-02 pas D. N. nevyko, net nežadėjo duoti jam kyšio, nemato iš viso reikalo duoti kyšį. Apie savo pokalbį su D. N., apie tai, kad jis reikalauja pinigų, jis – K. J. papasakojo savo tėvams R. J. ir A. J. 2019 rugsėjo mėnesį vėl buvo gautas kvietimas atvykti į (duomenys neskelbtini). Tiksliai nepamena, ar kvietimą gavo jis ir V. S. Kas kvietė atvykti, nepamena. Atvykus 2019 metų rugsėjo mėnesį D. N. liepė jam ir V. S. rašyti paaiškinimus dėl iškirsto miško. D. N. paskaičiavo žalą dėl iškirsto miško – 13 396,70 eurų. Jis ir V. S. parašė paaiškinimus. Jis savo paaiškinime parašė miško ir krūmų iškirtimo aplinkybes, taip pat parašė, kad D. N. reikalavo kyšio, kad jis, K. J., turi patvirtinančius įrodymus. Jis D. N. kabinete pasakė, kad jis, D. N., reikalavo kyšio, pavadino jį kyšininku. Kabinete buvo D. N. ir V. S., kitų asmenų nebuvo, ar kas nors dar galėjo girdėti pokalbį, nežino. Jam su V. S. išeinant iš D. N. kabineto, D. N. jam tyliai pasakė, kad jis, K. J., jokių įrodymų neturi, kad pamatys, kas jam bus – ką jis suprato kaip grasinimą už tai, jog nedavė D. N. kyšio. Po to karto su D. N. susitikęs nebuvo. Po kažkiek laiko D. N. nusišalino nuo klausimo sprendimo, darbą perėmė A. M., kuris paskaičiavo 31505,15 eurų žalą gamtai dėl iškirsto miško ir krūmų. Po kiek laiko A. M. irgi nusišalino. Paskutinis (duomenys neskelbtini) pareigūnas, su kuriuo jis bendravo dėl iškirsto miško, buvo R. Š. Jis, K. J., V. S. vardu kreipėsi į advokatą P. M. ir jo padėjėją A. A., kurie atstovauja civiliniame procese. (duomenys neskelbtini) sprendimai dėl skirtų baudų V. S. buvo skundžiami ir nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teisme. Šiuo metu teismas yra priėmęs sprendimą grąžinti medžiagą (duomenys neskelbtini) nagrinėti iš naujo. Iš esmės jis iš dalies jaučiasi pasielgęs ne visiškai teisėtai, kad atliko kirtimus, neturėdamas oficialiai leidimo, tai jis pripažįsta. O dėl neteisėtų D. N. veiksmų jis nutarė kreiptis į valstybės institucijas. 2020-11-04 jis kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. 2020-11-05 jis kreipėsi (duomenys neskelbtini) vadovą K. M., pas kurį buvo nuvykęs. Jis K. M. žodžiu išdėstė visas aplinkybes ir pasakė, kad turi garso įrašą su D. N., kurį sėdint pas K. M. kabinete jam nusiuntė į asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Kodėl K. M. paprašė atsiųsti į asmeninį elektroninį paštą, nežino. K. M. jam sakė, kad ,,visi“, kas tie visi – neįvardino, sako, jog jis – K. J. blefuoja sakydamas, kad turi garso įrašą su D. N. Jis, K. J., mano, kad tikrai formaliai pažeidė įstatymus kirsdamas mišką neturint leidimo, tačiau nemano, kad dėl to padarė žalą gamtai. Mano, kad D. N. veiksmai, paskaičiuojant neva padarytą žalą, yra kerštavimas už tai, kad nedavė reikalautų iš jo pinigų. Jis žino ir matė, kad A. M., R. Š. ir D. N. yra pažįstami. Tačiau jam nieko nėra žinoma apie tai, kad D. N. būtų ketinęs reikalaujamus iš jo pinigus dalintis su A. M. ar su R. Š. Savo tolimam giminaičiui E. G. neskambino ir nekalbėjo nei apie prašomus pinigus, nei apie D. N. Jis iš anksčiau D. N. nepažinojo, pirmą kartą jį pamatė 2019-08-29. Jis neturi jokio nusistatymo prieš D. N., neturi tikslo ir pagrindo, motyvų jį apkalbėti (t. 3, b. l. 100-104).

2020-11-12 papildomai liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. J., pateikus prie jo pareiškimo pateikto garso įrašo apžiūros protokolą ir garso įrašą, parodė, kad išklausęs įrašą patvirtina, kad tai tas įrašas, kurį jis darė 2019-08-30 kalbėdamas su (duomenys neskelbtini) pareigūnu D. N. Tai tas įrašas, kurį jis pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybai su savo pareiškimu. Įraše kalba jis ir D. N. Apžiūros protokole vyras, pažymėtas raide ,,A“, yra jis, o raide ,,B“ yra D. N. 2019-08-30 su D. N. jis buvo susitikęs du kartus. Apie šiuos susitikimus jau yra davęs parodymus. Garso įraše girdisi, kai jis klausia D. N., iki kiek jis (D. N.) dirbs, jis pasako, kad iki ,,dviejų“, o jis (K. J.) pasako, kad ,,užlėksiu“. Tai jis D. N. pasakė tyčia, jis neketino eiti pas D. N. dar kartą, nebuvo reikalo, nes neketino jam duoti pinigų. Jis su D. N. po įrašo padarymo daugiau nebuvo susitikęs 2019-08-30. Po to su juo susitiko 2019 rugsėjo mėnesį, kai jis su V. S. pas D. N. rašė paaiškinimus. Jis D. N. pinigų niekada nesiūlė (t. 3, b. l. 129-131) – liudytojas K. J. teismui parodė, kad paskelbti jo parodymai teisingi. Nori patikslinti dėl D. N. telefono numerio, kad jį susirado internete, tai tikrai šiandien pamena, jog jis buvo pats jį davęs. Suklydo nurodydamas, kad rado internete, nes gal tuo metu jaudinosi. 2019 m. rugpjūčio mėnesį, kai (duomenys neskelbtini) buvo su senele, dar buvo kažkoks N. kolega. D. N. savo telefono numerį padiktavo, jį gal užsirašė savo telefone, dabar neatsimena. Pamena tik faktą, kad jis pats davė numerį, gal jį pametė ir tada žiūrėjo internete, dabar nepamena. Nemeluoja ir sako tiesą, kaip buvo. Iš jo, K. J., prašė pinigų, iš D. N. kolegų jautė spaudimą, jo atžvilgiu net buvo rašomi pareiškimai policijai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas K. P. parodė, kad pažįsta D. N., kuris anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini); juos sieja darbiniai santykiai. Čia jau kažkur prieš 3 metus, jam paskambino J. ir pasakė, jog norėtų atsirėžti biržę. Tai yra jo darbas. Tai ne jo miškas, kaip supranta, tai yra J. žmonos mamos. Jis, K. P., kartu su R. S. padarė miškininkystės darbus pagal reikalavimus bei taisykles ir parengė dokumentaciją leidimui gauti, dokumentacija buvo palikta (duomenys neskelbtini) ant stalo. Jis, K. P., yra individualios veiklos vykdytojas; jo darbas yra biržių atrėžimas, miškotvarkos projektų rengimas; darbas parengiant dokumentaciją leidimams gauti miškui kirsti. Parengė dokumentaciją lyg tai V. S. miške. Bendravo su A. J. sūnumi, nes daug metų pažįsta A. J., o to jaunuolio nelabai, bet su juo daugiausiai bendravo. Toks ir bendravimas, jis parodė, kurioje vietoje yra miškas ir tiek. Toliau bendravo su R. S., nes jis pagelbėjo atlikti tuos darbus. Vienas asmuo eina su žerglėmis, matuoja storius, kitas rašo; dviem patogiau dirbti. Ten buvo atžymėta plyno kirtimo biržė, atrodo, apie 0,3 ha, pagal medžio rūšį baltalksnynas ir brandus, pagal miškų įstatymą bei privačių miškų taisykles, nuostatus, kirtimo taisykles, ten galima atlikti plyną kirtimą, tik reikia atriboti tą vietą, kurioje bus kertamas miškas; ką su R. S. ir padarė. Atribojo mišką ir kadangi gyvena šalia Švenčionių, parengė dokumentaciją ir nuvežė į (duomenys neskelbtini), paliko. Paskambino A. J. ir pasakė, jog dokumentacija yra pristatyta į agentūrą ir kad savininkas važiuotų išsirašyti leidimą miškui kirsti. Žino, jog savininkė laiku neatsiėmė leidimo, o miškas nukirstas. Gavosi kaip ir savavališkas kirtimas, buvo administracinė byla dėl administracinės nuobaudos skyrimo bei žalos gamtai paskaičiavimo. Mano, jog tą teritoriją, kur darė atrėžimą, kuravo D. N., nes čia ta Modžiūnų girininkija, negarantuoja, kad jis, gal ir kitos inspektorės teritorijoje – D. J., tiksliai nežino jų pasiskirstymo. Po šio proceso teko bendrauti su K. J.– pasakojo bylos eigą, kur dėl baudos skyrimo; minėjo, jog lyg tai bauda bus sumažinta arba anuliuota, o šiaip jis ne jo metų žmogus, su juo mažai bendrauja, daugiau bendrauja su jo tėvu – A. J., nes jie beveik vienmečiai. K. J. pasakojo, kad neva kažką reikalavo – inspektorius kyšio, bet jam buvo keisti tie pasakojimai, nes žmonės visko pripasakoja, dėl to negali pakomentuoti, nesakė, kiek reikalavo, sumos jam neminėjo. Kai buvo apklausiamas STT, nebuvo spaudimo, parodymus davė laisva valia. K. J. aiškino leidimo kirsti išdavimo tvarką, o A. J. daugelį metų kirtęs miškus, išsirašinėjęs leidimus; tą šeimą daug metų žino, kaip kertamas miškas ir kad būtina išsirašyti leidimą miškui kirsti. Jis ir K. pasakojo, jog būtina išsirašyti leidimą, tuo labiau, jeigu sūnus bendrauja su tėvu, tai tėvas turėjo jam tikrai pasakyti, kad paruošiama dokumentacija leidimui gauti ir išduodamas leidimas, tikrai žinojo. A. J. pagrindinis verslas ūkininkavimas. Nusipirkę kirsdavo vieną kitą miškelį, tas dalykas buvo eilę metų. Ten buvo 0,3 ha ir pagal jo paruoštus dokumentus buvo numatyta iškirsti apie 50 kubinių metrų baltalksnio, juodalksnio, bet tikrai ne 175 kubiniai metrai. Dokumentus, kuriuos paliko D. N. ant stalo, buvo paruošęs leidimui gauti kirsti lyg tai iki 50 kubinių metrų, tai buvo plyno kirtimo, kas ten toje teritorijoje įėjo (30‑yje arų), tam ir buvo parengta dokumentacija, tokiam kirtimui. Ten yra dokumentai, kuriuose parašytas tikslus kiekis, kiek kertasi. Nėra numatytos tokios tvarkos dėl dokumentų palikimo, paprastai savininkas nešasi, būna, jie atrėžėjai palieka; būna ant dokumentų užrašo telefonų numerius, jog susisiektų su savininkais. Po to, kai paliko (duomenys neskelbtini) paruoštus dokumentus, J. apie paliktus dokumentus informavo tą pačią dieną. Informavo A. J., nes tuo laiku dar neturėjo K. telefono numerio. Po to, kai paruošė dokumentus, teko susitikti su K., buvo teismai dėl administracinės bylos, po to, kai paruoštus dokumentus paliko (duomenys neskelbtini), nepamena, ar teko bendrauti su K.

Teisėjai paskelbus liudytojo K. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis 2021‑02‑04 parodė, kad 2019 metų gegužės mėnesį į jį kreipėsi A. J. ir prašė pasižiūrėti, ar yra galimybė užsiimti miško ūkine veikla – kirsti mišką žmonos motinai V. S. priklausančiame miške. Kaip yra seniai nusistovėjusi tvarka, jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pareigūną D. N. sužinoti, ar V. S. priklausančiame miške yra kirstinų medžių. Nuo 2010 ar nuo 2011 metų jis, K. P., užsiima individualia veikla – dokumentacijos parengimu leidimui miškui kirsti gauti privačiose miško valdose. Minėta veikla užsiima Švenčionių apylinkėse. Jam buvo žinoma, kad V. S. priklausantis miškas yra D. N. kuruojamas plotas, dėl ko ir kreipėsi į jį informacijos apie mišką. K. N. jam parodė miško žemėlapį ir miško taksacinius rodiklius, iš ko buvo aišku, kad miškas (duomenys neskelbtini) sklype yra kirstinas plynu kirtimu. Miške vyravo baltalksniai, buvo keletas spygliuočių. Kaip įprastai, D. N. paklausė, kam reikalinga ši informacija ir jis, K. P., pasakė, kad prašė A. J. pasidomėti, ar yra galimybė kirsti mišką. Tai buvo įprastas darbinis pokalbis su D. N. Kai sužinojo, kad viso miško sklypo (duomenys neskelbtini) sklype galimas plynas kirtimas, apie tai pranešė A. J., kurį pažįsta labai seniai. A. J. pasakė, kad yra užsiėmęs ir mišką parodys jo sūnus K. J. Jis, K. P., paprašė miškininko R. S. padėti fiziškai paruošti dokumentus leidimui kirsti mišką gauti ir atlikti reikiamus darbus miške. 2019 metų gegužės mėnesį K. J. jį ir R. S. nuvežė į mišką. Jie su R. S. atliko atitinkamus darbus miške K. J. nedalyvaujant – plyno kirtimo biržės atrėžimą, biržės medienos tūrio nustatymą ir parengė želdinimo/atkūrimo projektą. Visus medžius pažymėjo raudonais dažais ant jų kamienų uždedant tašką. Pagal privačių miškų nuostatus medžiai žymimi ir jų tūris skaičiuojamas, jei jų diametras yra ne mažiau kaip 16 cm 1,3 metro aukštyje. Mažesnių parametrų medžiai nežymimi, jų kubatūra neskaičiuojama, kertant plynu kirtimu juos galima kirsti nepažymėtus. Apie miške atliktus darbus surašė dokumentus – biržės taksavimo lapą, kirstinų medžių taksavimo lapą surašė R. S., jis, K. P., nubraižė brėžinį, kuriame pažymėtas kirstinas plotas visame sklype, parengė miško želdinimo ir žėlimo projektą. Minėtus dokumentus 2019 metų gegužės mėnesį jis nunešė į (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, kabinete, kuriame dirba D. N. ir D. J., nieko nebuvo, tai minėtus dokumentus permatomoje įmautėje padėjo ant D. N. stalo priešais kompiuterį. Tokiam kirtimui kaip šis miško savininkas neturi rašyti rašytinio prašymo, savo norą kirsti mišką jis turi išreikšti kreipdamasis į (duomenys neskelbtini) pareigūną atsiimant leidimą miškui kirsti. Šiuo atveju savininkė V. S. arba jos įgaliotas asmuo turėjo kreiptis į D. N., pateikti jam miško nuosavybės dokumentus, įgaliojimą, jei ne pati savininkė, pasirašyti leidime ir tokiu būdu gauti leidimą miškui kirsti. Visą leidimo kirsti mišką išdavimo tvarką jis išaiškino ir A. J., ir K. J., be to, jie užsiima mišku, tvarką jie puikiai turi žinoti jau daug metų. Kadangi jis bendrauja su A. J., turi jo telefono numerį, paskambino A. J. ir pasakė, kad dokumentus jau pateikė D. N., kad jie jau gali vykti pas jį išsirašyti leidimą miškui kirsti. Daugiau to miško reikalais nesidomėjo, nieko neklausė, ar išsirašė leidimą, ar kerta mišką. Praėjus 2-3 mėnesiams po to, kai nunešė D. N. dokumentus dėl leidimo kirsti mišką išdavimo, jam paskambino K. J. ir pasakė, kad yra bėda, kad leidimo neišsirašė, o mišką kirto, bet daugiau nieko nepaaiškino. Jis, K. P., pasakė, kad tai nėra bėda, kad reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir išsirašyti leidimą. Po kažkiek tai laiko K. J. pasakė, kad yra atliktas tyrimas ir medžiaga yra teisme dėl to, kad buvo iškirstas miškas be leidimo, pasakė, kad jis, K. P., bus kviečiamas į teismą. Kažkuris iš J. – K. arba A. atsiuntė medžiagos, susijusios su tuo tyrimu, kad galėtų pasiruošti teismui. Jis buvo iškviestas į Vilniaus teismą, kur davė parodymus kaip liudytojas. Be to, K. J. jam pasakojo, kad turi įrašą, darytą telefonu, kaip D. N. reikalavo iš jo, K. J., apie 10000 eurų. Jis, K. P., minėto įrašo neklausė, nors K. J. siūlė jį paklausyti. Jam, K. P., atrodo neįtikėtina, kad už tokį menkniekį kažkas reikalautų 10000 eurų kyšio. Pagal jo parengtus dokumentus plynas kirtimas buvo numatytas 0,2 ha plote, viso sklypo 40-tame sklype, daugumoje ten buvo baltalksniai (tarp miškininkų vadinami miško piktžolėmis), medienos tūris buvo apie 45,13 kubinių metrų, iš viso buvo paskaičiuota 161 medis. Jam nėra žinoma kiek, kuriuose viso sklypo sklypuose buvo vykdomi kirtimai, kiek medžių buvo iškirsta. D. N. pažįsta apie 3 metus kaip (duomenys neskelbtini) pareigūną. Su D. N. asmeniškų bičiuliškų santykių nepalaiko (t. 3, b. l. 143-146) – liudytojas K. P. teismui parodė, kad paskelbti jo parodymai teisingi. Papildomai parodė, kad už miško kirtimą V. S. buvo paskaičiuota žala administracinėje byloje – apie 20-30 tūkst.; ikiteisminio tyrimo metu parodymuose sakė, kad ,,už tokį menkniekį....negali patikėti“ – tai taip išsireiškė dėl to, kad pati kirtavietė bei nukirsti medžiai – baltalksniai, o jie miškininkų laikomi kaip menkaverčiai, taip sakydamas neturėjo omenyje, jog tai kalbama apie pinigų sumą, baudą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas V. J. (V. J.) parodė, kad žino, jog jį iškvietė dėl miško kirtimo. K. J. paprašius pjauti – pjovė malkas, mišką, neatsimena metų, tiksliai nepasakys, bet galimai vasarą. K. J. paprašė pjauti, o jis pjovė tą mišką, malkas; ten buvo lapuotis – baltalksnis, žinojo, ką pjauti, nes K. J. jam parodė, ką pjauti, jis irgi būdavo pjovime, tačiau kiek laiko, nepasakys. Tuo momentu dar buvo žmogus, kurį atpažino jau teisme, nežino ar jis tada jį, V. J., matė ar nematė. Pamiršo jo vardą, bet tai stambokas vyrukas ir matė jį teisme, kai praeitą kartą buvo iškviestas. Tuomet jo nepažinojo, atpažino, kad jį tada matė miške. Jis vaikščiojo miške, nežino ar jį, V. J., matė, viskas buvo sužaliavę, krūmai. Jis buvo stambokas, drūtas, nežemas, aukštokas, tačiau neatsimena, kaip buvo apsirengęs ir su juo nebendravo, o jis jo nieko neklausė, kai jis buvo miške, tuo metu ilsėjosi, galimai valgė, tuo metu nedirbo. Daugiau nelabai ką ir atsimena. Iškirto medžius, kuriuos jam pasakė kirsti. Vėliau su K. J. nelabai ką ir bendravo dėl miško kirtimo. Nepasakys, kiek buvo iškirtęs medžio, kai matė tą vyrą. Negali pasakyti, kiek dienų, kiek laiko kirto mišką, neatsimena. Mokėsi pjūklininku, jo specialybė miško kirtimas. 2019 m. prieš pradedant kirsti, K. J. jam rodė leidimą kirtimui. Nematė, su kokia transporto priemone buvo atvažiavęs į mišką tas vyras, kurį atpažino teisme; nežino, ką tas vyras darė miške, bet matė, kad vaikščiojo, nežino, kiek laiko. Mato dabar ekrane asmenį (kur ekrane matomas D. N., ekrane yra užrašas D. N.), kurį atpažįsta iš veido; tada jį matė miške ir po to – teisme, dabar kalbėjo apie tą asmenį. Pas K. J. nepjovė miško, anksčiau dirbo pas jo tėvą, bet su žemės ūkio technika (su žemėmis). 2019 m. dirbo pas jo tėvą su žemės ūkio technika.

Teisėjai paskelbus liudytojo V. J. 2020-12-02 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus byloje, kai jis parodė, kad 2019 metų vasarą jis kirto mišką, kuris priklauso V. S. Mišką pjauti jo paprašė K. J. (V. S. yra jo močiutė). Kur yra miškas, jam parodė K. J. Kiek laiko pjovė mišką, nepasakys, nepamena, bet tai nebuvo viena diena. Jis pjovė medžius, kurie buvo atžymėti ryškiai raudonos spalvos dažais. Paprastai medžius, kuriuos reikia pjauti, pažymi miškininkai. Medžiai buvo alksniai, krūmai, skirti malkoms. K. J. atvažiuodavo į mišką jam pjaunant, pažiūrėdavo, kaip vyksta darbas. K. J. jį atveždavo į mišką ir parveždavo namo. K. J. jam miško kirtimo leidimų nedavė, bet sakė, kad kirtimo dokumentai yra sutvarkyti, jis (K. J.) juos turi. Jis (V. J.) žino, kad kirsdamas mišką turi su savimi turėti dokumentus, leidžiančius kirsti mišką, bet šiuo atveju neturėjo, nes tai buvo malkos, krūmynai. Vieną dieną jam pjaunant mišką, kai K. J. nebuvo, jis matė žmogų, kuris vaikščiojo po kirtavietę. Tuo momentu jis (V. J.) buvo išjungęs pjūklą, nes ilsėjosi, buvo vasara, karšta. Jis nežino, ar tas žmogus jį matė, jis (tas žmogus) nebuvo arti priėjęs, jie (tas žmogus ir V. J.) nekalbėjo. Nežino, ar tas žmogus buvo vienas, jis pastebėjo tik vieną. 2020 metais jis buvo iškviestas į teismą Vilniuje, kur liudijo apie tai, ką dabar pasakoja – apie miško pjovimą. Teisme jis matė tą žmogų, jis yra miškininkas, tačiau vardo, pavardės nežino, kur konkrečiai jis dirba, nežino. Kai miške matė tą žmogų, nematė jokios mašinos, kuo jis buvo atvykęs į mišką, nežino. Kaip tas žmogus buvo apsirengęs, ar jis buvo su uniforma, nepamena, matė jį iš toli, bet teisme atpažino iš silueto. Tas žmogus buvo stambokas, apie 1,80 m ūgio, veido neįsidėmėjo. Ar dabar jį atpažintų, nežino, jau seniai tai buvo. K. J. tada nesakė, kad matė žmogų kirtavietėje, nekreipė į tai dėmesio. Po kažkurio laiko K. J. jo paklausė, ar kertant mišką matė kokį nors žmogų kirtavietėje. Jis K. J. pasakė, kad matė žmogų kirtavietėje. Kiek buvo iškirtęs miško, kiek buvo likę iškirsti miško, kai matė tą žmogų, nepasakys, nepamena. Jis pabaigė miško pjovimo darbus, ir tiesiog į mišką nebevažiavo, nes atsirado kiti darbai įmonėje – A. J. individualioje įmonėje, kurioje jis dirba. Jis negali pasakyti, ar iškirto visus medžius ir krūmus K. J. parodytame miške, tiesiog jam (V. J.) pasakė dirbti kitus darbus ir jis juos dirbo. Nei K. J., nei jo tėvas A. J. jam nepasakojo, kokie procesai vyksta dėl jo kirsto miško, jis tik buvo iškviestas į teismą liudyti. Kiek buvo iškirsta miško, nepasakys, neskaičiavo. Tuo tarpu A. J. įmonėje nebuvo darbo, tai K. J. paprašė jo kirsti mišką. Daugiau nieko neturi ką papasakoti (t. 3, b. l. 154-156) – liudytojas V. J. parodė, kad tą leidimą, jam atrodo, rodė, bet tiek laiko praėjo, jog nelabai pamena. Patvirtino, kad jo perskaityti parodymai teisingi, daugiau dabar nieko neatsimena. Žinojo, kad dokumentai turi būti prie jo, V. J., kai kerta mišką, kirto neturėdamas dokumentų. Tą žmogų, kuris buvo atvykęs į mišką, matė iš toli, nežino, ar jis jį pastebėjo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja V. S. parodė, kad ji paprašė anūko, kad jai paruoštų malkas iš jos turimo žemės sklypo. Anūkas apsiėmė viską sutvarkyti. Jos anūkas yra K. J. Jis šituo užsiėmė, o kaip tik tuo metu jai buvo vestibuliarinis sindromas, su greitąja atsidūrė ligoninėje, neteko pusiausvyros, visą birželį gydėsi. Liepos mėnesį vyrui buvo operacija, jis serga 4 – os stadijos Parkinsono liga ir po operacijos, po narkozės jis nežinojo, nei kur jis randasi, nei nieko, gelbėjosi abu dėl sveikatos. O visi šitie reikalai buvo patikėti anūkui ir jis sakė, kad gavo leidimą ar projektą, nežino kaip ten pavadinti, plynam kirtimui, sakė, tau bobute tik reikės pasirašyti pas miškotvarkininkus. Bet kadangi šeimoje susidarė tokia situacija, kad nei pati galėjo, nei vyrą galėjo palikti, tik gelbėjosi dėl sveikatos, iš namų neišeidavo. Tada ji gavo laišką, kad yra kviečiama pas miškotvarkininkus. Tą pačią dieną nuvykus, ji net nespėjo užeiti, išėjo tas miškininkas, kažką ten pasirašė ant mašinos pasidėjęs ir jie išvažiavo į vietą tikrinti. D. N. išvažiavo. Ji kaip tik tą dieną buvo pas stomatologą, ją nuvežė 11 val., nes paeiti negalėjo. Jie nuvažiavo be jų, ten matavo, ir po to ji nežino, kas pasakė, kad ji turi atvykti pasirašyti. Ją nuvežė, pasirašė patikrinimo aktus ir tada D. N. jai numetė tą baltą popierių ir liepė pasirašyti pasiaiškinimą. Ji parašė tą pasiaiškinimą, čia tas vyko pas D. N. kabinete. Jis pirštu badė, kur pasirašyti, ji rašėsi. Po to antras patikrinimas buvo. Buvo atvažiavęs su laišku, ar ji galės dalyvauti, ji tada pasirašė ir pasakė, kad dėl sveikatos negalės. Ji ten keturis metus nėra buvusi. Tuose popieriuose patikrinimas buvo, kiek išpjauta, kiek įkainuota. Suprato, kad nustatė pažeidimus, kad be leidimo išpjauta, o faktiškai tai anūkas sakė, kad yra padarytas projektas ir leidimas, tik jos parašo trūko, o kai paklausė D. N., ar gali dabar pasirašyti, tai pasakė, kad jau per vėlu. Daugiau su D. N. jokių reikalų neturėjo. Po to jau darė patikrinimą, žadėjo bausti. Už ką bausti, tai ji jau neprisimena, bet kad be leidimo buvo išpjautas brūzgynas. Ten toliau lyg tai anūkas bendravo. Iš anūko pasakojimų žino, kad jis reikalo duoklės. D. N. reikalavo, kad atseit reikalavo 10000 Eur už tai, kad nebaustų. Jai taip sakė anūkas ir ji įrašą klausė. Neatsimena, ką tame įraše girdėjo, kažkas ten reikalavo, ginčijosi. Nežino, iš kur tas įrašas atsirado, ji nebendravo su D. N. ir negali nieko pasakyti. Nieko nežino, ar kas nors toliau vyko dėl tų pinigų, dėl to reikalavimo. Ar anūkas sakė, ką darys toliau, tai iš kur tuos pinigus paims, iš kur paimti, jeigu iš pensijos gyvena. Su ja jokių kalbų nebuvo. Daugiau nieko neatsimena, ji vaistus geria. Jai labai „abydna“, kad ji paveldėjo senelių žemę ir kapus tvarko, ir jai šitiek reikėjo pergyventi, pas psichiatrus įskaitoje stovi po viso šito. Nežino, ar tuo metu, kai D. N. pasirašinėjo kažkokius dokumentus ant kapoto, kirtimas buvo pilnai atliktas. Kad K. J. iškirto jai priklausantį mišką, neturėdamas leidimo, sužinojo tada, kai D. N. pakvietė pasirašyti šitų aktų. Neatsimena, kaip ją pakvietė, ar paskambino, ar anūkas pranešė, neatsimena. Kai nuvyko, tuos aktus pasirašė ir sako, kad dabar leidimą pasirašyti, tai pasakė, kad jau vėlu. Dėl jos supažindinimo su bauda ir už žalą gamtai, tai buvo sakyta, neatsimena, kokios baudos buvo. D. N. nereikalavo iš jos nieko, jis labai mažai kalbėjo. Dėl padarytos žalos tai buvo civilinė byla ir pripažino nekalta. Kai ant kapoto D. N. pasirašinėjo dokumentą, tai neatsimena, su kuo jis išvažiavo, negali pasakyti, ar K. J. kartu išvyko.

Teisėjai paskelbus liudytojos V. S. 2021-08-04 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji parodė, kad 2019 metais savo anūko K. J. paprašė, kad paruoštų malkas iš jai priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini). Miškas yra pelkėtoje vietoje, brūzgynai, sunku privažiuoti. Kiek jai žinoma iš anūko K., jis pasamdė žmones, kurie parengė projektą dėl miško kirtimo. K. jai pasakė, kad ji kada turėdama progą nueitų pas N. pasirašyti leidimo kirsti, kuris jau yra išrašytas. Ji nepamena, ar K. sakė eiti į (duomenys neskelbtini), ar minėjo N. pavardę, ji dabar žino, kad turėjo eiti pasirašyti leidimo kirsti mišką pas (duomenys neskelbtini) tarnautoją D. N. 2019 metų birželio mėnesį labai pablogėjo jos sveikata, be to, jai reikėjo prižiūrėti sunkiai sergantį vyrą V. S. Ji rūpinosi savo ir vyro sveikata, dėl to apie leidimo pasirašymą visai pamiršo. Ar kalbėjo su K., ar jau kertamas miškas, nepamena. Apytiksliai 2019 metų rugpjūčio mėnesį gavo iš (duomenys neskelbtini) laišką su nurodymu atvykti į (duomenys neskelbtini). Kas dar buvo rašoma laiške, nepamena, laiškas buvo parašytas N. Ji nepamena, kuri buvo tiksliai diena, bet tai buvo 2019 metų rugpjūtis, tarp 10 val. ir 11 val., greičiausiai K. ją nuvežė pas N. Kiek prisimena, ji išlipo iš automobilio ir stovėjo lauke prie (duomenys neskelbtini). Ji nepamena, kodėl ji nėjo į vidų, bet pamena, kad lauke matė žmogų su uniforma, kaip dabar žino, tai buvo N. Jis kažką pasirašė ant mašinos kapoto, prie jos nepriėjo, ji prie jo net nespėjo prieiti. N. sėdo į automobilį (džipą) ir išvažiavo. Kur tuo momentu buvo K., ką jis veikė, ar jis kalbėjo su N., nežino. Ji nežino, ar K. vyko su jais, kaip dabar žino, matuoti miško. Ji tada nuėjo į polikliniką vienuoliktai valandai pas stomatologą. Po kažkurio laiko ji vėl buvo iškviesta pas N. Kokiu būdu, kokiomis aplinkybėmis buvo iškviesta, nepamena. Jis atvyko kartu su K. pas N. Ji nepamena aplinkybių, kuriomis K. sužinojo, kad jam irgi reikia pas N. Pamena, kad jie abu su K. buvo pas N. kabinete, kur N. liepė jiems rašyti paaiškinimus dėl iškirsto miško. N. davė dokumentus su iškirsto miško paskaičiavimais, kuriuos ji pasirašė. Kokie buvo miško kiekiai, kokio dydžio bauda, nepamena. Taip pat pas N. buvo ir trečią kartą, tačiau šį apsilankymą prisimena visai mažai, nežino, kokiomis aplinkybėmis, kokiu tikslu ji ten lankėsi, bet tada pas jį kabinete buvo dar vienas žmogus, kas jis toks, nežino. Ji negali papasakoti visų aplinkybių smulkiai ir nuosekliai, kadangi neprisimena, prisimena tik epizodus. Pamena, kad gal K. pasakojo, kad kertant mišką darbininkui V. J., į kirtavietę buvo atvykęs N., jis apsidairė, pavaikščiojo ir išvažiavo. Ji dabar mąsto, jei N. matė, kad kertamas miškas, žinojo, kad leidimas neišduotas, kodėl jis nesustabdė kirtimo, kodėl nepaskambino jai kaip savininkei (gal kas vagia mišką), kodėl neparašė jai jokio pranešimo, nes jokio pranešimo apie kertamą mišką ji negavo. Taip pat kažkurį kartą būnant pas N. ji klausė dėl leidimo išdavimo, o N. pasakė, kad jau per vėlu. Ji nežino, kodėl N. nestabdė miško kirtimo, kodėl jai ar K. nepranešė, kad kertamas miškas. Taip pat pamena, kad buvo iškviesta į Vilnių pas N. valdžią. Ją vežė K. Tarnautojai jai davė dokumentus dėl iškirsto miško. Pamena, kad bauda buvo apie 1400 eurų, žala apie 30000 eurų. Ji neprisimena visų aplinkybių, negali papasakoti, tarnautojų pavardžių nežino, kokius dokumentus pasirašė, ką rašė, nepamena. Kodėl ji turėjo važiuoti į Vilnių, kodėl jos dokumentai buvo perduoti į Vilnių, nežino. Jai praktiškai nieko nėra žinoma apie tai, kad N. reikalavo kyšio. Jai žinoma iš K., kad jis (K.) vienas be jos kelis kartus buvo susitikęs su N. Jų susitikimo tikslo nežino, pokalbių negirdėjo, nematė. K. yra davęs klausytis įrašo iš telefono. Kiek pamena, kalba vyrai, kalba eina apie 10000, paskui apie 8000. Ji nežino, kas ten kalba, matyt, K. su N., kaip galvoja iš K. pasakojimo. Ji pamena tik frazę: ,,ką ten bobutė“, ji ją žeidžia. Iš K. pasakojimų suprato, kad N. prašė pinigų už miško iškirtimą. Jos pamąstymu, kadangi miškas yra jos, tai gal ir pinigų ji turėjo duoti. Jos N. pinigų neprašė, K. jos pinigų taip pat neprašė. Ji negali pasakyti, kas, kada, kokiu įrenginiu padarė įrašą, tikėtina, kad K. Žino, kad dėl iškirsto miško vyko teismas, ji dalyvavo teisme 2019-2020 metais. Jokių baudų kol kas nemokėjo, negavo jokių pranešimų. Papildo, kad jai priklausančiame žemės sklypo plote yra ne tik miškas, bet ir žemės ūkio naudmenos, kitos nei miško paskirties žemė – 6,5 ha (t. 3, b. l. 133-138) – liudytoja V. S. parodė, kad perskaityti jos parodymai teisingi. Ji ir praeitais metais mokėjo už 6 ha ir ten gi sodas yra, ir sodyba yra, ūkinis namas, vasarinė, sklepas, rūsys, klojimas, kaip ten gali būti viskas mišku paversta, nesupranta. Ji K. J. nebuvo išdavusi rašytinio leidimo dėl miško kirtimo, žodinis susitarimas buvo.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas R. S. parodė, kad gal prieš tris metus atgal buvo šitie visi reikalai. Buvo atrėžta biržė, paruošti visi popieriai, čia (duomenys neskelbtini), dėl leidimo išrašymo ir, jo žiniomis, tuo viskas pasibaigė. Jis su K. P. nuvyko į mišką, ten pagal visas miškininkystės taisykles galima buvo atrėžti 0,1 ha baltalksnyno plyno kirtimo, ir jie tą darbą padarė. Buvo atrėžta plyno kirtimo biržė. Yra atrėžiama su busoliais, yra toks instrumentas, kuris matuoja azimutus, apeita biržė aplinkui, sumontuota ilgė, paskui pagal programą yra paskaičiuojamas plotas tos biržės ir, šiuo atveju, buvo sumatuotas kiekvienas medis ir tada buvo sudaryta 10A forma, sumontuota 1,3 m aukštyje kiekvienas medis, ir pagal tūrio lenteles buvo paskaičiuota 10A forma. Čia kreipėsi savininkai, neatsimena kokie. Vietą jie patys rado, su jais nevažiavo niekas iš savininkų. Toliau tiksliai negali pasakyti, bet atrodo, kad jo pareiga buvo tik 10A formą suskaičiuoti, ir jis tuos popierius atidavė P., jis savo irgi, nes ten buvo plyno kirtimo biržės brėžinys ir antžeminimo brėžinys. Atidavė P., nes jis su tais popieriais kažkur vaikščiojo. Toliau jis nieko nežino. Pagal tuos dokumentus savininkas turėjo išsirašyti miško kirtimo leidimą. Matomai neišsirašė to leidimo. Neteko kalbėti su savininkais. D. N. pažįsta, jis buvęs inspektorius, dirbo pas juos Švenčionyse. Šiuo atveju neteko susitikti su D. N. Dokumentus į (duomenys neskelbtini) nunešė kolega, ne jis. Jis tame procese nedalyvavo, tikrai nenešė tų dokumentų. Konkrečiai neatsimena, kas iš savininkų prašė paruošti dokumentus, ar anūkas prašė, nes savininkė, kiek atsimena, moteris buvo. Neatsimena, koks buvo numatytas medienos tūris iškirsti pagal jo paruoštą dokumentą, maždaug, jeigu iš 10 arų, tai galėjo būti apie 20-30 kubų. Ar D. N. tikrino jų paruoštus dokumentus, tai jų medžiagą inspektoriai tikrino. Tikrino biržės atrėžimą, visumoje tikrino tik biržės atrėžimą. Dėl termino, per kurį inspektorius turi patikrinti jų surašytus ir pateiktus dokumentus, tai kiek žino, atrodo savaitės bėgyje. Čia viskas priklauso nuo inspektoriaus. Tokio konkretaus termino, atrodo, nėra. Asmeniškai negirdėjo, kad K. P. nurodytų K. J., jog jis turi išsirašyti leidimą kirsti mišką.

Teisėjai paskelbus liudytojo R. S. 2020-11-20 ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, liudytojas R. S. parodė, kad jo parodymai teisingi, buvo tokios aplinkybės. Pavardę J. prisimena.

2020-11-20 ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad jo pažįstamas K. P. yra išsiėmęs miškininkystės licenciją, o jį kviečia padėti atlikti miškininkystės paslaugas. Gali būti, kad 2019 metų vasaros pradžioje, gal birželio mėnesį, K. P. paprašė padėti atlikti miškininkystės darbus S. miške. Kiek pamena, P., o kartu ir jo tai paprašė padaryti S. anūkas J. Buvo paprašyti padaryti miško atrėžimo darbus dėl plyno kirtimo. J. parodė, kur yra miškas. J. norėjo sužinoti, ką galima daryti su parodytu mišku. K. P. sužinojo, kad miške galimas plynas kirtimas. Apie tai K. P. pasakė, ar jie kartu pasakė J. Tada J. paprašė atlikti miško atrėžimo darbus plynam kirtimui. Jie su K. P. per vieną dieną atliko atrėžimo darbus – suskaičiavo medienos kubatūrą, padarė brėžinį, pažymėjo kirstinus medžius specialiais miškininkystės raudonos spalvos dažais. K. P. surašė reikiamus dokumentus, jis, R. S., surašė dokumentų A10 formą (medžių rūšys, jų storis, kubatūra). Paruoštus dokumentus K. P. pateikė (duomenys neskelbtini), kada K. P. nunešė dokumentus, nežino, kurioje vietoje padėjo dokumentus, nežino. Dokumentus turėjo tikrinti D. N. arba kita inspektorė D. J. Kuriam buvo pateikti dokumentai, nežino. K. P. J. pasakė, kad dėl miško kirtimo reikia išsirašyti miško kirtimo leidimą S., nes jai priklausė miškas. Kaip supranta, J. leidimo neišsirašė, kadangi jis, R. S., buvo kviečiamas į teismą apklausai dėl tų pačių aplinkybių, ką pasakoja dabar. D. N. jis pažįsta asmeniškai, jie sveikinasi. Kokie D. N. santykiai su J., nežino. Kas kirto S. priklausantį mišką, nežino, jo darbas yra paruošti popierius dėl kirtimo. Daugiau jam nieko nėra žinoma, žino tik viena – leidimas kirsti mišką nebuvo išrašytas, kodėl nebuvo, nežino (t. 3, b. l. 149-151).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas K. M. parodė, kad D. N. žino iš matymo, jis buvo jo įstaigos darbuotojas. Vieną dieną, berods 2020-11-05, paskambino K. J., paprašė susitikti. Susitikimo metu jis jam perdavė garso įrašą, kuriame galimai D. N. reikalauja iš jo pinigų už sutvarkytus tam tikrus miškininkystės reikalus, už neteisėtai iškirsto miško įteisinimą. K. J. jam persiuntė el. paštu garso įrašą, jį perklausė, tuomet turėjo STT pareigūnų kontaktą, pasikonsultavus perdavė jiems paklausyti ir paskui gavo iš STT oficialų raštą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir buvo apklaustas. Jie kelis kartus STT raštu užklausė dėl proceso eigos, nes pakankamai ilgai užtruko ir nežinojo, kokių veiksmų jiems imtis, o viduje pradėjo tarnybinį tyrimą, suformavo darbo grupę dėl tarnybinio tyrimo pradėjimo. Pradėjo tarnybinį tyrimą ir gavę informaciją, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, sustabdė savo tarnybinį tyrimą. Tarnybinio tyrimo metu jokie veiksmai nebuvo atlikti, kadangi STT pradėjo ikiteisminį tyrimą, tai pagal teisės aktus įstaigos gali sustabdyti savo tarnybinius tyrimus. Nieko dar nebuvo atlikta iki to sustabdymo. Buvo berods D. N. tarnybinis pranešimas, praėjus šiek tiek laiko po jo pokalbio su K. J., kad K. J. jį šantažuoja, ir jis prašė nušalinti jį. Čia raštu buvo, per dokumentų valdymo sistemą buvo įkeltas tarnybinis pranešimas, buvo prašoma jį nušalinti nuo bylos nagrinėjimo, susijusio su K. J. Jam neteko su D. N. kalbėti. Ar buvo kalbama su kitais darbuotojais apie šitą atvejį, tai pagrinde kalbėjo su pavaduotoju, kuris įstaigoje atsakingas už korupcijos prevenciją. Jis jokių aplinkybių nenurodė, tiesiog konsultavosi dėl tolimesnių veiksmų, ką jiems toliau daryti. Kada sužinojo apie šitą situaciją, kilusią tarp K. J. ir D. N., tai tiksliai dienos nepasakys, bet gal 2020-11-05, pas jį el. pašte tas garso įrašas siųstas berods 2020-11-05, tai nepamena, ar K. J. jam tą pačią dieną persiuntė tą garso įrašą, ar kitą dieną. Iki K. J. atvykimo pas jį jam nebuvo žinoma apie šią situaciją. Datos nepasakys, kada susipažino su D. N. tarnybiniu pranešimu, kadangi įstaigoje nebedirba, tai negali patikslinti tos datos, kada gautas tas tarnybinis pranešimas, dokumentų valdymo sistemoje tai jis fiksuotas. Tiksliai nepasakys, apie kokios datos įvykius buvo kalbama tarnybiniame pranešime. Koks buvo tarnybinio pranešimo turinys, tai kad dėl neteisėto kirtimo buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena tam tikram asmeniui, o tas asmuo lyg tai šantažuoja, ar meluodamas sako, kad buvo reikalaujama kyšio, todėl prašo nusišalinti nuo administracinės teisenos to žmogaus atžvilgiu. Nepamena tokio dalyko, kad tame tarnybiniame pranešime buvo kažkas apie tai, kad iš D. N. kas nors reikalauja kyšio. Dėl tvarkos įstaigoje, kai koks nors pilietis siūlo pareigūnui kyšį, tai visų pirma darbuotojas turi pranešti savo tiesioginiam vadovui, dabar tiksliai nepasakys tvarkos, bet įsivaizduoja, kad nedelsiant turi pranešti. Kokia forma turi būti pranešta, tai paprastai visi pranešimai įstaigoje daromi tarnybinio pranešimo būdu, elektroninis dokumentas įkeliamas į sistemą. Kokie tolimesni tarnybos veiksmai, gavus tokį pranešimą, tai pagal procedūras turėtų pranešti atsakingoms institucijoms. D. N. tą tarnybinį pranešimą įkėlė tiesiai jam, nes direktorius sprendžia dėl darbuotojų nušalinimo nuo administracinio tyrimo. Tiksliai nepasakys, ar jis buvo surašytas tos pačios dienos data, kai jam buvo įkeltas. Nekalbėjo apie šią situaciją su D. N., nekalbėjo nei telefonu, nei betarpiškai. Užfiksavus neteisėtą kirtimą, surašomas protokolas, bet iki tol kažkokie tos vietovės apžiūros dokumentai, atliekami matavimai, suskaičiuojama žala aplinkai, turėtų būti kviečiamas savininkas, apklausiamas. Eiliškumo tiksliai nežino, jis nedirba miške. Į klausimą, ar D. N. pažeidė (duomenys neskelbtini) patvirtintą tvarką, kurioje patvirtintas elgesys, kaip turi elgtis pareigūnas, kai nustatomas neteisėtas miško kirtimas, liudytojas atsakė, kad tai sunku pasakyti, bet greičiausiai, kad nebuvo, nes pagal bylos medžiagą, tai jis atliko tuos matavimus, išsikvietė savininką, tai procedūriškai greičiausiai ten nebuvo pažeidimų. Į klausimą: ar D. N. pažeidė (duomenys neskelbtini) patvirtintą tvarką, kurioje yra numatytas pareigūno elgesys, kuomet jam siūlomas kyšis, liudytojas atsakė, kad pažeidė, nes jis nepranešė apie siūlomą kyšį tiesioginiam savo vadovui ar aukštesniam vadovui. Į klausimą, ar D. N., vykdydamas savo pareigas, susilaikė nuo kokių nors veiksmų, kuriuos, kaip valstybės tarnautojas, privalo atlikti, vykdydamas savo įgaliojimus, liudytojas patvirtino, kad jis nepranešė tiesioginiam savo viršininkui. Į klausimą, ar D. N. atliko kokius nors veiksmus, kurių neturėjo teisės atlikti, liudytojas atsakė, kad tai pagal garso įrašą jis neturėjo reikalauti to kyšio. Žala gamtai keitėsi du kartus, pirmą kartą, kai D. skaičiavo žalą, tai žala buvo apie 20 000 Eur, o paskui, kai D. nusišalino ir bylą perėmė kitas pareigūnas, tai žala buvo perskaičiuota į didesnę pusę, berods apie 30 000 Eur. Į klausimą, ar išieškojo pinigines sumas už padarytą žalą gamtai iš kaltų asmenų, liudytojas parodė, kad tai kol byla nesibaigusi, tai greičiausiai, kad ne, ir tuo labiau, nuo liepos 1 d. kontrolės funkcijos buvo perduotos Aplinkos apsaugos departamentui, visa byla perduota Aplinkos apsaugos departamentui, jie rūpinasi žalos išieškojimu. Nėra kalto iš ko išieškoti tą žalą, jis net nepamena, kaip ten viskas baigėsi, nes, kiek žino, kvietėsi dar kartą, važiavo K. J. močiutė, savininkė, tai nežino, kaip ten toliau baigėsi. Žala gamtai buvo padaryta, jis dabar tiksliai nepasakys, ar ji buvo išieškota, ar ne, iki praėjusių metų liepos 1 d. už tai buvo atsakinga jų tarnyba, o nuo liepos 1 d. miškų kontrolės funkcija perėjo Aplinkos apsaugos departamentui, jiems iš jų perėjo visos bylos, kuriose užfiksuoti kažkokie pažeidimai miškuose. Nepasakys ar iki to laiko iš nieko nebandė išieškoti, nežino, nes, kiek žino, ten dėl pačios žalos buvo ginčytinas faktas. Į klausimą, ar inspektorius turi pareigą stabdyti kirtimą, jeigu nustato, kad jis vyksta neteisėtai – liudytojas parodė, kad tai sunku pasakyti, anksčiau tokie įgalinimai būdavo inspektoriams, kad jie gali stabdyti, o dabar sunku pasakyti, jau senokai tuos teisės aktus vartė. Į klausimą, ar dažnai taip būna, kad pakeitus pareigūną taip skiriasi žalos paskaičiavimas, liudytojas parodė, kad tai paprastai nebūna tokių atvejų, kad reikėtų keisti pareigūną, nebūna, bet, kiek žino, su šituo atveju buvo taip, kad D. N. atmatavimų ir nuvažiavus matavimus daryti kitam pareigūnui pasirodė, kad ten yra dar vienas sklypas neteisėtai iškirstas, tai sunku pasakyti, ar tas sklypas buvo iškirstas tada, kai matavimus darė D., ar po to, dėl to ir ta žala padidėjo, nes atsirado papildomas neteisėtai iškirstas sklypas. O ar yra kita byla dėl neteisėto kirtimo, dėl to kito sklypo, tai ne, čia tas pats savininkas, tas pats sklypas. Ten miško paskirties sklypas, pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ten yra miško paskirties sklypas. Negali pasakyti, ar savininkai neginčija tos aplinkybės, kad ten žemės ūkio paskirties žemė ar namų valda. Į klausimą, ar tai buvo kitas sklypas, paskaičiuotas prie tos pačios administracinės bylos – liudytojas parodė, kad ne, ten tas pats, nes tas pats savininkas, tas sklypas ribojosi su tuo ankstesniu sklypu.

Teisėjai paskelbus liudytojo K. M. 2020-11-12 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad nuo 2019 metų lapkričio mėnesio iki šių metų rugsėjo mėnesio laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, o nuo 2020 rugsėjo yra paskirtas direktoriumi. (duomenys neskelbtini) yra tiesiogiai pavaldus jam, šio skyriaus vedėjas apie 3-4 metus yra G. P., kuris yra tiesiogiai pavaldus jam. Skyrius turi 8 teritorinius poskyrius, skyriaus administracija yra Kaune. Visi 8 teritoriniai poskyriai turi po patarėją, o skyriaus specialistai yra 56 Lietuvos vietose. Švenčionių teritorija priklauso Vilniaus teritoriniam poskyriui, kurio patarėjas yra S. G. D. N. dirba (duomenys neskelbtini), jo tiesioginis viršininkas yra S. G. Jam, K. M., yra žinoma, kad 2020 birželio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarimu grąžino administracinę bylą (duomenys neskelbtini) motyvuoto sprendimo tinkamo subjekto atžvilgiu priėmimui. Nutarimas teismo buvo atsiųstas per dokumentų valdymo sistemą. Jis šį nutarimą skaitė, su juo susipažino. Jis matė, kad nutarime buvo konstatuota, jog K. J. savo paaiškinime teigia, jog D. N. prašė iš jo kyšio ir jis, K. J., turi garso įrašą ir kreipsis į prokuratūrą. Taip pat nutarime matė, kad D. N. savo tarnybiniame pranešime yra rašęs, jog kalbėjo apie pinigus su K. J., tačiau D. N. teigė, kad kalbėjo ne apie kyšį, o apie gresiančią baudą. Taip pat D. N. savo tarnybiniame pranešime paaiškino, kad K. J. pats jam siūlė 5000 eurų kyšį, tačiau D. N. pinigų neėmė. 2019 metų birželio pabaigoje, kai buvo tarnyboje gautas minėtas teismo nutarimas, jis, K. M., kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vedėją G. P., prašydamas paaiškinti situaciją dėl D. N. G. P. paaiškino, kad situacija dėl D. N. ir pastarajam siūlyto kyšio yra žinoma. G. P. sakė, kad K. J. yra vos ne recidyvistas, kad jis blefuoja, kad jokio įrašo nėra. Iš kur G. P. buvo žinoma ši informacija, jis nežino, ar jis kalbėjo apie tai su D. N., nežino. Tuo metu jis nesiėmė jokių veiksmų, kadangi manė, jog J., jei būtų turėjęs garso įrašą, būtų kreipęsis į prokuratūrą, arba būtų pateikęs teismo posėdyje. 2019 metais (duomenys neskelbtini) jau buvo patvirtinta tvarka, kuri reglamentuoja, kokių veiksmų turi imtis tarnybos tarnautojas, jei asmeniui buvo pasiūlytas kyšis, iki 2019 metų šia tema buvo ne vieni mokymai. Tarnyboje praktiškai dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų buvo organizuojami mokymai, nes šiame skyriuje yra didžiausia korupcijos rizika. Mano, kad D. N. turėjo dalyvauti šiuose mokymuose, o su tvarka D. N. tikrai privalėjo būti supažindintas, gali būti, kad net pasirašytinai. Jis, K. M., nesidomėjo ir šiai dienai nežino, ar D. N. atliko reikiamas procedūras, kaip numatyta tvarkoje. D. N. turėjo surašyti tarnybinį pranešimą apie jam siūlytą kyšį, kurį jis, K. M., tikrai būtų matęs ir būtų sprendęs, kokių priemonių imtis. Tačiau jis, K. M., nepamena, kad tokį D. N. tarnybinį būtų matęs. D. N. tarnybinio pranešimo, kurį cituoja teismas 2020-06-25 nutarime, nematė, kadangi tuo metu jis nebuvo (duomenys neskelbtini) vadovas. Mano, kad D. N. galėjo tame pačiame tarnybiniame pranešime parašyti, kad tuo pagrindu, kad jam buvo siūlomas kyšis, jis, D. N., nusišalina nuo tyrimo, susijusio su J. Jis nepamena, kaip tiksliai yra numatyta tvarkoje, kokių veiksmų turi imtis tarnautojas, kai jam buvo pasiūlytas kyšis, dėl to negali pasakyti, ar D. N. tarnybinis pranešimas, cituojamas 2020-06-25 teismo nutarime, gali būti prilygintas pranešimui apie siūlytą kyšį. 2020-10-30 jam į mobilų telefoną paskambino J. ir trumpai priminė situaciją, dėl ko buvo pakviestas į (duomenys neskelbtini), tai yra apie situaciją dėl miško kirtimo. J. buvo pakviestas protokolo surašymui, kurį rašė R. Š. Taip pat J. minėjo, kad protokolo surašymo metu R. Š. į Skype programą 4 kartus skambino D. N., kuris buvo nusišalinęs nuo tyrimo, taip pat pasakojo, kad į R. Š. kabinetą atėjo A. M., kuris taip pat buvo nusišalinęs nuo tyrimo ir tokiu būdu bandė padaryti J. spaudimą. J. sakė, kad nepasitaręs su advokatu jis negali pateikti paaiškinimų, o dėl to negali pasirašyti protokolo, kuriame konstatuojama, kad neturint leidimo buvo iškirstas tam tikras medienos tūris, numatoma bauda. Pareigūnai jam tinkamai buvo išaiškinę jo teises, bet J. to protokolo nepasirašė. Taip pat J. užkliuvo, kad protokole pasirašė A. M., kuris nusišalino nuo tyrimo dėl to, kad jis, A. M., nurodė J. kaip galimai kaltą asmenį dėl jo automobilio padegimo. J. pasakė, kad jis turi garso įrašą, kaip D. N. reikalauja iš jo kyšio. Tada jis, K. M., J. pasakė, kad jis atvyktų į priėmimą. 2020-11-05 J. atvyko pas jį į Kauną į priėmimą. J. papasakojo tą pačią situaciją, ką buvo pasakojęs telefonu. J. pasakė, kad turi garso įrašą. Pirmiausiai J. davė garso įrašą pasiklausyti iš savo telefono, o vėliau jį persiuntė į asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Kad siųstų į asmeninį elektroninį paštą greičiausiai pasakė dėl saugumo, taip tuomet atrodė. Žodžiu, J. jo prašė paskirti su juo susijusios bylos nagrinėjimą iš naujo ir nagrinėjimą paskirti kitiems pareigūnams. Jis J. pasakė, kad pasistengs susipažinti su medžiaga iš naujo ir nuspręs, ar tikslinga perduoti kitiems pareigūnams. J. išėjus jis, išklausęs įrašą, pasikvietė G. P. Abu nuėjo pas pavaduotoją P. Z. ir visi trys perklausė J. pateiktą įrašą. Jie nusprendė, kad reikalinga Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų konsultacija, kad su pareigūnais turi susisiekti P. Z. Pastarajam nepavykus, jis, K. M., pats susisiekė su STT pareigūnu V. V., bent jau pagal elektroninio pašto adresą, kuriam nusiuntė garso įrašą. V. V. pasakė, kad tokio įrašo pakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti ir kad jis, K. M., nieko neturi daryti. Oficialiai jis niekam neteikė iš J. gauto įrašo, jokios procedūros D. N. atžvilgiu pagal (duomenys neskelbtini) norminius aktus nėra pradėtos. Nutarimas dėl J. iškirsto miško turėjo būti surašytas 2020-11-10, tačiau jis, K. M., domėdamasis šia visa situacija, paskambino teisininkei Ž. Ž. ir paklausė jos teisinės nuomonės, ar galima nutarimo fazėje bylą perduoti nagrinėti kitam pareigūnui. Ž. Ž. pasakė, kad galima. Bekalbant išėjo iš kalbos, kad nutarimą dėl žalos už medieną, kurios tūris yra didesnis nei 100 kubinių metrų, turi priimti teismas, o ne (duomenys neskelbtini). Šiuo metu turėtų būti rengiami dokumentai medžiagą perduoti teismui, kuris turėtų priimti nutarimą dėl administracinio pažeidimo ir baudos skyrimo už iškirstą mišką neturint leidimo. Mano, kad žala gamtai taip pat yra paskaičiuota ir bus kartu su kitais dokumentais teikiama teismui kartu. Jis negali paaiškinti, kodėl 2019-12-06 nutarimas dėl V. S. buvo priimtas (duomenys neskelbtini) pareigūno, nes medienos kubatūra buvo didesnė nei 100 kubinių metrų, kadangi dėl to nebuvo atlikta jokio tyrimo, be to, nei teismas, priėmęs 2020-06-25 nutarimą, nei advokatas P. M. šiuo klausimu nepasisakė (t. 3, b. l. 159-162) – liudytojas K. M. patvirtino, kad perskaityti jo parodymai yra teisingi. Į klausimą, kada jums tapo žinoma, kad S. G. buvo informuotas D. N., kad jam K. J. siūlė kyšį – liudytojas parodė, kad jam toks faktas nėra žinomas, jo S. G. apie tai neinformavo. Į klausimą, ar D. N. turėjo teisę, ar jo veiksmas šiuo atveju būtų tinkamas informuoti savo tiesioginį viršininką S. G., ar privalėjo jus informuoti – liudytojas parodė, kad tai reikėtų pagal tvarką žiūrėti, bet greičiausiai tiesioginį savo vadovą turėtų informuoti, o po to tiesioginis vadovas informuoja jį.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas S. G. parodė, kad žino, jog įvyko neteisėtas kirtimas 2019 m. Gavo informaciją iš savo pavaldinio D. N. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) patarėju. Gavęs tokį pranešimą telefonu, surašė pavedimą atlikti patikrinimą vietoje, nustatyti pažeidimo apimtį ir pradėti administracinę bylą, jeigu bus nustatytas neteisėtas kirtimas. Vėliau D. N. parašė tarnybinį pranešimą, kad jam buvo siūlomi pinigai už kažkokią papildomą paslaugą ir jis nori nusišalinti. Gavęs tarnybinį pranešimą jį užregistravo ir pavedė kitam vyriausiajam specialistui A. M. nagrinėti administracinę bylą. Tolesniu etapu A. M. gavo jo pavedimą atlikti patikrinimą, vykdyti tyrimą, nustatyti pažeidimo apimtį, atlikti procesinius veiksmus. Toliau A. M. apklausė įtariamą pažeidėją V. S., kuri parašė paaiškinimą, jame prisipažino, kad ji kalta dėl pažeidimo. Buvo A. M. surašytas protokolas, o jo buvo surašytas nutarimas. Teismas nutarimą atmetė, nurodydamas, kad pažeidimą padarė V. S. anūkas K. J. Vadovaujantis teismo nutartimi, buvo nagrinėta administracinė byla, kurioje kaltinamas buvo K. J. dėl neteisėto kirtimo. Vėliau įvyko taip, kad A. M. parašė tarnybinį pranešimą, motyvuotas tarnybinis pranešimas su prašymu nušalinti nuo bylos nagrinėjimo ir skirti kitam specialistui, dėl tokių aplinkybių, kad galimai dėl turto naikinimo, buvo gaisras jo sodyboje ir tokie įtarimai buvo, kad galbūt galėjo pakenti, įtakoti bylos nagrinėjimą. Buvo į tai atsižvelgta ir nagrinėti administracinę bylą buvo paskirtas vyriausias specialistas R. Š. Jis taipogi, atsižvelgiant į A. M. tyrimo rezultatus, tai yra skaičiavimus, pažeidimo apimtį, kadangi teismas pripažino, kad A. M. visa tai gerai atliko, tai nebuvo papildomai matuota, ir remiantis tais matavimais buvo nagrinėjama administracinė byla, surašytas protokolas ir byla perduota į teismą. D. N. nusišalino, motyvuodamas tuo, kad jam buvo pasiūlyti pinigai už paslaugą, už paskaičiuotos žalos aplinkai sumos sumažinimą. Kadangi buvo pakankamai didelė žala aplinkai paskaičiuota, siekiant išvengti kažkokių procesinių veiksmų, kad neįtakotų šališkumui, tai jis paprašė, kad būtų paskirtas kitas pareigūnas nagrinėti administracinę bylą. Čia tarnybiniame pranešime jis konkrečiai paprašė, kad būtų skiriamas kitas pareigūnas nagrinėti administracinę bylą. Taip, priėmė toje administracinio nusižengimo byloje nutarimą. Taip, susipažino su ta medžiaga. Į klausimą, ar toje medžiagoje buvo kažkieno paaiškinimas, kuriame būtų nurodyta, kad jūsų pavaldinys D. N. reikalavo kyšio – tai čia prasilenkia laike, reiškia buvo gautas tarnybinis pranešimas iki bylos nagrinėjimo, šitą bylą jau nagrinėjo kitas specialistas A. M., kuris pateikė medžiagą, tame tarpe ir V. S. paaiškinimą. Paaiškinime V. S. prisipažino, kad ji kalta dėl įvykdyto neteisėto kirtimo. Bylos medžiagoje nebuvo paaiškinimo, kad D. N. reikalavo kyšio. Buvo gavęs raštu D. N. tarnybinį pranešimą, kad yra toks faktas ir kad jis nori nusišalinti. D. N. pranešime nebuvo nurodyta papildomų aplinkybių, jis tik paminėjo, kad iš jo reikalaujama, dėl to jis nori nusišalinti ir kad paskirti kitą pareigūną. Apie jokį K. J., V. S. paaiškinimą, kuriame būtų rašoma, kad D. N. iš jų reikalautų kyšio, nežino, nebuvo tokio. Gavęs D. N. tarnybinį pranešimą 2019 m. rudeniop, tiksliai datos neprisimena, jį užregistravo ir tuomet pavizavo kitam specialistui atlikti procesinius veiksmus, tai yra nagrinėti administracinę bylą. D. N. tarnybiniame pranešime buvo informacija dėl galimai siūlytų pinigų. Kokių jis veiksmų ėmėsi, tai kadangi nebuvo įrodančių faktų, tai telefonu informavo savo tiesioginį vadovą, (duomenys neskelbtini) vedėją G. P. Į klausimą: ar yra nustatyta tvarka, kai pavaldinio tarnybiniu pranešimu yra gaunama informacija apie galimai padarytą korupcinę veiką? Kokių veiksmų turite imtis? – liudytojas S. G. parodė, kad jis turi informuoti savo tiesioginį vadovą, kuris parekomendavo skirti kitą specialistą administracinės bylos nagrinėjimui. Į klausimą, tai taip išeina, kad jūs ir jūsų vadovas nusprendėte, kad nėra duomenų, kad padaryta nusikalstama veika? – liudytojas parodė, kad įrodančių faktų nebuvo, tik prielaidos. Tai tuo metu jiems taip neatrodė, kadangi nebuvo jokių įrodančių faktų, jokios informacijas, vien tik pasakymas, kad buvo kažkas siūloma. Įstaigoje būna korupcijos prevencijos mokymai. Manė, kad pasielgė teisingai. Mano, kad turėjo teisę spręsti šitą klausimą savo nuožiūra. Inspektorius, nustatęs, kad vyksta neteisėtas kirtimas, iš pradžių pasižiūri, kokie yra pateikti dokumentai, pateiktus dokumentus lygina su išduodamų leidimų registru, patikrina planinę medžiagą ir įvertinęs visa tai mato, ar tai yra neteisėtas kirtimas. Jeigu jie mato, kad vyksta neteisėtas kirtimas, įsitikina dokumentais, tai jie turi stabdyti kirtimą ir nagrinėti administracinę bylą, kviestis miško savininką, vykdyti apklausas, apklausti liudininkus ir t. t. Šioje byloje, jo žiniomis, neteisėtas kirtimas buvo sustabdytas. D. N., kai buvo kartu su A. A., patikrino sklypą ir pamatė, kad yra kertama, paprašė pateikti dokumentus, paaiškinti, vėliau atvykus jau į savo biurą, patikrino informaciją, ar tai tikrai neteisėtas kirtimas, ir tada vykdė apklausas, savininkai jau buvo įspėti, kad tai yra neteisėtas kirtimas ir reikia stabdyti kirtimą. Ar kirtavietėje buvo stabdomas kirtimas, tai kiek supranta iš D. N. paaiškinimų, kad jis tuo metu dar nestabdė kirtimo, o jam reikėjo įsitikinti, ar tai yra neteisėtas kirtimas, jam reikėjo nuvykti į biurą ir sutikrinti informaciją. Šiaip dėl kirtimo sustabdymo pats specialistas priima sprendimą, tai kurioje fazėje tas buvo padaryta, jam nėra žinoma. Jeigu yra teisėtas kirtimas, tai kirtimas gali būti tęsiamas toliau. Jeigu yra neteisėtas kirtimas, tai pasirinkimo nėra, turi stabdyti. Dėl paties kirtimo stabdymo fakto, kaip tuos veiksmus atliko D. N., neturi informacijos. Į klausimą, per kiek dienų turi būti sutvarkomi dokumentai dėl miško kirtimo, kurie yra jums pateikiami? Kokie dokumentai turi būti pateikiami, kad būtų išrašytas tas leidimas miškui kirsti? – liudytojas S. G. parodė, kad tai priklausomai nuo kirtimo rūšies, kiek supranta, ten buvo plynas kirtimas baltalksnyne, tai brėžinys turėjo būti plynam kirtimui ir tiek. Ar buvo pateikti miškininkystės dokumentai, susiję su šiuo kirtimu, tai kiek iš D. N. paaiškinimo suprato, kad buvo pateikta, bet nepilna komplektacija, tai yra pagal Leidimų išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Aplinkos ministro, kartu su atrėžimo medžiaga turėjo būti pateiktas ir prašymas išduoti leidimą, prašymas nebuvo pateiktas, tai nebuvo pagrindo išduoti ar neišduoti leidimo, tik pirminė informacija, biržių atrėžimas, tai nieko nelemia. Nebuvo žemės savininko prašymo. Jeigu būtų prašymas, nebūtų leidimas išduotas, nes pagal atrėžimo medžiagą buvo patikrinta natūroje iškirstas miškas ir tai gerokai viršijo atrėžimo medžiagoje pateiktą informaciją. Šią informaciją nustatė, kai D. N. grįžęs į biurą apsižiūrėjo, kad nėra išduotas leidimas, grįžo ir tada suprato, kad reikia pamatuoti visą pažeidimo apimtį, kiek yra iškirsta. Kiek D. N. nustatė, kad yra iškirsta miško paskirties žemės, tai dabar skaičių nepasakys, bet žino, nustatė mažiau, negu po to nustatė sekantis pareigūnas A. M. Kodėl susidarė skirtumas, tai tikėtina, kad po D. N. atmatavimų ir toliau buvo kertamas miškas pakartotinai, D. N. dar nežinant. Jau kitame sklype, bet priklausiančiame tam pačiam savininkui. Į klausimą, kokia to kito sklypo paskirtis? – liudytojas parodė, kad tai čia yra miško žemė, jie vadovaujasi (duomenys neskelbtini) Miškų kadastro duomenimis, tai čia jie šneka apie miško žemę. Vadovaujasi Miškų kadastro duomenimis, jie nuolat atnaujinami, inventorizuojami ir jie privalo vadovautis Miškų kadastru. Dėl kirtimo kitame sklype nebuvo kreiptasi dėl kirtimo, tai atlikta savavališkai. Ar dėl pirmo sklypo plyno kirtimo pateikti dokumentai tvarkingi buvo, tai apimtimi gerokai viršijo negu buvo pateikti dokumentai, viršijo pirmame sklype ir tada pakartotinai dar vėliau buvo iškirsta. Į klausimą, trečiam pareigūnui nagrinėjant tą bylą dalyvaudavo ir tie nušalinti pareigūnai, ar jums kas nors žinoma apie tokias aplinkybes? – liudytojas parodė, kad tai jie kartu dalyvaudavo, kadangi K. J. gana agresyviai elgėsi, ir protokole pasirašė keli pareigūnai, kad jis atsisakinėjo pasirašyti ir panašiai, būtent dėl to jie kartu ir dalyvavo. 2019 m. jis buvo tiesioginis D. N. viršininkas. Išnagrinėjus visą tą istoriją, V. S. miškui nebuvo išduotas leidimas kirsti mišką. Į klausimą, ar D. N. pažeidė galiojančią pranešimo apie pažeidimus tvarką, tai yra nustatęs neteisėtą miško kirtimą V. S. žemėje, ar pažeidė ką nors? – liudytojas parodė, kad nepažeidė. Į klausimą, ar jums žinoma, ar D. N., vykdydamas savo pareigas, sąmoningai susilaikė nuo kokių nors veiksmų atlikimo, kuriuos kaip valstybės tarnautojas privalėjo atlikti, – liudytojas parodė, kad ne. Į klausimą, ar D. N., vykdymas savo pareigas ir įgaliojimus, atliko veiksmus, kurių neturėjo teisėtai atlikti, – liudytojas parodė, kad nebuvo tokių. Iš kaltininko kirtimo įrankių nekonfiskavo, jam nežinoma. Neteisėto kirtimo kaltininkas yra K. J. D. N., kuomet jam buvo pasiūlytas kyšis, turėjo informuoti tiesioginį vadovą, tai yra jį. Per kiek laiko informavo, kad buvo pasiūlytas kyšis, tai datos tiksliai nepamena, bet čia trumpas laikas, kelių dienų laikotarpis. Į klausimą, kuri iš tarnybų turi imtis kažkokių teisinių veiksmų, kad būtų išieškota padaryta žala gamtai? – liudytojas parodė, kad tai jie pretenziją savininkui pateikė ir paskutinis veiksmas šioje byloje buvo toks, kad pretenziją civiliniam ieškiniui parengti atiduoda Aplinkos apsaugos departamentui, kuris nuo 2021-07‑01 vykdo miškų kontrolės funkcijas. Ar yra išieškota šita žala, tai kiek žino, eiga vyksta, ruošiamasi tą dalyką pateikti. Nežino, ar kreiptasi į teismą dėl žalos išieškojimo. Į klausimą, ar jums žinoma, kad šiuo metu yra koks nors įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo būtų pripažinta, kad neteisėtai būtų iškirsta ir kas tai padarė? – liudytojas parodė, kad kiek pamena, tai 2020 m. liepos mėnesio yra teismo nutartis, kurioje yra paminėta, kad neteisėta kirtimą atliko ne miško savininkė V. S., o K. J. ir minėtoje nutartyje paminėta, kad neteisėto kirtimo apimtį teisingai paskaičiavo A. M. Paskutinis veiksmas buvo, kad administracinė byla dėl neteisėto kirtimo perduota į teismą, kaltinamasis K. J., bet teismas atmetė, nes neužteko laiko bylai išnagrinėti, buvo labai trumpas laiko tarpas, ir nutraukė bylą, tai šiuo atveju liko pateikti civilinį ieškinį tik dėl žalos aplinkai. Dėl neteisėto kirtimo administracine tvarka niekas neliko nubaustas. To teismo sprendimo neskundė. Administracinė byla buvo nutraukta dėl to, kad suėjo senaties terminai. Kalti asmenys, tie, kurie praleido senaties terminus, atsakė, buvo skirtos administracinės nuobaudos.

Teisėjai paskelbus liudytojo S. G. 2020-11-19 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) patarėju dirba apytiksliai nuo 2019 metų sausio mėnesio. Į jo pareigas įeina organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą, atlikti darbų kontrolę ir kita. Jo pavaldume yra 9 asmenys. Tarpe jo pavaldinių yra D. N., A. M., R. Š. ir kiti. D. N. yra priskirtos kontroliuojamos teritorijos pagal kadastrines vietoves – viena iš jų yra Švenčionių rajonas. A. M. ir R. Š. yra priskirtos Vilniaus rajono kadastrinės vietovės, bet jo, S. G., pavedimu, jie gali vykdyti darbus ir kitose kadastrinėse vietovėse. Švenčionių kadastrinėje vietovėje dar dirba D. J. 2019 metais jis niekam kitam nebuvo pavedęs atlikti darbų Švenčionių rajono kadastrinėje vietovėje, dirbo tik D. N. ir D. J. A. M. pavedė atlikti darbus tik nusišalinus D. N., ir tik dėl vieno kirtimo – J. iškirsto miško. D. N. darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), adreso neprisimena. Ten yra vienas kabinetas, kuriame dirba D. N. ir D. J. 2019 metų, greičiausiai vasarą, D. N. nustatė, kad J. močiutės miške yra atliktas nelegalus kirtimas – plynas kirtimas be leidimo. Apie tai jam pranešė D. N. telefonu ir jis vykdo tyrimą dėl neteisėto kirtimo. Raštu apie tai D. N. neturėjo pranešti ir nepranešė. D. N. surašius neteisėto miško kirtimo patikrinimo aktą, automatiškai prasidėjo administracinis tyrimas, ką jie vadina administracinės bylos pradėjimu, o tyrimas vadinamas administracinės bylos tyrimu. Toliau D. N. atliko kitus veiksmus, kuriuos turėjo atlikti. D. N. surašė preliminarų iškirstos medienos kiekį, plotą, konstatavo, kad leidimas kirsti nėra išduotas, kvietė J. teikti paaiškinimus. Kada D. N. surašė pranešimą apie nustatytą neteisėtą kirtimą, neprisimena. Dokumentus leidimui kirsti mišką rengia biržių atrėžimo specialistai, kurie surašo kirstinus medžius, medžių rūšis, kiekius, kiek kubų numatoma iškirsti. Biržių atrėžimo specialistus, kurie yra privatūs asmenys, samdo miško savininkas. Parengę biržių atrėžimo dokumentus, biržių atrėžimo specialistai juos pateikia (duomenys neskelbtini) specialistams kartu su savininko prašymu išduoti leidimą kirsti mišką. Gavęs minėtus dokumentus (duomenys neskelbtini) specialistas prašymą turi išnagrinėti per 5 darbo dienas. Miško savininkas ir pats gali pristatyti biržės atrėžimo dokumentus su prašymu išduoti leidimą kirsti mišką. Taip pat būna tokių variantų, kad biržės atrėžimo specialistai pristato biržės atrėžimo dokumentus, o savininkas atskirai pats pristato prašymą išduoti leidimą kirsti mišką. Būna tokių atvejų, kad biržės atrėžimo dokumentai pristatomi (duomenys neskelbtini) specialistui, o savininkas nepristato prašymo išduoti leidimą kirsti mišką. Tokiu atveju (duomenys neskelbtini) specialistas neturi pagrindo iš viso nagrinėti šiuos dokumentus. Kiekvienas (duomenys neskelbtini) specialistas, jei dirba vienas, turi gaunamų dokumentų registrą, kuriame registruoja asmenų prašymus, tame tarpe ir prašymus išduoti leidimą kirsti mišką. Ar registruojami dokumentų registre be prašymo gauti biržės atrėžimo dokumentai, nežino, ar privaloma juos registruoti minėtame registre, nežino. D. N. ir D. J. turi vieną gaunamų dokumentų registrą. Kiek jam yra žinoma iš D. N., J. ar jo močiutės S., prašymas išduoti leidimą kirsti mišką nebuvo gautas. Kaip jam sakė D. N., J. miško biržės atrėžimo dokumentus jis ant stalo pamatė jau pradėjus administracinį tyrimą dėl neteisėtai iškirsto miško. D. N. minėtų dokumentų atsiradimo aplinkybių nekomentavo, kaip jie atsirado ant jo stalo, kada jis, S. G., nežino. Leidimas S. miško kirtimui nebuvo išduotas. Pagal teisės aktus, koks konkrečiai aktas, nepamena, nustato, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnas, pamatęs kertamą mišką ir negavęs tuoj pat iš kirtėjo ar savinimo leidimo kirsti mišką, privalo stabdyti kirtimą iki bus išsiaiškinta, ar kirtimas atliekamas teisėtai, ar yra išduotas leidimas kirsti mišką. Pagal norminius aktus, asmuo, kuris atlieka fizinį miško kirtimą, kirtavietėje turi turėti leidimo kirsti mišką kopiją ir esant reikalui pateikti ją pareigūnui. (duomenys neskelbtini) pareigūnas turi aiškintis, ar kirtimas atliekamas legaliai, turi susisiekti su savininkais, patikrinti (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje, ar yra išduotas leidimas kirsti mišką. (duomenys neskelbtini) pareigūnas, kirtėjui ar savininkui nepaklusus nustoti kirsti mišką be leidimo, turi teisę imtis kitų priemonių – kviesti policiją, konfiskuoti kirtimo įrankius. (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmai aprašyti vyriausiojo valstybinio miškų pareigūno įgalinimuose, patvirtintuose Aplinkos ministro įsakymu. Iš D. N. pasakojimo jam yra žinoma, kad jis aptiko S. miško kirtimą jau visai baigiant jį iškirsti. Kiek jam žinoma iš D. N., jis kirtėjams, kas jie tokie jam, S. G., nežinoma, žodžiu nurodė nustoti kirsti mišką, ir, nustatęs, kad tam miškui kirsti nėra išduotas leidimas, kitą dieną po to pradėjo tyrimą dėl neteisėtai iškirsto miško. Jam nėra žinoma, ar D. N. surašė kokius nors dokumentus dėl nelegaliai kertamo miško sustabdymo, jis, S. G., tokių dokumentų nematė. Toliau D. N. atliekant tyrimą paaiškėjo, kad leidimas išduotas nebuvo. Kokiomis aplinkybėmis šioje istorijoje atsirado S. anūkas J., nežino. Mano, kad 2019 metais, kada tiksliau, nepamena, D. N. jam parašė tarnybinį pranešimą, kuriame prašė nusišalinti nuo S. miško iškirtimo bylos tyrimo ir išdėstė aplinkybes. D. N. pranešė, kad buvo susitikęs su J., o pastarasis jį, D. N., apkaltino reikalavus iš jo, J., pinigų. D. N. pranešė, kad J. jį kaltina lygtai 10000 eurų reikalavimu už administracinės bylos nutraukimą. D. N. pranešė, kad jis J. siūlė kreiptis į policiją, bet jam, S. G., nėra žinoma, ar J. kreipėsi į policiją. Dėl to, kad nekiltų kokių nors konfliktų tiriant administracinę bylą, D. N. prašė nusišalinti nuo administracinės bylos tyrimo. Esant tokiam D. N. tarnybiniam pranešimui, jis, S. G., ant minėto tarnybinio pranešimo užrašė vizą A. M. perimti administracinės bylos tyrimą. Po to jis, S. G., buvo susitikęs su D. N., kuris nieko papildomai nepapasakojo, pokalbio detalių su J. dėl 10000 eurų neminėjo. Bet pasakė, kad J. elgėsi įžūliai, kad buvo teistas. Jis neprisimena, ar D. N. buvo paskaičiavęs žalą dėl iškirsto miško. Jis, S. G., nežino, iš kur atsirado 10000 eurų suma. Jis neprisimena, kad D. N. tarnybiniame pranešime būtų rašoma apie 5000 eurų sumą, kurią J. būtų siūlęs jam, D. N., kaip kyšį. Perėmęs tirti administracinę bylą A. M. paskaičiavo apie 30000 eurų žalą dėl iškirsto miško. Bet A. M. taip pat nusišalino nuo administracinės bylos tyrimo dėl galimų veiksmų siekiant su juo susidoroti. Privačiame A. M. name kilo gaisras, kurio metu buvo sugadintas automobilis ir A. M. gaisrą sieja su J. ar jo žmonėmis. Tada administracinės bylos tyrimą perdavė R. Š. Apie D. N. pranešė (duomenys neskelbtini) vyresniajam patarėjui B. B., kuris žodžiu rekomendavo administracinės bylos tyrimą perduoti A. M. B. B. D. N. tarnybinio pranešimo susipažinti neteikė. D. N. tarnybinio pranešimo susipažinimui ar žiniai niekam neteikė, tarnybinis pranešimas yra administracinėje byloje. Su D. N. bendrauja kaip su pavaldiniu, gyvai bendrauja rečiau, ypač pastaruoju metu, daugiau telefonu. D. N. yra stropus, pareigingas darbuotojas. Kiek atsimena, D. N. senokai, ar 2017 metais, buvo baustas drausmine nuobauda už netinkamai parengtą dokumentaciją. Jam, S. G., nieko nėra žinoma apie tai, kad D. N. imtų kyšius (t. 3, b. l. 173-176) – liudytojas S. G. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas G. P. teismui parodė, kad D. N. pažįsta, jis dirbo (duomenys neskelbtini). Jis yra to skyriaus vedėjas ir jo tiesioginis vadovas, tai yra D. N. tiesioginis jo pavaldinys. Ką žino apie įvykį, tai kadangi tiesiogiai jo eigoje neteko dalyvauti, tai kiek vėliau sužinojo, tai 2019 m. vasarą, vykdydamas eilinį savo darbą, D. N. pastebėjo kažkokius darbus, susijusius su miško kirtimu, su miško ruoša, ir norėjo įsitikinti, kažkaip jam sukėlė įtarimą, nes maždaug toje teritorijoje jis dirbo ne vienerius metus, ir sukėlė tokį įtarimą, kad galimai galbūt neteisėtai žmonės kerta. Kiek suprato iš įvairių medžiagų, jis nusprendė grįžti į darbo vietą, kad galėtų prieiti prie sistemų, prie duomenų bazių, pasitikrinti, ar toje vietoje Miškų kadastre yra registruotas miškas, ar leidimų išdavimo sistemoje yra išduoti leidimai kirsti mišką, ir nustatęs, kad toje vietoje nėra išduotų leidimų. Smulkmenų neatsimena. Bet berods kreipėsi į savo tiesioginį vadovą, informuodamas apie tai, ko pasėkoje buvo pavesta atlikti tos valdos neplaninį patikrinimą. Po to jis atliko tą neplaninį patikrinimą savo tiesioginio vadovo pavedimu ir nustatė, kad ten buvo vykdomas savavališkas kirtimas, neturint išduoto leidimo kirsti mišką arba pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, ir suskaičiavo, kiek ten yra iškirsta medienos, įvertinus kubais, ir kokia galėtų būti padaryta pirminė žala gamtai. Vėliau ta situacija tapo žinoma, kad ten buvo ne visai tiksliai interpretuota administracinio nusižengimo teisena, teismas pasisakė, kad ne tos dalies valdos savininkė kalta, o faktiškai veiksmus vykdė galimas užsakovas ir buvo priimtas teismo sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir atlikti iš naujo. Ar teko bendrauti su D. N., tai tiesiogiai nežino, dabar neatsimena, jis gal apie 6 metus dirba tarnyboje, tai tikrai gerai neprisimena, nes vedėju tapo jau jam dirbant, kažkokių nei blogų atsiliepimų, nei tiesiogiai su jo atliekamomis pareigomis, niekada informacijos nėra gavęs, taip pat ir iš kitų kanalų nebuvo gavęs kažkokių nusiskundimų ar dėl problematiškai atliekamo jo darbo, tai šiek tiek staigmena buvo, daugiau gal interpretacijos įvairios, nes jis tiesiogiai nedalyvavo, tai negali teigti, ką kiti teigė. O šiaip savo darbą jis atlikdavo laiku, pareigingai, problemų nebuvo. Kaip ir minėjo, skyrius (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), jis yra jo vedėjas, tame skyriuje yra 6 padaliniai – Vilniaus, Kauno ir t. t., kurie turi patarėjus, tie šeši patarėjai yra tiesiogiai pavaldūs jam, o patarėjai turi po 8-9 etatus, kiekviename padalinyje yra po 8 etatus ir jų tiesioginis vadovas yra patarėjas. Taip, D. N. tiesioginis vadovas yra S. G. Ar prisimena D. N. tarnybinį pranešimą, tai per tiek laiko smulkmenų neatsimena, galimai buvo tarnybinis pranešimas, bet dabar tikrai neatsimena apie to tarnybinio pranešimo esmę. Vėliau tapo žinoma, kad tarp jų specialisto įvyko kažkoks konfliktas su valdos giminaičiu, ir buvo prašoma bylą perduoti nagrinėti ir toliau tirti kitam specialistui. Lyg tai A. M., čia tiesioginis jų vadovas skirsto šiuos dalykus. Ar be A. M. kas nors dar šalinosi nuo šitos bylos, tai ne, paskutiniu metu bylą nagrinėjo Š. Kaip byla pateko pas A. M., tai tyrė D. N., paskui tiesioginis vadovas perdavė bylą tirti A. M., dėl to, kad lyg tai įvyko konfliktai ar kažkas panašaus su valdos savininku, ar savininko giminaičiu. Kiek atsimena, tai tuo laiku dirbęs direktorius gavo tokią informaciją iš valdos savininkės giminaičio, garso įrašą, kur jie greitai padarė pasitarimą ir nusprendė perduoti STT. Nepamena, kad S. G. būtų konsultavęsis gavęs D. N. tarnybinį pranešimą, gal buvo kažkokia kalba, bet tikrai nepamena, bent jau raštu kažkokių užklausų nėra gavęs. Į klausimą, ar jums kas nors žinoma apie tai, ar buvo imtasi kažkokių veiksmų, siekiant sustabdyti galimai neteisėtą kirtimą? – liudytojas parodė, kad tai jis dabar nepamena tuo metu galiojusių teisės aktų, ar tarnyba, jų skyrius dar nebuvo praradę įgaliojimų surašyti privalomąjį nurodymą, berods jau neturėjo galimybės, dabar reiktų žiūrėti tuo metu galiojusius teisės aktus, šiuo metu negali tikrai atsakyti. Jeigu vyksta neteisėtas kirtimas, tai tuo metu jis ir informavo tuos žmones, kiek supranta iš medžiagos, kad jeigu nėra leidimo, tai aišku, kad kirtimas negali būti vykdomas ir darbai turėjo būti nutraukti. Į klausimą, jei toliau yra vykdomas neteisėtas kirtimas, jūs matote, kaip daroma žala gamtai, tai kokie yra pareigūno veiksmai? Ar jis gali pasitelkti policijos pareigūnus? – liudytojas parodė, kad taip, jis gali pasitelkti policijos pareigūnus. Tokią teisę paimti įrankius taip pat turėjo. Neturi tokių duomenų, kad D. N. ėmėsi kažkokių veiksmų, siekdamas sustabdyti neteisėtą kirtimą. Į klausimą, ar 2019 m. (duomenys neskelbtini) buvo lokalinių aktų, kuriuose buvo nustatyta tvarka, kaip pareigūnas privalo elgtis, kai jam pasiūlomas kyšis? – liudytojas parodė, kad tai ta tvarka buvo, ji buvo ir ankstesnė, tik nežino, ar vėliau buvo perrašyta, bet tokia tvarka egzistavo ir tai tikriausiai buvo vidaus dokumentas. Pažodžiui tos tvarkos nežino. Tai standartiškai yra vykdomi korupciniai mokymai ir gali nedelsiant kreiptis į tiesioginį viršininką, į prokuratūrą, į policiją, į STT arba rašyti nurodytais korupcijos el. paštais. Jeigu jam pasiūlytų kyšį, tai pirmiausiai kreiptųsi į direktorių. Žala gamtai išieškoma metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro tvarkoje, įsakyme. Kiek žino, šiuo atveju žala gamtai nėra išieškota. Nuo 2021 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) įvyko pokyčiai, ko pasėkoje nuo tarnybos nuimta kontrolės teisė ir perduota Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamentui. Jų tarnyba nevykdė žalos gamtai išieškojimo. Medžiaga buvo perduota Aplinkos apsaugos departamentui. Į klausimą, ar jums yra žinoma, kad D. N., vykdydamas savo pareigas, sąmoningai susilaikė nuo kokių nors veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas privalo atlikti, vykdydamas savo pareigas? – liudytojas parodė, kad jam nežinoma. Jam nėra žinoma, ar D. N., vykdydamas savo pareigas ir įgaliojimus, atliko veiksmus, kurių neturėjo teisės atlikti. Į klausimą, jūs pasakėte, kad dėl kyšio informuotumėte savo tiesioginį vadovą, tai gal žinote, kokia tiesioginio vadovo pareiga, gavus tokį pranešimą? Jeigu, pavyzdžiui, G. jus informuotų, tai kokia būtų jūsų pareiga gavus tokį pranešimą? – tai taip pat nedelsiant informuoti vadovą arba už korupciją tarnyboje atsakingą asmenį, nesant galimybės, tiesiogiai kreiptis į atitinkamas institucijas. Tą reikia padaryti kiek įmanoma greičiau, nedelsiant. Ar S. G. kreipėsi į jį su D. N. tarnybiniu pranešimu, kad jam buvo siūlomas kyšis? – tai apie tai nelabai prisimena po trijų metų. Į klausimą, ar S. G. turi kreiptis į jus su savo tarnybiniu pranešimu? Kaip jis turi informuoti apie savo pavaldinio tokį tarnybinį pranešimą? – tai kadangi viskas skubiai vyksta, tai gali informuoti telefonu, el. paštu, bet tas tarnybinis pranešimas gali būti labai trumpas, tai jį el. paštu tą pačią dieną gali išsiųsti. Į klausimą, kodėl STT, institucijoms buvo pranešta tik po to, kai K. J. kreipėsi į direktorių, o niekas nesikreipė, kai buvo surašytas tarnybinis – tai jis tokio dokumento nežino, o gal kalbate apie birželio mėnesio teismo sprendimą, tai jeigu taip, tai, ko gero, tas teismo sprendimas atsidūrė pas jų juristus, su juo nebuvo susipažinęs. Į klausimą, buvo D. N. tarnybinis pranešimas, teisme buvo nustatytos tos aplinkybės, tai kodėl niekas nepraneša STT – liudytojas parodė, kad jis negali atsakyti į šitą klausimą, nes tiesiogiai nedalyvavo.

Teisėjai paskelbus liudytojo G. P. 2020-11-17 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) vedėju dirba nuo 2018 metų. Jam pavaldūs visoje Lietuvoje yra skyriaus patarėjai, o ir netiesiogiai, per patarėjus, jam yra pavaldūs (duomenys neskelbtini) specialistai. Vilniaus regione yra vienas patarėjas S. G., jam pavaldūs yra specialistai, kurie aptarnauja Vilniaus regione esančias kadastrines vietoves, į kurias įeina ir Švenčionių rajonas. Švenčionių rajono kadastrinę vietovę aptarnauja D. N. ir D. J. Su D. N. asmeniškai pažįstamas kaip su bendradarbiu, matosi itin retai. Su D. N. bendruose padaliniuose nėra anksčiau dirbęs. Darbuotojas, kuriam yra pasiūlomas piniginis atlygis, nedelsdamas turi pranešti tiesioginiam vadovui, arba, pagal aplinkybes, nedelsdamas turi informuoti atitinkamas tarnybas. Pirmiausiai darbuotojai turi pranešti žodžiu, o vėliau informuoti raštu. 2019 metais tvarka dėl tokių pranešimų jau buvo. Praktiškai kiekvienais metais yra vedami mokymai dėl korupcijos prevencijos. 2019 ar 2020 metais S. G., galimai per vieną iš patarėjų susirinkimų, papasakojo, kad yra atitinkama situacija su specialistu D. N. S. G. pasakojo, kad D. N. nori nusišalinti ar jau nusišalino nuo bylos, kuri buvo nagrinėjama dėl miško savininkės anūko J. iškirsto miško, tyrimo. S. G. pasakojo, kad D. N. skaičiavo, ar tai jau buvo paskaičiavęs žalą, kurios neprisimena, dėl iškirsto miško ir ją įvardijo J. Pastarasis galėjo tai įvertinti kaip pinigų reikalavimą. Galimai tai S. G. pasakojo D. N. S. G. jam taip pat sakė, kad dėl to D. N. nori nusišalinti nuo minėtos bylos tyrimo. Jis, G. P., pritarė minčiai, kad dėl objektyvumo ir skaidrumo D. N. neturėtų vesti bylos. Jis, G. P., suprato, kad tai buvo tik kažkokios kalbos, nebuvo nurodyta konkrečių faktų. 2019 metų pabaigoje arba 2020 metų pradžioje vieno iš susirinkimų Kaune metu jis kalbėjo su D. N. Jis D. N. klausė, kokia yra situacija, kokie reikalai, kad jis negali, nenori tirti administracinės bylos, kuri, kiek jam, G. P., žinoma, tada buvo vienintelė. D. N. išdėstė, kad yra konfliktinė situacija, kad pažeidėjai nesutinka su pažeidimu, kad yra paskaičiuota žala gamtai, kad jis galimą žalos dydį įvardino pažeidėjui, kuris, D. N. manymu, galėjo suprasti kaip kažkokio atlygio reikalavimą ir panašiai. D. N. sakė, kad atlygio nereikalavo, o tik atliko savo pareigas. Jis gerai neprisimena, bet mano, kad S. G. D. N. teikė raštą apie šias aplinkybes. Jis nepamena aplinkybių, bet gali būti, kad S. G. jam persiuntė D. N. raštą, tačiau jis negalėtų dabar papasakoti to rašto turinio. Greičiausiai tas raštas yra administracinio nusižengimo byloje. Jis neprisimena, kad dėl šios situacijos būtų atliktas koks nors vidinis tyrimas, nes nebuvo konkrečių faktinių duomenų, kad būtų pagrindas atlikti tarnybinį D. N. veiklos tyrimą. Tiesiog administracinio nusižengimo byla buvo perduota kitam pareigūnui – A. M. Jam žinoma, kad A. M. įsigilino į bylą, atliko papildomus matavimus, žala padidėjo, kuri šiuo metu yra nustatyta apie 30 000 eurų. Kiek jam yra žinoma, buvo apgadintas A. M. turtas. A. M. nusišalino nuo administracinio nusižengimo bylos tyrimo. Jam nėra žinomos tikslios A. M. nusišalinimo aplinkybės, jas geriau gali žinoti S. G. Jam atrodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo perduota R. Š. Nušalinimo nuo bylos tyrimo tvarka (duomenys neskelbtini) yra tokia, kad specialistas surašo raštą dėl jo nušalinimo, kuris yra adresuojamas tiesioginiam viršininkui – patarėjui. Patarėjas turi raštu apie tai informuoti jį, G. P., o jis – direktorių. Jis nepamena, ar šiuo atveju patarėjas S. G. jį informavo raštu dėl D. N. nušalinimo nuo bylos tyrimo, o jis – automatiškai direktorių. Gal D. N. nušalinimas buvo išspręstas žodžiu tiesiog perduodant bylą A. M. Jam labai sunku prisiminti, ar jis priėmė kokį nors sprendimą dėl D. N. nušalinimo, gal buvo kokia nors viza ant kokio nors rašto, reikėtų pažiūrėti dokumentuose. Galutinį sprendimą dėl specialisto nušalinimo nuo bylos tyrimo priima įstaigos vadovas – (duomenys neskelbtini) direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Jis neprisimena, kas konkrečiai priėmė sprendimą dėl D. N. nušalinimo nuo administracinio nusižengimo bylos tyrimo, ar tai buvo žodinis, ar rašytinis sprendimas. Direktorius K. M. neklausė apie minėtą situaciją, galėjo būti, kad jis, G. P., galėjo kažką pasakyti direktoriui, bet ką konkrečiai, kada, kokiomis aplinkybėmis, negali pasakyti. Jam nieko nėra žinoma apie D. N. 2019 metais siūlytą 5000 eurų kyšį, apie tokį faktą nebuvo informuotas. Jam nieko nėra žinoma apie K. J. vizitą pas direktorių K. M. 2020 metų lapkričio pradžioje. Direktorius K. M. jį informavo, kad gavo garso įrašą. Direktorius informavo greičiausiai tą pačią dieną, kai elektroniniu paštu iš J. gavo garso įrašą. Tai buvo 2020 metų lapkričio mėnesį. Garso įrašą jis, G. P., perklausė. Pokalbis yra tarp dviejų asmenų, galimai N. ir J. Tiksliai pokalbio neprisimena, kalba buvo apie pinigus, pokalbio turinio vertinti negali, nes jį praklausė vieną kartą, gerai neįsigilino. Anksčiau jam nebuvo žinoma apie J. ir D. N. pokalbį daugiau nei papasakojo šios apklausos metu. Jis nepamena aplinkybių, bet kažkas lygtai jam buvo sakęs, kad J. sakęs D. N., jog turi garso įrašą su N., tačiau konkrečių faktų neturi. (duomenys neskelbtini) pareigūnų nusišalinimai nuo bylų tyrimo nėra dažna praktika. Nušalinimus reiškia advokatai, atsakomybėn traukiami asmenys (t. 3, b. l. 167-170) – liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi.

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja D. J. teismui parodė, kad jos veiksmai susijęs su šia byla yra tokie, kad ji dalyvavo kelmų matavime miško sklype. Nepasakys, kur tas sklypas yra, nes nežino net kam priklausė. Žino, kad Švenčionių rajone. Dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste, padėjo kolegai matuoti kelmus. Kiek atsimena, kolega D. N. buvo nušalintas, daryti tos bylos tyrimą buvo pavesta kitam kolegai – A. M. Atliko tokį darbą, kad surašinėjo matavimo duomenis ant popieriaus. Miške buvo trise. Buvo kolega D. N., A. M. A. M. matavo medžių kelmus, ji surašinėjo tuos duomenis. Tuo metu, kai vyko kažkoks pažeidimas, bylos tyrimas, ji buvo atostogose. Apie įvykį sužinojo grįžusi po atostogų, jai D. N. papasakojo, kad jis yra nušalintas nuo bylos, nes tas žmogus, kurį jis apklausinėjo dėl galimai padaryto pažeidimo, yra jį apskundęs. Sakė, kad apskundė jį, kaltina neva kyšio reikalavimu. Toliau ji nedalyvavo, kas toliau nagrinėjo, nesidomėjo. D. N. tik kartu važiavo, vaikščiojo miške, daugiau jokių veiksmų neatliko. Nei matavo, nei rašė. Konkrečiai nepasakojo, kad anksčiau jis matavo, bet ir taip buvo aišku, kad buvo matavęs. Kalbų dėl išmatuotų medžių kiekio, dėl paskaičiuotos žalos nebuvo, ji tokiais dalykais nesidomėjo. Su A. M. apie tai nekalbėjo. Tai senas laikas, nelabai ir atsimena, ką jie ten kalbėjo. Kiek atsimena, D. N. yra parašęs turbūt tarnybinį pranešimą, kad nusišalina nuo bylos. Bijo suklysti. Kad nusišalina nuo bylos tyrimo, tokių atvejų pas juos rajone nebuvę.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. M. teismui parodė, kad jo kolega D. N. parašė tarnybinį pranešimą jų regiono patarėjui S. G. ir S. G. priėmė sprendimą pavesti tyrimą (patikrinimą) atlikti jam, A. M. Kitam žmogui, ne iš Švenčionių rajono. Gavęs tiesioginio vadovo nurodymą, ėmėsi veiksmų. Paskambino kolegai D., pasišnekėjo, dėl ko ten reikia važiuoti, ką ten reikia tikrinti ir panašiai. Buvo suplanuota diena, kada jam gali talkinti kolegė D. J. Kartu važiavo patarėjas S. G. Nuvyko, apsitarė, kad važiuoja į mišką matuoti, kadangi buvo daug matavimų, medžių kelmų. Vyko į vietą, D. N. parodė, kurioje vietoje įvykdytas neteisėtas kirtimas. Jie liko matuoti. Matavimai užtruko ilgai, buvo daroma kiekvieno kelmo foto fiksacija. Matavimus atliko su D. J., kartu dalyvaujant S. G. S. G. jiems padėjo. Buvo surinkta visa faktinė medžiaga iš įvykio vietos, grįžus į kontorą ji buvo apdorojama. Surinkti duomenys buvo pervedami į skaičiavimus, skaičiuojama žala aplinkai. Skaičiuojant tiek kubais, tiek pinigine išraiška. Buvo formuojamas protokolo turinys, kviečiami atsakingi asmenys aplinkybių paaiškinimui. Buvo sklypo savininkė V. S., jos anūkas K. J. ir jo motina. Po aplinkybių išaiškinimo, tą pačią ar sekančią dieną, buvo surašytas protokolas, skyriaus vedėjas S. G. priėmė nutarimą. Čia turbūt buvo dar vėliau. Administracinis protokolas surašytas jo, A. M. Pradžioje atvyko V. S. su dukra, K. mama. Jo buvo užduoti tam tikri klausimai. Klausė, ar jai žinoma, kad tai kirtimas, kad miškas buvo iškirstas. Ji atsakinėjo į tuos klausimus. Tada supažindino su gamtai padaryta žala, išaiškino, kad reikalingi leidimai, kad leidimo nebuvo. Paaiškinimai yra byloje. Buvo apklaustas K. J., K. irgi pateikė savo versiją, kad tai ne vagystė, jis pats nekirto, organizavo darbus per du, tris žmones, kurie yra iš Ignalinos. Kiek pamena, nutarimas buvo apskųstas, vyko teismas. Buvo atvažiavę liudytojai, tie patys kirtėjai, kurie fiziškai vykdė tą kirtimą. Pamena, kad kai buvo paskirta data nutarimo priėmimui, atvyko pas jo tiesioginį vadovą S. G., ten buvo priimtas nutarimas, ji sielvartavo, kad dalinai yra apgauta to anūko K., dalinai jų apgavystė, kad jie surašė tokias dideles sumas, kad anūkas tiek nekirto, žadėjo iškirsti mažiau. Nusiskundimai buvo abstraktūs. Žmogui gavus tokią baudą, mano, buvo skaudu. 2020 m. gegužės mėn. jis nusišalino nuo tos bylos, bylą perėmė kolega R. Š. Nusišalino, nes turėjo pasikėsinimą visuotinai pavojingu būdu į jo turtą, buvo padegimas, sudegė automobilis. Vieną iš įtariamųjų buvo nurodęs K. J. Įtarė, kad tai yra kerštas. Priėmė sprendimą, kad nenori daugiau tos bylos kuruoti, nes tas žmogus nurodytas kaip įtariamasis. Tą reikalą kuruoti perėmė R. Š. Jis, A. M., surašė protokolą V. S., bet po įvykusio nutarimo apskundimo teismo posėdžiuose, kažkaip buvo išaiškinta, kad ji yra sklypo savininkė, bet tiesioginio pažeidimo darytojas yra K. J. Jis tarsi tuomet teisme prisipažino, kad jis organizavo šituos kirtimus. Pagal teismo nutartį, kolega suformulavo protokolą K. J. Kolega jį kvietėsi pas juos. Jis atvykęs piktai išsiliejo ant jo, A. M., kad jį nurodęs į asmeninę bylą. Teko daryti video įrašą, kad jis nesiimtų grasinimų, buvo labai supykęs. Padegime policijos tyrėjui nurodė K. J. kaip vieną iš įtariamų žmonių, kuris galėjo keršyti. Toje byloje jis buvo apklaustas, kokiu statusu, nelabai žino. Įtarė jį, nes buvo šokas. Buvo nustatyta, kad tai tyčinis veiksmas. Tada atrankos būdu išsirinko, kokios buvo jo nagrinėtos bylos, kur didžiausios žalos. Vienas iš įtariamųjų buvo nurodytas K. J. Tai buvo jo prisirišimas prie to, kad didelė žala pinigine išraiška. Šalia kitų nagrinėtų bylų ji buvo rekordinė tiek pažeidimo mastu, tiek pinigine išraiška. D. N. kažko neigiamo apie J. nepasakojo. Jam buvo žinoma iš kolegos D. N. atsiųsto tarnybinio pranešimo, kad preliminariai padaryta žala gali siekti 12 000-13 000. Apytikslė žala gali būti skaičiuojama popieriuje. Kiek iškirsta faktiškai, tai faktinė situacija, ką jis atliko važiuojant matuoti. Fiksavo kiekvieną kelmą, kiekvieną nukirstą medį. Kaip suprato, kolegos matavimas nebuvo darytas, buvo remtasi kažkokiais pradiniais dokumentais. Jam, A. M., nebuvo žinoma, kad prieš jį būtų vykta į vietą matuoti kažkieno kito. Gavo jam vizuotą tarnybinį pranešimą, nutarė pradėti nuo A iki Z. Nesigilino, nekalbėjo su D. N., kodėl atliktas tik preliminarus skaičiavimas. Matuojant plyno kirtimo biržę, kai matavo su D., S. G. vaikščiojo į priekį, atgal, jis aptiko dar papildomų kelmų, kurių neturėjo būti atvežimo medžiagoje. Jis aptiko kelmų, kurie buvo šalia esančiame sklype. Ten diametrai buvo gerokai didesni, kas jo skaičiuojamoje žaloje gerokai išaugino neteisėtai iškirstos medienos tūrį. Ten nebuvo plynas kirtimas, ten buvo pasirinktinai iškirsti medžiai. Žaloje yra paskaičiuota, įvardinta. Tai sudarytų gal kokį trečdalį. Jie buvo kitame sklype, bet toje pačioje kadastrinėje valdoje. Čia buvo naujas dalykas, kadangi kolegos persiųstame pranešime nebuvo užsiminta, kad yra kažkas papildomai. Jie rado tik nuvykę į vietą. Jam buvo žinoma, kad buvo planuojama kirsti, bet leidimo nebuvo išduota. Kad buvo patekti dokumentai dėl prašymo, jam nebuvo žinoma. Jiems vietoje matuojant kelmus kilo įtarimas, kad kertant galbūt gali būti peržengta į kito sklypo valdą. Buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) su prašymu patikslinti kirtavietės plotą, nuimant koordinates vietoje, su palydovine sistema. Tiksliai nepamena, koks kolega važiavo, byloje yra nuotraukėlė. Jis nuiminėjo kirtavietės plotą. Ten buvo labai ribos klausimas. Nusišalino nuo bylos tyrimo, nes patyrė išpuolį. Nežino, iš ko. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, šiuo metu jis sustabdytas dėl informacijos trūkumo. Kaltininkai nebuvo nustatyti. Su K. J. jie bendravo, kai jis buvo atvykęs pas juos į apklausą paaiškinimui. Antrą kartą nebendravo, jis buvo atvykęs pas kolegą R. Š., Jis tada ant jo, A. M., piktai išsiliejo, kad jį įtraukė į asmenines bylas. Dėl K. J. nurodymo kaip įtariamąjį, jam kolegos patarė ieškoti kam „užmynė ant mozolio“, čia turi būti didelė žala arba dar kažkas. Peržiūrėjo savo administracines bylas už pusmetį, buvo pagrindas nurodyti K. J. kaip galimą įtariamąjį už kerštą. Kaip (duomenys neskelbtini) pareigūnas, pagal jų vidinę tvarką, kontrolieriai surašo tik administracinio nusižengimo protokolą. Nutarimus priiminėja, šiuo atveju, S. G. Jis tokios teisės neturėjo. Tai jų vidinė tvarka, kad nutarimus priiminėja patarėjai. Kai nustatinėjo kelmus, į patikrinimą kvietė S. ir J. Buvo išsiųsti, kaip ir prieš kiekvieną veiksmą, kai yra skaičiuojama žala, siunčia, dažniausiai registruotu laišku, miško arba tos valdos savininkui, prašo užtikrinti dalyvavimą, jei jis pats negali, įgaliotinį. Atsimena, kad buvo vienas ar du pranešimai V. S. Ji nei pati nesudalyvavo, po to sakė, kad dėl sveikatos, bet ir neatsiuntė jokio įgaliotinio. Dėl D. N. nustatyto ir jo nustatyto kelmų kiekio skirtumo, liudytojo nuomone, D. N. paskubėjo įvertinti žalą, kadangi kirtimas gal nebuvo pilnai atliktas iki galo, buvo pateikta, kaip suprato, tik atvežimo medžiaga, kas reiškia, kad planuojamas toks kirtimas, iškertant tokį plotą, gaunant tiek medienos. Jo skaičiavimai nuo D. N. skiriasi dėl to, kad jis važiavo į vietą fiziškai, buvo suskaičiuotas kiekvienas kelmas, kuris skaičiuotinas. Dėl to jis gavo labai tikslų tūrį.

Teisėjai paskelbus liudytojo A. M. 2020-12-02 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2019 metų gegužės mėnesio. Jo pareigos yra vyriausiasis specialistas, o funkcijų yra labai daug. Trumpai tariant – valstybinių ir privačių miškų kontrolė ir priežiūra. Taip pat į jo funkcijas įeina leidimų kirsti mišką išdavimas, administracinių bylų teisena. 2019 metų rugsėjo mėnesį S. G. tęstinumui jam perdavė D. N. tirtą administracinio nusižengimo bylą dėl V. S. priklausančio miško neteisėto iškirtimo. Perdavimo priežastis buvo kolegos D. N. nusišalinimas dėl galimos korupcijos apraiškos. Korupcijos apraiškos detalių jis nelabai žino, nežino, kiek jie – D. N. ir K. J. ten kartų buvo susitikę, jam, A. M., nelabai įdomu buvo. D. N. buvo atlikęs iškirsto miško preliminarius matavimus dėl padarytos žalos aplinkai. D. N. preliminarius paskaičiavimus buvo atlikęs dar 2019 metų gegužės mėnesį kartu su buvusiu kolega A. A. S. G. pavizavus jam, A. M., administracinę bylą, jis gavo jos kopiją elektroniniu paštu. Galėjo būti, kad S. G. persiuntė bylos medžiagą. Ar D. N. siuntė kokius nors bylos dokumentus, nepamena, galėtų pasitikslinti peržiūrėjęs savo elektroninį paštą. Ar jam, A. M., buvo perduota originali bylos medžiaga, neprisimena. Jis, susipažinęs su byloje esančiais dokumentais, apie bylos aplinkybes kalbėjosi telefonu su D. N. D. N. sakė, kad yra padarytas neteisėtas kirtimas – be leidimo, kad yra iškirstas miškas, kad kirtimą organizavo K. J. D. N. pasakojo, kad K. J. yra žinomas vietiniams kriminalistams dėl pažeidimų, aferų, pinigų išviliojimų. D. N. sakė, kad K. J. ne paprastas pažeidėjas, kad su juo gali būti problemų. Jis, A. M., klausė D. N., kodėl jis pats nebenori tos bylos nagrinėti, į tai D. N. atsakė, kad Švenčionys, Pabradė yra nedideli miestai, kad dėl K. J. jis ,,nenori turėti tuščių automobilio ratų“, kad nenori galimo susidorojimo su juo – D. N., iš K. J. pusės. Jis, A. M., skaitė D. N. tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu jis nusišalino nuo administracinės bylos tyrimo. Minėto tarnybinio turinio nepamena, bet pamena, kad ten rašoma, jog D. N. su K. J. susitiko gal du kartus dėl neteisėtai iškirsto miško, kad K. J. klausė, kokio masto bauda gali būti, siūlė susitarti ir pinigų. Su D. N. šios temos neaptarinėjo. Jis su D. N., jau būnant jam nusišalinus nuo administracinės bylos tyrimo, sutarė, kad jis (D. N.) parašys pranešimą V. S., jog ji privalo dalyvauti pakartotiniame miško matavime dėl padarytos žalos. D. N. pasisiūlė nuvežti V. S. pranešimą dėl pakartotinio kelmų matavimo. Jam D. N. sakė, kad pranešimą V. S. nuvežė į jos gyvenamąją vietą. Pranešimas turėtų būti administracinėje byloje su V. S. parašu. Datą, kada jis, A. M., atvyks atlikti pakartotinio iškirsto miško patikrinimo dėl žalos nustatymo, suderino su D. N. ir kolege D. J., kuri dirba kartu su D. N. D. N. sakė, kad jo patikrinimas ir nustatyta žala aplinkai yra netiksli, kadangi nesuskaičiavo visų kelmų, patikrinimą atliko tik preliminarų. D. N. jam pats pirmas pasakė, kad jo skaičiavimai dėl žalos yra netikslūs, kad ne viskas yra suskaičiuota, kad ne visi nukirsti medžiai yra suskaičiuoti. D. N. sakė, kad jis, A. M., nesivadovautų jo medžiaga. D. N. pasiūlė persimatuoti iš naujo kelmus, kad turėti tikslius matavimus. Jis, A. M., neklausė D. N., kodėl jis atlikdamas patikrinimą paskaičiavo ne visus iškirstus medžius, o D. N. nesakė. D. N. sakė, kad paskaičiavimus padės atlikti D. J. 2019 metų spalio mėnesį jis su D. J. per dvi dienas atliko iškirsto miško patikrinimą ir paskaičiavo padarytą žalą aplinkai – apie 31000 eurų. D. N. žalos aplinkai nebuvo paskaičiavęs, jis buvo paskaičiavęs tik iškirstos medienos tūrį be piniginės išraiškos. Koks buvo paskaičiuotas D. N. iškirstos medienos tūris, nepamena. Į kirtavietę nuvyko su S. G., kuris tik nuvežė, patikrinime nedalyvavo. D. N. atvyko su D. J. Jie su S. G. važiavo paskui D. N. vairuojamą automobilį, kadangi nežinojo, kur yra kirtavietė. D. N. patikrinime nedalyvavo. Jis, A. M., patikrinimą įformino dokumentaliai – surašė kelmų matavimo aktus, biržės taksavimo lapus, parengė žalos aplinkai paskaičiavimą, kuriame paskaičiavo ir nurodė žalos aplinkai dydį, parengė pretenziją V. S. dėl žalos aplinkai. Tada išsikvietė V. S. protokolo surašymui. Jam atrodo, kad jis ją kvietė raštišku kvietimu. V. S. atvyko 2019 metų lapkričio mėnesį kartu su K. J. Jis V. S. pasirašytinai pateikė administracinės bylos dokumentus, ji parašė paaiškinimą. Taip pat jis surašė protokolą dėl administracinio pažeidimo ir pranešė, kad V. S. turi atvykti į nutarimo priėmimą pas S. G. K. J. ,,drumstė ramybę“: K. J. kalbėjo telefonu, galimai su V. S. dukra, davė nurodymus, kaip elgtis V. S., liepė nesirašyti ant dokumentų. Kiek jam, A. M., žinoma, V. S. į nutarimo priėmimą atvyko su advokatu. Administracinė byla buvo išsiųsta į teismą, jis, A. M., dalyvavo viename iš posėdžių. Teismas administracinę bylą grąžino (duomenys neskelbtini) dėl tinkamo asmens traukimo administracinėn atsakomybėn. Po to, kai byla buvo grąžinta, jis administracinėje byloje neatliko jokio darbo. 2020 metų gegužės mėnesį buvo padegtas jo, A. M., automobilis ir pasikėsinta į jo turtą. Apie įvykį pranešė policijai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad padegimas įvykdytas naudojant ,,Molotovo kokteilius“. Jis policijai kaip vieną įtariamų asmenų įvardijo K. J., kadangi jis, A. M., administracinėje byloje nustatė apie 31 000 eurų žalą dėl iškirsto miško. Tuo pagrindu 2020 metų birželio mėnesį jis nusišalino nuo administracinės bylos tyrimo. Baudžiamoji byla dėl automobilio padegimo šiuo metu yra sustabdyta nenustačius įtariamojo. Administracinė byla nagrinėjimui buvo perduota jo kolegai R. Š. 2020 metų lapkričio pradžioje, gali būti 3 dieną, R. Š. išsikvietė K. J. protokolo surašymui ir paprašė jo, A. M., padėti sudėti atitinkamas varneles administracinių nusižengimų registre, jei nežinos. Jam, A. M., parvykus iš miško, pas R. Š. jau buvo atvykęs K. J. Jie su R. Š. dirba viename kabinete. Įėjus į kabinetą, K. J. pradėjo jį, A. M., kaltinti už tai, kad jį nurodė vienu iš įtariamųjų automobilio padegimo byloje. Tada jis, A. M., atsinešė iš automobilio kamerą ir filmavo viską iki tol, kol K. J. išėjo iš kabineto. Vaizdo ir garso įrašas turėtų būti likęs jo, A. M., naudojamoje kameroje, esant reikalui galėtų pateikti. R. Š., jam paprašius, padėjo rašant protokolą parodydamas kompiuteryje, ką reikia daryti – suteikė techninę pagalbą. Kiek pamena, kol K. J. buvo kabinete, R. Š. niekas jokia programa nei į telefoną, nei į kompiuterį neskambino (t. 3, b. l. 179-182) – liudytojas A. M. teismui parodė, kad nurodytos aplinkybės teisingos.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas R. Š. teismui parodė, kad specialistui A. M. nusišalinus nuo K. J. bylos tyrimo, bylą perdavė jam. Jį išsikvietęs, surašė protokolą, paskyrė administracinės bylos laiką. Daugiau su ta byla, dėl ko čia tie teismai vyksta, nelabai ir susijęs. Protokolą surašinėjo iš teismo nutarties, kur buvo pažymėta, kad A. M. matavimai tikri. Teismas buvo konstatavęs, kad kirtimą vykdė ne miško savininkė, o anūkas K. J. Iš asmenų kvietė tik J. Bendravimas buvo sunkus. Ką jis ten pasakojo, dabar tiksliai nepasakys. Jis rašė vieną pasiaiškinimą, tada suplėšė, kito neberašė. Po to kažkas buvo dėl asmens tapatybės kortelės. Dėl ko plėšė, tiksliai nepasakys, sakė persigalvojo. D. N. pažįsta, kiek susiję su darbu. Dėl šio įvykio teko bendrauti. Kai nusišalino, sakė, kad ant jo sako, kad jis kažko reikalauja, kad jam tos bylos nereikia. Kiek žino, buvo parašęs tarnybinį patarėjui, kad jis tos bylos netirs. Nežino, kas būtent įvyko. Protokolą surašė, bet ne pagal D. N. skaičiavimus, o pagal A. M. skaičiavimus. D. N. skaičiavimai gal buvo bendroje byloje, bet pagrindas buvo A. M. skaičiavimai, nes pagal juos buvo surašytas protokolas, nutarimas ir byla pateko į teismą. Dabar tiksliai nepasakys, ką surašė tarnybiniame pranešime apie bendravimą su K. J. Kad buvo nutarimas, kad jis buvo suplėšytas, buvo filmuojamas, dėl kažko jis skambino policijai. Buvo konfliktinė nemaloni situacija. Niekas nieko neklausė, ar galima filmuoti. Nepasakys, koks buvo tarnybinio rašto motyvas, tai nėra dažnas atvejis, tik tiek, kad apsisaugoti nuo skundų, nes gal matėsi, kad žmogus skųsis, kad kažką ne taip gal padarė. Tuo labiau, kad skambina policijai, filmuoja. Tie tarnybiniai būna vienas, gal du į metus. Vadovybės reakcijos į jo tarnybinį raštą nebuvo. Tarnybinis buvo tiesioginiam vadovui. Raštiško tiesioginio vadovo reagavimo nebuvo. Buvo teismo nutartis, kuri konstatavo, kad A. M. matavimai teisingi, teismo nutartyje buvo konstatuota, kad kirtimus vykdė K. J. Pagal K. M. skaičiavimus buvo paskaičiuota ir žala aplinkai. Protokole nurodė žalą aplinkai ir neteisėtai iškirstą kiekį. Kai apklausinėjo K. J., kabinete buvo kolega A. M. Nebuvo, kad rašant paaiškinimą būtų jungęsis kažkoks asmuo per kompiuterį, per programėlę. Buvo, kad D. N. jungėsi per programą tik ką atėjus J. Nežino, ar galėjo sukelti J. nepasitenkinimą, kad kabinete dalyvauja dar du asmenys, kurie nušalinti nuo bylos.

Teisėjai paskelbia dalį R. Š. parodymų, susijusių su prokuroro klausimais (t. 3, b. l. 186) – liudytojas R. Š. parodė, kad jo parodymai teisingi.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020-12-23 liudytoju R. Š. parodė, kad 2020 metų vasarą, tikslios datos nepamena, jo vadovas S. G. jam pavedė atlikti tyrimą administracinėje byloje dėl neteisėtai iškirsto miško (duomenys neskelbtini). Dokumentaliai miškas priklauso S., bet realiai kirtimo darbus atliko jos anūkas K. J., ką prieš tai buvo konstatavęs ir teismas. Administracinė byla praktiškai buvo baigta, iškirstas miškas apžiūrėtas, atlikti matavimai ir skaičiavimai. Jis surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl neteisėtai iškirsto miško, parengė pretenziją dėl žalos aplinkai atlyginimo. Žalą paskaičiavo iš byloje buvusių dokumentų, pats į kirtavietę nebuvo nuvykęs. Žala aplinkai nustatyta apie 30 000 eurų. K. J. jis kvietė duoti rašytinius paaiškinimus. Kartą K. J. pasakė, kad negali atvykti, vėliau tarėsi kitą datą ir laiką. Galiausiai K. J. atvyko 2020 metų spalio mėnesį, tai yra, tą dieną, kai jis, R. Š., surašė protokolą. K. J. buvo atvykęs vienas, nors buvo išaiškinta, kad jis gali turėti atstovą. K. J. pats savo ranka rašė paaiškinimą, o jis, R. Š., rašė administracinio nusižengimo protokolą. Jis su K. J. bendravo savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini). Jis dirba viename kabinete su kolega A. M., kuris buvo nusišalinęs nuo minėtos administracinės bylos nagrinėjimo. K. J. rašant paaiškinimą, į savo darbo vietą grįžo A. M. K. J. pamatęs jį susinervino, pradėjo priekaištauti A. M. dėl tyrimo policijoje dėl A. M. automobilio sudeginimo. Kuo toliau, K. J. vis labiau nervinosi, sakė, kad nesutinka su žalos aplinkai paskaičiavimu, kad skųs sprendimus. Taip pat K. J. sakė, kad D. N. iš jo – K. J. reikalavo kyšio, kad turi įrašą. Kiek reikalavo iš jo kyšio, kada reikalavo D. N., K. J. nesakė, tik sakė, kad kyšio reikalavo už tai, kad nebūtų skaičiuojama žala aplinkai. Daugiau K. J. nieko neminėjo, kas susiję su kyšio reikalavimu. Galiausiai K. J. suplėšė savo rašytą paaiškinimą ir pareiškė, kad paaiškinimų teikimui jam yra reikalingas advokatas. K. J. bendravimo metu filmavo, įrašinėjo savo telefonu. Kilus konfliktui A. M. taip pat filmavo įrašymo įrenginiu. A. M. buvo priėjęs prie jo, R. Š., kompiuterio ir padėjo techniniais klausimais dėl protokolo surašymo. Tik atėjus K. J., jam, R. Š., ,,Zoom“ programa skambino D. N. Po kažkurio laiko turėjo būti susirinkimas ,,Zoom“ programos pagalba, D. N. norėjo pasipraktikuoti. D. N. nežinojo, kad pas jį yra K. J., jis, R. Š., su D. N. nekalbėjo, atmetė kvietimą. Apie savo bendravimą su K. J., apie konfliktinę situaciją surašė tarnybinį pranešimą S. G. Administracinę bylą perdavė taip pat S. G. Po to K. J. jam, R. Š., skambino telefonu, kiek kartų – nepamena, atrodo, kad vieną, klausė, kokia toliau bus bylos eiga. Jis K. J. išaiškino, kad byla perduota S. G., o jam – K. J. yra išsiųstas protokolas, pretenzija ir žalos aplinkai paskaičiavimas. Jis, R. Š., su D. N. nėra draugai, yra tiesiog kolegos. Su D. N. bendrauja tik darbo reikalui esant, apytiksliai vieną ar du kartus per mėnesį. Su D. N. apie administracinę bylą, apie K. J. nekalbėjo. Su D. N. apie reikalautą kyšį iš K. J., ar apie K. J. siūlytą kyšį D. N. nekalbėjo, apie šias aplinkybes jam nieko nėra žinoma (t. 3, b. l. 185-187)

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo neilgai, gal tik porą mėnesių, buvo naujai atėjęs. Daugiau važinėjo su kolega, kadangi miškai nelabai buvo pažįstami. Buvo gautas iš NŽT nurodymas patikrinti privačius miškus. Viename miške užvažiavo kertančius žmones. Sustojo, paprašė kirtimo leidimo. Jie leidimo neturėjo, o savininko kartu su jais nebuvo. Jie paprašė, kad nutrauktų kirtimą ir išvyko. Nuvažiavo į kontorą, pasitikrino dokumentuose, tam miško sklypo savininkui nebuvo išduotas leidimas kirsti mišką. Po kiek laiko parašė prašymą, kad savininkas atvyktų į (duomenys neskelbtini), nurodė laiką, tačiau savininkas neatvyko. Tada su kolega važiavo į mišką, skaičiavo kelmus, jų diametrus. Jis, A. A., pats tolimesnės eigos dokumentų nepildė, kadangi jam dar buvo gana nauji reikalai. Dokumentus užpildė kolega, jis, A. A., pasirašė, kad dalyvavo kartu. Pridėjo apskaitos dokumentus, kiek rado kelmų, kokio diametro. Neužilgo jis, A. A., iš tarnybos išėjo. Minėtas kolega – D. N. Savininkų nematė. Tik matavo ir skaičiavo. Kirtimas atrodė, švelniai tariant, negražiai. Iškirsta plynėmis ir tai ne per vieną vietą, o tokiais kaip liežuviais. Kiek prisimena, buvo matyti, kad pasirinkti gal storesni, geresni medžiai. Buvo kirsta dauguma lapuočiai. Neprisimena, ar buvo kirsta vieno sklypo teritorijoje, gal ir ne vieno sklypo, bet vieno savininko teritorijoje. Kiek pamatė šviežio kirtimo, kelmus stengėsi atžymėti visus. Gal kažkur galėjo ir neužeiti, nes netolygiai buvo kirsta. Tiek, kiek atmatavo, negalėjo tiek pat neatmatuoti, bet likti galėjo. Tuos, kuriuos atmatavo, pažymėjo dažais.

Priedas prie K. J. 2020-11-03 pareiškimo – garso įrašas (t. 1, b. l. 1-2).

2020-11-09 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūros objektas yra priedas prie K. J. 2020-11-03 pareiškimo – garso įrašas, pateiktas el. paštu: (duomenys neskelbtini). Garso įrašo apžiūros metu nustatyta:

Garso įrašas pavadinimu ,,Balsas 001 (5)“ iš STT tarnybinio kompiuterio buvo perkeltas į kompiuterinę laikmeną. Garso įrašas yra 6,24 MB. Įraše girdisi dviejų vyrų pokalbis, kurio trukmė 6 min. 39 sek.

A- vyras Nr. 1; B- vyras Nr. 2.

A.: Skambinau, skambinau, klausyk D., nu tu įsivaizduok, tas net tiek nekainuoja (necenzūrinis žodis), nu tu suprask.

B.: Patikėk, kainuoja.

A.: Jis dešimt štukų nekainuoja.

B.: Nu tai ir gerai, nu klausyk, taigi mes su tavim pašnekėjom (neaišku) nu ko tu.

B.: Nepudrink tu nei man, nei savo smegenų.

A.: Davai tada kalbam, bent jau, aš va dabar nuvažiavau (neaišku), davai kalbam apie šešias štukas.

B.: Nee, surasi ir dešimt, jeigu norėsi.

A.: (Necenzūrinis žodis) nu, nu sumažink nors biški, D.

B.: Surasi dešimt.

A.: D.

B.: Iki pirmadienio pagalvok.

A.: Dabar įsivaizduok, mano babulė eina į teismą, ane, tarkim.

B.: Nu.

A.: Nu jinai pensininkė, (necenzūrinis žodis) ten sumažins, nu nebus jai trisdešimt štukų baudos.

B.: Nu, kiek bus, tiek bus, man tai, koks man skirtumas.

A.: (Necenzūrinis žodis) davai sutariam septynis (neaišku).

B.: Nee.

A.: Nu (necenzūrinis žodis), D., nu.

B.: Davai dešimt, ir viskas.

A.: D., nu (necenzūrinis žodis).

B.: Nekrenc sibe glovu, davai (vert. past. nesuk sau galvos).

B.: Aš tau pasakiau žmogiškai.

A.: Nu (necenzūrinis žodis) nu dešimt nerealu, (necenzūrinis žodis).

B.: Nu tai vat ir palik ramybėj.

A.: Ne, tai dabar įsivaizduok, aš dešimt mokėsiu.

B.: Nu taigi...

A.: Kai gali tiek bauda (neaišku).

B.: Nu taigi tu sakai tau antstoliai kabės, nu tai ir gerai, nu tai sumokėsi baudą. Tai ko tu, ko tu...

B.: Baudos bus daugiau.

A.: Klausyk, nu tai (necenzūrinis žodis) (neaišku) mes sutarėm, viskas, tau, ką tu, nu (ecenzūrinis žodis). Nu čia irgi nemaži pinigai, tu suprask mane.

B.: Nedideli, patikėk, nedideli.

B.: Ko tu, ko tu nei sau, nei man negadink laiko, tu ramiai ramiai pa... pagalvok, jeigu ne... netinka, davai draugiškai. Susitvarkom dokumentus, pasidaryk įg... įga... įgaliojimą ir išgimdysim kitaip. Bus nemokamai. Tau gi vis tiek sakai antstoliai kabo.

A.: Gerai, man man, dabar klausyk.

B.: Atsivežk popierius su įgaliojimu ir viskas.

A.: Bet ir, bet ir man tų problemų nereikia. Sutariam davai septynis, nu paderink dar kažką, biški, nu biški, (necenzūrinis žodis) nu įsivaizduok, nu dešimt štukų, (necenzūrinis žodis), nu.

B.: Čia žinai principo reikalas yra, čia ne piniguose reikalas yra.

B.: Aštuonis. Ir sutariam tą reikalą ir užmirštam. Nu pagalvok, ramiai, gerai?

A.: Gerai, palauk, klausyk, gerai.

B.: Tu tu ramiai pagalvok.

A.: Man reikia (neaišku) kad man užsibaigtų, (necenzūrinis žodis) man tos problemos.

B.: Gerai.

B.: Taip.

A.: Bet viskas.

B.: Nu nežinau, bet kas, kažkur tai žinai, iš oro. Šimtą procentų aš niekada negaliu garantuot, supranti. Aš tau taip padarysiu, kad...

A.: Ne, nu (necenzūrinis žodis).

B.: Kad tai bus legalu dabar, nu daug maš le... le... legalu, iš... išrašysim pranešimą, išrašysim tą plyną kirtimą leid... leidimus, ee... šitą bylą uždarom, ta prasme, kad tai, kad pažeidimų nerasta, supranti. Bet jeigu tarkim ateis pirmadienį koks nors žinai, vėl ten blet, grybautojas, mylėtojas gamtos, žinai, (necenzūrinis žodis) parašys kažkokį tai šūdą, (necenzūrinis žodis) supranti, kaip yra, nu... tu pats supranti. A.: Bet bet gerai, žiūrėk, aš tarkim paduodu aštuonis, ane?

B.: Jo.

B.: Taip, bet bet...

A.: Tu (neaišku) bet jeigu vėl kažkas, kažkokį skundą, tu vėl tada tvarkysi, aš jau (necenzūrinis žodis) nemokėsiu...

B.: Nuuu...

A.: Už.. nu suprask mane.

B.: Taip, gesinsim, gesinsim.

B.: Ne, tai jeigu tu nenori jos vežt, pasidaryk įgaliojimą, nes reikės pasirašyt ant leidimo, ant pranešimų, kad viskas yra daugmaž legalu ir prašysiu tavęs pasidaryt projektą, kad tai dar paskui būtų le... legaliau (neaišku).

B.: Nu kaip ir ne, nu. Bet aš tą dalyką užgesinsiu.

(t. 1, b. l. 1-2, 22-26).

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę, užfiksuoti įtariamojo D. N. ir liudytojo S. G. telefoniniai pokalbiai:

Aplankas: 201111_tstt03 Pokalbio ID: (283), Pokalbio data: 2020-11-20, Pokalbio pradžia: 14:27:58, Pokalbio pabaiga: 14:39:09. Tyrimui reikšminga pokalbio dalis: 00:09:00 – 00:10:07. Pokalbio dalyviai: G. – S. G. (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). N. – D. N. (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini))(...) – neaiški pokalbio dalyvio frazė/žodis. ... – nebaigta pokalbio dalyvio mintis. Pateikiamos pokalbio ištraukos.

N.: Reiškia, gal bus baigta ta byla, pagaliau. Nu, kažkuom tai jinai baigsis.

G.: Dėl to įrašo man ten kažkaip tai abejonių, bet tu pats ten žinai.

N.: Kaip tu galvoji... Aš su teisininkais pašnekėjau, sakė, įrašas prieš pusantrų metų, sako, viešoj vietoj kažkur tai, kažkas tai įrašytas. Iš konteksto, ne iš konteksto.

G.: Aš nežinau.

N.: Aš jau kažkaip tai išsidėliojau.

G.: Žinai ką, tu jau ten geriau... geriau žinai, ką... kas ten turėtų būt tam įraše, aš tai...

N.: Pabandžiau pasiaiškint aš čia dar teisiškai, kaip jis jį darė, ar viešąją tvarką nepažeidė. Mes dar pradžioj daeisim iki to, ar jis iš viso galėjo ka... kažką tai įrašinėt. Žinai, tokiam dar... įrašus...

N.: Ne tu pirmas įrašomas, žiūrėkit, tai mes, kaip įrašinėjam, tai kaip mums aiškina – mes turim padėti įrašą...

G.: Nu.

N.: Įspėti, ta prasme, žmogų, kad vyksta įrašas. Kad daromas, nes kitaip tas įrašas niekur negalios.

G.: O tu tą nutartį perskaityk. Jinai labai mum palanki.

Aplankas: 201111_tstt03. Pokalbio ID: (322). Pokalbio data: 2020-11-24. Pokalbio pradžia: 11:27:15. Pokalbio pabaiga: 11:36:05. Tyrimui reikšminga pokalbio dalis: 00:06:57 – 00:07:21. Pokalbio dalyviai: N. – D. N. (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). G. – S. G. (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). (...) – neaiški pokalbio dalyvio frazė/žodis ... – nebaigta pokalbio dalyvio mintis. Pateikiamos pokalbio ištraukos:

N.: Šiaip aš buvau pas advokatą, pasišnekėjau, tai sakė, bet kokie įrašai, sakė, kurie yra ne... neįspėti yra, sako... nesa... nesankcionuoti, sakė, net sakė...

G.: Mhm.

N.: Jokio orderio negali net išduot. Sakė negalioja nei teisme, nei nieko, sako, įrašinėk ką nori, sako, nors prezidentą... vis tiek, sako, negali nieko pateikt, sako, kaip ir.

G.: Mhm. (t. 1, b. l. 54-56).

Taikant BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę, užfiksuoti įtariamojo D. N. ir nenustatyto asmens telefoniniai pokalbiai: Aplankas: 201112_tstt01. Pokalbio ID: (559). Pokalbio data: 2020-11-20. Pokalbio pradžia: 11:38:38. Pokalbio pabaiga: 12:18:39. Tyrimui reikšminga pokalbio dalis: 00:05:00 – 00:08:35. Pokalbio dalyviai: V. – Nenustatytas asmuo (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). N. – D. N. (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). (...) – neaiški pokalbio dalyvio frazė/žodis. ... – nebaigta pokalbio dalyvio mintis. Pateikiamos pokalbio ištraukos.

V.: Supranti, aš kiek supratau bent iš jų šnekų, tai šitas pats gudragalvis pats padavė į STT. Tokia šneka yra.

N.: Nu, tai galbūt, taip. Tai jis čia, žinai, jisai čia gi vienam namus pakūrė, kitam, žinai, vėlgi trūksta jam, žinai.

V.: Nu, tai va. Tai ten tokia, vat, šneka. Ir, matyt, tada gal gavo jie kažkokį tokį dalyką. Tai vat, dėl to čia ir, ir pradėjo tą sujudimą.

N.: Tai taip, nes tas gudra... gudrag... tam gudragalviui turėtų dabar vėl iš naujo bylą kelti.

V.: Nu, tai taip, taip. Tai dėl to, matyt, ir tas atsinaujina, čia visas sujudimas. Ir dėl to ten...

N.: Nu, tai ir gerai. Nu, tai bet... bet R. turi vėl kviestis, vėl dusinti pradėt, supranti. A... a nieks nenori, nes jisai sakys, kelmus matavo močiutė ar matavot, galbūt be manęs, žinai. Tai, vat, matuojam iš naujo.

N.: Nieks nenori, žinai, iš naujo visą tą šūdą pradėt, supranti, iš mūsiškių nieks nenori. Norėtų perduoti, žinai, (necenzūrinis žodis) visą tą šūdą, (necenzūrinis žodis). Kitam skyriui...

V.: Taip.

N.: Kur bus, skaityk... ku... kur bus kiti gudra... gudra... gudragalviai, tegul matuoja. <...>

V.: Na, toks noras čia turėtų būt. Nes jis čia kelia bangas, (necenzūrinis žodis), kur... kur nereikia jau.

N.: Tai čia gal... Jisai čia... Jisai čia galvoja, kad čia yra tokių, žinai, variantų. O čia pats būčiau, čia sakau, aš čia...<...>

V.: Matyt, ilgai, (necenzūrinis žodis), landžios, (necenzūrinis žodis), tie galai visokie, kur bereikalingi gąsdinimai.

N.: Pasiims... Jo, pasiims jisai, manau, čia, žinai, savo tuos visus popieriukus ir, (necenzūrinis žodis), ir persigalvos, ir jam negera pasidarys. Tai taip.

V.: Čia, nes kitaip ne... neįmanoma. Matai, kad čia, (necenzūrinis žodis) praeina, praeina, pyst, vėl kažkas lenda. (Necenzūrinis žodis) čia tau to reikia. (Necenzūrinis žodis) ramiai gyventum sau, o čia vis tiek, žinai. Drumsčiasi vanduo, nėr smagu. Mum į senatvę, kaip sakant, reikia ramybės <...>.

N.: Jo.

V.: Šūdų,(necenzūrinis žodis). O tuos šūdus reikia gesint. Juos gesint yra... Gražiuoju neina, yra kitų būdų, kad čia, žinai. Nu, viskas, viskas čia suprantama.

Aplankas: 201112_tstt01. Pokalbio ID: (617). Pokalbio data: 2020-11-20. Pokalbio pradžia: 17:51:30. Pokalbio pabaiga: 18:02:59. Tyrimui reikšminga pokalbio dalis: 00:04:00 – 00:09:00. Pokalbio dalyviai: A. – Nenustatytas asmuo (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). N. – D. N. (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). (...) – neaiški pokalbio dalyvio frazė/žodis. ... – nebaigta pokalbio dalyvio mintis. Pateikiamos pokalbio ištraukos.

N.: Nu, tai čia dabar tas skundas, kaip suprantu, dabar eina jisai, žinai, kaip ir jau ten gal... gal dar kartą paskundė, šviežiai, žinai.

A.: (Necenzūrinis žodis), jisai man (...) tai vieną padega, kitą skundžia, (necenzūrinis žodis), G., (necenzūrinis žodis).

N.: Nu, tai kad jam, supranti, trisdešimt varo. Žinai, tirs... trisdešimt penki ten gal beveik gaunasi jam, žinai. Tai čia dar gali...

N.: Nu, čia dar neaišku, žinai. Jeigu ne... nesigaus taip, gali kaip ir A., žinai. Pradėt, žinai, jis čia butelius dėliot.

N.: Nu, da. Pažiūrim, dabar čia, sakė, buvo šiandien ir mūsų vadas nuėjęs ten, žinai, bendravo.

N.: Jo, jo, tai jis man čia šiandien skambino, ram... ramino, sakė, ten, kaip ir, nu, pašnekėjom, sako, čia gal, žinai, nes jį gal drožė, žinai. Ir... ir... nu, ir mūsų gal bendrą kolegą gal drožė.

A.: Ne, tai visus drožė.

N.: Ne, kad jie nepradėjo veiksmų, tipo, žinai. Greitai. Nes aš, iš principo, po... po mano tar... tarn... tarnybinio parašymo...

A.: Mhm.

N.: Jie prieš metus turėjo, tipo, imtis veiksmų.

A.: Mhm.

N.: Ne tik, kad perduot bylą, bet, ta prasme, vos ne ir jiem pranešti, supranti, dėl tų visų dalykų.

A.: A, nu, jo, jo, jo.

N.: Tai vat, tai kodėl nepranešėt, supranti. Tai čia gali būt... gali skriausti ir mūs... ir mūsų gerąjį vadą, supranti, paskui valdžia. Kodėl tu, tipo, nu, ne...

A.: Nu, tai ką, ar vadui buvo pranešimas? Ne policijai buvo pranešimas?

N.: Aš buvau paskui po jo ten tų visų raštų parašęs tarn... tarnybinį ir nusišalinęs ir, ir išsiunčiau gi savo vadui, tiesioginiam, nu.

A.: Tai aš manau, kad jisai grynai šmeižtu užsiima dabar.

N.: O A. gi pa... O A. gi pašnekės normaliai, kad, kad tikimybė, kad galbūt ir tas, supranti. Nes jam gi irgi žmogui galą padarys.

A.: O tai čia A., (necenzūrinis žodis) pasisakytų gerai.

N.: Nu, tai manau, kad jam teks, nes kadangi jam buvo perduota paskui ta byla, supranti, nu, tai jiem jisai kaip ir vienas iš tų, žinai, ir yra, nu, jis bus kaip ir vienas iš tų, žinai, kuriam teks pašnekėt, žinai, irgi.

A.: Ne, nu, jie patys supra... Jie patys puikiai supranta, kad čia yra šmeižtas. Pasikvietė, apklausė ir viskas. Ir nu... nu... numos ranka į tą bajerį ir vsio.

N.: Jeigu klausė, nes irgi pasidomėjau, ten dėl tų visų įrašų, žinai, dėl bet kokių, žinai, viešoj vietoj sakė, du žmonės, sakė, be įspėjimo, įrašai, sakė, eik, sakė, nusiraminkit, sakė.

A.: Mhm.

N.: Sakė, joks teismas nepripažins kaip, sako, kažkokių tai, žinai, faktų ar ten liudininkų, žinai.

A.: Tai teismas nieko nepripažintų, šiaip repu... reputacijai, žinai, tiktai.

N.: Sakė, įrašas gali būti išimtas iš konteksto, ta prasme, tarp kažko tai, žinai...

A.: Aaa.

N.: Ta prasme, nu, iškirptas tarp to ir ano, supranti.

A.: Mhm.

N.: Nu, sako, čia, žinai, sako, čia yra tokie labai, labai subtilūs dalykai, sako, tai, jeigu oficialiai – turi įspėt, padėti prieš akis ir, sakė, taip toliau, sakė, čia, sakė, eik tu...<...>

Aplankas: 201112_tstt01. Pokalbio ID: (690). Pokalbio data: 2020-11-21. Pokalbio pradžia: 11:15:24. Pokalbio pabaiga: 11:20:03. Tyrimui reikšminga pokalbio dalis: 00:01:20 – 00:03:50. Pokalbio dalyviai: N. – D. N. (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) A. – Nenustatytas asmuo (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). (...) – neaiški pokalbio dalyvio frazė/žodis. ... – nebaigta pokalbio dalyvio mintis. Pateikiamos pokalbio ištraukos.

N.: Dar tokiu klausimu, gal subtiliu, norėjau tau pasakyt.

A.: Nu.

N.: Ten tėvukas kai tada buvo pas mus dirbęs, ten tokį mes turėjom incidentą su tokiu berniuku ten, kur vogė mišką, kur... kur matavom kartu.

A.: Aha, ne... nelabai žinau, žinok.

N.: Tai gal... Nu, ne esmė, bet gali būt taip, kad jį ten kvies, čia dar tą bylą ten STT krapšto, žinai, tai...

A.: Tai gerai.

N.: Tai jį gali kviest į Vilnių, ta prasme. Tik kad tu įspėk, žinai, kad ten infarkto nebūtų.

A.: Gerai, gerai, gerai. Aha.

N.: Nes gaus, žinai, šau... šaukimą, kaip iš giedro dangaus. Ir nelabai žinosi, nei iš, iš kur ir dėl, dėl ko gavosi.

A.: Mhm, gerai, pranešiu aš jam. Ta prasme, iš... iš... iš mano ten...

N.: Jis su... jis supras, apie ką mes šnekam. Sakyk, kur su D. ten kelmus matavot, jis vienintelėj vietoj su manim dirbo. A vat žinai atėjo žmogus.

N.: Nu, jo, matavom kelmus. Ir ten buvo toks berniukas labai aštrus, kur ten vaikščiojo labai dažnai į kontorą...

A.: Aha.

N.: Pas mus.

A.: Nu, supratau, nu, pasakysiu.

N.: Tai va, dėl tos bylos. Dėl tos bylos...

A.: Iš tikrųjų ne, ne, ne, nemalonūs reikalai kažkokie tai jaučiasi.

N.: Nu, ten, nemalonūs. Jis ten įrašus darė. Ten jisai ieškojo, kaip duot, kaip neduot, paskui dar ten grasinti toks, žinai, toks, buvo labai toksai išėjęs iš... iš kalėjimo, pa... pakirtęs močiutei ten miško, žinai, daug. Kaip ir be leidimo.

A.: Aha, supratau.

N.: Nu, ir paskui kai gavosi, kad mes netyčia tą... ant to miško už... už... užvažiavom tikrindami ten tokį MMA vieną, žinai.

Aplankas: 201112_tstt01. Pokalbio ID: (826). Pokalbio data: 2020-11-23. Pokalbio pradžia: 10:09:36. Pokalbio pabaiga: 10:11:20. Pokalbio dalyviai: A. – Nenustatytas asmuo (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). N. – D. N. (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). (...) – neaiški pokalbio dalyvio frazė/žodis. ... – nebaigta pokalbio dalyvio mintis. Pateikiamos pokalbio ištraukos.

A.: Sako, visiškas niekalas, dėl to, kad neteisėtai gautas tas... Na supratai? Ta medžiaga.

N.: Aš supratau, supratau.

A.: Nu, įrašas. Ir visas. Sako, jokių dėl tos mmm... asmens duomenų saugumo. Tas nepraleis ir niekur nepraleis, niekur iš vis ne. Niekas ne... niekas nežiūrės į, nu...

N.: Aš supratau.

A.: Neteisėtai gauta, sako. Jeigu pagal nurodymą čia būtum kažkas tai specialiai, žinai...

N.: Na aš supratau. Taip, taip, taip.

A.: Suderinta su ten (...). Tai tada sako, jo, o čia...

(t. 1, b. l. 57-65).

Liudytojas K. J. pateikė telefoną ,,Samsung Galaxy A3“, kuriuo buvo darytas 2019-08-30 garso įrašas su D. N. Telefono apžiūros metu nustatyta, kad jame esančiame kataloge ,,Voice Recorder“ yra garso įrašas, pavadinimu ,,Balsas 001.m4a“, kuris buvo pateiktas prie K. J. 2020-11-03 pareiškimo. Failas/ garso įrašas įrašytas 2019-08-30 8 val. 40 min., failo/garsp įrašo dydis 6,24 MB. (t. 1, b. l. 101-107).

Apžiūrint Lietuvos teismų informacinėje sistemoje ,,LITEKO“ administracinio nusižengimo bylą Nr. II-71-1013/2020 nustatyta:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-30 teismo posėdžio protokolas. Protokole užfiksuota: V. S. parodė: ji paprašė anūko K. J., kad jis paruoštų malkų. Ji leidimo dėl savo miško kirtimo nesikreipė, anūkas kirto mišką, o ji gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini), kad jai gresia nuobauda. Pareigūnas nieko neaiškino, padėjo ant stalo dokumentus ir pasakė, kokio dydžio yra bauda. K. J. parodė, kad kirtimus atliko neturėdamas tam leidimo. V. J. kertant mišką buvo atvykęs (duomenys neskelbtini) atstovas su džipu, apsirengęs žalia uniforma. Jis pasivaikščiojo po mišką, bet nieko nesakęs išvažiavo. Po kelių mėnesių senelei atėjo laiškas, kad yra pažeidimas. R. S. buvo pateikęs dokumentus (duomenys neskelbtini), specialistas iš Švenčionių D. N. viską matė, bet nieko nesakė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-10 teismo posėdžio protokolas. Posėdyje dalyvauja advokatas P. M., K. J., (duomenys neskelbtini) atstovas A. M., liudytojai D. N., R. S., K. P., V. J. Liudytojas A. M. parodė: kolega D. N. pirma jo aiškinosi aplinkybes dėl neteisėto kirtimo. Vėliau D. N. nusišalino ir bylą perėmė jis. Jis nuvyko į vietą, kur pagal metodiką skaičiavo kelmus ir įvertino, koks buvo iškirstos medienos tūris. D. N. atliko tik vienos iškirstos biržės matavimus, o jam atvykus į vietą paaiškėjo, kad yra iškirsti du skirtingi sklypai. Dėl to kiekis ir tūris ženklai pakito, palyginus jo ir kolegos matavimus. D. N. parodė: jis važiavo pro šalį ir pamatė miško kirtimą. Grįžęs patikrino dokumentus, nustatė, kad leidimas nebuvo išduotas, jis kvietė savininkę, o jai neatvykus, su kolege nuvažiavo ir permatavo ten įvykdytą kirtimą. Atvykus savininkei jis jai įteikė žalą su protokolu. Byla buvo perduota kolegai, nes įvyko konfliktiška situacija su savininkės anūku. Jis surašė tarnybinius pranešimus. Jie paskaičiavo tiek, kiek tuo metu rado, kiek apėjo, kiek pastebėjo tuo metu, tiek apskaičiavo. Dėl leidimo kirsti į tarnybą ateina savininkai, bet V. S. nebuvo atėjusi. ,,Konfliktas su J. įvyko, nes jis parašė skundą, kad aš reikalavau iš jo kyšio, todėl aš paprašiau, kad mane nušalintų nuo bylos.“ ,,Aš vaikščiojau po mišką jau turbūt po dokumentų dėl biržės pateikimo. Kai mačiau, kad miškas jau kertamas, kad trūksta formalaus dokumento, nežinau, ar reikėjo priminti šeimininkei, nežinojau, kad tokie dokumentai jau yra. Vaikščiojimo metu man niekas nepateikė jokių dokumentų. Apie dokumentų pateikimą (duomenys neskelbtini) su S. ir P. paskui aiškinomės, jie sakė, kad manęs nebuvo, todėl jie paliko dokumentus mano kolegei ar kam. Aš tų dokumentų nemačiau, jie nebuvo paslėpti, bet jų pas mus daug yra. Po to, kai nustačiau tuos kirtimus be leidimo, neteko nustatyti daugiau kirtimų“. R. S. parodė: K. J. prašymu su P. nuvyko į mišką, kur padarė matavimus ir brėžinius. Popierius į agentūrą gal nunešė P. Jis K. J. neaiškino, kokių dokumentų reikia, ką galima ir ko negalima kirsti, kokia yra leidimo kirtimui gavimo procedūra. Jie atrėžė tik vieną biržę, apie kitą pradėtą kirsti biržę jam nieko nebuvo žinoma. Atrėžimą padarė tik ten, kur baltalksnio mediena. Dokumentus, kiek žino, į (duomenys neskelbtini) nunešė P. K. P. parodė: jis žino, kad buvo (duomenys neskelbtini) administracinė byla, buvo paskaičiuota žala ir baudos dydis ir miško savininkė apskundė. Jis A. J. prašymu atvyko į miško sklypą (duomenys neskelbtini), atliko jame atitinkamus matavimus dėl kirtimo, paruošė dokumentus ir juos pristatė į tarnybą. Kokių dokumentų reikia kirtimui, K., gal jis neaiškino. Jis nepamena, ar įspėjo, kad savininkui reikia turėti leidimą. Jis nežino, ar buvo išduotas leidimas, nes tai paties savininko reikalas. Atrėžimo medžiagą jis nuvežė į Tarnybą, kur buvo tik D. J. Jis savininkei parodė, kur yra (duomenys neskelbtini), buvo su ja užėjęs. ,,Taip, D. N. turėjo žinoti, kad tie dokumentai yra tarnyboje, nes prieš savaitę aš buvau pas N. ir klausiau apie galimus kirtimus tame sklype. Paprastai tokia praktika, kad iš pradžių išsiaiškini, ar kirtimai toje vietoje galimi ir tada atliekam darbus.“. V. J. parodė: ,,jis buvo miško pjovėjas, K. J. paprašė ir parodė, kurioje vietoje išpjauti. Koks buvo išpjautų medžių tūris, nežino. Kai pjovė mišką, buvo žalia mašina su emblema ant šono atvažiavusi, jis matė mašiną ir žmogų iš toli. Kas buvo tas žmogus, negali pasakyti, buvo toli“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-10 teismo posėdžio protokolas. Posėdyje dalyvauja advokatas P. M., advokato padėjėja A. A., K. J. Advokatas prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) nutarimą, A. A. perskaito baigiamąją kalbą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-25 nutarimas. Be kita ko, nutarime konstatuojama: ,,V. S., atstovaujama advokato P. M., dėl minėto nutarimo pateikė teismui skundą, kuriuo prašoma panaikinti (duomenys neskelbtini) patarėjo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. VMT-ANR_N-52-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad nesutinkama su administraciniu nusižengimu ir paskirta administracine nuobauda, nes V. S. savavališko miško kirtimo žemės sklype neorganizavo, paskirta nuobauda ir nustatytos faktinės aplinkybės yra netikslios ir nepagrįstos. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso V. S. ir V. P., sklypas yra žemės ūkio paskirties. Nuosavybės dokumentuose nėra nurodyta, kad žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties. Žemės sklypo bendraturčiai nuo 2014 m. spalio 9 d. yra nusistatę naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, tačiau sklypo kadastriniai (geodezinių matavimų būdu, nustatant posūkių taškus ir koordinates) matavimai neatlikti, dėl to pasidalinto sklypo ribos nėra aiškios ir tikslios. Tai patvirtina ir specialistas D. N. 2019 m. rugpjūčio 29 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje. V. S. kreipėsi į savo anūką K. J., kad jis iškirstų jos sklype keletą medžių, kad ji turėtų žiemą malkų namui šildyti. K. J. kreipėsi į VĮ Valstybinių miškų urėdijos Švenčionėlių regioninio padalinio Modžiūnų girininkiją dėl plyno kirtimo (duomenys neskelbtini) kv., (duomenys neskelbtini) sklype ir pateikė biržės taksavimo lapus su nurodytais planuojamo kirtimo duomenimis. Pranešimo pagrindu buvo atliktas atžymėtų medžių patikrinimas žemės sklype bei nurodyta, kad daliai kirtimų leidimo nereikia, nes kertama ne miško ūkio paskirties plotuose. Visi formalumai buvo atlikti, tarnybai pateikti visi dokumentai, tačiau dėl sveikatos problemų V. S. negalėjo atvykti į (duomenys neskelbtini) pasirašyti prašymo dėl leidimo kirsti mišką išdavimo, dėl šios priežasties dokumentai buvo grąžinti. Pradėjus vykti medžių kirtimui, į jų kirtimą atvyko specialistas D. N. Su K. J. susisiekė darbuotojas ir informavo, kad yra daromas atžymėtų medžių patikrinimas, K. J. buvo nurodyta, jog leidimas tokiems kirtimams nėra reikalingas, darbus tęsė. Pareigūnai, kurie atvyko į medžių kirtavietę, matydami daromą pažeidimą, kaip vėliau pasirodė, nesustabdė, neįspėjo ir neinformavo apie vykdomus galimai neteisėtus miško kirtimus. Praėjus keletui dienų, specialistas D. N. susisiekė telefonu su K. J., nurodydamas, jog atlikti kirtimai yra neteisėti, žala galimai sieks 20000 Eur, siekiant išvengti baudos, siūlė sumokėti 10000 Eur kyšį, K. J. nesutikus, 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo surašyta patikrinimo pažyma. K. J. informavus D. N., jog dėl kyšio kreipsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, D. N. nusišalino nuo bylos tyrimo, buvo atliktas pakartotinis patikrinimas ir 2019 m. lapkričio 6 d. buvo parengta nauja patikrinimo pažyma, kuria nustatyti duomenys ženkliai pasikeitė. Pažymėtina, kad kirtimai vykdyti ne miško ūkio paskirties žemėje, o žemės ūkio paskirties žemėje. Dalis žemės sklypo yra pelkė, kuri nurodyta ir 1998 m. rugsėjo 13 d. grąžinamos natūra žemės valdos sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) plane. V. S. priklausančioje žemės sklypo dalyje buvo vykdomi kirtimai savo reikmėms ir anksčiau, kas galimai turėjo įtakos pakartotinai atliktiems skaičiavimams, kurių pagrindu surašyta 2019 m. lapkričio 6 d. patikrinimo pažyma. V. S. įsitikinimu, atliekant kelmų patikrinimą, nedalyvaujant nei vienam jos įgaliotam atstovui, buvo neteisingai suskaičiuoti ir ankstesnių kirtimų kelmai. Dėl šios priežasties V. S. 2019 m. gruodžio 19 d. sudarė sutartį Nr. 19/52 su Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija dėl iškirstų medžių tūrio nustatymo pagal kelmų matavimus. V. S., žinodama tik apie dalį planuojamų kirtimų, negali būti atsakinga už visus jos anūko be jos žinios atliktus kirtimus. Atvykus į (duomenys neskelbtini), V. S. buvo įtikinėjama, kad bauda nebus paskirta, būtina prisipažinti, apsaugoti anūką. V. S. buvo silpnos sveikatos, todėl norėdama viską užbaigti prisipažino. Akcentuojama, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad neteisėtas miško kirtimas buvo vykdomas V. S. Pagal bylos duomenis kirtimus organizavo K. J.“.

Taip pat: ,, (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto D. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vykdant NMA patikrinimus, pareiškėjų, kurių valdose tikrinti miško kirtimai pagal priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“, 2019 m. rugpjūčio 22 d. su kolega vyriausiuoju specialistu A. A. važiuojant pro miško žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastebėjo kirtimus. Informaciją patikrinus MKIIS sistemoje, nustatyta, kad leidimų kirsti mišką ar pranešimų apie ketinimą kirsti mišką minėtoje valdoje nebuvo išduota ar suderinta, rasta pateikta atrėžimo medžiaga plynam kirtimui, kuri dar nebuvo tikrinta ir pagal kurią neišduotas leidimas (miškininkų K. P. ir R. S.) 2019 m. rugpjūčio 23 d. gautas pavedimas Nr. P-8K-57 atlikti neplaninį patikrinimą privačioje valdoje kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje V. S. 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. S-8K-03-72 sklypo savininkė V. S. iškviesta dalyvauti valdos patikrinime, kuris bus atliekamas 2019 m. rugpjūčio 29 d. 2019 m. rugpjūčio 29 d. prieš neplaninį patikrinimą gatvėje jį susistabdė jaunuolis, kuris pareiškė, kad yra V. S. anūkas ir šis kirto mišką. Į patikrinimą nevažiavo. Tikrinimo metu nustatyta, kad dalyje sklypo savavališkai be leidimo plynai iškirsta 45,13 ktm. (pagal atrėžimo medžiagą). Neplynai iškirsta 32,52 ktm., dokumentai nebuvo pateikti. Iš viso iškirsta 78,65, ktm medienos. 2019 m. rugpjūčio 29 d. surašyta privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. K-03-13. 2019 m. rugpjūčio 30 d. jaunuolis, prisistatęs miško valdos savininkės anūku, buvo atvykęs tris kartus. Pirmą kartą 7.00 val. gatvėje prie darbo pasitiko ir domėjosi bylos eiga. Jis pastarajam pasakė, kad žala gali siekti 10000 Eur. Pasiūlė susimokėti geranoriškai baudą su žala ir byla būtų baigta. Antrą kartą išsikvietė į daugiabučio kiemą, kuriame randasi darbovietė. Pradėjo aiškinti, kad tokių pinigų neturi ir primygtinai reikalavo sumažinti baudą iki 7000 Eur. Žala gamtai ir bauda nebuvo paskaičiuota, todėl galutinė mokėtina suma nebuvo aiški. Trečią kartą atvyko apie 12 val. Paaiškino, kad turi patirties tokiuose reikaluose, neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos, kurioje atlikinėjo bausmę dėl finansinių ir kitokių nusikaltimų. Pasiūlė pakišą 5000 Eur, kurią jau buvo paruošęs įteikti, ir pareiškė, kad jei nepaims pinigų ir nebaigs tyrimo, kreipsis į prokuratūrą ir apkaltins jį pakišos reikalavimu, nes turi padaręs ankstesnio pokalbio garso įrašą, kuriame buvo deramasi dėl mokamos sumos mažinimo. Pinigų neėmė ir miško savininkės anūkui pasiūlė antradienį 2019 m. rugsėjo 3 d. atvežti miško savininkę tolimesniam bylos nagrinėjimui. 2019 m. rugsėjo 3 d. apie 11 val. atvyko miško savininkės anūkas K. J. į (duomenys neskelbtini) padalinį ir pareiškė, kad jokių baudų mokėti nesiruošia. 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. S-85-03-75 buvo išsiųstas antras kvietimas miško valdos savininkei atvykti. 2019 m. rugsėjo 5 d. paskambino miško valdos savininkės anūkas K. J. ir atvykimo laikas buvo suderintas 2019 m. rugsėjo 6 d. Atvykus valdos savininkei V. S. ir anūkui K. J. buvo paprašyta parašyti paaiškinimus dėl galimai padaryto administracinio teisės nusižengimo. Savo paaiškinime sklypo savininkė nurodė, kad anūkui leidusi ruošti atrėžimo dokumentus, o K. J. paaiškinime nurodė, kad kirtimus vykdė pats, vyriausiasis specialistas D. N. pastarąjį gąsdino ir reikalavo 10000 Eur pakišos. 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 14 val. vėl atvyko miško valdos savininkė, kuri norėjo atsiimti anūko parašytą paaiškinimą. Siūlė sumokėti 3000 Eur baudą ir užbaigti bylos nagrinėjimą. Remiantis tokiomis aplinkybėmis, prašo nušalinti jį nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo.“. Teismas nutarė: Pareiškėjos V. S. skundą tenkinti. Panaikinti (duomenys neskelbtini) patarėjo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. VMT-ANR_N-52-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną V. S. atžvilgiu nutraukti. Perduoti bylos medžiagą (duomenys neskelbtini) motyvuoto sprendimo dėl administracinio nusižengimo teisenos (ne)pradėjimo tinkamo subjekto atžvilgiu (t. 1, b. l 110-149).

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta K. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 3 dalį, nustačius, kad pasibaigė ANK 39 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

(duomenys neskelbtini) 2020-11-18 raštu Nr. (39.12)-R2-2726 į 2020-11-13 reikalavimą Nr. 4-01-9295, pateikė:

1. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016-04-06 įsakymą Nr. 58-16-P, kuriuo D. N. skiriamas nuo 2016-04-11 į (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigas.

2. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018-12-13 įsakymu Nr. 322-18-V patvirtintą (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą. Pagal aprašymo 5.3. p. vyriausias specialistas vykdo privačių miškų būklės, naudojimo atkūrimo, įveisimo ir apsaugos valstybinę kontrolę; pagal 5.4. p. išduoda leidimus miškui kirsti; pagal 5.10. p. pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinės teisės pažeidimų bylas, skiria nuobaudas už pažeidimus, nurodytus LR Administracinių nusižengimų kodekse (t. 1, b. l. 152-154, 158, 171-172).

3. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto D. N. 2019-09-06 tarnybinį pranešimą. Jame nurodoma: ,,Vykdant NMA patikrinimus, pareiškėjų, kurių valdose tikrinti miško kirtimai pagal priemonę “Miškų aplinkosaugos išmokos“, 2019-08-22 dieną su kolega vyriausiuoju specialistu A. A. važiuojant pro miško žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastebėjome kirtimus. Informaciją patikrinus MKIIS sistemoje, nustatyta, kad leidimų kirsti mišką ar pranešimų apie ketinimą kirsti mišką minėtoje valdoje nebuvo išduota ar suderinta, rasta pateikta atrėžimo medžiaga plynam kirtimui, kuri dar nebuvo tikrinta ir pagal kurią neišduotas leidimas (miškininkų K. P. ir R. S.). 2019-08-23 gautas pavedimas Nr. P-8K-57 atlikti neplaninį patikrinimą privačioje valdoje, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje V. S. 2019-08-23 raštu Nr. S-8K-03-72 sklypo savininkė V. S. iškviesta dalyvauti valdos patikrinime, kuris bus atliekamas 2019‑08‑29. 2019-08-29 prieš neplaninį patikrinimą gatvėje mane susistabdė jaunuolis, kuris pareiškė, kad yra V. S. anūkas ir jis kirto mišką. Į patikrinimą nevažiavo. 2019-08-29 atliktas neplaninis patikrinimas privačioje valdoje, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinime sklypo savininkė nedalyvavo. Kartu su vyriausiuoju specialistu A. A. nuvykome į miško valdą ir suskaičiavome iškirstų medžių kelmus. Tikrinimo metu nustatyta, kad dalyje sklypo savavališkai be leidimo plynai iškirsta 45,13 ktm. (pagal atrėžimo medžiagą). Neplynai iškirsta 32,52 ktm, dokumentai nebuvo pateikti. Iš viso iškirsta 78,65 ktm medienos. 2019-08-29 surašyta privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. K-03-13, 2019-08-30 dieną jaunuolis, prisistatęs miško valdos savininkės anūku, buvo atvykęs 3 kartus. Pianą kartą 7 ryto gatvėje prie darbo pasitiko ir domėjosi bylos eiga. Aš jam pasakiau, kad žala gali siekti 10000 eurų. Pasiūliau susimokėti geranoriškai baudą su žalą ir byla būtų baigta. Antrą kartą išsikvietė į daugiabučio kiemą, kuriame randasi darbovietė. Pradėjo aiškinti, kad tokių pinigų neturi ir primigtinai reikalavo sumažinti baudą iki 7000 eurų. Žala gamtai ir bauda nebuvo paskaičiuota, todėl galutinė mokėtina suma nebuvo aiški. Trečią kartą atvyko apie 12 valandą. Paaiškino, kad turi patirties tokiose reikaluose, nesenai išėjęs iš įkalinimo įstaigos, kurioje atlikinėjo bausmę dėl finansinių ir kitokių nusikaltimų. Pasiūlė pakišą 5000 eurų, kuria jau buvo paruošęs įteikti, ir pareiškė, kad jei nepaimsiu pinigų ir nebaigsiu tyrimo, kreipsis į prokuratūrą ir apkaltins mane pakišos reikalavimų, nes turi padaręs ankstesnio pokalbio garso įrašą, kuriame buvo deramasi dėl mokamos sumos mažinimo. Pinigų neėmiau ir miško savininkės anūkui pasiūliau antradienį 2019-09-03 dienai atvežti miško savininkę tolimesniam bylos nagrinėjimui. 2019-09-03 apie 11 valandą ryto atvyko miško savininkės anūkas K. J. į (duomenys neskelbtini) padalinį adresu (duomenys neskelbtini), ir pareiškė, kad jokių baudų mokėti nesiruošia. 2019‑09-04 raštu Nr. S-8K-03-75 buvo išsiųstas antras kvietimas miško valdos savininkei atvykti. 2019-09-05 dieną paskambino miško valdos savininkės anūkas K. J. ir atvykimo laikas buvo suderintas 2019-09-06 dienai. Atvykus valdos savininkei V. S. ir anūkui K. J., buvo paprašyta parašyti paaiškinimus dėl galimai padaryto administracinio teisės nusižengimo. Savo paaiškinime sklypo savininkė nurodė, kad anūkui leidusi ruošti atrėžimo dokumentus, o K. J. paaiškinime nurodė, kad kirtimus vykdė jis ir kad aš, vyriausiasis specialistas D. N., jį gąsdinau ir reikalavau 10000 eurų pakišos. 2019-09-06 dieną apie 14 valandą vėl atvyko miško valdos savininkė, kuri norėjo atsiimti anūko parašytą paaiškinimą. Siūlė sumokėti 3000 eurų baudą ir užbaigti bylos nagrinėjimą. Remiantis tokiomis aplinkybėmis, prašau nušalinti mane nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo.“ (t. 2, b. l. 1-5, 12-13).

4. 2019-11-13 V. S. ranka rašytą paaiškinimą (duomenys neskelbtini). 2019 metų pavasarį ji paprašė savo anūko K. J. paruošti medienos ir malkų. Jis parengė plyno kirtimo projektą ir 2019 m. gegužės mėnesį pranešė, kad reikia išimti leidimą kirtimui. Ji pažadėjo viską sutvarkyti. Birželio mėnesį jai pablogėjo sveikata ir ji pateko į ligoninę, taip pat pablogėjo sveikata jos vyrui, jį reikėjo slaugyti. Dėl to ji negalėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir apie tai pamiršo pranešti anūkui. Visą atsakomybę dėl leidimo kirsti mišką prisiima ji, prašo pasigailėti ir nebausti. Paaiškinimo pirmas lapas su V. S. asmens duomenimis (t. 2, b. l. 1-5, 20-22).

5. 2019-09-06 K. J. ranka parašytą paaiškinimą (duomenys neskelbtini). Jis pjovė savo senelės mišką, jis tvarkė dokumentus atrėžimui, bet per nežinojimą jos neatvežė pasirašyti, dėl to labai gailisi. Vėliau buvo iškviesti į (duomenys neskelbtini), kur jį pasitiko inspektorius D. N., kuris jį gąsdino 20 tūkstančių eurų bauda, bet pats pasiūlė visą šitą reikalą sutvarkyti už kyšį 10000 eurų. Vėliau primygtinai iš jo reikalavo jų, ir jis (K. J.) tam turi įrodymą – garso įrašą, yra pasiruošęs parašyti pareiškimą prokuratūrai. Senelė dėl miško kirtimo nežinojo, jis yra kaltas, neatvežė jos pasiimti atrėžimo dokumentų, kurie jau buvo paruošti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 1-5, 23-24).

6. V. S. atstovo advokato P. M. 2019-12-27 skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl (duomenys neskelbtini) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR_N-52-2019 panaikinimo su priedais. Skunde, tarp kita ko, nurodoma, kad: ,,Pradėjus vykdyti medžių kirtimą, į vykdomų kirtimų vietą atvyko specialistai, vienas iš jų D. N. Su K. J. susisiekė darbuotojas ir informavo, kad yra daromas atžymėtų medžių patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, kad K. J. buvo nurodyta, jog leidimas tokiems kirtimams nėra reikalingas, darbus tęsė. Dar daugiau, pareigūnai, kurie atvyko į medžių kirtavietę, matydami daromą pažeidimą, kaip nurodė vėliau, nesustabdė, neįspėjo ir neinformavo nei V. S., t. y. žemės sklypo savininkės, nei kirtimų organizatoriaus K. J. apie vykdomus galimai neteisėtus miško kirtimus. Praėjus keletui dienų, specialistas D. N. susisiekė telefonu su K. J., nurodydamas, jog atlikti kirtimai yra neteisėti, ir numatoma žala galimai sieks apie 20000 Eur. Siekiant išvengti baudos, siūlė sumokėti 10000 Eur kyšį. K. J. nesutikus, 2019-08-29 buvo surašyta patikrinimo pažyma. K. J. informavus D. N., jog dėl kyšio reikalavimo kreipsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, D. N. nusišalino nuo bylos tyrimo. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) atliko pakartotinį patikrinimą ir 2019-11-06 buvo parengta nauja patikrinimo pažyma, kuria nustatyti duomenys ženkliai pasikeitė.“ (t. 2, b. l. 1-5, 101-107).

(duomenys neskelbtini) 2020-11-08 raštu Nr. (39.2)-R2-2735 pateikė dokumentus, kurių apžiūros metu nustatyta:

1. (duomenys neskelbtini) 2020-11-10 nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo K. J. Nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas nurodoma (duomenys neskelbtini), 2019-12-06 09:00 val. - 2019-12-06 09:00 val. Pažeidimo esmė: 2019-11-06 privataus miško žemės sklypo pažyma Nr. N-8K05-15 nustatyta, kad privačioje miško valdoje (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), VĮ Valstybinių miškų urėdijos Švenčionėlių regioninio padalinio Modžiūnų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) skl., esančiuose (duomenys neskelbtini), be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką savavališkai 2019 metų birželio mėnesį iškirsta: plynu kirtimu 112,117 m³ medienos ir neplynu kirtimu 63,536 m³ medienos. Bendras neteisėtai iškirstos medienos kiekis – 175,653 m³. Pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-25 nutarimą (administracinio nusižengimo byloje Nr. II-71-1013/2020) ir faktines aplinkybes, minėtus kirtimus organizavo K. J. Teismo vertinimu, neteisėtai iškirstas medienos kiekis buvo tinkamai ir objektyviai nustatytas. Padaryta žala aplinkai – 31505,15 Eur. (t. 2, b. l. 118-124, 127-128).

2. (duomenys neskelbtini) 2020-10-28 administracinio nusižengimo protokolas. (duomenys neskelbtini) 2020-11-10 nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo K. J. Nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas nurodoma (duomenys neskelbtini), 2019-12-06 09:00 val. - 2019-12-06 09:00 val. Pažeidimo esmė: 2019-11-06 privataus miško žemės sklypo pažyma Nr. N-8K05-15 nustatyta, kad privačioje miško valdoje (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), VĮ Valstybinių miškų urėdijos Švenčionėlių regioninio padalinio Modžiūnų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) skl., esančiuose (duomenys neskelbtini), be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką savavališkai 2019 metų birželio mėnesį iškirsta: plynu kirtimu 112,117 m³ medienos ir neplynu kirtimu 63,536 m³ medienos. Bendras neteisėtai iškirstos medienos kiekis – 175,653 m³ . Pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-25 nutarimą (administracinio nusižengimo byloje Nr. II-71-1013/2020) ir faktines aplinkybes, minėtus kirtimus organizavo K. J. Teismo vertinimu, neteisėtai iškirstas medienos kiekis buvo tinkamai ir objektyviai nustatytas. Padaryta žala aplinkai – 31505,15 Eur. Pažeidimas numatytas administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnio 3 dalyje (t. 2, b. l. 118-124, 129-130).

3. (duomenys neskelbtini) Žalos aplinkai paskaičiavimas. Miško valdoje (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), VĮ Valstybinių miškų urėdijos Švenčionėlių regioninio padalinio Modžiūnų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) skl., esančiuose (duomenys neskelbtini), plynu kirtimu 112,117 m³ medienos ir neplynu kirtimu 63,536 m³ medienos. Bendras neteisėtai iškirstos medienos kiekis 175,653 m³. Bendra padaryta žala 31505,15 eurų (t. 2, b. l. 118-124, 136).

(duomenys neskelbtini) 2020-11-18 raštu Nr. (39.12)-R2-2726 bei 2021-08-10 raštu Nr. (39.8)-R2-2247 pateikė: dokumentus, kurių apžiūros metu nustatyta:

1. 2019-05-20 Biržės taksavimo lapas. Nurodoma, kad miško žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra Švenčionėlių miškų urėdijoje, Modžiūnų girininkijoje, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) sklype, kirtimas - plynas, plotas - 0,2ha. bendras kirstinų medžių skaičius nurodomas 161 vnt., bendras tūris nurodomas 38.15 m³. Dokumente ,,Kirstinų medžių skaičius“ nurodoma, kad iš viso kirstinų medžių skaičius yra 161 vnt. Kirtimui rėžiamos biržės brėžinys, kuriame nubraižytas planas, aprašyti jo parametrai. Matavimus ir plano braižymą atlikęs asmuo miškų inžinierius K. P., 2019-05-19. Miško želdinimo ir žėlimo projektas, kurį sudarė 2019-05-19 miškų inžinierius K. P. Iš dokumentų matyti, kad miško žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė nurodoma V. S.

2. 2019-08-29 savavališkai iškirstų medžių kelmų matavimo aktas. Jame nurodoma, kad miško žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra Švenčionių miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) sklypuose. savininkai nurodomi V. S. ir V. P. Akte nurodomas kelmų skaičius - iš viso 143 vnt. Aktą sudarę asmenys nurodomi (duomenys neskelbtini) vyriausieji specialistai D. N. ir A. A. 2019-08-29 biržės taksavimo lapas, kuriame nurodoma kad biržė yra Švenčionių girininkijoje, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) sklypuose, biržės plotas 1,0 ha, Kirtimas: neteisėtas neplynas kirtimas, savininkas V. S. Lape surašyti medžių duomenys ir nurodoma, kad iš viso iškirstų medžių skaičius yra 143 vnt., tūris 33,515 m³. Biržės taksavimo lapą sudarę asmenys nurodomi (duomenys neskelbtini) vyriausieji specialistai D. N. ir A. A.

3. (duomenys neskelbtini) 2019-08-29 privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. K-03-13. Miško žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 19,88 ha, savininkai V. S. ir V. P. Nustatyta, kad yra neteisėtų miško kirtimų. Pažymoje rašoma, kad nuvykus į vietą, nustatyta, kad žemės sklypo dalyje, kuri priklauso V. S., savavališkai, be leidimo kirsti mišką, plynai iškirstas (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypas, iš viso plynai iškirsta 45,13 m³, neplynai iškirsta (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypuose 33,52 m³. Viso savavališkai iškirsta 78,65 m³. Pažymą surašę nurodomi (duomenys neskelbtini) vyriausieji specialistai D. N. ir A. A. Pažymima, kad miško savininkė patikrinime nedalyvavo, tačiau yra pažymėta, kad susipažino.

4. V. S. 2019-09-06 paaiškinimas (duomenys neskelbtini). Paaiškinime rašoma, kad ji, V. S., leido anūkui K. J. ruošti dokumentus atrėžimui. K. J. 2019-09-06 paaiškinimas, kuriame rašoma, kad jis pjovė savo senelės miške, tačiau per nežinojimą neatvežė jos pasirašyti, dėl to labai gailisi. Taip pat rašoma, kad jis buvo iškviestas į (duomenys neskelbtini), kur inspektorius D. N. jį gąsdino 20 000 eurų bauda ir pats pasiūlė šitą reikalą sutvarkyti už 10 000 eurų kyšį, kurių vėliau primygtinai reikalavo. Jis, K. J., turi įrašą, yra pasiruošęs rašyti pareiškimą į prokuratūrą ir pranešti (duomenys neskelbtini). Paaiškinimas papildomas tuo, kad senelė apie miško kirtimą nieko nežinojo, jis yra kaltas, kad neatvežė senelės pasiimti dokumentų, kurie buvo (duomenys neskelbtini).

5. Atributinės duomenų bazės fragmentas – taksoraštis, sugeneruotas 2019-10-29. Dokumente yra duomenys apie miško sklypo (duomenys neskelbtini) kvartalo sklypų (duomenys neskelbtini) miško duomenis. Sugeneravęs asmuo (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas A. M. PASTABA. Apie sklypą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), minimus D. N. rengtoje 2019-08-29 patikrinimo Nr. K-03-13 pažymoje ir (duomenys neskelbtini), minimą D. N. rengtame 2019-08-29 savavališkai iškirstų medžių kelmų matavimo akte, duomenų nėra.

6. Kelmų matavimo aktas. Švenčionėlių regioninio padalinio Modžiūnų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypuose plyno kirtimo kelmų apmatavimo duomenys, miško sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek iš viso apmatuota kirtimo kelmų skaičius neįskaitomas. Aktą sudarę asmenys nurodomi (duomenys neskelbtini) vyriausieji specialistai A. M. ir D. J.

Biržės taksavimo lapas. Nurodoma, kad miško žemės sklypas yra Švenčionėlių regioninio padalinio, Modžiūnų girininkijoje, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) sklype, kirtimas - plynas, plotas nenurodomas. Bendras medžių skaičius nurodomas 339 vnt., bendras tūris nurodomas 90,89 m³. Biržės taksavimą atlikęs asmuo nurodomas (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas A. M.

7. Kelmų matavimo aktas. Švenčionėlių regioninio padalinio Modžiūnų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklype tarpinio kirtimo kelmų apmatavimo duomenys, miško sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso apmatuota kirtimo kelmų skaičius 25 vnt. Aktą sudarę asmenys nurodomi (duomenys neskelbtini) vyriausieji specialistai A. M. ir D. J.

Biržės taksavimo lapas. Nurodoma, kad miško žemės sklypas yra Švenčionėlių regioninio padalinio, Modžiūnų girininkijoje, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) sklype, kirtimas – tarpinis, plotas nenurodomas. Bendras medžių skaičius nurodomas 339 vnt., bendras tūris nurodomas 10,751 m³. Biržės taksavimą atlikęs asmuo nurodomas (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas A. M.

8. Kelmų matavimo aktas. Švenčionėlių regioninio padalinio Modžiūnų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklype plyno kirtimo kelmų apmatavimo duomenys, miško sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso apmatuota kirtimo kelmų skaičius 95 vnt. Aktą sudarę asmenys nurodomi (duomenys neskelbtini) vyriausieji specialistai A. M. ir D. J.

Biržės taksavimo lapas. Nurodoma, kad miško žemės sklypas yra Švenčionėlių regioninio padalinio, Modžiūnų girininkijoje, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) sklype, kirtimas - plynas, plotas nenurodomas. Bendras medžių skaičius nurodomas 79 vnt., bendras tūris nurodomas 15,201 m³. Biržės taksavimą atlikęs asmuo nurodomas (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas A. M.

Biržės taksavimo lapas. Nurodoma, kad miško žemės sklypas yra Švenčionėlių regioninio padalinio, Modžiūnų girininkijoje, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) sklype, kirtimas - plynas, plotas nenurodomas. Bendras medžių skaičius nurodomas 16 vnt., bendras tūris nurodomas 6,026 m³. Biržės taksavimą atlikęs asmuo nurodomas (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas A. M.

9. Kelmų matavimo aktas. Švenčionėlių regioninio padalinio Modžiūnų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklype neplyno kirtimo kelmų apmatavimo duomenys, miško sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso apmatuota kirtimo kelmų skaičius 68 vnt. Aktą sudarę asmenys nurodomi (duomenys neskelbtini) vyriausieji specialistai A. M. ir D. J.

Biržės taksavimo lapas. Nurodoma, kad miško žemės sklypas yra Švenčionėlių regioninio padalinio, Modžiūnų girininkijoje, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) sklype, kirtimas - tarpinis, plotas nenurodomas. Bendras medžių skaičius nurodomas 68 vnt., bendras tūris nurodomas 19,27 m³. Biržės taksavimą atlikęs asmuo nurodomas (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas A. M.

10. (duomenys neskelbtini) 2019-10-29 Žalos aplinkai paskaičiavimas. Nurodoma, kad miško valdoje, esančioje VĮ Švenčionėlių regioninio padalinio Modžiūnų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) sklype neteisėtai įvykdytas plynas ir neplynas miško kirtimas. Iš viso iškirsta 175,653 m³ medienos, bendra padaryta žala 31.505,15 eurų.

PASTABA. D. N. rengtuose dokumentuose dėl savavališkai iškirsto miško minimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų A. M. ir D. J. rengtuose dokumentuose nėra (t. 3, b. l. 11-60).

(duomenys neskelbtini) 2020-11-17 raštu Nr. R2-2707 pateikta kompiuterinė laikmena (USB raktas) su jame esančiu garso įrašu (kuris yra identiškas K. J. prie pareiškimo pateiktam įrašui) (t. 3, b. l. 1-5).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-06-01 išvadoje Nr. 11-2752(20), 11-2830(20), ištyrus tyrimui pateiktą K. J. telefoną ,,Samsung Galaxy A3“ su jame esančiu garso įrašu, konstatuojama:

1. Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše (garsiniame faile ,,Balsas 001.m4a“) yra užfiksuotas K. J. balsas ir kalba. Šio asmens pasakytos frazės pateiktoje tiriamojo garso įrašo stenogramoje pažymėtos raide ,,A“.

2. Tiriamajame garso įraše (garsiniame faile ,,Balsas 001.m4a“) yra užfiksuotas D. N. balsas ir kalba. Šio asmens pasakytos frazės pateiktoje tiriamojo garso įrašo stenogramoje pažymėtos raide ,,B“.

3. Tiriamajame garso įraše ,,Balsas 001.m4a“ ištisumo pažeidimo požymių nenustatyta.

4. Tiriamajame garso įraše ,,Balsas 001.m4a“ montažo požymių nenustatyta.

5. Tiriamasis garso įrašas ,,Balsas 001.m4a“ yra originalas.

6. Tiriamasis garso įrašas ,,Balsas 001.m4a“ yra padarytas tyrimui pateiktu telefonu ,,Samsung Galaxy A3“. (t. 1, b. l. 22-26, t. 3, b. l. 75-86).

III. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti didesnės nei 1 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai: 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Pripažįstant tam tikrą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416/2012, 2K-148-788/2017).

Teismas vertina, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis D. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

Išdėstyti įrodymai, įvertinus juos tiek atskirai, tiek tarpusavyje, taip pat susiejus į vientisą loginę grandinę, leidžia teismui daryti išvadą, kad D. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis reikalavo duoti kyšį už neteisėtą veikimą vykdant jam sutektus įgaliojimus.

D. N. veikos padarymo metu užėmė tokias pareigas, dėl ko jis laikomas valstybės tarnautoju, t. y. dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu buvo valstybės tarnautojas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. N. yra tinkamas BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos specialus subjektas.

Teismas, spręsdamas, kuriais parodymais ar kuria jų dalimi vadovautis, išsamiai analizavo bei vertino visus byloje surinktus įrodymus, iš kurių galima spręsti apie tikrųjų aktualių faktinių aplinkybių nustatymą dėl D. N. pareikšto kaltinimo byloje.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojo A. A., paties kaltinamojo D. N. parodymais nustatyta, kad D. N. 2019-08-29 kartu su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu A. A. atliko savavališkai iškirstų medžių kelmų matavimą bei patikrinimą V. S. priklausančiame miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), sklypuose (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu jis, D. N., nustatė, kad savavališkai, be leidimo kirsti mišką, plynai iškirstas (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypas, iš viso plynai iškirsta 45,13 m3, neplynai iškirsta (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypuose 33,52m3, iš viso savavališkai iškirsta 78,65m3, ir tai patvirtino surašydamas 2019-08-29 privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymą Nr. K-03-13. Be to, D. N., 2019-08-30 apie 7.00 val. ir 8.40 val. lauke prie (duomenys neskelbtini) patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), susitiko su V. S. anūku K. J., organizavusiu aktualaus miško kirtimą. Šių aplinkybių niekas iš proceso dalyvių neginčija, jos nustatytos ir pagrįstos bylos medžiaga. Tačiau tolimesnes aktualias D. N. pareikštam kaltinimui aplinkybes įvykio dalyviai aiškina skirtingai.

Kaltinamasis D. N. viso bylos proceso metu neigė savo naudai reikalavęs iš K. J. duoti kyšį už neteisėtą jo veikimą.

2021-09-24 apklaustas įtariamuoju D. N. parodymus duoti atsisakė. Vėliau proceso metu nuosekliai kaltės nepripažino ir teigė, kad 2019 metų rugpjūčio mėnesį jis su kolega A. A. važiuodamas gretimoje valdoje atlikti patikrinimą pamatė, kad yra kertamas gretimas miškas. Grįžęs į darbą patikrino ir nustatė, kad nėra leidimo toje vietovėje kirsti mišką. Viena iš miško bendrasavininkų yra V. S. Apie galimai neteisėtą kirtimą pranešė savo tiesioginiam vadovui S. G., kuris išdavė leidimą neplaniniam patikrinimui. Išvykstant į patikrinimą, išėjus iš darbo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), prie jo ir A. A. priėjo K. J., kuris prisistatė kertamo miško savininkės anūku, K. J. pavardę sužinojo vėliau, kuris, be kita ko, klausinėjo, kokia bus bauda, kokia bus žala. Jis, D. N., jam pasakė, kad tai galės pasakyti po galutinio žalos apskaičiavimo. Jis, D. N., kartu su A. A. nuvyko į kirtavietę matuoti galimai neteisėtai kirsto miško. Tą pačią dieną, kai jie su A. A. grįžo iš patikrinimo, K. J. laukė prie (duomenys neskelbtini) durų lauke. K. J. uždavinėjo klausimus, kiek bus žalos, kiek pinigų reikės mokėti. Jis, D. N., turėdamas praktikos matuoti kelmus ir skaičiuoti žalą, K. J. pasakė, kad gali būti apie 10-15 tūkstančių eurų. K. J. klausė, ar yra galimybė sumažinti tuos visus pinigus. Jis K. J. pasakė, kad nėra tokios galimybės, ir tą dieną jo ir K. J. bendravimas baigėsi. Kitą dieną (2019 metų paskutinėmis rugpjūčio dienomis, kada tiksliai, nepamena) atėjęs į darbą apie 7-8 valandą prie darbo vėl pamatė K. J. K. J. sakė, kad per brangu, prašė mažinti sumą pinigų, sakė, kad 10000-15000 eurų yra per daug. Jis, D. N., suprato, kad jie su K. J. šneka apie žalą gamtai. Jis, D. N., atsakė, kad nieko nesiruošia mažinti, kad tikslūs skaičiai bus po paskaičiavimo. K. J. klausė, kas bus, kai sumokės pinigus, jis, D. N., sakė, kad byla bus nutraukta, bandė konsultuoti K. J. K. J. iki to laiko, kai buvo nurodyta S. atvykti į (duomenys neskelbtini), lankėsi gal 10 kartų, kartais net du kartus per dieną. Kalba su juo visada būdavo panaši: dėl baudos mažinimo, dėl bylos nutraukimo po pinigų sumokėjimo. K. J. sakė, kad 10000 eurų bauda yra per didelė, jis jam, D. N., siūlė 5000 eurų kyšį, kad nutrauktų bylą, jis, D. N., atsisakė. Jis K. J. sakė, kad sumokėjus žalą gamtai, gali būti skirta mažesnė bauda. Baudą skiria jo, D. N., vadovas S. G., bet ar K. J. minėjo S. G. pavardę, neprisimena. Apie tai, kad K. J. jam siūlė 5000 eurų kyšį, niekam nepranešė, nes nelaikė to rimtu pokalbiu. Kelios dienos prieš atvykstant miško šeimininkei S. pagal kvietimą, gal rugsėjo 6-8 dienomis, vėl atvyko K. J. Pastarasis atvyko antroje dienos pusėje, užėjo pas jį, D. N., į darbą ir pasikvietė į lauką. K. J. pradėjo jam grasinti, kad turi įrašą, kuriame yra minimos pinigų sumos, jei jis, D. N., nenutrauks bylos, kreipsis su tuo įrašu į teisėsaugą. Jis K. J. siūlė eiti į policiją. Jo, D. N., kvietimu susipažinti su dokumentais dėl neteisėto kirtimo atvyko S. Ar ji buvo viena, ar su anūku, neprisimena. Jis S. supažindino su dokumentais: neplaninio patikrinimo aktu, valdos apžiūros aktu, žalos paskaičiavimu, visų tiksliai neišvardins. Žalą buvo suskaičiavęs tarp 10000 ir 15000 eurų, dabar tiksliai neprisimena. Baudos dydžio S. pateiktuose dokumentuose nebuvo. S. su dokumentais supažindino pasirašytinai. S. afekto būsenoje siūlė ar 3000 eurų už bylos nutraukimą, o jis jai pasiūlė tuos 3000 eurų susimokėti dalį žalos, kas būtų kaip lengvinanti aplinkybė. Jis S. nurodė parašyti paaiškinimą, ką ji parašė, nepamena. S. sakė, kad žala didelė, kad serga, kad ji yra pensininkė. S. išėjus valandos bėgyje atvyko K. J. Jis, K. J., buvo labai nepatenkintas, su pretenzijomis. K. J. šaukė, parašė dėl jo, D. N., skundą kabinete ranka ant popieriaus lapo. Skunde paminėjo, kad jis, D. N., reikalavo iš jo kyšio ir kad turi garso įrašą. Po to, kai K. J. išvyko, jis, D. N., surašė tarnybinį pranešimą apie įvykius, pridėjo K. J. skundą ir išsiuntė S. G. elektroniniu laišku. Jis, D. N., paprašė jį nušalinti nuo bylos ir buvo nušalintas. Byla dėl neteisėto miško kirtimo buvo perduota kolegai A. M. Pateikus D. N. garso įrašą prie 2020-11-09 apžiūros protokolo ir paklausus, ar atpažįsta asmenų balsus bei paprašius paaiškinti jo turinį, įtariamasis D. N. atpažino savo balsą ir gal K. J. Šnekėjo apie žalą, apie bylos eigą, sumokės žalą – baigsis byla. Uždavus D. N. klausimą, ką reiškia jo frazė: ,,Aštuonis. Ir sutariam tą reikalą ir užmirštam“, D. N. atsakė, kad dabar nepakomentuos. Uždavus D. N. klausimą, ką reiškia jo pasakymai apie leidimų išdavimą, apie ,,užgesinimą“, D. N. atsakė, kad šnekėjo apie bylos eigą. Apie kokių leidimų išdavimą eina kalba, neprisimena. Neatsakys dabar į šitą klausimą. Į advokato klausimą, ar jo pasakymas: ,,bus užgesinta“ yra susijęs su padarytos žalos gamtai sumokėjimu, D. N. atsakė, kad taip, tai susiję su žalos gamtai sumokėjimu. Į advokato klausimą, ar tai reiškia, kad sumokėjus žalą gamtai dalinai ar pilnai bus skirta mažesnė bauda, D. N. atsakė, kad taip. Į advokato klausimą, ar garso pokalbyje, kuris buvo duotas išklausyti, J. aiškina apie jo, J., padarytą pažeidimo pobūdį ir galimas pasekmes, D. N. atsakė, kad taip (t. 3, b. l. 211-215).

Apklaustas teisme kaltinamasis D. N., be kita ko, parodė, kad jis, D. N., jau buvau prisimokęs visokių žargonų ir posakių ir iš principo palaikė pokalbį tokį, kokį K. J. jau norėjo girdėti, nes jis ėjo ir jei nekeli ragelio, tai jis ateina į kontorą, išsiveda ir vėl šnekasi. Viskas buvo surašyta ir paskaičiuota kaip rado su kolega miške. Jis siūlė už tai pinigus. Kadangi jis, D. N., provokacijoms pradėjo nepasiduoti, tai jis parašė pareiškimą, kad D. N. reikalavo pinigų ir turi garso įrašą, o jis, D. N., parašė tarnybinį pranešimą ir nusišalino nuo bylos. Iš principo su juo kalbėjo apie išankstinį žalos apmokėjimą. Savininkas turi teisę apmokėti žalą prieš rašant protokolą ir kai jau vadovas priiminės nutarimą, atsižvelgia į išankstinį apmokėjimą. Jam buvo prieš tai išaiškinta apie išankstinį žalos apmokėjimą. Savininkei buvo paskaičiuota apie 12-13 tūkstančių. Jam buvo pasakyta, kad mažiausiai 10000 tai kainuos. Dar nebuvo tikslių duomenų, jis bandė derėtis, kad gal pigiau. Tai dienai, kai įvyko pokalbis, žala nebuvo paskaičiuota. Jam buvo pasakyta, kad jis susimokėtų kažkiek pinigų iš anksto ir kai bus priimamas sprendimas, bus atsižvelgta į jo situaciją. Jis su K. J. kalbėjo apie 10000. Sakė, kad mažiausiai 10000 tikrai bus. Dar nebuvo tiksliai paskaičiuota. Kai atėjo, pamatė skaičius, tada labai įsiuto. Pasakė, kad tu paskaičiavai daugiau negu 10000. Pasakė, kad užteis, turi garso įrašą. Jis, D. N., jam pasiūlė į policiją paduoti garso įrašą ir tada spręs problemą. Garso įraše jis šneka, kad galbūt žala 10000 bus per didelė, kad tokios sumos nebus. Jis, D. N., tame pokalbyje turbūt aiškino, kad jam jokio skirtumo mažiau, daugiau. Įneši pinigus bus gerai, įneši aštuonis gerai. Garso įraše siūlė jam įnešti 10 000, galėjo ir 500 sumokėti, galėjo ir nieko. Garso įraše pokalbyje bandė jam paaiškinti, kad jeigu bus skundas iš naujo, tai jeigu žmogus buvo baustas ir buvo sumokėjęs kažkokią žalą, baudą, tai kaip ir antrą kartą už tą patį nebaudžia. Kalbama, kad tarkim 8, bet jeigu nebus skundo – tai 8 sumoka ir viskas, gaunasi, kad iš anksto būna susimokėjęs. Už tą patį du kartus nebaudžiama. Kai susimoka pinigus, tada galima iš naujo tvarkyti visus dokumentus. Kai susimoka už tai, ką yra padaręs, ir tada galima išsiimti papildomus leidimus, nes valda yra didelė ir kažkokie kirtimai galbūt buvo galimi, bet jie buvo nenurodyti, nenumatyti ir neduoti leidimai. Kur sako, kad jei ateis koks nors grybautojas, mylėtojas, parašys kažkokį šūdą – jis bandė klausti, ar antrą kartą gaus baudą už tą patį, ką jau buvo padaręs. Jis, D. N., pasakė, kad jeigu bus skundas, tai byla nebus iš naujo nagrinėjama. Pokalbyje posakis – gesinsim, gesinsim – pagal žmogaus žargoną, kad nebus iš naujo keliama kažkokia tai byla už tą patį pažeidimą. Sakė, kad reikės vėliau, kai sumokės pinigus, atsivežti miško šeimininkę arba pačiam pasidaryti įgaliojimą, susitvarkyti visus reikiamus dokumentus ir daugiau nebus problemų. Atgaline data negalima išsiimti leidimo. Jam reikia susimokėti baudas ir jie šnekėjo apie tolimesnę veiklą tame miške. Posakis, kad leidimus sutvarkys, kad jie atrodytų legaliai – leidimai būtų išduoti po pinigų apmokėjimo ir po baudos ištyrimo. Šiame pokalbyje nebuvo kalbama apie būsimus kirtimus. Apie juos buvo kalbama pokalbiuose prieš tai. Po pinigų sumokėjimo žalai, po sprendimo viską galima daryti, išrašyti leidimus, ketinimus. Pokalbyje „išrašysim tą plyną kirtimą“ – tai reiškia arba jis blogai išsireiškė, arba ... Jis, D. N., atbuline data nei plyno kirtimo, nei einamojo negali. Žodžiai ,,šitą bylą uždarome“ – jeigu bus sumokėta žala gamtai ir bus sumokėta bauda, byla bus uždaryta. Sutikimas, kad sumokėtų 8000 – jam, D. N., buvo be skirtumo, kiek jis sumokės, kiek jis įneš iš anksto, čia jo reikalas. Jis sakė, kad 10000 žalos yra daug. Bandė paaiškinti, kad niekuo pagelbėti negali. Pokalbio metu turbūt, kad nežadėjo kažką padaryti už tuos 8000 eurų. Po apmokėjimo visų šitų baudų bus tvarkomi dokumentai jis, D. N., pokalbyje sakė. Gal šiame pokalbyje nebuvo išskirta, kad turi sumokėti žalą, sulaukti sprendimo, o po to bus galimybė tvarkyti tolimesnius dokumentus. Pasakymas ,,pasirašyti reikės ant leidimo, kad viskas yra daugmaž legalu“ – tai savininkei arba jam reikės pasirašyti ant leidimo. Jis, D. N., nežinojo, kokia bauda yra numatyta už tokios veikos padarymą, jų neskiria. K. J., kai atėjo su miško savininke, siūlė tartis. Jis tartis siūlė pastoviai, bet į tai nekreipė dėmesio. Yra susipažinęs su korupcijos prevencijos teisės aktais. Tai įvyko tą pačią dieną, kai parašė tarnybinį pranešimą. Garso pokalbyje pasakyta frazė, kad ,,čia žinai, principo reikalas, čia ne piniguose reikalas“ – norėjo pasakyti, kad žalą vis tiek reikės susimokėti, kad ne apie pinigus šneka. Sumokėjus dalinai žalą ir skiriant baudą yra į tai atsižvelgiama ir tai yra lengvinanti aplinkybė. Surašius patikrinimo aktą, galimybę sumažinti žalos dydį techniškai galėjo nebent jei jis klastotų dokumentus ir kolega pasirašytų. Dėl leidimo išdavimo sprendimus priima specialistas, kuris gauna prašymą. Sklypas buvo kolegos A. A. veikos teritorijoje. Jam buvo vadovo liepta apmokyti naują kolegą, paaiškinti darbo įgūdžius. Bylą pradėjo vesti jis, nes kolega buvo naujai atėjęs.

Kardinaliai priešingus dėl kaltinimui aktualių aplinkybių parodymus davė liudytojas K. J., kuris viso proceso metu nuosekliai teigė, kad 2019-08-30 priėjęs prie (duomenys neskelbtini) durų, kurios buvo užrakintos, užkalbino D. N., paaiškino, kad atvyko dėl V. S. miško. Jis D. N. paaiškino, kad žemės sklypas ne visas yra miško paskirties, kad krūmus pjovė toje žemės sklypo dalyje, kuri nėra miško paskirties, o mišką pjovė pagal atrėžėjų paženklinimą, kad dokumentus – leidimus ar leidimą kirsti dėl miško paskirties žemėje padarytų kirtimų jis, D. N., turi, tik jis jų nėra atsiėmęs. D. N. nusikeikė, pasakė, kad dabar ne devyniasdešimti metai, pasakė: ,,dešimt štukų, daugiau taip nedarysi“, o kitu atveju bus ,,kosminės baudos“. D. N. pasakytus žodžius jis suprato, kad D. N. reikalauja iš jo kyšio – 10000 eurų. D. N. sakė, kad jis (D. N.) viską ,,nugesins“, ką jis suprato, kad D. N. sutvarkys problemas dėl miško kirtimo, išrašys leidimus. Jis pasimetė dėl tokio D. N. pasakymo ir iš viso dėl pinigų reikalavimo. Jis tada nusprendė, kad reikia pasikalbėti su D. N. dar kartą ir padaryti pokalbio įrašą. Jis paklausė D. N., ar jis bus darbe, pasakė, kad reikia pagalvoti apie D. N. pasiūlymą. 2019-08-30 pas D. N. jis atvyko maždaug už valandos. Savo tuo metu naudojamame telefone ,,Samsung“, įsijungė diktofoną ir nuvyko pas D. N. į darbą. D. N. iniciatyva išėjo į lauką, Jau iš pirmo bendravimo su D. N. buvo supratęs, kad D. N. elgiasi neteisėtai, reikalauja iš jo pinigų. Nenorėdamas D. N. išgąsdinti darydamas garso įrašą, jis derėjosi su D. N., nesakė griežtai, kad pinigų neduos. To susitikimo metu D. N. dar kartą pareikalavo iš jo 10000 eurų už dokumentų sutvarkymą dėl iškirsto miško ir krūmų V. S. žemės sklype. D. N. pokalbio metu kartojo, kad jis (K. J.) jam turi duoti 10000 eurų, kad tai nėra dideli pinigai, kad bauda bus didesnė. Jis bandė su D. N. derėtis dėl kyšio dydžio. Iš pradžių D. N. nesutiko mažinti pinigų sumos, vėliau sutiko su jo (K. J.) pasiūlyta suma – 8000 eurų. D. N. sakė, kad jei nenori vežti V. S. dokumentams pasirašyti, jis turi pasidaryti įgaliojimą, kad galėtų pasirašyti dokumentus – leidimo, pranešimų, kad viskas būtų legalu. D. N. jam davė laiko pagalvoti iki pirmadienio, tai yra iki 2019-09-02. Jis D. N. nepasakė, kad neduos pinigų, jie išsiskyrė. 2019-09-02 pas D. N. nevyko, nes nežadėjo duoti jam kyšio, nemato iš viso reikalo duoti kyšį. Apie savo pokalbį su D. N. apie tai, kad jis reikalauja pinigų, jis – K. J., papasakojo savo tėvams R. J. ir A. J. 2019 rugsėjo mėnesį vėl buvo gautas kvietimas atvykti į (duomenys neskelbtini). Tiksliai nepamena, ar kvietimą gavo jis ir V. S. Kas kvietė atvykti, nepamena. Atvykus 2019 metų rugsėjo mėnesį D. N. liepė jam ir V. S. rašyti paaiškinimus dėl iškirsto miško. D. N. paskaičiavo žalą dėl iškirsto miško - 13396,70 eurų. Jis ir V. S. parašė paaiškinimus. Jis savo paaiškinime parašė miško ir krūmų iškirtimo aplinkybes, taip pat parašė, kad D. N. reikalavo kyšio, kad jis, K. J., turi patvirtinančius įrodymus. 2020-11-04 jis kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. 2020-11-05 jis kreipėsi (duomenys neskelbtini) vadovą K. M., pas kurį buvo nuvykęs.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas K. J. dėl aktualių aplinkybių paaiškino, kad jam, K. J., atvykus į (duomenys neskelbtini), atėjo D. N., kuris pasakė, kad čia ne 1990 metai, jog kerta, kur nori. Jam K. J. pasakė, kad kur miško žemė, tai jie patys kalti, kad nepaėmė leidimo, o dėl žemės ūkio paskirties, ten niekas nedraudžia kirsti. D. N. pasakė, kad bus didelė bauda, kad per kažkokį žmogų turi paduoti 10 000. Jis, K. J., atsakė, kad labai didelė suma, D. N. atsakė, kad gali būti dar didesnė. D. N. sakė, kad sutvarkys dėl baudų, dėl leidimo, reikės už tai 10000. D. N. pareikalavo iš jo, K. J., 10000, sakydamas, kad „paduosi per žmogų“, nurodė asmenį, bet dabar jo neatsimena. Jis sakė, kad viską sutvarkys, nes bus didelė bauda. Jis, K. J., pasakė, kad pagalvos, nuvažiavo pas savus ir nutarė įrašinėti pokalbį. Jie buvo sutarę, kad grįš. Grįžo po 1-2 val. D. N. dar buvo davęs savo telefono numerį, kad susiskambins. D. N. neprisiskambino, todėl nuėjo į darbą, paskui abu išėjo į lauką ir prasidėjo pokalbis, kuris yra įraše. D. N. prašė 10 000, jis, K. J., neva derėjosi, kad per didelė suma, kad senelė senyvo amžiaus. Nežinojo baudos dydžio, nes ji dar nebuvo paskaičiuota. Ją paskaičiavo, kai parašė, jog iš jo reikalavo kyšio. Vyko pokalbis, paskui pasakė, kad už 8000 padarys, kad bus viskas formalu, tikslumo šiandien neatsimena. Pokalbis baigėsi, kad pakalbės su saviškiais. Įrašą padarė. Paskui gavo šaukimą, senelė ir jis, K. J., buvo kviečiami į (duomenys neskelbtini), ten buvo D. N. ir dar vienas žmogus. Išklausė aplinkybes, liepė jam, K. J., rašyti paaiškinimą, jame nurodė visą situaciją. Jau tada buvo paskaičiuota bauda 13000 už žalą gamtai, ją pateikė D. N. Po kažkiek laiko juos kvietė į (duomenys neskelbtini), pasakė, kad D. N. nusišalino. Vilniečiai važiavo pas juos ir pateikė, kad neva žala gamtai padaryta 31000. 10000 sumą pirmas įvardijo pats N., kad paduotų juos per žmogų. Gavęs pinigus, jis žadėjo padaryti, kad viskas bus legalu, kad padarys projektą, jei kažkoks gamtos mylėtojas parašytų skundą, jis viską sutvarkys, kad daugmaž atrodytų legalu. Kai gavo šaukimus, tada jau niekas į mišką nelindo, pjovimas buvo baigtas. Nežino, kodėl toks buvo baudų sumų skirtumas. Buvo pirma 13 000, o paskui 31 000, teisme sakė pats D. N., kad neapsižiūrėjo miškininkas, nes didelis plotas miške. Su N. apie žalą gamtai kalbos nebuvo. Neprašė mažinti sumos gamtos žalai. Pas N. į darbo vietą vyko 3 kartus, bet gali suklysti. N. nesiūlė 5000 eurų kyšio. N. po pirmo pokalbio išreiškė iniciatyvą dar kartą susitikti. Jam sakė, kad paklaus saviškių ir atvyks, davė savo telefono numerį. Iš jo buvo reikalaujama duoti kyšį, todėl įrašinėjo pokalbį.

Kitas įrodymų šaltinis šioje byloje yra K. J. telefonu padarytas garso įrašas, kurio turinį, kaip minėta, D. N. ir K. J. aiškina skirtingai. Išklausius garso įrašą teismo posėdyje, teismui nekyla abejonių dėl jo turinio aplinkybių, jog dar iki garso įraše esančio pokalbio D. N. jau yra pareikalavęs ir toliau aktyviai reikalauja kyšio ir jau įrašytame pokalbyje kalbamasi, aktyviai reikalaujama ir deramasi apie jau pareikalauto kyšio sumą. Ištirtas garso įrašo turinys visiškai atitinka jau aptartas K. J. parodymuose nurodytas aplinkybes apie tai, kaip D. N. iš jo reikalavo būtent kyšio.

Tokios frazės kaip „Ne, surasi ir dešimt, jeigu norėsi. Surasi dešimt. Tu pagalvok iki pirmadienio, pagalvok, gerai? Davai, dešimt ir viskas. Baudos bus daugiau. Aštuonis. Ir sutariam tą reikalą ir užmirštam. Nu pagalvok ramiai, gerai? Kad tai bus legalu dabar, nu daugmaž le... le... legalu, iš... išrašysim pranešimą, išrašysim tą plyną kirtimą leid... leidimus, ee... šitą bylą uždarom, ta prasme, kad tai, kad pažeidimų nerasta, supranti. Bet jeigu, tarkim, ateis pirmadienį koks nors žinai, vėl ten (necenzūrinis žodis), grybautojas, mylėtojas gamtos, žinai, (necenzūrinis žodis) parašys kažkokį tai šūdą, (necenzūrinis žodis), supranti, kaip yra, nu... tu pats supranti. Taip, gesinsim, gesinsim. Reikės pasirašyt ant leidimo, ant pranešimų, kad viskas yra daugmaž legalu ir prašysiu tavęs pasidaryt projektą, kad tai dar paskui būtų le... legaliau (neaišku). Aš tą dalyką užgesinsiu“.

Vertinant pateiktą įrašą, matyti, kad D. N. principingai kalba apie, kaip nurodoma, ,,dešimt“, reikalaudamas jų. K. J. prašo sumą mažinti iki „šešių štukų, septynių“, bet D. N. nurodo K. N., jog ,,surasi dešimt ir viskas“. D. N. nurodo, kad baudos bus daugiau. Vėliau nurodo, kad aštuonis ir sutaria tą reikalą užmiršti, bet jei nebus skundo, nes šimtą procentų jis niekada negali garantuoti. Nurodo, kad tai bus daugmaž legalu, išrašys plyno kirtimo leidimus, šitą bylą uždaro, kad pažeidimų nerasta. Toliau K. J. klausia, kad jeigu jis sumokės aštuonis ir bus skundas, jis jau vėl nemokės, o D. N. nurodo, kad tada gesins. Toliau D. N. K. J. nurodo, kad K. J., jei nenori vežti jos, pasidarytų įgaliojimą, nes reikės pasirašyti ant leidimo, ant pranešimų, kad daugmaž legalu viskas ir dar prašys pasidaryti projektą, kad būtų dar legaliau ir vėl nurodo, kad jis tą reikalą užgesins.

Nors kaltinamasis D. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu mėgino paaiškinti, ką reiškia minėti jo pasakymai garso įraše, teismas jo paaiškinimus vertina kaip gynybinę poziciją, jo paaiškinimai teismo neįtikino dėl jų nelogiškumo, neatitikimo užfiksuotam pokalbio turiniui bei kitiems ištirtiems bylos įrodymams. Minėtame pokalbyje nei D. N., nei K. J. nei karto nepaminėjo, kad kalbama apie žalą gamtai, nei karto nenurodyta, kad tai lengvintų atsakingo asmens už galimai savavališką miško kirtimą atsakomybę. Priešingai, tokiu atveju, jeigu būtų kalbama apie žalos gamtai sumokėjimą, tampa visiškai nelogiška ir niekuo nepagrįsta, kodėl būtent D. N. turėtų kategoriškai spręsti apie dar nenustatytos (galimos žalos gamtai, galimos baudos) mokėtinos piniginės sumos (D. N. tvirtinimu – žalos gamtai) dydį; ką tokiu atveju ,,gesins“ D. N., jeigu K. J. sumokėtų ,,aštuonis“; kokio dalyko tokiu atveju D. N. šiandien nesuks ir leidžia K. J. pagalvoti iki pirmadienio; ko D. N. šimtą procentų negali garantuoti, jeigu bus skundas; ką D. N. padarys, kai bus sumokėti ,,aštuoni“, kad tai būtų daugmaž legalu ir kokius pranešimus, leidimus plynam kirtimui išrašys ir kokią bylą uždarys, kad pažeidimų nerasta.

Nei iš pokalbio konteksto, nei iš pavienių pokalbio frazių negalima suprasti, kad D. N. K. J. pasakė, kad mažiausiai 10000 tai kainuos. Nes buvo nurodoma (reikalaujama) – ,,surasi dešimt, davai dešimt ir viskas“, vėliau K. pasiūlius ,,aštuonis“, D. N. sutiko su aštuoniais. Kaip minėta, nurodė, kad šiandien šito dalyko nesuks, iki pirmadienio pagalvok. Dėl kitų pokalbio aplinkybių D. N. vėlgi teismui nurodė visiškai neįtikinamus ir nelogiškus išvedžiojimus, kad kai susimoka pinigus, tada galima iš naujo tvarkyti visus dokumentus. Kur sako, kad jei ateis koks nors grybautojas, mylėtojas, parašys kažkokį šūdą – jis bandė klausti, ar antrą kartą gaus baudą už tą patį, ką jau buvo padaręs. Jis, D. N., pasakė, kad jeigu bus skundas, tai byla nebus iš naujo nagrinėjama. Pokalbyje posakis – gesinsim, gesinsim – pagal žmogaus žargoną, kad nebus iš naujo keliama kažkokia tai byla už tą patį pažeidimą. Sakė, kad reikės vėliau, kai sumokės pinigus, atsivežti miško šeimininkę arba pačiam pasidaryti įgaliojimą, susitvarkyti visus reikiamus dokumentus ir daugiau nebus problemų. Vėliau tikslinant aplinkybes teismui jau nurodė, kad atgaline data negalima išsiimti leidimo, o susimokėjus baudas ir jie šnekėjo apie tolimesnę veiklą tame miške. Tačiau iš pokalbio akivaizdu, kad kalbama, jog bus išrašyti leidimai būtent plynam kirtimui ir bus uždaryta byla, ta prasme, kad pažeidimų nerasta, kas visiškai neatitinka D. N. paaiškinimų. Be to, pokalbyje K. J. apie jokius naujus plynus kirtimus ar derinimą dėl naujų kirtimų neužsimena, buvus tokį pokalbį K. J. nenurodė ir apklausiamas proceso metu.

Teismui garso įraše užfiksuotos frazės nekelia jokių abejonių, kad D. N. reikalavo kyšio.

Vertinant jau aptartų įrodymų kontekste svarbūs ir liudytojos V. S. parodymai teisme, kai ji apklausta parodė, kad iš anūko pasakojimų žino, kad D. N. reikalavo duoklės. D. N. atseit reikalavo 10 000 Eur už tai, kad nebaustų. Jai taip sakė anūkas ir ji įrašą klausė. Neatsimena, ką tame įraše girdėjo, kažkas ten reikalavo, ginčijosi. Nežino, iš kur tas įrašas atsirado, ji nebendravo su D. N. ir negali nieko pasakyti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja V. S. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad K. yra davęs jai klausytis įrašo iš telefono. Kiek pamena, kalba vyrai, kalba eina apie 10000, paskui apie 8000. Ji nežino, kas ten kalba, matyt K. su N., kaip galvoja iš K. pasakojimo. Ji pamena tik frazę: ,,ką ten bobutė“, ji ją žeidžia. Iš K. pasakojimų suprato, kad N. prašė pinigų už miško iškirtimą. Taip pat liudytojas K. P. parodė, kad K. J. jam pasakojo, kad turi įrašą, darytą telefonu, kaip D. N. reikalavo iš jo, K. J., apie 10000 eurų. Jis, K. P., minėto įrašo neklausė, nors K. J. siūlė jį paklausyti.

Teisme išklausytas garso įrašas patvirtino byloje esančią 2020-11-09 objektų apžiūros protokole užfiksuotą garso įrašo stenogramą, kurioje yra užfiksuotas D. N. ir K. J. pokalbis.

Garso įrašo autentiškumą ir vientisumą byloje patvirtina esanti specialisto išvada. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-06-01 išvadoje Nr. 11-2752(20), 11-2830(20), ištyrus tyrimui pateiktą K. J. telefoną ,,Samsung Galaxy A3“ su jame esančiu garso įrašu, konstatuojama:

1. Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše (garsiniame faile ,,Balsas 001.m4a“) yra užfiksuotas K. J. balsas ir kalba. Šio asmens pasakytos frazės pateiktoje tiriamojo garso įrašo stenogramoje pažymėtos raide ,,A“.

2. Tiriamajame garso įraše (garsiniame faile ,,Balsas 001.m4a“) yra užfiksuotas D. N. balsas ir kalba. Šio asmens pasakytos frazės pateiktoje tiriamojo garso įrašo stenogramoje pažymėtos raide ,,B“.

3. Tiriamajame garso įraše ,,Balsas 001.m4a“ ištisumo pažeidimo požymių nenustatyta.

4. Tiriamajame garso įraše ,,Balsas 001.m4a“ montažo požymių nenustatyta.

5. Tiriamasis garso įrašas ,,Balsas 001.m4a“ yra originalas.

6. Tiriamasis garso įrašas ,,Balsas 001.m4a“ yra padarytas tyrimui pateiktu telefonu ,,Samsung Galaxy A3“. (t. 1, b. l. 22-26, t. 3, b. l. 75-86).

K. J. pateiktas įrodymas (garso įrašas) yra padarytas jo paties iniciatyva, neverčiant jo tai daryti. Šis įrodymas surinktas leistinu būdu. Privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais. Privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2004).

Pastebėtina ir tai, kad K. J. garso įrašą nusprendė daryti tada, kai D. N. pareikalavo iš jo kyšio, jis pasimetė dėl tokio D. N. pasakymo ir iš viso dėl pinigų reikalavimo. K. J. tada nusprendė, kad reikia pasikalbėti su D. N. dar kartą ir padaryti pokalbio įrašą. 2019-08-30 pas D. N. jis atvyko maždaug už valandos. Savo tuo metu naudojamame telefone ,,Samsung“ įsijungė diktofoną ir nuvyko pas D. N. į darbą. Šiuo atveju nelogiškas K. J. elgesys būtų jau vien dėl to, jei jis garso įrašą būtų daręs siekiant įrašyti pokalbį apie tai, ką teismui paaiškino D. N., būtent siūlymą sumokėti K. J. nurodomą žalą gamtai.

Poziciją dėl to, kad D. N. reikalavo kyšio, sustiprina ir tai, kad 2019-09-06 K. J. ranka parašė paaiškinimą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad jis pjovė savo senelės mišką, tvarkė dokumentus atrėžimui, bet per nežinojimą jos neatvežė pasirašyti, dėl to labai gailisi. Vėliau buvo iškviesti į (duomenys neskelbtini), kur jį pasitiko inspektorius D. N., kuris jį gąsdino 20 tūkstančių eurų bauda, bet pats pasiūlė visą šitą reikalą sutvarkyti už kyšį – 10000 eurų. Vėliau primygtinai iš jo reikalavo jų, ir jis (K. J.) tam turi įrodymą – garso įrašą, yra pasiruošęs parašyti pareiškimą prokuratūrai. Senelė dėl miško kirtimo nežinojo, jis yra kaltas, neatvežė jos pasiimti atrėžimo dokumentų, kurie jau buvo paruošti (duomenys neskelbtini).

V. S. atstovas advokatas P. M. 2019-12-27 skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl (duomenys neskelbtini) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR_N-52-2019 panaikinimo su priedais, be kita ko, nurodė, kad: ,,Pradėjus vykdyti medžių kirtimą, į vykdomų kirtimų vietą atvyko specialistai, vienas iš jų – D. N. Su K. J. susisiekė darbuotojas ir informavo, kad yra daromas atžymėtų medžių patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, kad K. J. buvo nurodyta, jog leidimas tokiems kirtimams nėra reikalingas, darbus tęsė. Dar daugiau, pareigūnai, kurie atvyko į medžių kirtavietę, matydami daromą pažeidimą, kaip nurodė vėliau, nesustabdė, neįspėjo ir neinformavo nei V. S., t. y. žemės sklypo savininkės, nei kirtimų organizatoriaus K. J. apie vykdomus galimai neteisėtus miško kirtimus. Praėjus keletui dienų, specialistas D. N. susisiekė telefonu su K. J., nurodydamas, jog atlikti kirtimai yra neteisėti, ir numatoma žala galimai sieks apie 20000 Eur. Siekiant išvengti baudos, siūlė sumokėti 10000 Eur kyšį. K. J. nesutikus, 2019-08-29 buvo surašyta patikrinimo pažyma. K. J. informavus D. N., jog dėl kyšio reikalavimo kreipsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, D. N. nusišalino nuo bylos tyrimo. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) atliko pakartotinį patikrinimą ir 2019-11-06 buvo parengta nauja patikrinimo pažyma, kuria nustatyti duomenys ženkliai pasikeitė.“

Tik po K. J. pateikto minėto 2019-09-06 paaiškinimo, D. N. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė ,,Vykdant NMA patikrinimus, pareiškėjų, kurių valdose tikrinti miško kirtimai pagal priemonę “Miškų aplinkosaugos išmokos“, 2019-08-22 dieną su kolega vyriausiuoju specialistu A. A. važiuojant pro miško žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastebėjome kirtimus. Informaciją patikrinus MKIIS sistemoje nustatyta, kad leidimų kirsti mišką ar pranešimų apie ketinimą kirsti mišką minėtoje valdoje nebuvo išduota ar suderinta, rasta pateikta atrėžimo medžiaga plynam kirtimui, kuri dar nebuvo tikrinta ir pagal kurią neišduotas leidimas (miškininkų K. P. ir R. S.). 2019-08-23 gautas pavedimas Nr. P-8K-57 atlikti neplaninį patikrinimą privačioje valdoje kad. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje V. S. 2019-08-23 raštu Nr. S-8K-03-72 sklypo savininkė V. S. iškviesta dalyvauti valdos patikrinime, kuris bus atliekamas 2019‑08‑29. 2019-08-29 prieš neplaninį patikrinimą gatvėje mane susistabdė jaunuolis, kuris pareiškė, kad yra V. S. anūkas ir jis kirto mišką. Į patikrinimą nevažiavo. 2019-08-29 atliktas neplaninis patikrinimas privačioje valdoje kad. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinime sklypo savininkė nedalyvavo. Kartu su vyriausiuoju specialistu A. A. nuvykome į miško valdą ir suskaičiavome iškirstų medžių kelmus. Tikrinimo metu nustatyta, kad dalyje sklypo savavališkai be leidimo plynai iškirsta 45,13 ktm. (pagal atrėžimo medžiagą). Neplynai iškirsta 32,52 ktm, dokumentai nebuvo pateikti. Iš viso iškirsta 78,65 ktm medienos. 2019-08-29 surašyta privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. K-03-13, 2019-08-30 dieną jaunuolis, prisistatęs miško valdos savininkės anūku, buvo atvykęs 3 kartus. Pirmą kartą 7 ryto gatvėje prie darbo pasitiko ir domėjosi bylos eiga. Aš jam pasakiau, kad žala gali siekti 10000 eurų. Pasiūliau susimokėti geranoriškai baudą su žala ir byla būtų baigta. Antrą kartą išsikvietė į daugiabučio kiemą, kuriame randasi darbovietė. Pradėjo aiškinti, kad tokių pinigų neturi ir primigtinai reikalavo sumažinti baudą iki 7000 eurų. Žala gamtai ir bauda nebuvo paskaičiuota, todėl galutinė mokėtina suma nebuvo aiški. Trečią kartą atvyko apie 12 valandą. Paaiškino, kad turi patirties tokiose reikaluose, nesenai išėjęs iš įkalinimo įstaigos, kurioje atlikinėjo bausmę dėl finansinių ir kitokių nusikaltimų. Pasiūlė pakišą 5000 eurų, kurią jau buvo paruošęs įteikti ir pareiškė, kad jei nepaimsiu pinigų ir nebaigsiu tyrimo, kreipsis i prokuratūrą ir apkaltins mane pakišos reikalavimu, nes turi padaręs ankstesnio pokalbio garso įrašą, kuriame buvo deramasi dėl mokamos sumos mažinimo. Pinigų neėmiau ir miško savininkės anūkui pasiūliau antradienį 2019-09-03 dienai atvežti miško savininkę tolimesniam bylos nagrinėjimui. 2019-09-03 apie 11 valandą ryto atvyko miško savininkės anūkas K. J. į (duomenys neskelbtini) padalinį adresu (duomenys neskelbtini), ir pareiškė, kad jokių baudų mokėti nesiruošia. 2019-09-04 raštu Nr. S-8K-03-75 buvo išsiųstas antras kvietimas miško valdos savininkei atvykti. 2019-09-05 dieną paskambino miško valdos savininkės anūkas K. J. ir atvykimo laikas buvo suderintas 2019-09-06 dienai. Atvykus valdos savininkei V. S. ir anūkui K. J., buvo paprašyta parašyti paaiškinimus dėl galimai padaryto administracinio teisės nusižengimo. Savo paaiškinime sklypo savininkė nurodė, kad anūkui leidusi ruošti atrėžimo dokumentus, o K. J. paaiškinime nurodė, kad kirtimus vykdė jis ir kad aš, vyriausiasis specialistas D. N., jį gąsdinau ir reikalavau 10000 eurų pakišos. 2019-09-06 dieną apie 14 valandą vėl atvyko miško valdos savininkė, kuri norėjo atsiimti anūko parašytą paaiškinimą. Siūlė sumokėti 3000 eurų baudą ir užbaigti bylos nagrinėjimą. Remiantis tokiomis aplinkybėmis, prašau nušalinti mane nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo.“ (t. 2, b. l. 1-5, 12-13).

Nors D. N. minėtame tarnybiniame pranešime ir vėliau nurodė, kad su K. J. buvo kalbama apie žalą gamtai, kuri gali siekti 10000 eurų, ir kad jis pasiūlė susimokėti geranoriškai baudą su žala ir byla būtų baigta, antrą kartą išsikvietus jį, D. N., į daugiabučio kiemą, kuriame yra darbovietė, K. J. pradėjo aiškinti, kad tokių pinigų neturi ir primigtinai reikalavo sumažinti baudą iki 7000 eurų, pastebėtina, kad žala gamtai ir bauda nebuvo nei paskaičiuota, nei paskirta, taigi kokia nors galimai mokėtina suma nebuvo aiški. Be to, 2019-08-30 įvykusio pokalbio tarp D. N. ir K. J. metu D. N. nurodo, kad šiandien jis to dalyko nesuks ir iki pirmadienio sako K. J. pagalvoti.

Byloje esančiame 2019-08-29 savavališkai iškirstų medžių kelmų matavimo akte nurodoma, kad miško žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) sklypuose. Savininkai nurodomi V. S. ir V. P. Akte nurodomas kelmų skaičius – iš viso 143 vnt. Aktą sudarę asmenys nurodomi (duomenys neskelbtini) vyriausieji specialistai D. N. ir A. A. 2019-08-29 biržės taksavimo lape nurodoma, kad biržė yra Švenčionių girininkijoje, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) sklypuose, biržės plotas 1,0 ha, Kirtimas: neteisėtas neplynas kirtimas, savininkas V. S. Lape surašyti medžių duomenys ir nurodoma, kad iš viso iškirstų medžių skaičius yra 143 vnt., tūris 33,515 m³. Biržės taksavimo lapą sudarę asmenys nurodomi (duomenys neskelbtini) vyriausieji specialistai D. N. ir A. A. (t. 2, b. l. 43-46).

(duomenys neskelbtini) 2019-08-29 privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje Nr. K-03-13 nurodoma, kad miško žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 19,88 ha, savininkai V. S. ir V. P. Nustatyta, kad yra neteisėtų miško kirtimų. Pažymoje rašoma, kad nuvykus į vietą, nustatyta, kad žemės sklypo dalyje, kuri priklauso V. S., savavališkai, be leidimo kirsti mišką, plynai iškirstas (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypas, iš viso plynai iškirsta 45,13 m³, neplynai iškirsta (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypuose 33,52 m³. Viso savavališkai iškirsta 78,65 m³. Pažymą surašę nurodomi (duomenys neskelbtini) vyriausieji specialistai D. N. ir A. A. Pažymima, kad miško savininkė patikrinime nedalyvavo, tačiau yra pažymėta, kad susipažino.

Byloje esančiame 2019 m. rugsėjo 6 d. Žalos aplinkai paskaičiavime (dokumentas be registracijos numerio, be nurodomo skaičiavimus atlikusio (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto D. N. parašo) nurodoma, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kv. (duomenys neskelbtini) skl. įvykdytas neteisėtas plynas ir neplynas miško kirtimas. Dėl plynai išskirstos medienos paskaičiuota 10379,90 eurų žala. Dėl neplynai iškirstos medienos paskaičiuota 3016,80 eurų žala. Iš viso iškirsta 78,65 kubiniai metrai medienos, iš viso padaryta žala 13396,70 eurų (t. 3, b. l. 60).

Taigi iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad D. N. paskaičiuota neturtinė žala buvo visai kito dydžio nei reikalavo D. N.

Atributinės duomenų bazės fragmente – taksoraštyje, sugeneruotame 2019-10-29, yra duomenys apie miško sklypo (duomenys neskelbtini) kvartalo sklypus (duomenys neskelbtini). Sugeneravęs asmuo – (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas A. M. Apie sklypą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), minimus D. N. rengtoje 2019-08-29 patikrinimo Nr. K-03-13 pažymoje ir (duomenys neskelbtini), minimą D. N. rengtame 2019-08-29 savavališkai iškirstų medžių kelmų matavimo akte, duomenų nėra. (duomenys neskelbtini) 2019-10-29 Žalos aplinkai paskaičiavime nurodoma, kad miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) sklype neteisėtai įvykdytas plynas ir neplynas miško kirtimas. Iš viso iškirsta 175,653 m³ medienos, bendra padaryta žala 31 505,15 eurų (t. 2, b. l. 136).

Taigi iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad vėliau vyriausiojo specialisto A. M. paskaičiuota neturtinė žala buvo visai kito dydžio, nei reikalavo D. N. Dėl šių aplinkybių D. N. paaiškino, kad logiškas paaiškinimas yra toks, kad gal po jo ir A. A. atlikto matavimo buvo dar papildomai iškirsta medžių. Visgi D. N. parodė ir tai, kad savininkei buvo paskaičiuota apie 12-13 tūkstančių, žalos aplinkai paskaičiavimo dokumente nurodyta – 13396,7 eurų, todėl D. N. paaiškinimas, jog nurodė, kad mažiausiai bus apie 10 000, neatitinka vėliau nustatytų bylos aplinkybių, o iš garso įraše užfiksuotų aplinkybių matyti tik tai, kad reikalaujama atitinkamos pinigų sumos – ,,surasi dešimt“.

Dėl D. N. paaiškinimų, kad K. J. sumokėjus bent dalį žalos į tai bus atsižvelgta nagrinėjant administracinę byla, pastebėtina, kad iš apklaustų byloje liudytojų parodymų matyti, kad priimti nutarimą ir spręsti apie atsakomybę lengvinančias aplinkybes buvo ne D. N. kompetencijos ribose, nes pagal įstaigos vidinę tvarką nutarimus priiminėjo patarėjai, šiuo atveju jį ir priėmė patarėjas S. G. (t. 2, b. l. 127-128).

Kyšininkavimo sudėties objektyvieji požymiai – pažadas priimti kyšį, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti, provokavimas jį duoti, kyšio priėmimas – BK 225 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šių veikų (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-128-699/2017, 2K-218-222/2017, 2K-148-788/2017, 2K-96-697/2016, 2K-341-942/2016, 2K-288-696/2016, 2K-211-489/2016, 2K-7-414-303/2015, 2K-241-693/2015, 2K-486-693/2015, 2K-415-697/2015, 2K-390/2014, 2K-467/2010). Kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš pirmiau nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148-788/2017, 2K-288-696/2016, 2K-96-697/2016, 2K-341-942/2016, 2K-241-693/2015, 2K-486-693/2015, 2K-415-697/2015, 2K-387-677/2015, 2K-7-414-303/2015, 2K-390/2014). Jeigu valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) kyšio nepriima dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, tačiau jis buvo pažadėjęs, susitaręs priimti, reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigtas kyšininkavimas.

Reikalavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio reikalaujama ar net grasinama, jei nebus duotas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalą teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos kaltininkas gali ir turi atlikti vykdydamas įgaliojimus. Kyšio taip pat gali būti reikalaujama grasinant, jo negavus, atlikti teisėtus veiksmus (pavyzdžiui, esant pagrindui, pradėti ikiteisminį tyrimą, pranešti apie nusikalstamą veiką). Kyšio reikalavimo formos gali būti įvairios, jo gali būti reikalaujama atvirai, tiesiogiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Kyšio reikalavimo požymis gali būti inkriminuotas tik tada, kai iniciatyva, kad būtų duodamas kyšis, kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo. Nustačius, kad tokia iniciatyva kilo iš kyšio davėjo, reikalavimas duoti kyšį valstybės tarnautojui (jam prilyginamam asmeniui) neinkriminuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-976/2017, 2K-211-489/2016, 2K-288-696/2016, 2K-486-693/2015, 2K-7-414-303/2015, 2K-566/2014, 2K-566/2014). Be to, reikalavimas duoti kyšį turi būti realus (tikras), t. y. susijęs su valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-489/2016).

BK 225 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus. Neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pavyzdžiui, savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148-788/2017, 2K-218-222/2017, 2K-566/2014, 2K-390/2014, 2K-207/2013, 2K-369/2013, 2K-207/2013)

Kyšininkavimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-942/2020, 2K-91-976/2017, 2K-148-788/2017, 2K-288-696/2016, 2K-96-697/2016, 2K-341-942/2016, 2K-7-414-303/2015, 2K-241-693/2015, 2K-486-693/2015, 2K-387-677/2015, 2K-390/2014). Kyšį žadantis ar susitariantis priimti, reikalaujantis ar provokuojantis jį duoti, kyšį priimantis asmuo supranta savo veikos pavojingą pobūdį, kad už kyšį įsipareigoja, ketina atlikti (arba neatlikti) tam tikrus teisėtus (neteisėtus) veiksmus kyšio davėjo ar kito asmens naudai, ir nori taip veikti.

Šioje byloje nustatytas D. N. veikimo turinys, t. y., kad D. N. žodžiu pareikalavo iš K. J. 10000 eurų kyšio už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už leidimo miškui kirsti išdavimą po to, kai miškas jau buvo iškirstas ir jau būdamas nustatęs savavališką miško kirtimo faktą iki 2019-08-30, taip pat, vėliau įvykusio susitikimo metu, toliau buvo reikalaujama 10000 eurų kyšio, o K. J. prašant sumažinti reikalaujamą duoti pinigų sumą, reikalavo mažesnės sumos – 8000 eurų kyšio už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už leidimo miškui kirsti išdavimą po to, kai miškas jau buvo iškirstas ir jau būdamas nustatęs savavališką miško kirtimo faktą iki 2019-08-30.

Kaip minėta, apklaustas teisme liudytojas K. J. parodė, kad 10000 sumą pirmas įvardijo pats D. N., kad paduotų juos per žmogų. Gavęs pinigus, jis žadėjo padaryti, kad viskas bus legalu, kad padarys projektą, jei kažkoks gamtos mylėtojas parašytų skundą, jis viską sutvarkys, kad daugmaž atrodytų legalu. To susitikimo metu D. N. dar kartą pareikalavo iš jo 10000 eurų už dokumentų sutvarkymą dėl iškirsto miško ir krūmų V. S. žemės sklype. D. N. pokalbio metu kartojo, kad jis (K. J.) jam turi duoti 10000 eurų, kad tai nėra dideli pinigai, kad bauda bus didesnė. Jis bandė su D. N. derėtis dėl kyšio dydžio. Iš pradžių D. N. nesutiko mažinti pinigų sumos, vėliau sutiko su jo (K. J.) pasiūlyta suma – 8000 eurų. D. N. sakė, kad jei nenori vežti V. S. dokumentams pasirašyti, jis turi pasidaryti įgaliojimą, kad galėtų pasirašyti dokumentus – leidimo, pranešimų, kad viskas būtų legalu. D. N. jam davė laiko pagalvoti iki pirmadienio, tai yra iki 2019-09-02. D. N. anksčiau jau aptartas garso įraše esantis pokalbio su K. J. turinys taip pat nurodytame kontekste įrodo, kad pokalbis buvo susiję su reikalavimu gauti kyšį. Nustatytos pokalbio detalės pakankamai aiškiai leidžia suprasti, kad K. J. interesas (už leidimo miškui kirsti išdavimą po to, kai miškas jau buvo iškirstas ir jau būdamas nustatęs savavališką miško kirtimo faktą iki 2019-08-30) bus patenkintas tik už 10000 eurų, vėliau nusileidžiant iki 8000 eurų kyšio sumos.

Šiuo atveju D. N., dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu, pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018-12-13 įsakymu Nr. 322-18-V patvirtinto (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 5.3. p. turėjo įgaliojimus vykdyti privačių miškų naudojimo ir apsaugos valstybinę kontrolę; pagal to paties aprašymo 5.4. p. turėjo įgaliojimus išduoti leidimus miškui kirsti; pagal to paties aprašymo 5.10. p. turėjo įgaliojimus pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas, skirti nuobaudas už pažeidimus, nurodytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Taigi D. N. kompetencijos ribose buvo leidimo miškui kirsti išdavimas. Kaip jau minėta, aktualiame garso įraše D. N. aiškina, kad ,,Šiandien jis to dalyko nesuks. Iki pirmadienio pagalvok. Kad tai bus legalu dabar, nu daugmaž le... le... legalu, iš... išrašysim pranešimą, išrašysim tą plyną kirtimą leid... leidimus, ee... šitą bylą uždarom, ta prasme, kad tai, kad pažeidimų nerasta, supranti“. Taigi byloje pakanka aplinkybių nustatyti, kad leidimo miškui kirsti išdavimas buvo D. N. tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad jis nesąžiningai vykdydamas pareigas galėjo sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas K. J. Kokiu būdu D. N. tai padarytų, šiuo atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. N. suprato, jog reikalauja kyšio už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

D. N. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.

Kyšininkavimas yra vienas iš BK XXXIII skyriuje numatytų nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. BK 225 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta baudos arba laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė. Pagal BK 47 straipsnio nuostatas už sunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 150 MGL iki 6 000 MGL dydžio.

Kaltinamojo D. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę D. N., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas sunkus nusikaltimas, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. D. N. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų pagal bylos duomenis neturi. Jis vedęs, aukštojo išsilavinimo. (duomenys neskelbtini) pateikė charakteristiką, kurioje D. N. puikiai charakterizuojamas. Nusikaltimą padarė būdamas valstybės tarnautoju, sumenkino tarnybos autoritetą, kas jį neigiamai charakterizuoja.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant ir tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus D. N. charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, teismas šiuo atveju mano, kad kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką gali būti skirtina BK 225 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis pasirinktinas didesnis nei jos minimumas bei atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismas vertina, kad minimalaus dydžio bauda (atsižvelgiant ir į BK 47 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus) nepasieks BK 41 straipsnio 2 dalyje bausmei numatytų tikslų, neįgyvendins bendrosios ir specialiosios prevencijos.

Kaltinamasis D. N. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas savo darbines funkcijas, būdamas valstybės tarnautoju. Tokia jo veika yra nesuderinama su pareigų ėjimu, todėl jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas (BK 67, 68² straipsniai), kurios laikotarpis, įvertinus kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas 3 metams. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad kaltinamasis turi šeimą, šiuo metu nedirba, paskirtos baudos dydį, nustatyto ilgesnį baudos sumokėjimo terminą – 24 mėnesius.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso įrašas prie K. J. pareiškimo, kompiuterinė laikmena ,,Maxell“ (t. 1, b. l. 1-2, 22-26); garso įrašai prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, kompiuterinė laikmena ,,Maxell“ Nr. CD-13-005-21 (t. 1, b. l. 53-65); kompiuterinė laikmena (USB raktas) su jame esančiu garso įrašu (t. 3, b. l. 1-5); kompiuterinė laikmena (DVD diskas ,,Maxell“) su K. J. balso pavyzdžiais (t. 3, b. l. 92-93); kompiuterinė laikmena (DVD diskas ,,Maxell“) Nr. CD-11-093-20 su D. N. balso pavyzdžiais (t. 3, b. l. 87-91); priedas prie 2020-06-01 specialisto išvados Nr. 11-2752(20), 11-2830(20) kompiuterinė laikmena (DVD diskas) su informacija iš telefono ,,Samsung Galaxy A3“ (t. 3, b. l. 75-86) paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Telefonas ,,Samsung Galaxy A3“ su jame esančiu garso įrašu (t. 1, b. l. 101-107) grąžintinas K. J.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 450 (keturių šimtų penkiasdešimt) MGL, t. y. 22 500 (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu, D. N. atimti teisę 3 (trejus) metus dirbti valstybės tarnyboje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso įrašą prie K. J. pareiškimo, kompiuterinę laikmeną ,,Maxell“, garso įrašus prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, kompiuterinę laikmeną ,,Maxell“ Nr. CD-13-005-21, kompiuterinę laikmeną (USB raktą) su jame esančiu garso įrašu, kompiuterinę laikmenę (DVD diskas ,,Maxell“) su K. J. balso pavyzdžiais, kompiuterinę laikmeną (DVD diskas ,,Maxell“) Nr. CD-11-093-20 su D. N. balso pavyzdžiais, priedą prie 2020-06-01 specialisto išvados Nr. 11-2752(20), 11-2830(20) kompiuterinę laikmeną (DVD diskas) su informacija iš telefono ,,Samsung Galaxy A3“ palikti byloje. Telefoną ,,Samsung Galaxy A3“ su jame esančiu garso įrašu grąžinti K. J.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bauda per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.