Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Irlita“ vadovui K. M. ir atstovui advokatui A. P.,

bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medmega“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „SBS Legale“, atstovei advokatei S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Irlita“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medmega“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys E. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

14. Kadangi prašymas dėl bankroto bylos pripažinimo atmestinas, nėra jokio pagrindo ir apriboti jam teises eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadavo pareigas, būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Teismas konstatuoja:

17. Sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

19. Sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens (ne)mokumo, taikomi balanso ir likvidumo testai. Pagal balanso testą vertinamas juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykis. Teismų praktikoje pažymima, kad, siekiant išsiaiškinti realią juridinio asmens turtinę padėtį, vertinami finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors juridinio asmens (ne)mokumą pirmiausiai apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau tai nėra vieninteliai dokumentai juridinio asmens mokumo būklei nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-467/2023, kt.). Pagal likvidumo testą vertinamos juridinio asmens galimybės vykdyti pinigines prievoles kreditoriams. Skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-301-910/2023).

27. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonė nuo 2023 m. pradžios susidūrė su sunkumais, vykdant kreditorinius įsipareigojimus. Neabejotina, kad minėta aplinkybė E. K., kuris buvo įmonės vadovas, buvo žinoma. Tai, kad bendrovė susidūrė su sunkumais patvirtina ir tas faktas, kad 2023 m. gegužės mėn. bendrovė sudarė paskolos sutartį su UAB „SME Capital 3“. Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskola yra suteikiama bendrovės apyvartinėms lėšoms. Taigi, akivaizdu, kad bendrovė neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų, reikalingų vykdyti veiklą. Tai, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad bendrovė neturėjo ir pakankamai lėšų atsiskaityti su turimais kreditoriais. Anksčiau minėti duomenys patvirtina, kad bendrovė kreditoriams sumokėjo tam tikro dydžio įmokas 2023 m. vasario mėn. (2023 m. I ketvirtį), o vėliau tik 2023 m. gegužės ir birželio mėn. (2023 m. II ketvirtį). Teismo vertinimu, anksčiau minėti duomenys patvirtina, kad bendrovė susidūrė su sistemingais sunkumais, atsiskaitant su kreditoriais, nuo 2023 m. balandžio–gegužės mėn. Tuo tarpu nuo 2023 m. liepos mėn. nevykdė jokios veiklos, nemokėjo darbuotojams atlyginimų, 2023 m. rugsėjo mėn. atleido paskutinį darbuotoją. Teismo vertinimu, tai, kad E. K. 2023 m. gegužės mėn. pradžioje paėmė paskolą, kurios paskirtis yra apyvartinių lėšų gavimas, patvirtina, kad vadovas jau 2023 m. balandžio–gegužės mėn. suprato, kad įmonės padėtis yra ypatingai bloga.

29. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo E. K., kaip minėta anksčiau, teigė, kad bendrovė buvo moki iki pat 2023 m. spalio mėn. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kad, parduodant bendrovę, jos turimo turto pakako atsiskaityti su kreditoriais. Teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais argumentais.

30. Byloje pateiktame bendrovės balanse, sudarytame 2023 m. spalio 26 d., už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 26 d. nurodyta, jog bendrovės turimo turto vertė siekė 144 515 Eur. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 140 809 Eur sumą. Taigi, balanse nurodyti duomenys patvirtina, kad turimo turto vertė viršijo turimų kreditorinių įsipareigojimų sumą.

31. Iš bendrovės balanso nustatyta, kad bendrovės turimą turtą 2023 m. sudarė tik trumpalaikis turtas (atsargos – 139 114 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 5 087 Eur ir pinigai – 314 Eur).

32. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 1473-407/2015).

33. Nagrinėjamu atveju, nesant byloje konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realias bendrovės galimybes atgauti debitorių skolas, debitorių skolos (balanse įrašytos kaip per vienerius metus gautinos sumos – 5 087 Eur) negali būti vertinamos kaip bendrovės turimas realus turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2018).

36. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su suinteresuoto asmens E. K. argumentais, kad aplinkybę, jog atsargos (malkos, skaldyklės) buvo perduotos naujai akcijų pirkėjai, patvirtina į bylą pateiktas prekių likučių aktas. Pažymėtina, kad minėtas aktas yra surašytas lietuvių kalba. Duomenų, kad bendrovės akcijų pirkėja, kuri yra Ukrainos pilietė, būtų supratusi lietuvių kalbą, byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kad jai buvo išaiškintas pasirašytų dokumentų, be kita ko, prekių likučių-savikainos akto turinys ir kartu su minėtu dokumentu perduotas jame nurodytas turtas. Taigi, nesant realių duomenų, kad bendrovė 2023 m. spalio mėn. balanso sudarymo metu realiai disponavo nurodytos vertės atsargomis, nėra pagrindo balanse nurodytas atsargas priskirti prie bendrovės 2023 m. spalio mėn. realaus turėto turto.

37. Esant nustatytoms aplinkybėms laikytina, kad likviduojamos UAB „Medmega“ realus turtas 2023 m. spalio mėn. siekė 314 Eur (144 515 Eur – 5 087 Eur – 139 114 Eur).

38. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, palyginęs turto ir įsipareigojimų santykį, taip pat kreditorinių įsipareigojimų vykdymą, daro išvadą, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog nuo 2023 m. balandžio–gegužės mėn. įmonė jau buvo nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

39. Vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.

40. Nustačius bendrovės nemokumo momentą – 2023 m. balandžio–gegužės mėn. – bendrovės vadovui (šiuo atveju E. K.) atsirado pareiga kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Analizuojamu atveju, bendrovės vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, todėl laikytina, kad pažeidė įstatyme jam numatytą pareigą inicijuoti nemokumo procesą.

41. JANĮ atskirai nėra įtvirtinta, kad įstatymo nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo bylą nevykdymas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Kita vertus, nurodytos imperatyvios pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nevykdymas patenka į juridinio asmens netinkamo valdymo (neveikimu) apibrėžtį, todėl, jeigu aptariama pareiga nevykdoma sąmoningai, žinant, jog tokiu neveikimu pažeidžiamos nemokaus juridinio asmens teisės ir (arba) teisėti interesai, bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 39 punktas).

42. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, pareiškėja ir nemokumo administratorė tvirtino, kad bendrovės vadovas, esant įmonei nemokiai, neiniciavo nemokumo procedūros, o toliau sudarinėjo nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus juridiniam asmeniui sandorius, be kita ko, ir akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, taip pat priėmė kitus nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus juridiniam asmeniui sprendimus.

45. Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad 2023 m. sausio 13 d. sudarytas sandoris buvo bendrovei ekonomiškai nenaudingas ir (ar) nuostolingas. Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros 2023 m. sausio 13 d. nustatyta, kad UAB „Irlita“ pardavė bendrovei eglės rąstus už 7 926,65 Eur (2 t., b. l. 134). Byloje nekilo ginčas, kad bendrovės pagrindinė veikla buvo susijusi su mediena, jos gaminiais, gamyba, malkomis ir kt. Sutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad 2022 m. veikla buvo nuostolinga, tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas sandoris buvo bendrovei ekonomiškai nenaudingas ir (ar) nuostolingas. Juolab, atsižvelgiant į tai, kad, teismo vertinimu, įmonė nemokia tapo nuo 2023 m. balandžio–gegužės mėn.

46. Nemokumo administratorė teigė, kad bendrovės vadovas 2023 m. gegužės 11 d. sudarė paskolos sutartį su UAB „SMS Capital 3“ dėl 30 000 Eur paskolos, įkeitė atsargas sutartiniu įkeitimu 39 000 Eur sumai. Šiuo metu likęs negrąžintas įsiskolinimas sudaro 42 076 Eur. Todėl, nemokumo administratorės teigimu, suinteresuotas asmuo, sudarydamas tokį sandorį, dar labiau pablogino nemokios įmonės finansinę padėtį.

47. Teismas pažymi, kad iš paskolos sutarties turinio nustatyta, kad jos tikslas buvo apyvartinių lėšų gavimas. Taigi, pats sandoris dėl jame nurodyto lėšų gavimo tikslo – gauti apyvartinių lėšų, negali būti pripažintas kaip nuostolingas ir (ar) ekonomiškai nenaudingas juridiniam asmeniui. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė jau nuo 2023 m. pradžios susidūrė su finansiniai sunkumais, atsiskaitant su kreditoriais. Kreditoriniai įsipareigojimai, kaip teisingai nurodė nemokumo administratorė, buvo vykdomi, tačiau tik tam tikromis dalimis.

48. Suinteresuotas asmuo E. K. nurodė, kad gautus pinigus, kaip paskolą, panaudojo siekdamas atgaivinti bendrovės veiklą, vykdydamas gautą užsakymą. Tačiau, suinteresuoto asmens E. K. teigimu, 2023 m. liepos mėn. įvyko nelaimingas įvykis, kurio metu buvo sugadinta didžioji dalis medienos, bendrovė patyrė didelius nuostolius. Teismas pažymi, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio minėtus E. K. teiginius. Be to, byloje nėra nė vieno įrodymo, kurio pagrindu būtų galima daryti išvadą, kur konkrečiai buvo panaudota iš kredito įstaigos gauta paskolos suma. Byloje yra tik duomenys, kad 2023 m. gegužės mėn. ir birželio mėn. bendrovė sumokėjo tam tikras sumas kreditoriams. Tačiau duomenų iš kokių lėšų tai buvo padaryta, nėra. Teismas neabejoja, kad tuo atveju, jeigu piniginės lėšos, gautos pagal paskolos sutartį, būtų panaudotos kreditorių skoloms padengti, E. K., kaip buvęs bendrovės vadovas, šią aplinkybę teismo posėdžio metu būtų nurodęs. Teismo vertinimu, nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kam konkrečiai buvo panaudotos gautos piniginės lėšos pagal paskolos sutartį, yra pagrindas daryti išvadą, kad paskolos sutartis, kurią sudarė jau nemoki bendrovė, neabejotinai dar labiau pablogino bendrovės būklę. Juolab, įvertinant ir tą faktą, kad bendrovė, gavusi paskolą, grąžino tik 2 500 Eur paskolos sumą. Kitų įmokų, kurias privalėjo mokėti pagal paskolos sutartį nemokėjo, sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Šiuo metu, kaip minėta anksčiau, Kauno apygardos teismo nutartimi yra patvirtintas UAB „SMS Capital 3“ 42 076 Eur kreditorinis reikalavimas.

49. Nemokumo administratorė nurodo ir tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. buvo atleisti visi darbuotojai, žinant, kad įmonė su darbuotojais neatsiskaitys. Šiuos veiksmus bendrovės vadovo nemokumo administratorė taip pat vertina kaip sąmoningai blogą bendrovės valdymą.

50. Viena vertus, pačios aplinkybės, kad bendrovės vadovas atleido darbuotojus, žinodamas, kad su jais neatsiskaitys, nėra pagrindo pripažinti ir (ar) vertinti kaip sąmoningai blogą bendrovės valdymą. Kita vertus, sprendimas atleisti nurodytus darbuotojus tik 2023 m. rugpjūčio ir 2023 m. rugsėjo mėn., teismo vertinimu, buvo nuostolingas bendrovei. Kaip ne kartą minėta anksčiau, byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė buvo nemoki jau nuo 2023 m. balandžio–gegužės mėn. Duomenų apie bendrovės vykdytą veiklą šiuo ir vėlesniu laikotarpiu, nėra. Dėl to bendrovės vadovas, turėdamas pareigą inicijuoti bankroto bylą, privalėjo priimti sprendimą dėl darbuotojų atleidimo anksčiau, nei tą padarė. Bendrovės vadovui atleidus anksčiau darbuotojus, nei tai buvo padaryta, būtų nesusidaręs įsiskolinimas jiems už 2023 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn., kurių bendra suma, patvirtina bankroto byloje, yra 11 660,97 Eur (8 649,27 Eur + 3 011,70 Eur).

51. Teismo vertinimu, aplinkybės, kurios nurodytos anksčiau (žr. šios nutarties 38–49 punktus) patvirtina, kad E. K., būdamas UAB „Medmega“ vadovas, suprasdamas ar turėdamas suprasti, kad bendrovė yra nemoki, kad turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, priešingai, leido didėti bendrovės įsiskolinimams, sudarydamas paskolos sutartį, neatleisdamas laiku darbuotojų iš darbo. Tai įrodo sąmoningai blogą bendrovės valdymą, dėl kurio bendrovei tapus nemokiai, jos turtinė padėtis buvo dar labiau pabloginta ir taip buvo pažeisti kreditorių teisėti interesai. Pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį.

52. Nemokumo administratorės atstovė teigia, kad suinteresuotas asmuo E. K. perleido įmonės akcijas Lietuvoje nesančiam ir neturinčiam teisės būti asmeniui, tokiu būdu nusišalindamas nuo jau nemokios bendrovės valdymo ir sukeldamas dar didesnių nuostolių, neinicijuodamas bankroto bylos.

53. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. K. su Y. S. 2023 m. spalio 26 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (4 t., b. l. 5–12). Pagal minėtą sutartį E. K. pardavė visas UAB „Medmega“ akcijas, o pirkėja jas nupirko už 3 000 Eur sumą. Minėtoje sutartyje taip pat nurodyta, kad pirkėja 3 000 Eur sumą sumokėjo prieš pasirašant šią sutartį (sutarties 2.1 ir 2.2 papunkčiai).

54. Teismų praktikoje nurodoma, kad fiktyvūs akcijų perleidimo sandoriai ir fiktyvus vadovų skyrimas yra žalingas bankrutuojančiai bendrovei, kadangi tokiu būdu išvengiama vadovų pareigų bendrovei vykdymo. Tokie sandoriai neabejotinai kenkia tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesams, todėl toks bankrutuojančios įmonės akcijų perleidimas patenka į įstatymuose numatytų tyčinio bankroto pagrindų taikymo sritį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-474-467/2022).

55. Teismo vertinimu, aplinkybės, kuriomis buvo sudarytas akcijų pirkimo–pardavimo sandoris, paties sandorio sąlygos, be kita ko, patvirtina E. K. sąmoningą norą nuslėpti bendrovės finansinę padėtį, turimą realų turtą, gautų lėšų, pagal paskolos sutartį, panaudojimo faktą.

56. Visų pirma, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad su Juridinio asmens registre išviešinta naująja BUAB „Medmega“ savininke (akcininke) ir vadove nepavyko susisiekti nei nemokumo administratorei, nei teismui (3 t., b. l. 45–46, 4 t., b. l. 103–104). Minėtas asmuo nesidomi įmonės veikla, nei teismo procesais, kuriuose dalyvauja įmonė.

57. Antra, byloje nenustatyta, kad akcijų pirkėja būtų atlikusi kokius nors realius veiksmus savo, kaip akcijų savininkės, nuosavybės teisei įgyvendinti, kad ji paskirta bendrovės vadove realiai įgyvendino savo, kaip bendrovės valdymo organo funkcijas (vadovavo bendrovės kasdienei komercinei ūkinei veiklai, sudarinėjo sandorius su kontrahentais, kt.). Byloje nėra objektyvių duomenų ir įrodymų, kad bendrovė po akcijų pardavimo būtų vykdžiusi kokią nors ūkinę komercinę veiklą (teikusi paslaugas, pardavinėjusi prekes ir pan.), gavusi pajamų, vykdžiusi prievoles valstybei, kreditoriams ir pan. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsakymą nemokumo administratorei, kad neturi jokių duomenų apie Y. S. (3 t., b. l. 48). Kaip teisingai nurodo nemokumo administratorė, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnį, užsienietis, ketinantis dirbti pagal darbo sutartį, turi teikti prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvoje. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Taigi, akcijų pirkėja darbo teisinių santykių bendrovėje nepradėjo, jokie nauji darbuotojai nebuvo priimti. Visos anksčiau nurodytos ir nustatytos aplinkybės sukėlė abejones teismui dėl realaus šio asmens tikslo įsigyti akcijas tam, kad galėtų vykdyti veiklą, kaip nurodė teismo posėdžio metu E. K..

58. Trečia, suinteresuotas asmuo E. K. teigė, jog pirkėja buvo informuota apie bendrovės padėtį, kad ji siekė įsigyti būtent tokią įmonę. Teismo vertinimu, E. K. teiginiai, kad akcijų pirkėja žinojo apie bendrovės finansinę padėtį ir siekė įsigyti būtent tokią įmonę, nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.14 papunktyje yra nurodyta, jog: a) nėra pradėta bendrovės bankroto ar restruktūrizavimo procedūra, joks asmuo nepateikė jokio dokumento dėl tokių procedūrų pradėjimo, negresia, kad tai gali būti padaryta, taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad tokia procedūra gali būti pradėta ar tokie dokumentai pateikti; c) sutarties pasirašymo metu bendrovė yra moki; bendrovė nepateikė jokio <...> kad ji nemoka ar nemokės savo skolų, kai reikės jas mokėti. E. K. pateiktame skelbime, kuris buvo patalpintas 2023 m. spalio mėn., apie parduodamą verslą, nurodyta, kad bendrovė yra veikianti, turi 3 darbuotojus, tiekėjus (4 t., b. l. 26–27). Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. spalio mėn. bendrovė: jau buvo nemoki; nemokėjo įsipareigojimų kreditoriams; buvo nutraukusi nuomos sutartį; atleidusi visus darbuotojus. Be to, teismo vertinimu, kaip minėta anksčiau, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bendrovė akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo pakankamai turto, kad galėtų atsiskaityti su turimais kreditoriais. Taigi, E. K. buvo žinoma, kad jis parduoda nemokią, turinčią skolų ir neturinčią pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais įmonę. Sutarties turinys ir skelbimas apie parduodamą verslą leidžia teismui abejoti, kad tikroji bendrovės būklė buvo tinkamai atskleista akcijų pirkėjai, pasirašant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat minėti duomenys nepatvirtina E. K. teiginių, kad akcijų pirkėja siekė įsigyti finansinių sunkumų turinčią bendrovę. Taigi, nors finansinių sunkumų turinčios įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai nėra neteisėta ar įstatymo draudžiama veika, tačiau E. K. teiginiai, jog akcijų pirkėja žinojo apie įmonės finansinę padėtį ir siekė įsigyti būtent tokią įmonę, vertintini kaip neįrodyti.

59. Ketvirta, perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sutartį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sutartis, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas – įrašų akcijas perleidžiančio ir jas įsigyjančio asmenų akcijų sąskaitose įrašymas. Asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, ne nuo sutarties dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sudarymo dienos, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. Nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose. Įvykdžius šias sąlygas, nematerialiąsias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas turtines ir neturtines akcijų suteikimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2013). Šiuo atveju duomenų apie tokio įrašo įmonės vertybinių popierių sąskaitoje atlikimą, nėra. Tai, kad šis veiksmas buvo būtinas veiksmas nuosavybės į akcijas perėjimui nurodyta ir akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 2.5 papunktyje.

60. Penkta, byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad akcijų pirkėja sumokėjo šalių sulygtą akcijų kainą. Kaip minėta anksčiau, sutartyje nurodyta, kad pirkėja sumokėjo pinigus prieš sutarties pasirašymą. E. K. nurodė, kad akcijų pirkėja sumokėjo grynais pinigais. Tačiau jokių kitų duomenų, pagrindžiančių šiuos teiginius, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kaip su akcijų pirkėja buvo aptartos sandorio sąlygos, kad akcijų pirkėja apžiūrėjo perkamą turtą, įvertino jo sudėtį, įvertino bendrovės tikrąją finansinę padėtį ir pan. Kaip minėta anksčiau, E. K. nurodė, kad aprodė pirkėjai sandėlius, pasakė, kad tai nuomojamos patalpos, kad dėl nuomos sutarties reikės kalbėti su savininku. Tačiau nemokumo administratorė pateikė įrodymus, kad 2023 m. spalio mėn. nuomos sutartis jau seniai buvo nutraukta. Todėl tikėti E. K. paaiškinimais, kad jis akcijų pirkėjai aprodė sandėlius, kitur esantį turtą, nėra jokio pagrindo.

61. Šešta, byloje, išskyrus suinteresuoto asmens E. K. teiginius, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių naujosios bendrovės savininkės siekį ir galimybes investuoti į bendrovę, vykdyti veiklą, įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Kaip minėta anksčiau, byloje nėra jokių įrodymų, kad įmonė turėjo realaus turto akcijų pirkimo–pardavimo metu, išskyrus pinigines lėšas, kurių maksimali suma siekė 314 Eur. Tuo tarpu kreditoriniai įsipareigojimai, kurie šiuo metu yra patvirtinti bankroto byloje, viršijo 150 000 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad konkrečiu atveju tokios padėties nemokios bendrovės veiklos tęstinumas apskritai galėjo būti užtikrintas ir kokiu būdu. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad galėjo būti užtikrintas bendrovės veiklos tęstinumas, esant bendrovei nemokiai, pasikeitus akcininkams.

62. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą (žr. šios nutarties 55–60 punktus) teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad akcijas įgijęs asmuo realiai būtų siekęs vykdyti akcininko ir įmonės vadovo teises bei pareigas, atitinkamai toliau vykdyti įmonės ūkinę veiklą. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo E. K. žinojo tikrąją bendrovės padėtį, todėl, sudarydamas akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, nesiekė realiai perleisti akcijas kitam asmeniui, o siekė kitų tikslų, t. y.: išvengti teisinių pasekmių, kurias gali sukelti bankroto procedūra; išvengti įmonės savininko bei pareigų, įtvirtintų teisės aktuose vykdymo; nuslėpti juridinio asmens turtą, taip apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į jį; nuslėpti aplinkybes kam konkrečiai buvo panaudotos pagal paskolos sutartį gautos piniginės lėšos, kurių negrąžinta suma viršija 40 000 Eur ir kt. Aptartos aplinkybės, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatomis, taip pat teikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis.

63. Nemokumo administratorė teigia, kad iškėlus bendrovei bankroto bylą, jai nebuvo perduoti jokie bendrovės buhalteriniai ir kiti veiklos dokumentai. Buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei neleidžia nustatyti viso įmonės turto sudėties, identifikuoti visų su turto panaudojimu ir veikla susijusių operacijų, patikrinti atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo. Tai lemia žalą bendrovei ir jos kreditoriams – nesant dokumentų, negali būti identifikuotas, surastas ir realizuotas visas bendrovės turtas, negali būti nustatomos skolos, jų išieškojimas, sandorių patikrinimas ir ginčijimas negali būti sėkmingai vykdomi.

64. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, jog juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

65. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas iš esmės atitinka anksčiau galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

66. Bylos nagrinėjimo metu buvęs įmonės vadovas E. K. nurodė, kad visus dokumentus jis perdavė naujai akcijų pirkėjai. E. K. pateikė į bylą 2023 m. spalio 26 d. įmonės dokumentų ir antspaudo priėmimo–perdavimo aktą, surašytą lietuvių kalba (4 t., b. l. 28–29). Dokumente nurodyta, kad dokumentus perdavė direktorius E. K., o priėmė Y. S.. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas asmuo perėmė bendrovės dokumentus nėra. Teismo vertinimu, minėtų duomenų nepakanka patvirtinti faktą, kad jis perdavė visus UAB „Medmega“ buhalterinės apskaitos dokumentus naujai akcijų pirkėjai. Juolab, atsižvelgiant ir tai, kad, teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo E. K., sudarydamas akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, realiai nesiekė perleisti akcijų, o siekė kitų, galbūt net neteisėtų, tikslų, be kita ko, nuslėpti įmonės realiai turimą turtą (žr. šios nutarties 55–61 punktus).

67. Taigi, darytina išvada, kad suinteresuoto asmens E. K. veiksmai lėmė, kad nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės buhalteriniai ir kiti veiklos dokumentai. Nesant dokumentų nemokumo administratorė negalėjo nustatyti tikrųjų bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ir patikrinti bendrovės atliktų ūkinių operacijų, sudarytų sandorių ir veiksmų teisėtumą.

68. Kadangi nagrinėjamu atveju dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti kur yra bendrovės turtas (ar tikrai jo nebėra), negalima nustatyti kokios yra realios bendrovės nemokumo priežastys, tai sudaro pagrindą konstatuoti tyčinį UAB „Medmega“ bankrotą pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytus požymius.

69. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sprendžia, kad yra pagrindas UAB ,,Medmega“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

70. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad UAB ,,Medmega‘‘ tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuoto asmens E. K. veiksmai ir neveikimas.

71. Nemokumo administratorė prašo apriboti E. K. teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti kolegialaus valdymo organo nariu 3 metų laikotarpiui.

72. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Vadovaujantis JANĮ 13 straipsnio 3 dalimi, sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu.

73. Teismas sutinka su nemokumo administratorės argumentais, kad šiuo atveju egzistuoja ir byloje yra įrodyti visi trys pagrindai suinteresuotam asmeniui taikyti teisines pasekmes pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalį pagrindai (žr. šios nutarties 41–69 punktus).

74. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją – apriboti suinteresuotam asmeniui E. K. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

76. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra iš esmės tenkintas, pareiškėja (kreditorė) UAB „Irlita“ ir UAB „Medmega“, atstovaujama nemokumo administratorės, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

77. Nemokumo administratorė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 1 315,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 t., b. l. 6–18), o pareiškėja – 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 t., b. l. 71–74).

78. Teismo vertinimu, pareiškėjos UAB „Irlita“ ir UAB „Medmega“, atstovaujamos nemokumo administratorės, patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažinto buvusio įmonės vadovo ir akcininko E. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti, pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Medmega“ bankrotą tyčiniu.

Pripažinti atsakingu už likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Medmega“ tyčinį bankrotą suinteresuotą asmenį E. K..

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Irlita“ iš suinteresuoto asmens E. K. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Medmega“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „SBS „Legale“, iš suinteresuoto asmens E. K. 1 315,88 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiolikos eurų ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Tenkinti nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „SBS Legale“ prašymą ir apriboti E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Šios nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjai, nemokumo administratorei ir suinteresuotam asmeniui E. K..

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui (valstybės įmonei Registrų centrui), Įmonių bankroto valdymo departamentui bei Kauno apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.