Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-432-494/2011

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-09-29
Bylos Nr.: 2-432-494/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01760-2010-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas: V. P.
Atsakovas: UAB „M.“

Civilinė byla Nr. 2-432-494/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01760-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 11.9.10; 15.1;16.1;44.2;99.5; 116.4.

SPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2011 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant B.Sienkievič, D.Dubakienei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. G. V.,atsakovo atstovei adv. S. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui UAB „M.“ dėl atleidimo iš darbo ir neišmokėtų sumų priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. P. kreipėsi su ieškiniu (b.l.1-3, t.1) dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neišmokėtų sumų priteisimo ir prašė:

1. Pripažinti atsakovo tarp UAB „M.“ ir ieškovo V. P. 2009 m. birželio 29 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 07 nutraukimą neteisėtu.

2. Priteisti iš atsakovo ieškovui priklausančias su darbo santykiais susijusias sumas, kurios sudaro 19 314,70 Lt.

3. Priteisti ieškovui jo vidutinio darbo užmokesčio sumą nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio padavimo į teismą dienos imtinai, kas sudaro 1196 Lt sumą, neatskaičius mokesčių.

4. Priteisti ieškovui jo vidutinio darbo užmokesčio sumą nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

5. Priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2010 m. gegužės 10 d. Aktu-įsakymu Nr. 10/05/10-10 buvo atleistas iš darbo. Atleidimą darbdavys, atsakovas UAB „M.“, motyvavo šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ir atleidimo pagrindu nurodė LR DK 136 str. 3 d. 1 ir 2 p. (235 str. 2 d. 8 ir 9 p.). Ieškovas nesutinka su atsakovo nurodytu atleidimo pagrindu, neigia atsakovo nurodomas aplinkybes, atsakovas pilnai neatsiskaitė su atleidžiamu iš darbo ieškovu, todėl ieškovas yra priverstas ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme. Neterminuota darbo sutartis Nr. 07 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta 2009 m. birželio 29 d. Ieškovas buvo įdarbintas tarptautinių pervežimų vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose mokant jam 1041 Lt mėnesinį atlyginimą ir ne mažesnius nei 50 % finansų ministerijos nustatytus dienpinigius, numatant jų mokėjimo tvarką. Atsakovas ieškovo atleidimą iš darbo motyvavo tuo, kad ieškovas 2010 m. balandžio 29 d. atvyko į UAB „M.“ būdamas neblaivus, pilnai neatsiskaitė po atlikto reiso, nepateikė pasiaiškinimų dėl pateiktų pastabų reiso metu, nepateikė priežasties dėl neatvykimo į darbą 2010 m. balandžio 26-28 dienomis. Visa tai atsakovas įvertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir atleidimo pagrindu nurodė jau minėtus Darbo kodekso straipsnius. Atleisdamas ieškovą iš darbo atsakovas nekreipė dėmesio į atsakovo pateiktus paaiškinimus dėl jam pareikštų pastabų reiso metu. Taip pat visiškai neatitinka tikrovės atsakovo pateikiama aplinkybė, kad ieškovas buvo atvykęs į UAB „M.“ būdamas neblaivus. Ieškovo girtumas nebuvo patikrintas, nėra jokių įrodymų, kurie teistų teigti, kad atsakovo nurodoma aplinkybė yra teisinga. Atvirkščiai, kartu su ieškovu tą dieną buvę asmenys gali paliudyti, kad ieškovas buvo visiškai blaivus ir atsakovas neturėjo nei menkiausios priežasties tuo suabejoti. Tokie atsakovo teiginiai turi būti vertinami tik kaip bandymas išvengti finansinių įsipareigojimų ieškovui, kadangi atvykęs į UAB „M.“ ieškovas pareikalavo atsakovo su juo atsiskaityti, kaip buvo nustatyta darbo sutartyje. Ieškovui pareikalavus jam priklausančių pinigų, atsakovas ėmė ieškoti dingsčių sumažinti ieškovui priklausančias išmokėti sumas, atitinkamai pateikdamas atgaline data išrašytas pastabas, į kurias ieškovas pateikė paaiškinimus atvykęs į bendrovę. Tai, kad atitinkami aktai surašyti atgaline data, ieškovui leidžia teigti aplinkybes, jog jis nebuvo iškart supažindintas su jais, ieškovui nebuvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą, kai jis neva būdamas neblaivus atvyko į bendrovę. Atlikęs reisą, ieškovas pilnai atsiskaitė su atsakovu, pridavė visus reikiamus dokumentus, todėl atsakovo nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės. Būtent atsakovas pažeidė darbo įstatymus neteisėtai atleisdamas ieškovą iš darbo ir pilnai su juo neatsiskaitydamas paskutinę jo darbo dieną. Į visas šias aplinkybes atleidžiant ieškovą nebuvo atsižvelgta. Klaidingai nurodoma, kad į ieškovas 2010 m. balandžio 26-28 dienomis neatvyko į darbą ir nepateikė neatvykimo priežasčių. Pagal susiklosčiusią praktiką pervežimo bendrovėse vairuotojai pertraukų tarp reisų metu neina į darbą, o paprasčiausiai laukia sekančio reiso, darbdavio nurodymų ir ilsisi. Tokia praktika buvo nusistovėjusi ir atsakovo bendrovėje. Akivaizdus tokios aplinkybės patvirtinimas yra ir sudaryta darbo sutartis, kurios 5 p. yra nurodoma tik, kad darbuotojas privalo dirbti 8 valandas per parą, bet nėra nurodomas darbo dienų per savaitę skaičius, taip pat darbo sutartyje nėra nurodyta ieškovo darbo vieta. Visos šios aplinkybės privalo būti vertinamos ieškovo naudai. Kaip jau ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, visos darbo sutarties sąlygos turi būti vertinamos darbuotojo naudai, kadangi Lietuvos Respublikos įstatymai darbuotoją pripažįsta silpnesne darbo santykių šalimi, ir atvirkščiai, darbdaviui privalo būti taikomi griežtesni atidumo, rūpestingumo ir protingumo standartai, kadangi jis yra profesionalus rinkos dalyvis. Atsakovas neturėjo jokio pagrindo ieškovo atleidimą iš darbo motyvuoti pravaikšta, kadangi jos nebuvo.

Vertinant anksčiau paminėtus argumentus taip pat galima spręsti, jog atsakovas tik kaip prielaidą nurodė ieškovo galimai neblaivią būseną, kuri davė atsakovui pagrindą atleisti ieškovą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Nebuvo įvertintas ir ankstesnis ieškovo darbas, kurio metu jis nebuvo gavęs jokių drausminių nuobaudų ar kitų pastabų. Keistai atrodo ir visas ieškovo atleidimo iš darbo procesas, kadangi LR Darbo kodeksas suteikia darbdaviui teisę be įspėjimo iškart atleisti darbuotoją šiurkščiai pažeidusį darbo drausmės tvarką. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad neva ieškovas darbo drausmę pažeidė jau 2010 m. balandžio 26 d., bet atleistas buvo tik 2010 m. gegužės 10 d. Teigia, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, atsakovas taip pat nesilaikė LR DK 141 str. imperatyvaus įpareigojimo pilnai atsiskaityti su ieškovu jo paskutinę darbo dieną. Bendra atsakovo įsiskolinimo ieškovui suma yra 19 314,70 Lt. Tokia suma gauta sudėjus nesumokėtus ieškovui dienpinigius už du jo atliktus reisus, taip pat pinigus, kuriuos ieškovas mokėjo iš savo lėšų už užsienyje mokamus kelius ir palūkanas už šiuos uždelstus atsiskaitymus. Ieškovui nekompensuota suma už kelių mokesčius 2010 m. kovo 8 d. – 2010 m. balandžio 24 d. reiso metu sudaro 1 041 Lt. Šios sumos atsakovas nesumoka jau nuo 2010 m. balandžio 24 d., todėl LR CK 6.210 str. 1 d. numatytos palūkanos, paskaičiuotos iki ieškinio padavimo į teismą dienos sudaro 9,34 Lt (46 uždelstos atsiskaityti dienos ir 0,014% dydžio palūkanos už kiekvieną uždelstą dieną, kadangi metinės palūkanos yra 5%). Vadovaujantis tarp šalių sudarytos darbo sutarties 3 punktu, kuriame nustatyta, kad 60% dienpinigių yra sumokama iškart po reiso, 40% dienpinigių po sekančio reiso. Atitinkamai yra ir paskaičiuota. Už 2010 m. sausio 9 d. – 2010 m. vasario 20 d. atliktą reisą, atsakovas liko skolingas ieškovui 8388 Lt. 60% šios sumos sudaro 5 033 Lt, nuo kurių ir yra paskaičiuotos palūkanos, sudarančios 76,80 Lt (remiantis LR CK 6.210 str. 1 d. palūkanos skaičiuotos nuo 2010 m. vasario 20 d. iki ieškinio padavimo į teismą dienos imtinai, kas sudaro 106 praleistas prievolei įvykdyti dienas, skaičiuojant 5% dydžio metines palūkanas). Taip pat paskaičiuotas yra ir dienpinigių įsiskolinimas už 2010 m. kovo 8 d. – 2010 m. balandžio 24 d. ieškovo atliktą reisą – 9 309 Lt, pridedant 40% ankstesnio reiso palūkanų – 3 355 Lt, bendra suma – 12 664 Lt. Palūkanos skaičiuotos nuo visos sumos, kadangi po pastarojo reiso ieškovas buvo atleistas iš darbo ir su juo atsakovas privalėjo atsiskaityti iš karto. Palūkanų suma 81,56 Lt, ji gauta įsiskolinimo sumą padauginus iš praleistų prievolei įvykdyti dienų skaičiaus (46 d. iki ieškinio padavimo į teismą dienos imtinai) ir įstatyminių palūkanų normos (5%). LR Darbo kodeksas 141 str. 3 d. numato, kad kai su atleidžiamu iš darbo darbuotoju uždelsiamą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, taigi, už kiekvieną darbdavio uždelstą dieną darbuotojas turi teisę reikalauti vidutinio dienos darbo užmokesčio. Todėl ieškovas turi teisę pagrįstai reikalauti iš atsakovo ne tik neišmokėtų, su pareigų vykdymu susijusių sumų, bet ir vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo atsiskaityti laiką. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintomis vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis, ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis, gautas į suskaičiavus ieškovo darbo užmokestį už išdirbtą bendrovėje laiką ir padalijus jį iš faktiškai dirbtų darbo dienų per ieškovo dirbtą laiką įmonėje, sudaro 52 Lt per dieną, neatskaičius mokesčių. Tokia suma gauta vadovaujantis minėtomis LR Vyriausybės taisyklėmis. Atsakovas vėluoja išmokėti ieškovui priklausantį darbo užmokestį nuo ieškovo atleidimo 2010 m. gegužės 10 d., todėl, remiantis LR Darbo kodekso 141 str. 3 d., ieškovui priklauso vidutinis darbo užmokestis už visą atsakovo uždelstą laiką, nuo atleidimo iš darbo iki ieškinio padavimo į teismą dienos imtinai, kas sudaro 23 darbo dienos ir 1 196 Lt sumą, neatskaičius mokesčių.

Atsiliepimas

Ieškovas V. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį (t. 2, b.l. 105-107).

Nurodė, kad LR DK 246 str. numato, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: padaroma žala; žala padaroma neteisėta veika; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; žalo$ atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Minėtame straipsnyje materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas detalizuoja LR CK 6.246 - 6.249 str. Pareikštame priešieškinyje atsakovas neįrodo visų būtinų sąlygų ieškovo atsakomybei taikyti, todėl atsakovo reikalavimas yra neteisėtas ir negali būti tenkinamas. Iš byloje esančių duomenų negalima vienareikšmiškai spręsti apie ieškovo kaltę dėl atsakovo minimo autoįvykio komandiruotės metu, taip pat nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp autoįvykio ir ieškovo veiksmų. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovo kaltę turi įrodyti atsakovas, ieškovo kaltė dėl minimo autoįvykio nėra įrodyta jokiais objektyviais duomenimis, todėl iš esmės ieškovui negali būti taikoma materialinė atsakomybė pagal pareikštą priešieškinį. Įrodinėdamas remonto išlaidas ir buksyravimo bei kitas išlaidas dėl vilkiko avarijos, atsakovas nepagrindžia savo reikalavimų, nepateikia tuos reikalavimus patvirtinančių įrodymų, kas leistų spręsti apie atsakovo išlaidas ir jų būtinumą. Visiškai nepagrįsti yra atsakovo argumentai dėl maršruto nesilaikymo ir ieškovo neatsargumo. Atsakovas niekaip nepagrindžia savo samprotavimų apie neva ieškovui privalomai taikomą materialinę atsakomybę pagal LR DK normas. Priešieškiniu atsakovas reikalauja priteisti iš ieškovo ir negautas pajamas už laikotarpį, kurio metu apgadintas vilkikas buvo remontuojamas ir negalėjo būti eksploatuojamas. Ieškovas nesutinka su tokiu atsakovo reikalavimu, kadangi jis akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Tiek tarp šalių sudarytoje visiškos materialinės atsakomybės sutartyje, tiek ir LRDK normose yra nustatyta, kad darbuotojas žalą atlygina, kai ji padaryta kaltais veiksmais. Nagrinėjamu atveju ieškovo kaltė nebuvo įrodyta. Pabrėžė, kad pagal visiškos materialinės atsakomybės sutarties nuostatas, ieškovas atlygina nuostolius, jei dėl savo kaltės neišsaugo jam perduotų materialinių vertybių (sutarties 4 p.). Tarp šalių kilusio ginčo atveju materialinės vertybės, t.y. vilkikas, nebuvo prarastas, o buvo tik apgadintas, dėl ko yra galima ieškovo materialinė atsakomybė, įrodžius visas jai kilti būtinas sąlygas. Reikalavimą priteisti negautas pajamas atsakovas grindžia negalimumu naudoti vilkiko, kol jis buvo remontuojamas. Nei darbo įstatymai, nei tarp šalių sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis nenumato, kad ieškovas yra atsakingas už apgadintos materialinės vertybės tolesnį veikimą ir jos remontą, todėl iš esmės reikalavimas priteisti negautas pajamas iš ieškovo negali būti tenkinamas. Savo reikalavimą priteisti negautas pajamas atsakovas grindžia LR CK 6.249 str. ir negalėjimu vykdyti įmonės paskirtų darbo apimčių. Atsakovas reikalavimas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais: atsakovas nepateikia objektyvių duomenų apie negalimumą įvykdyti darbo apimčių, apie galimą gauti pelną, patirti išlaidas. Taip pat atsakovo pateikti įrodymai yra formalūs, neinformatyvūs ir nepagrindžia priešieškinio reikalavimų, nepatvirtina atsakovo neva patirtų išlaidų. Reikalavimai priteisti nuostolius paremti tik prielaidomis, nepateikiant jokių įrodymų. Atsakovas pareikšdamas priešieškinį siekia nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita, kadangi atsakovo nurodyto nuostoliai neva dėl ieškovo kaltės atsirado dar 2010 m. vasario mėnesį. Iki pat ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo 2010 m. gegužės mėnesį atsakovas nereiškė ieškovui jokių pretenzijų, nesupažindino ieškovo su nuostolių aktais, o reikalavimą pareiškė jau prasidėjus teisminiam procesui dėl neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina atsakovo nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu.

Šalies argumentai

Ieškovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu prašė ieškinį tenkinti, parodė, kad R. S. buvo jų firmos direktorius, visi darbiniai klausimai buvo sprendžiami su juo. Dėl nebuvimo darbe, tai jam leido R. S. nebūti darbe. Firmoje taip ir buvo, kad po reiso ilsiesi tris savaites ir lauki skambučio dėl kito išvykimo. Darbe jis nebuvo neblaivus, tai patvirtina jo padarytas įrašas, 2010-04-29, tą dieną jis R. S. atvežė kelionės lapą, kuro čekius. Nukrypimai nuo reiso būdavo tada, kai keliai būdavo uždaryti, dėl avarijos, remonto. neneigia, kad vilkikas buvo nuslydęs nuo kelio, policija jam jokios baudos nebuvo paskirusi. Dėl leidimo nebūti darbe prašymų jis nerašė. Su sutartimi dėl visiškos materialinės atsakomybės jis buvo supažindintas.

Ieškovo atstovas, palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais, priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.18-23, t.1), kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas įmonėje dirbo nuo 2009 m. birželio 29 d. dirbo įmonėje tarptautinių pervežimų vairuotoju-mechaniku-ekspeditoriumi. 2010-05-10 UAB „M.“ aktu-įsakymu Nr. 10/05/10-10 „Dėl atleidimo iš darbo“ ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. ,2 p. (235 str. 2 d. 8, 9 p.) nuo 2010-05-05 dienos dėl nebuvimo darbe be pateisinamos priežasties 2010-04-26 - 2010-04-28 dienomis bei 2010-05-03, 04, 06, 07 dienomis, dėl to, kad ieškovas 2010-04-29 atvyko į UAB „M.“ būdamas neblaivus, pilnai neatsiskaitė po reiso, neatidavė įmonei visų CMR egzempliorių, atsisakė rašyti bet kokius pasiaiškinimus (dėl neatvykimo į darbą, dėl elgesio reiso metu). Pažymėjo, kad su V. P. 2009-06-29 yra sudaryta sutartis Nr. 07 „Dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės“, pagal kurią V. P. prisiima visišką materialinę atsakomybę už įmonės jam patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą. Minėtos sutarties 4 p. numato, kad jei darbuotojas dėl savo kaltės neišsaugo jam perduotų materialinių vertybių, darbdaviui padarytų nuostolių dydis nustatomas ir jie atlyginami galiojančių įstatymų nustatyta tvarka; 5 p. numato, kad ,ei vilkikas yra draustas Casco draudimu, tai įvykus autoįvykiui, dėl vairuotojo-ekspeditoriaus-mechaniko tiesioginės kaltės, aplaidumo, ar nurodymo nevykdymo, nurodyta draudimo polise franšizės sumą moka pats vairuotojas-ekspeditorius-mechanikas. Per trumpą darbo laiką įmonėje V. P. daugelį kartų netinkamai vykdė savo darbo pareigas, nuolat sistemingai jas pažeidinėjo išimtinai dėl savo kaltės, ką patvirtina prie atsiliepimo į ieškinį pridedami dokumentai: 2009-10-05 UAB „M.“ akto Nr. 10 kopija, kuriame konstatuota, kad V. P. komandiruotės metu (laikotarpiu nuo 2009-09-04 iki 2009-10-18) važiavo ne tuo maršrutu, kurį nurodė L.T.D.I. kompanija, o savo pasirinktu maršrutu, dėl ko UAB „M.susidarė papildomos išlaidos 18 Eur (62,15 Lt) sumai; 2009-10-19 UAB „M.“ akto Nr. 11 kopija, kuriame konstatuota, kad ieškovas 2009-09-04 vykdamas pasikeisti su automobiliu VW Cady, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaužė šoninį veidrodėlį. Už veidrodėlio pakeitimą įmonė sumokėjo 93 Lt. Po komandiruotės (nuo 2009-09-04 iki 2009-10-18) V. P. pristačius dokumentus puspriekabės priėmimo-perdavimo akte buvo parašyta, kad dingo krovinio tvirtinimo lenta, vairuotojas, t.y. ieškovas, tai patvirtino, tvirtinimo lentos kaina 138 Lt. Viso įmonei minėtais V. P. kaltais veiksmais padaryta 231 Lt nuostolių; 2009-12-04 UAB „M.“ akto Nr. 16 kopija, kuriame konstatuota, kad V. P. komandiruotės (nuo 2009-09-04 iki 2009-10-18) metu 2009-10-16 važiavo ne tuo maršrutu, kurį nurodė L.T.D.I kompanija, o savo pasirinktu maršrutu, dėl ko UAB „M“ susidarė papildomos išlaidos 8 Eur (27,62 Lt); 2009-10-15 pildamasis kurą V. P. pasinaudojo kelių kortele, dėl ko UAB „M.“ susidarė papildomos išlaidos 11,31 Eur (39,05 Lt) sumai; 2010-01-05 UAB „M.“ akto Nr. 20 kopija, kuriame konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2009-11-06 iki 2009-12-21) metu V. P. 2009-11-18 važiavo ne tuo maršrutu, kurį nurodė L.T.D.I kompanija, o savo pasirinktu maršrutu, dėl ko UAB „M.“ susidarė papildomos išlaidos 26,80 Eur (92,54 Lt) sumai; 2010-02-04 UAB „M.“ akto Nr. 25 kopija, kuriame konstatuota, ieškovas 2010m. sausio mėnesį viršijo pokalbių telefonu normatyvą (9,08 Lt sumai), kuri buvo išskaičiuota iš 2010 m. sausio mėnesio V. P. atlyginimo; 2010-02-18 UAB „M.“ akto Nr. 36 kopija, kuriame konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2010-01-08 iki 2010-02-21) metu, 2010-01-14 V. P. važiavo ne tuo maršrutu, kurį nurodė L.T.D.I kompanija, o savo pasirinktu maršrutu, dėl ko UAB „M.“ susidarė papildomos išlaidos (15,30 Eur, t.y. 52,83 Lt sumai); 2010-02-24 UAB „M.“ akto Nr. 10/02/24-05 kopija, kuriame konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2010-01-08 iki 2010-02-21) metu Prancūzijoje V. P. važiuodamas su vilkiku Iveco, valst. Nr.(duomenys neskelbtini)/CK 579, į išsikrovimą nukrypo nuo jam nurodyto maršruto, ko pasėkoje važiavo nekokybišku keliu ir pablogėjus oro sąlygoms nesuvaldė vilkiko ir nuslydo nuo kelio. Vilkiko ištempimui kvietė pagalbą, apie jokius kitus vilkiko bei puspriekabės pažeidimus V. P. neinformavo. 2010-02-10 pasikeitimo metu vairuotojas-mechanikas-ekspeditorius O. R. pastebėjęs ir nurodė vilkiko ir puspriekabės priėmimo-perdavimo akte, kad sulaužytas galinis puspriekabės žibintas ir sulenktas puspriekabės rėmas; Pagal 2010-04-07 akto Nr. 52 kopiją matyti, kad už vilkiko Iveco, valst. Nr.(duomenys neskelbtini)/CK 579 ištempimą įmonė GARAGE T.M.A. išrašė sąskaitą 871 Eur (3007,39 Lt) sumai, už priekabos remontą UAB „Schmitz C. B.“ išrašė sąskaitą 3896,39 Lt sumai, iš kurios 3000,00 Lt draudimas nekompensavo. Dėl V. P. netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių, kurių bendra suma 6007,39 Lt; 2010-02-24 UAB „M.“ įsakymu Nr. 10/02/24-06, kurio kopija pridedama, V. P. buvo paskirta drausminė nuobauda pastaba. 2010-03-03 UAB „M.“ akto Nr. 39 kopija, kuriame konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2010-01-08 iki 2010-02-21) laikotarpiu 2010 m. sausio mėnesį ieškovas nuvažiavo 7157,47 km, pagal vilkiko spidometro parodymus vairuotojas nuvažiavo 7899,59 km, susidarė skirtumas 742,12 km, kuriuos vairuotojas viršijo ir dėl ko susidarė papildomos išlaidos dėl kuro sąnaudų (231,61 Eur, t.y. 799,70 Lt sumai); 2010-04-02 UAB „M.“ akto Nr. 47 kopija, kuriame konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2010-01-08 iki 2010-02-21) laikotarpiu vasario mėnesį ieškovas turėjo nuvažiuoti 7791,95 km, pagal vilkiko spidometro parodymus vairuotojas nuvažiavo 8160,14 km, susidarė skirtumas 368,19 km, kuriuos vairuotojas viršijo ir dėl ko susidarė papildomos išlaidos dėl kuro sąnaudų (116,26 Eur, t.y. 401,42 Lt sumai); 2010-04-08 UAB „M.“ akto Nr. 53 kopija, kuriame konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2010-03-08 iki 2010-04-25) laikotarpiu dėl V. P. netinkamų veiksmų, t.y. dėl sulaužytos antenos komuto ir ACU kabelio UAB „M.“ patyrė 2875,00 Lt nuostolių; 2010-04-08 UAB „M.“ akto Nr. 55 kopija, kurioje konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2010-03-08 iki 2010-04-25) laikotarpiu, dėl V. P. netinkamų veiksmų, t.y. dėl pradurtos priekinės dešinės vilkiko padangos, sąmoningo tolesnio jos eksploatavimo su pažeidimu, nors buvo įpareigotas nuvažiuoti į arčiausiai esantį servisą, kad sutvarkytų nuleistą ratą, V. P. toliau tęsė reisą ir rato suremontuoti nenuvažiavo, dėl ko padanga remontui bei tolesnei eksploatacijai tapo netinkama, UAB „M.“ patyrė 1622,00 Lt nuostolių; 2010-04-29 UAB „M.“ akto Nr. 10/04/29-08 kopija, kuriame konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2010-03^08 iki 2010-04-25) laikotarpiu, vairuotojas-mechanikas-ekspeditorius V. P. nevykdė jam pavestų nurodymų: 1. važiavo ne jam nurodytu maršrutu, o pasirinktu savo nuožiūra; 2. sulaužė UAB „Varicom“ vilkike įdiegtą mobiliojo ryšio įrangą; 3. pradūrė priekinę dešinę vilkiko padangą ir esant padangos pažeidimui, ją toliau eksploatavo. Kadangi to paties reiso metu V. P. kaltais veiksmais buvo padaryti net trys darbo pažeidimai, grįžęs po reiso, V. P. buvo supažindintas su minėtuoju aktu ir įpareigotas parašyti pasiaiškinimą, tačiau pasirašyti, kad susipažino, atsisakė. Paaiškinimą įmonei pateikė tik 2010-05-10; 2010-04-29 UAB „M.“ akto Nr. 57 kopija, kuriame konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2010-03-08 iki 2010-04-25) metu V. P. turėjo nuvažiuoti 19017,92 km, pagal vilkiko spidometro parodymus vairuotojas nuvažiavo 19841 km, susidarė skirtumas 823,08 km, kuriuos vairuotojas viršijo ir dėl ko susidarė papildomos išlaidos dėl kuro sąnaudų (249,15 Eur, t.y. 860,27 Lt sumai); 2010-03-18 V. P. turėjo užpilti kuro Liuksemburge, kur kuro kaina tai dienai buvo 0.946 Eur/Ltr, vairuotojas užsipylė 550,01 Ltr dyzelino Prancūzijoje, kur kuro kaina tai dienai buvo 1.166 Eur/Ltr. Susidarė papildomos išlaidos kurui 121,00 Eur, t.y. 417,79 Lt; 2010-04-07 V. P. turėjo užpilti kuro Austrijoje, kur kuro kaina tai dienai buvo 1,149 Eur/Ltr, vairuotojas užsipylė 5861 Ltr dyzelino Vokietijoje, kur kuro kaina tai dienai buvo 1.259 Eur/Ltr. Susidarė papildomos išlaidos kurui 64,46 Eur, t.y. 222,57 Lt; 2010-03-17 važiavo ne tiesiausiu maršrutu, o savo pasirinktu maršrutu, dėl ko susidarė papildomos išlaidos už kelius 178 Eur, t.y. 614,60 Lt.; Bendra UAB „M.“ patirtų nuostolių dėl netinkamų V. P. veiksmų suma 2115,23 Lt; 2010-05-06 UAB „M.“ akto Nr. 60 kopija, kuriame konstatuota, ieškovas 2010 m. balandžio mėnesį viršijo pokalbių telefonu normatyvą (89,08 Lt. sumai). 2010-04-29 UAB „M.“ aktu Nr. 10/04/29-09, kurio kopija pridedama, 2010-04-25 V. P. grįžęs iš reiso (nuo 2010-03-08 iki 2010-04-25), kitą dieną, t.y. 2010-04-26 turėjo su UAB „M.“ atsiskaityti po reiso, ką numato UAB „M.“ 2010-03-08 įsakymas Nr. 28 „Dėl komandiruotės“ 8.1. p. („grįžęs iš komandiruotės, vairuotojas-ekspeditorius-mechanikas privalo ne vėliau kaip per vieną dieną po reiso pateikti UAB „M.“ transporto vadybininkui/Vyr. finansininkei ataskaitą apie atliktą reisą, išleistas pinigines sumas, taip pat pateikti dokumentus, patvirtinančius padarytų išlaidų teisingumą (turėti čekius, sąskaitas-faktūras, patvirtinančias išlaidas). Grąžinti visus reisui išduotus ir reise gautus dokumentus (CMR bei kt.))“. Tačiau V. P. į darbą neatvyko ne tik 2010-04-26, bet ir laikotarpiais 2010-04-27 - 2010-04-28 dienomis bei 2010-05-03,04,06,07 dienomis, bei nepranešė neatvykimą pateisinančių priežasčių. Ieškovas V. P. UAB „M.“ pasirodė tik 2010-04-29 apie 12 val. būdamas neblaivus - iš jo sklido aitrus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, garsi, judesiai nekoordinuoti, pasiūlius vykti pasitikrinti alkoholio kiekį, šis atsisakė. V. P. neatsiskaitė po atlikto reiso su buhalterija, nepateikė kelionės dokumentų, ką galima traktuoti kaip vagystę, nes visa dokumentacija yra ne V. P. asmeninė nuosavybė, o priklauso įmonei, ir yra būtina tikslu gauti apmokėjimą už atliktas paslaugas. Ieškovas atsisakė rašyti bet kokius paaiškinimus (dėl neatvykimo į darbą laiku, dėl elgesio reiso metu). Dėl aukščiau išdėstyto 2010-04-29 buvo surašytas UAB „M.“ aktas Nr. 10/04/29-09. 2010-04-30 V. P. buvo surašytas kvietimas Nr. 10/04/30-09 „Dėl atvykimo į darbą“, kuriuo V. P. buvo prašomas iki 2010-05-05 atvykti į įmonę pilnam atsiskaitymui po atlikto 2010.03.08-2010.04.25 reiso bei įspėtas, kad, priešingu atveju, bus atleistas iš darbo nuo 2010-05-05 už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. 2010-05-05 apie 15.30 val. V. P. atvyko į darbovietę, kur jam buvo išduoti dokumentų, kuriuos jis grąžino įmonei, sąrašo kopija, bei įmonės surašytas aktas Nr. 10/04/29-08, V. P. privalėjo parašyti paaiškinimus dėl akte nurodytų pažeidimų ir iki 2010-05-10 pristatyti į UAB „M.“. V. P. tik 2010-05-10 pristatė po vieną egzempliorių visus savo 2010.03.08-2010.04.25 komandiruotės krovinių važtaraščius (CMR) į buhalteriją. 2010-05-10 UAB „M.“ remiantis aktu-įsakymu Nr. 10/05/10-10 „Dėl atleidimo iš darbo“, aktu Nr. 10/04/29-09, V. P. buvo atleistas iš darbo dėl nebuvimo darbe be pateisinamos priežasties 2010-04-26 - 2010-04-28 dienomis bei 2010-05-03, 04, 06, 07 dienomis, dėl to, kad ieškovas 2010-04-29 atvyko į UAB „M.“ būdamas neblaivus, pilnai neatsiskaitė po reiso, neatidavė įmonei visų CMR egzempliorių, atsisakė rašyti bet kokius pasiaiškinimus (dėl neatvykimo į darbą dėl elgesio reiso metu). 2010-05-10 V. P. buvo supažindintas su aktu-įsakymu Nr. 10/05/10-10, perskaitė jį, tačiau atsisakė pasirašyti, kad susipažino. Ieškovas atsisakė paimti atsiskaitymo lapelį, nepasirašė darbo sutarties nutraukimo, negrąžino darbuotojo darbo pažymėjimo. Faktus, kad V. P. 2010-04-29 į darbą atvyko neblaivus, kad nebuvo darbe be pateisinamos priežasties 2010-04-26 - 2010-04-28 dienomis bei 2010-05-03, 04, 06, 07 dienomis, kad pilnai neatsiskaitė po reiso, kad negrąžino įmonei visos jai priklausančios dokumentacijos, susijusios su kroviniais, patvirtina su atsiliepimu į ieškinį pateikiami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, aktai, įsakymai, bei šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtins įmonės darbuotojai. 2010-05-11 pranešimu Nr. 10/05/10-11 „Dėl atleidimo iš darbo“ V. P. buvo pakartotinai pranešta apie jo atleidimą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1, 2 p. (235 str. 2 d. 8, 9 p.) nuo 2010-05-10, ir paprašytas kuo skubiau, suderinus laiką atvykti į darbovietę pasirašyti darbo sutarties nutraukimą, grąžinti darbuotojo darbo pažymėjimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pateikiamus rašytinius įrodymus, ieškovo reikalavimas pripažinti 2009-06-29 sudarytos darbo sutarties Nr. 07 nutraukimą neteisėtu yra visiškai nepagrįstas, taip pat nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti jam neva priklausančias jam su darbo santykiais susijusias sumas -19134,70 Lt, kadangi su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną pervedant jam priklausančią sumą į V. P. asmeninę sąskaitą, atmestini ir ieškovo reikalavimai dėl priteisimo ieškovui jo vidutinio darbo užmokesčio sumos nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio padavimo dienos imtinai bei priteisimo ieškovui jo vidutinio darbo užmokesčio sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos, bei palūkanų priteisimo. Tai, kad su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną,: patvirtina pridedamos UAB „M.“ buhalterinės pažymos, išrašai iš bankų sąskaitų, kasos išlaidų orderiai. Įstatyme įtvirtinta drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą. DK 234 straipsnyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Ši teisės norma reiškia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminei atsakomybei pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, jog pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje taip pat orientuojama į tai, kad, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį. UAB „M.“ turėjo įstatyminį pagrindą atleisti ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ši drausminė nuobauda V. P. paskirta teisėtai, nepažeidžiant DK normų. Ieškovui buvo paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda atleidimas iš darbo dėl to, kad jis po drausminės nuobaudos pastabos paskyrimo ir toliau ignoravo su įmone sudarytą darbo sutartį; drausminė nuobauda ieškovui paskirta nepažeidžiant DK 240 straipsnio. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata įtvirtinta DK 235 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies 9 punktą neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir yra pagrindas darbuotoją atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovas be svarbių priežasčių neatvykdamas į darbą 2010-04-26 - 2010-04-28 dienomis bei 2010-05-03,04,06,07 dienomis, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl atsakovas teisėtai atleido jį iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Pažymėjo, kad ieškovas neginčija nebuvimo darbe aukščiau nurodytu laikotarpiu fakto, tik teigia, kad „pagal neva susiklosčiusią praktiką pervežimo bendrovėse, vairuotojai pertraukų tarp reisų metu neina į darbą, o paprasčiausiai laukia sekančio reiso, darbdavio nurodymų ir ilsisi“. Pastarąją aplinkybę paneigia prie ieškinio pateikta 2009-06-29 darbo sutartis Nr. 07, kurios 5 punkte nurodoma, kad „nustatoma darbo dienos trukmė: 8 val. darbo diena“. Be to, šią aplinkybę paneigia pridedami prie atsiliepimo į ieškinį paties ieškovo V. P. prašymai pakeisti darbo laiką: 2009-10-20 V. P. prašymas leisti į darbą atvykti vieną valandą per savaitę, bei šio prašymo pagrindu priimtas 2009-10-20 įsakymas Nr. B-24; 2010-02-24 V. P. prašymas leisti į darbą atvykti vieną dieną per savaitę, bei šio prašymo pagrindu priimtas 2010-02-24 įsakymas Nr. B-62. Be to, negalima sutikti su ieškovo ieškinyje nurodyta aplinkybe nelaikyti neatvykimo į darbovietę 2010-04-26 - 2010-04-28 dienomis bei 2010-05-03, 04, 06, 07 dienomis pravaikštomis dėl to, kad neva darbo sutartyje nėra nurodomas darbo dienų per savaitę skaičius bei ieškovo darbo vieta, nes darbo sutartyje Nr. 07 5 punkte nustatoma darbo dienos trukmė: 8 val. darbo diena bei numatytas draudimas dirbti nakties metu ir išeiginėmis dienomis. Kadangi įstatymas nereikalauja įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, seka išvada, atsižvelgiant į sutartyje numatytą pastarąjį draudimą, kad darbas vykdomas, dirbamas tik darbo dienomis, ir tai ieškovui buvo puikiai žinoma, anksčiau tokių darbo drausmės pažeidimų dėl jo neatvykimo į darbą nebuvo. Dėl darbo vietos, - įmonės buveinė yra nurodyta darbo sutartyje, be to, ieškovui ji yra puikiai žinoma, ką patvirtina ieškovo daugkartiniai prašymai įmonės direktorei dėl kasmetinių atostogų, dėl darbo laiko keitimo ir kt. Ieškovo padaryti darbo pažeidimai yra ne formalūs, bet realūs, užfiksuoti atsakovo dokumentuose.

Šalies argumentai

Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį (b.l.49-50, t.2), kuriuo prašo: priteisti iš V. P. 15487,02 Lt patirtų nuostolių, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su V. P. 2009-06-29 buvo sudaryta sutartis Nr. 07 „Dėl darbuotojo materialinės atsakomybės“, pagal kurią V. P. prisiima visišką materialinę atsakomybę už įmonės jam patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą. Per trumpą darbo laiką įmonėje V. P. daugelį kartų netinkamai vykdė savo darbo pareigas, nuolat sistemingai jas pažeidinėjo išimtinai dėl savo kaltės. Komandiruotės metu nuo 2010-01-08 iki 2010-02-21 Prancūzijoje V. P. 2010-02-11 vairuodamas vilkiką Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/CK 579 į išsikrovimą, nukrypo nuo jam UAB „M.“ 2010-01-08 įsakymu Nr. 20 „Dėl komandiruotės“ nurodyto maršruto, buvo neatsargus, neatidus ir nerūpestingas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, saugaus eismo taisyklių reikalavimų, nesuvaldė vilkiko ir nuslydo nuo kelio. Dėl šio eismo įvykio UAB „M.“ patyrė turtinę žalą: 1. vilkiko Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/CK 579 iškėlimo iš griovio darbai 3 007,39 litai (871 EUR); 2. vilkiko priekabos remontas - 3 896,39 litai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „BTA draudimas“ už eismo įvykio metu apgadintą vilkiką žalai atlyginti sumokėjo tik 1 220,16 litų, t.y. už vilkiko priekabos remontą 220,16 litų, bei 1 000 litų už transporto priemonės buksyravimą užsienyje, bet neatlygino draudimo poliso priede numatytos 3000 litų dydžio frančizės bei 2l procento pridėtinės vertės 676,23 litų dydžio mokesčio. Šią aplinkybę patvirtina civilinėje byloje esantis 2010-04-20 UAB „BTA draudimas“ raštas Nr. S-10-KAŽ-0482 „Dėl žalos atlyginimo“. Taip pat iš civilinės bylos matyti, kad iš V. P. buvo išskaičiuota už vilkiko priekabos ištempimą bei remontą likusi pinigų suma. LR CK 6.249 str. numato, kad žala – tai nukentėjusiojo turtinio ar kitokio intereso pažeidimas, t.y. nukentėjusiojo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra tokios, kurių kreditorius būtų gavęs tinkamai vykdžius prievolę. Taigi, negautos pajamos reiškia negautą pelną, t.y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Remiantis LR CK 6.251 str. l d., padarytus nuostolius privalu atlyginti visiškai. Šis principas reiškia, kad nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos. 2010-02-20 pasikeitimo metu vairuotojas-mechanikas-ekspeditorius O. R. pastebėjo ir nurodė vilkiko ir puspriekabės priėmimo-perdavimo akte, kad sulaužytas galinis puspriekabės žibintas ir sulenktas puspriekabės rėmas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl transporto priemonės sugadinimo UAB „M.“ darbuotojai negalėjo vykdyti įmonės jiems paskirtų darbo apimčių, transporto priemonė Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/CK 579, turėjo būti priverstinai parvaryta į Lietuvą iš Prancūzijos, kur įvyko eismo įvykis, remonto darbams, bei, ją suremontavus, atgal iš Lietuvos į Prancūziją toliau vykdyti komandiruotės numatytų apimčių. Išlaidos transporto priemonės gabenimui į/iš Lietuvą/os remonto darbams sudaro 6504,80 litų. Šią aplinkybę patvirtina pridedama 2010-07-02 akto Nr.71 kopija. UAB „M.“ negavo pajamų - vilkikui likus L.T.D.I. kompanijoje įmonė pagal vidutinius skaičiavimus per 19 dienų galėjo uždirbti 11 720,00 litų, išlaidos vairuotojui mokamų dienpinigių už 19 dienų sudarytų 1 750 litų. Dėl vilkiko parvarymo į Lietuvą įmonė neteko 8 982,22 litų.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį tenkinti pilnai kaip įrodytą.

Liudytojas S. K. parodė, kad kartu su ieškovu dirbo UAB „M.“ nuo 2010 metų vairuotoju. Būdavo taip, kad atvažiavus po reiso, priduodavo ataskaitas ir kitus popierius ir ilsėdavosi 3 savaites, laukdavo R. S. skambučio dėl darbo. Firmos būstinėje nebūdavo. Už tas tris savaites pinigų negaudavo. Išvykstant į reisą jiems būdavo nurodomi maršrutai, kurių turėdavo laikytism jae nesilaikydavo, tai būdavo atskaitomi pinigai. Mokėdavo atlyginimus nereguliariai. V. P. administracija neturėjo jokių priekaištų, jis buvo seniausias vairuotojas. Dėl ko V. P. buvo atleistas jis nežino.

R. S. parodė, kad ji yra UAB „M.“ direktore. V. P. buvo atleistas iš darbo, nes pridarė daug nuostolių, nevykdė to, ko reikia, priiminėjo sprendimus savo nuožiūra. Kai vairuotojas grįžta iš reiso, jis privalo kitą dieną atvykti į darbą ir atsiskaityti bei būti firmos būstinėje, patvarkyti automobilį. Jei darbuotojas nori nedirbti, jis turi rašyti prašymą, tai galioja visiems vairuotojams. LTDI nurodo kelionės maršrutus, kurių turi laikytis. V. P. buvo atvykęs į firmą girtas, norėjo jam pasiūlyti pasitikrinti blaivumą, bet jis atsisakė. Atleidžiant iš darbo V. P. padaryta žala buvo išskaičiuota iš jo atlyginimo.

Liudytoja I. J. parodė, kad V. P. dirbo firmoje iki jos atėjimo, ji dirba UAB „M.‘ buhaltere. Visi vairuotojai gauna atlyginimą kas mėnesį, kai vairuotojas grįžta iš reiso, pateikia dokumentus, kuro čekius, pagal kuriuos žiūrima kur jis važiavo, viskas sutikrinama, dienpinigiai skaičiuojami nuo valstybės nustatytos normos, kuri yra 50 procentų. Po reiso vairuotojai būna firmos būstinėje. Vairuotojai nenorintys būti darbe tris savaites, rašo prašymą dėl neapmokamų atostogų, o jei neatvyksta į darbą – būna pravaikšta.

Liudytojas R. S. parodė, kad UAB „M.“ jo buvusios žmonos firma, jis ten nedirba. Nei su V. P., nei su jo advokatu jis nebendravo, gal iš matymo yra matęs V. P.. Jis nepadeda žmonai vystyti verslo, firmoje yra buvęs.

Liudytojas T. K. parodė, kad dirba UAB „M.“ vairuotoju-ekspeditorium nuo 2010 metų gruodžio mėnesio, V. P. nepažįsta. Įmonės direktorė yra R. S.. Dėl nebuvimo darbe po reiso, tai rašo prašymus. Maršrutus jiems nurodo vadybininkai SMS žinute, blaivumą firmoje tikrina alkotesteriu, kuris ten yra.

Liudytojas D. R. parodė, kad dirba UAB „M.“ vairuotoju-ekspeditorium, V. P. nepažįsta. Įmonės direktorė yra R. S.. Maršrutus jiems nurodo vadybininkai SMS žinute, kurio reikia laikytis. Gali pasirinkti pats maršrutą, jei daug uždirbi, už pažeistą maršrutą išskaičiuoja pinigus. Darbe reikia būti po reiso, jis pats yra rašęs prašymą dėl buvimo darbe vieną valandą per savaitę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Kaip nustatyta bylos medžiaga,atsakovas UAB „M.“ yra juridinis asmuo, bendrovės ūkinės veiklos pobūdis – ekspedicija, logistika, konsultavimas, tarpininkavimas (b.l.24-30, t.1) 2009-06-29 tarp atsakovo UAB „Mevex“ ir ieškovo V. P. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr.07- toliau darbo sutartis (b.l.31-32, t.1), kurioje nurodyta, kad ieškovas nuo 2009-06-29 pradeda dirbti pas atsakovą tarptautinių pervežimų vairuotoju-mechaniku-ekspeditorium; darbo sutartyje aptarta: kad ieškovui nustatoma darbo dienos trukmė – 8 val. darbo diena, dirbti nakties metu ir išeiginėmis dienomis griežtai draudžiama; kad ieškovui darbdavys įsipareigoja mokėti darbo užmokestį – 1041 Lt vieną kartą į mėnesį, mokėti delspinigius ne mažesnius nei 50 proc. finansų ministerijos nustatytos sumos, atlyginimą mokėti kiekvieno mėnesio 12-14 dienomis; dienpinigiai už reisą mokami: 60 proc. dienpinigių iškart po reiso, 40 proc. dienpinigių po sekančio reiso; kad ieškovas įsipareigoja: vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus, laikytis darbo įstatymų ir vidaus tvarkos taisyklių įmonėje, nevežti nelegalių kontrabandinių prekių; dėl vairuotojo kaltės įvykus autoįvykiui, direktorius priima sprendimą dėl nuostolių išieškojimo; susipažinti ir vykdyti visus vairuotojo-mechaniko-ekspeditoriaus pareiginės instrukcijos reikalavimus.

Tarp šalių 2009-06-29 sudarytas rašytinis priedas Nr.07 prie darbo sutarties (b.l.35, t.1), kuriuo šalys sutarė: jog ieškovui, kuris dirba su atsakovo vilkiku kuro sąnaudos skaičiuojamos pagal vilkiko kompiuterio parodymus, bet ne daugiau 33 ltr./100 km per visą ratą su kroviniu ir be krovinio; kuro perviršis bus išskaičiuotas iš ieškovo dienpinigių; jei per parą (ne dėl firmos kaltės) ieškovas, neskaitant laiko, sugaišto pasikrovime/išsikrovime, nuvažiuoja mažiau kaip 650 km, jam dienpinigiai skaičiuojami už pravažiuotus (trumpiausiu keliu pagal įmonės kompiuterio parodymus) km: už 1 km – 0,35 Lt; ieškovui, kuris naudojasi telefono kortele, išduota atsakovo, kiekvieną mėnesį už pokalbius bus kompensuojama 40 Lt plius PVM, sumą, viršijančią atsakovas išskaičiuoja iš ieškovo dienpinigių; kelių policijos bei kitokios baudos, gautos komandiruotės metu, kai dėl jų gavimo tiesiogiai kaltas pats ieškovas, išskaičiuojamos iš dienpinigių; visos ieškovo išlaidos komandiruotės metu iš jam išduotos bankinės kortelės arba gryni pinigai, išleisti ne firmos reikalams, o savo poreikiams tenkinti, išskaičiuojamos iš ieškovo dienpinigių; visas išlaidas, kurias UAB „V.“ patiria reiso metu, dėl kurių atsiradimo kaltas pats vairuotojas, apsimoka pats ieškovas i UAB „M.“ atsiskaitomąją sąskaitą.

2009-06-29 tarp ieškovo ir atsakovo pasirašyta sutartis Nr. 07 – toliau - Sutartis (b.l.34, t.1) dėl visiškos materialinės atsakomybės, kuria darbuotojas - ieškovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už darbdavio - atsakovo įmonės jam patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą. Ieškovas įsipareigojo pagal Sutarties 1.1 p., tausoti jam perduotas saugoti įmonės materialines vertybes ir imtis priemonių nuostolių išvengti; pagal Sutarties 4 p., jei darbuotojas dėl savo kaltės neišsaugojo jam perduotų materialinių vertybių, darbdaviui padarytų nuostolių dydis nustatomas ir jie atlyginami galiojančių įstatymų nustatyta tvarka; pagal Sutarties 5p., jei vilkikas yra draustas Casco draudimu, tai įvykus autoįvykiui dėl vairuotojo-ekspeditoriaus-mechaniko tiesioginės kaltės, aplaidumo, ar nurodymo nevykdymo, nurodytą draudimo polise „frančizė“ sumą moka pats vairuotojas-ekspeditorius-mechanikas; Sutarties 6 p. nustatyta, jog darbuotojas nėra materialiai atsakingas, jeigu žala padaryta dėl jo kaltės arba ne nuo jo priklausančių aplinkybių, ar, kai nustatomi kiti asmenys padarę nuostolius. Pagal sutarties 2, 2.1-2.3 p.p., darbdavys įsipareigoja sudaryti darbuotojui būtinas normaliam darbui ir jam perduotų materialinių vertybių išsaugojimui, sąlygas; supažindinti darbuotoją su įstatymais, numatančiais materialinę darbuotojų atsakomybę už žalą, padarytą įmonei, taip pat su jam patikėtų materialinių vertybių saugojimo, priėmimo, pardavimo, laikymo, apdorojimo, transportavimo arba naudojimo instrukcijomis, norminiais aktais ir taisyklėmis; nustatyta tvarka atlikti materialinių vertybių inventorizaciją.

2009-06-29 tarp šalių buvo sudaryta ir sutartis „dėl telefoninių pokalbių ir dėl baudų, skiriamų kelių policijos“ (b.l.35, t.1), kuria šalys sutarė, kad ieškovui, kuris naudojasi telefono numeriu, kurį išduoda atsakovas, kiekvieną mėnesį už pokalbius bus kompensuojama 40 Lt plius PVM, sumą , viršijančią apsimoka asmeniškais ieškovas; kelių policijos bei kitokios baudos, gautos darbo metu, kai dėl jų gavimo tiesiogiai kaltas pats darbuotojas, išskaičiuojamos iš darbuotojų atlyginimo.

2009-06-29 ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai su atsakovo įmonės darbo tvarkos taisyklėmis (toliau – taisyklėmis) bei su vairuotojo ekspeditoriaus pareigine instrukcija (toliau instrukcija (b.l.19-33, t.2).

2009-06-29 atsakovo direktorės įsakymu Nr.03 (b.l.36, t.1), ieškovas buvo komandiruotas 2009-06-29 – 2009-08-24 laikotarpiui į užsienį, įsakyme nurodyta komandiruotės vieta, tikslas: dirbti pagal kompanijos L.T.D.I. nurodymus, aptarti ieškovo, kaip atsakovo darbuotojo veiksmai reiso metu, jo pareigos, grįžus po reiso, delspinigių mokėjimas, piniginių išskaičiavimų atvejai dėl netinkamų pareigų vykdymo, su įsakymu ieškovas supažindintas pasirašytinai.

Atsakovo pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei darbo užmokesčio žurnaluose užfiksuotas ieškovo dirbtas laikas bei duomenys apie ieškovui priskaičiuotą atlyginimą už 2009 metų birželio – rugpjūčio mėn. laikotarpį (b.l.37-43, t.1), 2009-08-17 avanso apyskaitoje nurodytos komandiruotės išlaidos bei paskaičiuoti dienpinigiai už 2009-06-29 – 2009-08-16 laikotarpį (b.l.45-47, t.1).

2009-08-17 ieškovo prašymo pagrindu, 2009-08-17 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-11 (b.l.43-44, t.1), ieškovui suteiktos neapmokamos atostogos nuo 2009-08-18 iki 2009-09-03 imtinai.

2009-09-04 atsakovo direktorės įsakymu Nr.09 (b.l.49,t.1), ieškovas buvo komandiruotas 2009-09-04 – 2009-10-22 laikotarpiui į užsienį, įsakyme nurodyta komandiruotės vieta, tikslas: dirbti pagal kompanijos L.T.D.I. nurodymus, aptarti ieškovo, kaip atsakovo darbuotojo veiksmai reiso metu, jo pareigos, grįžus po reiso, delspinigių mokėjimas, piniginių išskaičiavimų atvejai dėl netinkamų pareigų vykdymo, su įsakymu ieškovas supažindintas pasirašytinai.

Atsakovo pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei darbo užmokesčio žurnaluose užfiksuotas ieškovo dirbtas laikas bei duomenys apie ieškovui priskaičiuotą atlyginimą už 2009 metų rugsėjo –spalio mėn. laikotarpį (b.l.50 - 54, t.1) 2009-10-19 avanso apyskaitoje nurodytos komandiruotės išlaidos bei paskaičiuoti dienpinigiai už 2009-09-04 – 2009-10-18 laikotarpį (b.l.57 -59, t.1).

2009-10-05 UAB „M.“ akte Nr.10 (b.l.60, t.1), pasirašytame atsakovo buhalterės G. M., nurodyta, kad ieškovas V. P. komandiruotės metu važiavo ne tuo maršrutu, kurį nurodė L.T.D.I. kompanija, o savo pasirinktu maršrutu; dėl to susidarė papildomos išlaidos 18 Eur (62,15 Lt), kurias L.T.D.I. kompanija išskaičiuoja iš UAB „M.“. Tuo remiantis šią sumą išskaičiuoti iš V. P.. 2009-10-05 atsakovo direktorės R. S. įsakymu Nr. B – 22 (b.l.61, t.1), įsakyta išskaičiuoti iš vairuotojo V. P. atlyginimo 62,15 Lt už kelius.

2009-10-19 akte Nr.11 (b.l.62, t.1), pasirašytame atsakovo buhalterės G. M., nurodyta, kad V. P. vykdamas pasikeisti su automobiliu VW Cady, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) sudaužė šoninį veidrodėlį; už veidrodėlio pakeitimą įmonė sumokėjo 93 Lt; po komandiruotės vairuotojui pristačius dokumentus puspriekabės priėmimo-perdavimo akte buvo parašyta, kad dingo krovinio tvirtinimo lenta, vairuotojas tai patvirtino; tvirtinimo lentos kaina 138 Lt. Įmonės patirtas papildomas išlaidas 231 Lt turi kompensuoti V. P.. 2009-10-05 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B – 25 (b.l.63, t.1), įsakyta išskaičiuoti iš vairuotojo V. P. dienpinigių 231 Lt už veidrodėlio automobiliui VW Cady keitimą, už krovinio tvirtinimo lentą.

2009-10-20 ieškovo prašymo pagrindu, 2009-10-19 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-24 (b.l.55 -56, t.1), nuo 2009-10-20 iki 2009-11-05 ieškovui leista atvykti į darbą vieną valandą per savaitę.

2009-11-06 atsakovo direktorės įsakymu Nr.16 (b.l.64,t.1), ieškovas buvo komandiruotas 2009-11-06 – 2009-12-21 laikotarpiui į užsienį, įsakyme nurodyta komandiruotės vieta, tikslas: dirbti pagal kompanijos L.T.D.I. nurodymus, aptarti ieškovo, kaip atsakovo darbuotojo veiksmai reiso metu, jo pareigos, grįžus po reiso, delspinigių mokėjimas, piniginių išskaičiavimų atvejai dėl netinkamų pareigų vykdymo, su įsakymu ieškovas supažindintas pasirašytinai.

Atsakovo pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei darbo užmokesčio žurnaluose užfiksuotas ieškovo dirbtas laikas bei duomenys apie ieškovui priskaičiuotą atlyginimą už 2009 metų lapkričio–gruodžio mėn. laikotarpį (b.l.65 - 70, t.1), 2009-10-19 avanso apyskaitoje nurodyti komandiruotės dienpinigiai už 2009-11-06 – 2009-12-21 laikotarpį (b.l.74 -76, t.1).

2009-12-04 akte Nr.16 (b.l.89, t.1), konstatuojama, jog ieškovas 2009-09-04 išvyko į komandiruotę, komandiruotės metu dėl V. P. netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių; pagal 2009-12-04 iš L.T.D.I. kompanijos gautą ataskaitą už 10 mėnesį, V. P. spalio 16 d. važiavo ne tuo maršrutu, kurį nurodė L.T.D.I. kompanija, o savo pasirinktu maršrutu, dėl ko susidarė papildomos išlaidos 8 Eur (27,62 Lt); spalio 15 d. pildamas kurą pasinaudojo kelių kortele, dėl ko susidarė papildomos išlaidos 11,31 Eur (39,05 Lt); bendra suma 19,31 Eur (66,67 Lt) šią sumą L.T.D.I. kompanija išskaičiuos iš UAB „M.“.

2009-12-04 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-34 (b.l.90, t.1), pagal 2009-12-04 aktą Nr. 16 iš ieškovo 2009 metų lapkričio mėnesio darbo užmokesčio išskaičiuota 66,67 Lt .

2009-12-22 ieškovo prašymo pagrindu, 2009-12-22 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-38 (b.l.71 -72, t.1), nuo 2009-12-23 iki 2010-01-07 imtinai ieškovui suteiktos eilinės atostogos.

2010-01-05 akte Nr.20 (b.l.77, t.1), konstatuojama, jog ieškovas 2009-11-06 išvyko į komandiruotę, komandiruotės metu dėl V. P. netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių; pagal 2010-01-05 iš L.T.D.I. kompanijos gautą ataskaitą už 2009 metų 11 mėnesį, V. P. lapkričio 18 d. važiavo ne tuo maršrutu, dėl ko susidarė papildomos išlaidos 26,80 Eur (92,54 Lt), šią sumą L.T.D.I. kompanija išskaičiuos iš UAB „M.“.

2010-01-05 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-40 (b.l.78, t.1), pagal 2010-01-05 aktą Nr. 20 iš ieškovo 2009 metų gruodžio mėnesio darbo užmokesčio išskaičiuota 92,54 Lt.

2010-01-08 atsakovo direktorės įsakymu Nr.20 (b.l.79,t.1), ieškovas buvo komandiruotas 2010-01-08 – 2010-02-26 laikotarpiui į užsienį, įsakyme nurodyta komandiruotės vieta, tikslas: dirbti pagal kompanijos L.T.D.I. nurodymus, aptarti ieškovo, kaip atsakovo darbuotojo veiksmai reiso metu, jo pareigos, grįžus po reiso, delspinigių mokėjimas, piniginių išskaičiavimų atvejai dėl netinkamų pareigų vykdymo, su įsakymu ieškovas supažindintas pasirašytinai.

Atsakovo pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei darbo užmokesčio žurnaluose užfiksuotas ieškovo dirbtas laikas bei duomenys apie ieškovui priskaičiuotą atlyginimą už 2010 metų sausio–vasario mėn. laikotarpį (b.l.80 - 84, t.1), 2010-02-24 avanso apyskaitoje nurodytos komandiruotės išlaidos 3007,39 Lt už vilkiko ištempimą, 4285,50 Lt komandiruotės dienpinigiai už 2010-01-08 – 2009-02-21 laikotarpį (b.l.87 - 88, t.1).

2010-02-04 akte Nr.25 (b.l.91, t.1), konstatuojama, jog ieškovas 2010 metų sausio mėn. viršijo pokalbių telefonu normatyvą 9,08 Lt sumai.

2010-02-04 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-50 (b.l.92, t.1), pagal aktą Nr. 25 iš ieškovo 2010 metų sausio mėnesio darbo užmokesčio išskaičiuota 6,08 Lt už telefonų pokalbius.

2010-02-18 akte Nr.36 (b.l.93, t.1), konstatuojama, jog ieškovas 2010-01-08 išvyko į komandiruotę, komandiruotės metu dėl V. P. netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių; pagal 2010-02-18 iš L.T.D.I. kompanijos gautą ataskaitą už 2010 metų 01 mėnesį, V. P. sausio 14 d. važiavo ne tuo maršrutu, kurį nurodė L.T.D.I. kompanija, o savo pasirinktu maršrutu, dėl ko susidarė papildomos išlaidos 15,30 Eur (52,83 Lt), šią sumą L.T.D.I. kompanija išskaičiuos iš UAB „M.“.

2010-02-18 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-59 (b.l.94, t.1), pagal 2010-02-18 aktą Nr. 36 iš ieškovo dienpinigių išskaičiuota 52,83 Lt už kelius.

2010-02-24 ieškovo prašymo pagrindu, 2010-02-24 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-62 (b.l.85 -86, t.1), leista ieškovui grįžus iš komandiruotės atvykti į darbą vieną dieną per savaitę.

2010-02-24 UAB „M.“ akte Nr.10/02/24-05 (b.l.97, t.1), konstatuojama, jog ieškovas pagal komandiruotės įsakymą Nr.20, dirbo su vilkiku Iveco, valst.Nr. (duomenys neskelbtini)/CK579; 2010-02-10 Prancūzijoje, ieškovas važiuodamas į išsikrovimą, nukrypo nuo jam nurodyto maršruto, ko pasekoje važiavo nekokybišku keliu ir pablogėjus oro sąlygom, nesuvaldė vilkiko ir nuslydo nuo kelio, vilkiko ištempimui kvietė pagalbą; apie jokius kitus vilkiko bei puspriekabės pažeidimus V. P. neinformavo; 2010-02-10 pasikeitimo metu, vairuotojas-mechanikas-ekspeditorius O. R. pastebėjo ir nurodė vilkiko ir puspriekabės priėmimo-perdavimo akte, kad sudaužytas galinis puspriekabės žibintas ir sulenktas puspriekabės rėmas; grįžęs po reiso V. P. privalo būti supažindintas su šiuo aktu ir parašyti pasiaiškinimą.

2010-02-24 V. P. pasiaiškinime (b.l.98, t.1), nurodė, kad š.m. vasario 10 d., Prancūzijoje, važiuodamas į iškrovimą, pradėjus snigti ant kelio susidarė ledas; vilkikas kildamas į įkalnę pradėjo buksuoti, sustojus – pradėjo slysti atgal. Puspriekabė buvo pakrauta 22 tonų kroviniu. Vilkėjas slydo nevaldomas pagal kelio krašto bortelį, puspriekabės ratams peršokus, vilkikas sustojo. Nebegalėjo važiuoti nei nei į priekį, nei atgal. Atvažiavo policija reguliuoti eismą, mėgino patraukti traktorius – neįstengė, tada policija iškvietė tech. tarnybą Garage T.M.A. B. į priekį, ji pati slydo. Tada kabino už puspriekabės dešinio rėmo, atitraukė galą, išlygino kad jis galėtų nusileisti. Firma Garage T.M.A. paėmė mašinos dokumentus ir neleido važiuoti į iškrovimą, liepė važiuoti į jų firmą ir ten laikė, kol jis sumokėjo 871 Eur, kad deformuotas puspriekabės rėmas, tuo metu jis nepastebėjo.

2010-02-24 atsakovo direktorės R. S. įsakymu Nr.10/02/24-06 (b.l.99, t.1) ieškovui, remiantis Aktu Nr.10/02/24-05 ir jo pasiaiškinimu, paskirta drausminė nuobauda – pastaba. 2010-02-24 Akte Nr.10/02/24-07 (b.l.100, t.1), pasirašytame buhalterės G. M. ir vadybininkės I. S., nurodyta, kad V. P. perskaitė įsakymą dėl nuobaudos skyrimo, tačiau pasirašyti, kad susipažino atsisakė.

2010-03-03 atsakovės direktorės patvirtintame akte Nr.39 (b.l.95, t.1), konstatuojama, jog ieškovas pagal komandiruotės įsakymą Nr.20, 2010-01-08 išvyko į komandiruotę; komandiruotės metu dėl V. P. netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių; pagal 2010-03-03 iš L.T.D.I. kompanijos gautą ataskaitą už 2010 metų 01 mėnesį, V. P. sausio mėnesį nuvažiavo 7157,47 km, pagal vilkiko spidometro parodymus vairuotojas nuvažiavo 7899,59 km, susidarė skirtumas 742,12 km, kuriuos vairuotojas viršiji ir dėl ko susidarė papildomos išlaidos dėl kuro sąnaudų 231,61 Eur (799,70 Lt), kurią L.T.D.I. kompanija išskaičiuos iš UAB „M.“.

2010-03-03 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-63 (b.l.96, t.1), pagal 2010-03-03 aktą Nr. 39 nuspręsta išskaičiuoti iš ieškovo vasario mėnesio darbo užmokesčio 227,50 Lt ir iš dienpinigių 572,20 Lt už kurą.

2010-03-08 atsakovo direktorės įsakymu Nr.28 (b.l.108,t.1), ieškovas buvo komandiruotas 2010-03-08 – 2010-04-20 laikotarpiui į užsienį, įsakyme nurodyta komandiruotės vieta, tikslas: dirbti pagal kompanijos L.T.D.I. nurodymus, aptarti ieškovo, kaip atsakovo darbuotojo veiksmai reiso metu, jo pareigos, grįžus po reiso, delspinigių mokėjimas, piniginių išskaičiavimų atvejai dėl netinkamų pareigų vykdymo, su įsakymu ieškovas supažindintas pasirašytinai.

Atsakovo pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei darbo užmokesčio žurnaluose užfiksuotas ieškovo dirbtas laikas bei duomenys apie ieškovui priskaičiuotą atlyginimą už 2010 metų kovo – balandžio mėn. laikotarpį (b.l.109 - 110, 112-113, t.1). 2010-04-29 avanso apyskaitoje nurodytos 7899,20 Lt komandiruotės išlaidos bei paskaičiuoti dienpinigiai už 2010-03-08 – 2010-04-25 laikotarpį (b.l.118 -119, t.1).

2010-04-02 Akte Nr.47 (b.l.101, t.1), pasirašytame buhalterės G. M., nurodyta, jog pagal komandiruotės įsakymą Nr. K-20, 2010-01-08 V. P. išvyko į komandiruotę, komandiruotės metu dėl jo netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių; pagal 2010-04-01 iš L.T.D.I. kompanijos gautą ataskaitą už 2010m 02 mėn., V. P. turėjo nuvažiuoti 7791,95 km, pagal vilkiko spidometro parodymus vairuotojas nuvažiavo 8160,14 km; susidarė skirtumas 368,19 km, kuriuos vairuotojas viršijo ir dėl ko susidarė 116,26 Eur (401,42 Lt) papildomos išlaidos (kurias L.T.D.I. kompanija išskaičiuos iš UAB „M.“) dėl kuro sąnaudų.

2010-04-02 atsakovo direktorės įsakymu Nr.B-75 (b.l.102, t.1) nutarta iš ieškovo V. P. kovo mėn. darbo užmokesčio išskaičiuoti 236,31 Lt, iš dienpinigių 165,11 Lt už kurą pagal 2010-04-02 Aktą Nr. 47.

2010-04-07 UAB „Varicom“ atliktų darbų akte (b.l.121, t.1) nurodyta, kad sulaužytas antenos komutas ir ACU kabelis, pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr.100007988 (b.l.122, t.1) remonto suma yra 2875 Lt be PVM, su PVM 21 proc. – suma 3478.75 Lt.

2010-04-07 Akte Nr. 52 (b.l.103, t.1) pasirašytame buhalterės G. M., nurodyta, kad, pagal komandiruotės įsakymą Nr. K-20, 2010-01-08 V. P. išvyko į komandiruotę; komandiruotės metu 2010-02-11 vairuotojas V. P. nesuvaldė vilkiko ir vilkikas nuslydo nuo kelio, dėl ko turėjo iškviesti pagalbą, kad jį ištemptų, už ištempimą įmonė GARAGE T.M.A išrašė sąskaitą 871 Eur (3007,39 Lt) sumai. Pasikeitimo metu 2010-02-20 vairuotojas O. R. pastebėjo, kad sugadinta priekaba. Vilkiką su priekaba draudimas įpareigojo atvaryti į Lietuvą remontui. Už priekabos remontą UAB „Schmitz C. B.“ išrašė sąskaitą 3896,39 Lt sumai, iš kurios 3000 Lt draudimas nekompensuoja. Dėl V. P. netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių, kurių bendra suma 6007,39 Lt. Iš 2010-02-11 GARAGE T.M.A sąskaitos Nr. 10020132 (b.l.104-105, t.1), matyti, kad už I. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ištempimą sumokėta 871 Eur. Už priekabos CK579 remontą UAB „Schmitz C. B.“ išrašė sąskaitą atsakovui 3896,39 Lt sumai (b.l. 106, t.1).

2010-04-07 atsakovo direktorės įsakymu Nr.B-80 (b.l.107, t.1) nutarta iš ieškovo V. P. dienpinigių išskaičiuoti 6007,39 Lt už vilkiko priekabos ištempimą ir remontą pagal 2010-04-07 Aktą Nr. 52.

2010-04-08 Akte Nr. 53 (b.l. 120, t.1), pasirašytame buhalterės G. M., nurodyta, kad, pagal komandiruotės įsakymą Nr. K-28, 2010-03-08 V. P. išvyko į komandiruotę; komandiruotės metu 2010-03-26 po krovinio pakrovimo dingo ryšys su vairuotoju V. P. per UAB „Varicom“ įdiegtą mobiliojo ryšio terminalą; įmonės vadovas parašė žinutę į mobilųjį telefoną ir paprašė patikrinti įrangą, bet V. P. nieko neparašė. 2010-04-04 vilkike buvo pakeista UAB „Varicom“ įdiegta įranga, UAB „Varicom“ išrašė sąskaitą; dėl V. P. netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių 2875,00 Lt. 2010-04-07 UAB „Varicom“ atliktų darbų akte (b.l.121, t.1) nurodyta, kad sulaužyta ACU (antenos) komutas ir ACU kabelis; 2010-04-07 UAB „Varicom“ PVM sąskaitoje-faktūroje VAR Nr.100007988 (b.l.122, t.1) nurodyta 2875,00 Lt suma be PVM (su PVM 21 proc. – 3478, 75 Lt) už eut.terminalo antenos ir ACU kabelio remontą.

2010-04-08 atsakovo direktorės įsakymu Nr.B-81 (b.l.123, t.1) nutarta iš ieškovo V. P. dienpinigių išskaičiuoti 2875,00 Lt už anteną pagal 2010-04-08 Aktą Nr.53.

2010-04-23 atsakovo direktorės akte – įsakyme Nr. 10/04/23-07A (b.l.125, t.1) nurodyta, kad ieškovas pagal komandiruotės įsakymą Nr.28 dirba su vilkiku Iveco, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)/DB 467; 2010-04-19 apie 13 val. ieškovas informavo, kad važiuojant Anglijoje iš pasikrovimo, kelyje Nr. M11 nuleido priekinį vilkiko ratą; rato pakeitimui atsarginiu ieškovas išsikvietė policiją, kad jį saugotų, toliau kelionę tęsė neturėdamas atsarginio rato; ieškovas buvo įpareigotas nuvažiuoti į arčiausiai esantį servisą, kad sutvarkytų nuleistą ratą, tačiau tęsė toliau reisą, nuvyko į Italiją ir net iki 04-23 d. rato suremontuoti nenuvažiavo; įsakyta įduoti vairuotojui- mechanikui-ekspeditoriui D. B., vykstančiam į reisą pakeisti vairuotoją V. P., vilkikui Nr. (duomenys neskelbtini) naują ratą.

2010-04-26 UAB „Guminta“ akte Nr. 106 (b.l.127, t.1) konstatuota, kad apžiūrėjus padangą Continental 315/70 R22,5 HSL1, eksploatacijos metu padanga buvo pradurta, ko pasekoje krito slėgis; padanga remontui bei tolesnei eksploatacijai netinkama.

2010-04-27 Akte Nr. 55 (b.l. 126, t.1), pasirašytame buhalterės G. M., patvirtintame atsakovo direktorės, nurodyta, kad, pagal komandiruotės įsakymą Nr. K-28, 2010-03-08 V. P. išvyko į komandiruotę; komandiruotės metu pradūrė priekinę dešinę vilkiko padangą ir toliau eksploatavo su pažeidimu, dėl ko padanga remontui bei tolesnei eksploatacijai tapo netinkama; dėl V. P. netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių 1622,00 Lt (b.l.128, t.1).

2010-04-27 atsakovo direktorės įsakymu Nr.B-84 (b.l.129, t.1) nutarta iš ieškovo V. P. dienpinigių išskaičiuoti1622,00 Lt už vilkiko padangą pagal 2010-04-27 Aktą Nr.55.

2010-04-29 Akte Nr. 10/04/29-08 (b.l. 130, t.1), pasirašytame buhalterės G. M., patvirtintame atsakovo direktorės, nurodyta, kad V. P. 2010-03-08 pagal komandiruotės įsakymą Nr. 28, išvyko dirbti su vilkiku Iveco, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)/DB 467. Reiso metu V. P. nevykdė jam pavestų nurodymų: važiavo ne jam nurodytu maršrutu, o pasirinktu savo nuožiūra; sulaužė UAB „Varicom“ vilkike įdiegtą mobiliojo ryšio įrangą; pradūrė priekinę dešinę vilkiko padangą ir esant padangos pažeidimui ją toliau eksploatavo. grįžęs po reiso V. P. privalo būti supažindintas su šiuo aktu ir pasirašyti pasiaiškinimą.

2010-04-29 Akte Nr. 57 (b.l. 134, t.1), pasirašytame buhalterės G. M., patvirtintame atsakovo direktorės, nurodyta, kad pagal komandiruotės įsakymą Nr.K- 28 V. P. 2010-03-08 – 2010-04-25 buvo komandiruotėje, komandiruotės metu dėl netinkamų ieškovo veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių: komandiruotės metu turėjo nuvažiuoti 19017,92 km, pagal spidometro parodymus nuvažiavo 19841, dėl susidariusio skirtumo papildomos išlaidos dėl kuro sudaro – 860,27 Lt; kovo 18 d. vairuotojas turėjo užsipilti kurą Liuksemburge, kur kuro kaina 03.18 buvo 0,946 Eur/ltr, o užsipylė 550,0 ltr dyzelino Prancūzijoje, kur kuro kain 03.18 buvo 1,166 Eur/ltr, dėl ko susidarė papildomos išlaidos – 121,00 Eur (417,79 Lt); balandžio 7 d. vairuotojas turėjo užpilti kurą Austrijoje, kur kuro kaina 04.07 buvo 1,149 Eur./ltr, užsipylė 586 ltr. dyzelino Vokietijoje, kur kuro kaina 04.07 buvo 1,259 Eur/ltr, susidarė papildomos išlaidos kurui 64,46 Eur 9222,57 Lt); kovo 17 d. važiavo ne tiesiausiu maršrutu, o savo pasirinktu, dėl ko susidarė papildomos išlaidos už kelius 178 Eur 9614,60 Lt; bendra suma – 211523 Lt.

2010-04-29 atsakovo direktorės įsakymu Nr.B-89 (b.l.135, t.1) nutarta iš ieškovo V. P. balandžio mėn. darbo užmokesčio išskaičiuoti 292,00 Lt, o iš dienpinigių išskaičiuoti1823,23 Lt už kurą, kelius pagal 2010-04-29 Aktą Nr.57.

2010-04-29 Akte Nr.10/04/29-09 (b.l. 136, t.1), pasirašytame buhalterės G. M., patvirtintame atsakovo direktorės, nurodyta, kad V. P. 2010-04-25 grįžo iš reiso; 2010-04-26 turėjo ateiti į UAB „M.“ atsiskaitymui po atlikto reiso, tačiau į darbą neatėjo ir nepranešė neatvykimą pateisinančių priežasčių. 2010-04-29 v.P. apie 12 val. atėjo į firmą, aiškiai matėsi, kad V. P. yra neblaiviame stovyje: iš jo sklido aitrus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, garsi, judesiai nekoordinuoti, pasiūlius vykti pasitikrinti alkoholio kiekį, atsisakė. V. P. neatsiskaitė po atlikto reiso su buhalterija, po ilgų įkalbinėjimų atidavė firmai tik 1 egzempliorių CMR, kitus pasiliko sau, ką galima traktuoti kaip vagystę, nes visa dokumentacija yra ne V. P. asmeniška, o priklauso firmai ir yra būtina norint gauti apmokėjimą už atliktas paslaugas. atsisakė rašyti bet kokius pasiaiškinimus (dėl neatvykimo į darbą laiku, dėl elgesio reiso metu), pabuvęs keletą minučių ir pagrasinęs teismais išėjo.

2010-04-30 UAB „M.“ direktorė rašytiniame kvietime ieškovui dėl atvykimo į darbą (b.l.161, t.1) nurodė, kad ieškovas 2010-04-29 atėjo į darbą neblaiviame stovyje, neatsiskaitė pilnai po atlikto reiso, neparašė pasiaiškinimo dėl ieškovui pareikštų pastabų reiso metu, taip pat nepristatė pateisinamos priežasties dėl neatvykimo į darbą 2010-04-26 – 2010-04-28 dienomis; nurodė, kad ieškovas iki 2010-05-05 atvyktų į darbą pilnam atsiskaitymui po atlikto reiso, priešingu atveju jis bus atleistas iš darbo nuo 2010-05-05 už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus.

2010-05-05 ieškovas pasiaiškinime (b.l.124, t.1) nurodė, kad nesutinka su kaltinimai dėl sulaužytos įrangos, kabelio.

2010-05-06 atsakovo rašte (b.l.162, t.1) nurodyta, kad ieškovas 2010-05-05 apie 15.30 val. atėjo į UAB „M.“ su advokatu G. V.. V. P. buvo išduota: dokumentų, kuriuos jis grąžino sąrašo kopija; įmonės surašytas Aktas Nr. 10/04/29-08. V. P. prižadėjo parašyti paaiškinimus dėl akte nurodytų pažeidimų ir 2010-05-10 atnešti į UAB „M.“ Šis raštas įteiktas ieškovui pasirašytinai.

2010-05-06 Akte Nr.60 (b.l.137, t.1), patvirtintame atsakovo direktorės, nurodyta, kad V. P. 2010 m. balandžio mėn. viršijo pokalbių telefonu normatyvą 89,08 Lt sumai.

2010-05-10 atsakovo direktorės įsakymu Nr.B-94 (b.l.138, t.1) nutarta iš ieškovo V. P. gegužės mėn. darbo užmokesčio išskaičiuoti 83,95 Lt, o iš dienpinigių išskaičiuoti 5,13 Lt už telefono pokalbius pagal 2010-05-06 Aktą Nr.60.

2010-05-10 atsakovės direktorės Akte Nr.64 (b.l.163, t.1), konstatuojama, kad ieškovas 2010-05-10 pristatė visus po vieną egzempliorių savo komandiruotės krovinių važtaraščius (CMR) į buhalteriją.

2010-05-10 Akte-Įsakyme Nr.10/05/10-10 (b.l.164, t.1), pasirašytame atsakovo direktorės, nurodyta, kad ieškovas 2010-05-10 10 val. atėjo su advokatu į firmą, atnešė pasiaiškinimus dėl Akto Nr. 10/04/29-08, tačiau nepristatė nebuvimo darbe pateisinamos pažymos 2010-04-26 – 2010-04-28 dienomis, bei 2010-05-03, 04, 06, 07 dienomis. remiantis Aktu Nr. 10/04/29-09 įsakyta: atleisti ieškovą iš darbo pagal 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p. (235 str. 2d. 8 p. 9 p.) nuo 2010-05-10 dienos, su šiuo įsakymu supažindinti V. P. pasirašytinai.

2010-05-10 Akte Nr.10/05/10-11 (b.l.166, t.1), patvirtintame atsakovo direktorės, nurodyta, kad V. P. 2010-05-10 buvo supažindintas su Aktu –Įsakymu Nr. 10/05/10-10, perskaitė, tačiau atsisakė pasirašyti, kad susipažino; atsisakė paimti atsiskaitymo lapelį, nepasirašė darbo sutarties nutraukimo, negrąžino darbuotojo darbo pažymėjimo.

2010-05-11 atsakovo direktorė pranešime dėl atleidimo iš darbo (b.l.167, t.1), nurodė ieškovui, kad jis 2010-05-10 buvo supažindintas su Aktu-Įsakymu nr. 10/05/10-10 dėl atleidimo iš darbo pagal 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p. (235 str. 2d. 8 p. 9 p.) nuo 2010-05-10 dienos, perskaitė, tačiau pasirašyti atsisakė, nepaėmė atsiskaitymo lapelio, nepasirašė darbo sutarties nutraukimo, negrąžino darbuotojo darbo pažymėjimo. Todėl prašoma ieškovą kuo skubiau atvykti į firmą, pasirašyti darbo sutarties nutraukimą, grąžinti darbuotojo darbo pažymėjimą.

Priekaba SCHMITZ, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta UAB BTA Draudimas (b.l. 3, 145-149,156-160, t.2), Sausumos transporto priemonių draudimo polise TPD Nr. 026877 nustatyta besąlyginė frančizė – 3000 Lt sumai; 2010-04-20 UAB BTA DRAUDIMAS rašte atsakovui UAB „M.“ (b.l.4, t.2) nurodė, kad 2010-02-10 eismo įvykio metu apgadinta priekaba SCHMITZ SC24/L, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo drausta Sausumos transporto priemonių draudimu (poliso Nr. TRD 026874) su besąlygine 3000 Lt dydžio franšize; buvo gauta priekabos remontą patvirtinanti UAB „Schmitz C. B.“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra 3220,16 sumai be PVM, iš šios sumos bus minusuota poliso priede numatyta 3000 Lt dydžio frančizė vadovaujantis prie poliso esančių taisyklių 11.7 p.; 1220,16 Lt suma UAB BTA DRAUDIMAS 2010-04-30 pervedė UAB „M.“ (b.l.5, t.2).

Darbuotojų bendrąsias pareigas įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato darbo tvarkos taisyklės (vietinis norminis teisės aktas, nustatantis vidaus darbo tvarką), o pareigybių aprašymuose, pareiginiuose nuostatuose ir pareiginėse instrukcijose yra detalizuojamos, sukonkretinamos šias pareigas einančių ar darbus dirbančių darbuotojų darbo pareigos, jų teisės, jiems keliami kvalifikaciniai reikalavimai, jų atsakomybė (DK 230, 232 str.str.).

Darbo drausmė darbovietėje užtikrinama sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui, taip pat skatinant už gerą darbą. Darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės (DK 227 str.). Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Tai reiškia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarka ir sąlygas, kurios nurodytos įmonės ar organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, pareigybiniuose nuostatuose ir būtent jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo; drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai (DK 240 str.1d., 3 d.). Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet nė vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo (DK 241 str.1d.), todėl nusižengimo paaiškėjimo momentas traktuotinas kaip diena, kurią paaiškėjo konkretaus darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, o darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui arba jo atstovams – įmonės, įstaigos, organizacijos vadovui ir administracijos pareigūnams (DK 16, 24 str.str.). Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str.)

Kaip jau ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jog teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 str.3d.1p. teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos nuobaudos, dėl kurios kyla ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo. 2005-05-30 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-314/2005; 2006-01-04 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-10/2006; 2010-02-01 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-16/2010).

Dėl 2010-02-24 drausminės nuobaudos – pastabos.

Darbo drausmės pažeidimas, kaip pagrindas drausminei atsakomybei taikyti, yra darbo funkcijų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas (DK 234 str.). Darbdavys turi pareigą tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, rūpintis darbuotojų poreikiais; įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų (DK 35 str. 1d., 229 str.).

Teismo nuomone, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovo direktorės 2010-02-24 įsakymu paskirta ieškovui drausminė nuobauda – pastaba (b.l.97-100, t.1), buvo paskirta pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

2009-06-29 ieškovas sudarydamas su atsakovu neterminuotą darbo sutartį Nr. 07, buvo supažindintas su (b.l.20-33, t.2) atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (toliau – taisyklės) bei ieškovo – vairuotojo ekspeditoriaus pareigybine instrukcija (toliau – instrukcija), todėl, vykdydamas savo tiesiogines darbines pareigas, privalėjo laikytis jose nustatytų reikalavimų, o būtent: laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus vadovaujančių darbuotojų nurodymus; laikytis darbo drausmės; darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus, tausoti įmonės turtą (taisyklių 59.3 p – 59.4 p., 59.7 p.); savarankiškai nenukrypti nuo maršruto; automobilį perduoti kitam vairuotojui pagal automobilio su puspriekabe priėmimo-perdavimo aktą, kuriame tiksliai užfiksuoti visus esamus defektus bei trūkumus; (instrukcijos 5.3 p., 9.3 p.).

Ieškovui netinkamai vykdant savo darbines pareigas bei pažeidus aukščiau nurodytų aktų reikalavimus, atsakovas, nepažeisdamas DK 240-241 str. nuostatų, įvertinęs ieškovo padaryto drausmės pažeidimo sunkumą bei ieškovo nevienkartinį netinkamą darbinių pareigų vykdymą ir iki šios drausminės nuobaudos – pastabos paskyrimo, pagrįstai ėmėsi priemonių darbo drausmei įmonėje užtikrinti (taisyklių 62-63 p. p.; DK 227, 229-232 str. str.). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas šios drausminės nuobaudos - pastabos neskundė ir neginčijo (DK 242 str.).

Dėl 2010-05-10 drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3d.1 p. ir 2p. (235 str. 2 d. 8 p., 9 p.).

Pagal DK 235 str. 1d., šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos ar kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 str. 2 d. 8 p. nurodoma, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tai, kad darbuotojas darbo metu yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai; pagal minėto straipsnio 2 d. 9 p. - šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą)

Kaip ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas darbo drausmės pažeidimas – kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – įstatyme priskiriamas prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, suteikiančių darbdaviui teisę skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleisti darbuotoją iš darbo iš anksto apie tai neįspėjus. Neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio. DK nepateikiama darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuojama, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad kilus ginčui dėl darbuotojo neblaivumo fakto teismas nurodytų klausimų sprendimui gali automatiškai taikyti kitų sričių teisės aktus. Pagal DK įtvirtintas principines darbo santykių reglamentavimo nuostatas, darbo santykiams prioritetiškai turi būti taikomos DK normos, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai darbo santykiams gali būti taikomi tik pagal DK nustatytas ribas ir nepažeidžiant darbo teisės principų (DK 1, 3, 4 straipsniai). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbuotojo neblaivumo faktą darbdavys gali nustatyti visomis teisėtomis prieinamomis priemonėmis ir tvarka. Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, tiek kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys (Lietuvos Aukščiauiojo teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011; 2009-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-305/2010; kt.).

Teismų praktikoje nurodoma, jog DK 235 str. 2 d. 8 p. nustatyta teisės norma taikoma, kai nustatoma reikšmingų faktų visuma: a) darbuotojo neblaivumas; b) ši jo būklė nustatoma darbo metu; c) neblaivus darbuotojas yra darbe. Tik esant šių faktų sudėčiai, darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą gali būti pripažįstamas teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004-06-18 d. nutarimas Nr. 45 “Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 ir 2 p., taikymo teismo praktikoje”). Bei šių faktų (juridinių faktų sudėtį) teisėtumą ir pagrįstumą privalo įrodyti darbdavys, šiuo atveju – atsakovas CPK 12, 178 str. str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą pagal DK 235 str. 2 d. 8 p.

Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotuoju darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais (DK 229 str.).

Pagal atsakovo taisyklių 60, 61 p. p., įmonės darbuotojams draudžiama darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, kitas toksines ar narkotines medžiagas, būti neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, toksinių medžiagų ar medicininių preparatų; neblaivumas (girtumas) – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose nustatytą maksimalią leistiną normą; vadovaujantis LR Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 Lietuvos Respublikoje asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip). Pagal taisyklių 65.8 p., kai darbuotojas darbo metu yra neblaivus – laikytina šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Taisyklių 66 p. nustatyta, kad, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio.

Ieškovas neigė, jog 2010-04-28 buvo atvykęs į darbą neblaivus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog 2010-04-29 atsakovas, laikydamasis aukščiau nurodytų reikalavimų, ėmėsi priemonių ir siuntė ieškovą pasitikrinti arba pats ėmėsi priemonių nustatyti ieškovo blaivumą, juo labiau, kad atsakovo įmonėje buvo aparatas neblaivumui nustatyti (ką patvirtino liudytojas T. K. ); jog tą dieną ieškovas buvo atsakovo nušalintas nuo darbo (DK 123 str. 1 d.), jog dėl atvykimo į darbą neblaiviame stovyje iš ieškovo buvo pareikalauta dėl to rašytinio pasiaiškinimo (DK 240 str.) Vien tik remtis 2010-04-29 atsakovo direktorės R. S. patvirtintu aktu Nr. 10/04/29-09, jame nurodytomis aplinkybėmis bei jos parodymais, jog ieškovas nurodytą dieną buvo girtas bei jam buvo siūloma pasitikrinti blaivumą, teismas neturi pagrindo. Teismas taip pat nesiremia ieškovo pateiktu garso įrašu (b.l.153, t.2), kuris nei patvirtina nei paneigia ieškovo buvimą neblaiviame stovyje būtent 2010-04-29.

Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau nurodytame akte Nr. 10/04/29-09 net nenurodyta, kad ieškovas pasiaiškinimą dėl jo buvimo darbe 2010-04-29 neblaiviame stovyje atsisakė rašyti. Kai tuo tarpu, pagal DK 136 str. 4 d., atsakovas kaip darbdavys DK 235 str. 2 d. 8 p. pagrindu (pagal DK 136 str. 3 d.) nutraukdamas darbo sutartį, privalėjo laikytis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys, turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, rašte turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti bei protingą terminą pasiaiškinimui raštu pateikti, taip pat turėtų pasiūlyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės jo atžvilgiu taikymui (DK 35 str. 1 d., 240 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog drausminės nuobaudos skyrimą darbdavys įformina įsakymu (DK 240 str. 3d.), nagrinėjamu atveju atsakovo direktorės 2010-05-10 įsakyme Nr. 10/05/10-10 net nenurodoma, kad būtent už buvimą darbe 2010-04-29 neblaiviame stovyje ieškovas yra atleidžiamas, o tik nurodoma, kad ieškovas atleidžiamas pagal DK 136 str. 3d. 1p., 235 str. 2d. 8 p.

Teigtina, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo pagal DK 136 str. 3d. 2p., 235 str. 2d. 8 p., pažeidė DK 240 str. 1 d. nuostatas bei atsakovas neįrodė, kad ieškovas padarė aukščiau nurodytą darbo drausmės pažeidimą. Todėl ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3d. 1p., 235 str. 2d. 8 p., laikytinas neteisėtu.

Darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 str.3d.1p. yra drausminė nuobauda (DK 237 str.1d.3p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str.1d., 136 str.4d.) ir šiuo atveju darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai jis nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant šiam pagrindui, į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Taigi DK 136 str. 3d. 1p. kalbama apie sistemingą darbo pareigų pagal darbo sutartį nevykdymą arba netinkamą vykdymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) – pravaikšta –įstatyme priskirtas prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, kurie suteikia darbdaviui teisę be įspėjimo atleisti darbuotoją (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2005-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; 2009-09-29 civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad jis buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3d. 1p., 235 str. 2d. 9 p., neteisėtai.

Pagal DK 35 str. nustatytų bendrųjų darbo sutarties šalių pareigų darbo santykiuose veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teisėmis privalo laikytis tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Darbuotojo bei darbdavio pareigos nustatytos DK 228, 229 str. str.

Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai; į darbo laiką neįeina tame tarpe pravaikšta, neatvykimas į darbą administracijos laidimu (DK 142, 143 str. str.).

Kaip nustatyta byloje, ieškovas dirbo pas atsakovą pagal 2009-06-29 tarp šalių sudarytą neterminuotą darbo sutartį tarptautinių pervežimų vairuotojo – mechaniko - ekspeditoriaus pareigose, ieškovui buvo nustatyta 8 val. trukmės darbo diena, su darbo sutarties sąlygomis bei atsakovo vietiniais lokaliniais aktais ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai. Atsakovo taisyklių 12, 12.1 p.p., 13-14 p.p., nustatyta darbo trukmė, darbo laikas – penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienom, kasdienė darbo laiko trukmė negali viršyti 8 darbo valandų, darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 val., darbo laiko pradžia 9 val. – pabaiga 18 val.; pagal taisyklių 59.10 p., darbuotojai privalo ateiti į darbą ir išeiti iš jo nustatytu laiku, jeigu į darbą neateinama dėl svarbių priežasčių (liga, avarija, nelaimingas atsitikimas ar pan.), darbuotojai privalo pranešti apie tai tiesioginiam darbo vadovui kaip galima greičiau; pagal taisyklių 62 p., tame tarpe už neatvykimą į darbą, darbuotojai baudžiami drausminėmis nuobaudomis ( pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo); taisyklių 63-64 p.p., 65, 65.9 p.p., neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurio padarymą numatytas atleidimas iš darbo.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo tarp šalių dėl to, kad ieškovas nebuvo darbe 2010 metų balandžio 26-28 dienomis.

Ieškovas, teigdamas, kad pagal susiformavusią praktiką atsakovo įmonėje, vairuotojai pertraukų tarp reisų metu neina į darbą, o laukia sekančio reiso, darbdavio nurodymų ir ilsisi bei, kad tokių aplinkybių akivaizdus patvirtinimas yra su ieškovu sudaryta darbo sutartis, kurioje nenurodyta darbo vieta, darbo dienų per savaitę skaičius ir nurodyta tik, kad ieškovas turi dirbti 8 valandas, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Šie ieškovo argumentai prieštarauja byloje nustatytom faktinėm aplinkybėm, atsakovo pateiktiems rašytiniams įrodymams (b.l.6-13, t.2), jog kiekvienu atveju dėl nebuvimo darbe (išeiginės dienos, neapmokamų atostogų suteikimo ar leidimo dirbti į savaitę vieną dieną ar valandą ir pan.) darbuotojai raštu kreipdavosi (tame tarpe ir ieškovas) raštišku pareiškimu į atsakovo administraciją. Tokius ieškovo argumentus paneigė ir byloje apklausti liudytojai R. S., I. J., T. K., D. R.. Remtis vien tik ieškovo nurodytais argumentais bei liudytojo S. K. parodymais, nėra pagrindo. Liudytojo R. S. parodymai nelaikytini įrodymais byloje, nes jie neturi jokio ryšio su byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis. Nesant svarbios priežasties darbuotojas galėtų neatvykti į darbą tik gavęs darbdavio sutikimą, priešingu atveju, įmonėje vyktų tikras chaosas, būtų pažeidžiama įmonės darbinė veikla bei joje nustatyta darbo drausmės tvarka, tai prieštarautų darbo įstatymų normoms.

Taigi, ieškovas neįrodė, kad nebuvo nurodytu laikotarpiu darbe dėl svarbių priežasčių, turėdamas darbdavio sutikimą, todėl atsakovo įgaliotas asmuo, įvertinęs tokį ieškovo elgesį kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, pagrįstai taikė drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo (DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str.2 d. 9 p.).

DK 240 str. 1 d. nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jeigu per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo (DK 241 str. 1d.).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas konkrečiu raštu būtų pareikalavęs ieškovo pasiaiškinti dėl jo nebuvimo darbe – pravaikštos aukščiau nurodytu laikotarpiu. Aukščiau nurodytuose atsakovo aktuose, kvietimuose akcentuojama, jog ieškovas nepateikė arba atsisakė rašyti pasiaiškinimus. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį. Nepareikalaudamas darbuotojo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, darbdavys patenka į blogesnę padėtį ir prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir ją ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies nuobaudą, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą. Ginčą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-601/2009 ir kt.).

Įstatymuose nėra nustatyta, kad darbdaviui pažeidus DK 240 str. 1 d., t.y. raštu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl padaryto drausmės pažeidimo, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002; 2003-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003; 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2005 ir kt.).

Taigi, šioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.).

Dėl atsakovo priešieškinio.

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas (DK 245 str.).

Materialinei atsakomybei atsirasti yra būtinos visos sąlygos nurodytos DK 246 str., t.y. 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jei nėra bent vienos sąlygos padarant pažeidimą, materialinė atsakomybė negali atsirasti.

Darbuotojų materialinė atsakomybė paprastai atsiranda dėl tikrosios tiesioginės žalos padarymo, vienok galimi atvejai, kai dėl darbuotojo veiksmų, be tiesioginės žalos darbdavys praranda tam tikras pajamas. Žalą padariusio asmens neteisėta veika (veikimas, neveikimas), t.y. toks jo elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms (tarp jų ir darbo tvarkos taisyklėms, instrukcijoms, įsakymams ir pan.). Neteisėta veika pažeidžiamas ne tik norminis aktas, bet ir nukentėjusiojo subjektyvioji teisė, jam yra padaroma žala. Tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo turi būti priežastinis ryšys (tiesioginis ar/ir netiesioginis). Kaltė suprantama kaip asmens elgesio (veikimo ar neveikimo) ir siekiamų arba galimų žalingų padarinių – žalos atsiradimo psichinis santykis, darbuotojas yra kaltas, jei neteisėtą veiką įvykdė tyčia arba neatsargiai ir jo kaltę turi įrodyti darbdavys. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisės normas yra taikoma tada, kai žala kitam darbo teisinio santykio subjektui padaroma veika, kuri susijusi su darbo pareigų vykdymu.

Atvejai, kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą nustatyti DK 255 str. Pagal DK 256 str.1d., visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje. Ši sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų. DK 257 str. 1-4 d.d. nustato, jog atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos; kai žala padaroma tyčia, turi būti atlyginama visa žala; žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turtėtas išlaidas (tiesioginiu nuostolius); atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos ir nuostolių samprata. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Turtinės žalos atlyginimo institutas aiškinamas siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.).

Teismo nuomone, pareikštas priešieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, nes atsakovas neįrodė, kad ieškovas turi atlyginti atsakovui prašomus priteisti nuostolius. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal tarp ieškovo ir atsakovo 2009-06-29 sudarytos sutarties Nr.07 „Dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės“ sąlygas ir sutartyje aptartų šalių įsipareigojimų pagrindu, atsakovas išskaičiavo iš ieškovo darbo užmokesčio ir kitų pajamų nuostolius (žalą) už vilkiko I. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ištempimą bei priekabos remontą, viso 6007,39 Lt. iki tol, kol ieškovas nesikreipė į teismą su ieškiniu, atsakovas jokių pretenzijų ieškovui neturėjo. Be to, atsakovo priešieškinėje nurodyti paskaičiavimai bei pateikti 2010-07-02 Aktas Nr. 71, 2011-01-11 paaiškinimai, 2010-07-02 paaiškinimas prie Akto Nr.71 (b.l. 51,78,99, t.2), bei kiti rašytiniai įrodymai (b.l.52-73, 84-98, t. 2), nepagrindžia priešieškinyje nurodytų argumentų bei aplinkybių dėl atsakovo patirtų nuostolių (transporto priemonės gabenimo, remonto, negautų pajamų) bei jų dydžio. nėra pateikta jokių įrodymų: kokia konrečiai transporto priemone, kam priklausančia, kokiu laikotarpiu, vilkikas buvo pargabentas į Lietuvą; užsakymai krovinių pervežimui nurodytom sumom; buhalteriniai ir pan. dokumentai, patvirtinantys nurodytų negautų įmonės pajamų dydį ir t.t.).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas (CPK 417 str.).

Iš atsakovo valstybei priteistina – 10,92 Lt pašto išlaidų (CPK 79 str., 88, 96 str.str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR CPK 259, 260-270 str. str., teismas

n u sprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Pripažinti ieškovo V. P. atleidimą iš darbo UAB „M.“ pagal DK 136 str. 3d. 1p., 235 str. 2d. 8 p., neteisėtu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Mevex“, į.kodas 302338676, 10,92 Lt (dešimt litų 92 ct.) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė