Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant M.Šapokaitei - Sosyan, dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovui adv. G.Vainiui, atsakovo atstovui adv. J.Sakavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs darbo bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priešieškinį grindė 2009-06-29 sudaryta sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbuotojo materialinės atsakomybės“ bei ieškovo padarytais nuostoliais, kilusiais komandiruotės metu, t.y. nuo 2010-01-08 iki 2010-02-21 Prancūzijoje 2010-02-11 vairuodamas vilkiką Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į išsikrovimą, ieškovas nukrypo nuo jam (duomenys neskelbtini) 2010-01-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komandiruotės“ nurodyto maršruto, buvo neatsargus, neatidus ir nerūpestingas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, saugaus eismo taisyklių reikalavimų, nesuvaldė vilkiko ir nuslydo nuo kelio, dėl ko atsakovas patyrė turtinę žalą - vilkiko Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iškėlimo iš griovio darbai 3 007,39 litai (871 EUR); vilkiko priekabos remontas - 3 896,39 litai. (duomenys neskelbtini) už eismo įvykio metu apgadintą vilkiką žalai atlyginti sumokėjo tik 1 220,16 litų, t.y. už vilkiko priekabos remontą 220,16 litų, bei 1 000 litų už transporto priemonės buksyravimą užsienyje, bet neatlygino draudimo poliso priede numatytos 3 000 litų dydžio frančizės bei 2l procento pridėtinės vertės 676,23 litų dydžio mokesčio. Šią aplinkybę patvirtina civilinėje byloje esantis 2010-04-20 (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žalos atlyginimo“. 2010-02-20 pasikeitimo metu vairuotojas-mechanikas-ekspeditorius O. R. pastebėjo ir nurodė vilkiko ir puspriekabės priėmimo-perdavimo akte, kad sulaužytas galinis puspriekabės žibintas ir sulenktas puspriekabės rėmas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl transporto priemonės sugadinimo (duomenys neskelbtini) darbuotojai negalėjo vykdyti įmonės jiems paskirtų darbo apimčių, transporto priemonė Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti priverstinai parvaryta į Lietuvą iš Prancūzijos, kur įvyko eismo įvykis, remonto darbams, bei ją suremontavus, atgal iš Lietuvos į Prancūziją toliau vykdyti komandiruotės numatytų apimčių. Išlaidos transporto priemonės gabenimui sudaro 6 504,80 litų. (duomenys neskelbtini) negavo pajamų - vilkikui likus L.T.D.I. kompanijoje įmonė pagal vidutinius skaičiavimus per 19 dienų galėjo uždirbti 11 720,00 litų, išlaidos vairuotojui mokamų dienpinigių už 19 dienų sudarytų 1 750 litų. Todėl dėl vilkiko parvarymo į Lietuvą įmonė neteko 8 982,22 litų. Bendri nuostoliai sudaro 15 487,02 Lt (transporto priemonės gabenimo - 6 504,80 Lt ir negautos pajamos 8 982,22 Lt).

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašė teismo priteisti iš atsakovo iš viso 19 314,70 Lt įsiskolinimo, susijusio su darbo santykiais, vidutinio darbo užmokesčio sumą 1 196 Lt nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio padavimo į teismą dienos imtinai, vidutinio darbo užmokesčio sumą nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-09-29 sprendimu be kita ko ieškovo V. P. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmetė; pripažino ieškovo atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., 235 str. 2 d. 8 p. neteisėtu; kitoje dalyje ieškinį atmetė (t. 3, b.l. 63 - 73). Vilniaus apygardos teismas 2012-06-04 nutartimi nusprendė panaikinti minėtą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą dalyje, kurioje atmesti ieškovo reikalavimai priteisti su darbo santykiais susijusias sumas, kurios sudaro 19 314,70 Lt, priteisti ieškovui vidutinio jo darbo užmokesčio sumą nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio padavimo į teismą dienos imtinai, kas sudaro 1 196 Lt sumą neatskaičius mokesčių, priteisti ieškovui jo vidutinio darbo užmokesčio sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. 3, b.l. 99 - 109).

Taigi, byla nagrinėtina tik toje dalyje, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2012-06-04 nutartimi buvo perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, t.y. dėl su darbo santykiais susijusių sumų, vidutinio darbo užmokesčio sumos nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio padavimo į teismą dienos, vidutinio darbo užmokesčio sumos nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo.

Bylos medžiaga tvirtina, kad ieškovas V. P. ir atsakovas (duomenys neskelbtini) 2009-06-29 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovas nuo 2009-06-29 pradėjo įmonėje dirbti tarptautinių pervežimų vairuotojo – mechaniko – ekspeditoriaus pareigose (3 t., b.l. 138 - 140). Darbo sutartyje šalys susitarė, kad darbuotojui bus mokamas: 1 041 Lt darbo užmokestis vieną kartą per mėnesį (kiekvieno mėnesio 12 – 14 dienomis); dienpinigiai ne mažesni nei 50 proc. finansų ministerijos nustatytos sumos, kurie mokami tokia tvarka: 60 proc. dienpinigių mokama iš karto po reiso, 40 proc. – po sekančio reiso (Sutarties 3 p.). Sutartis nutraukta 2010-05-10 (3 t., b.l. 139, 144 – 145).

Ginčas nagrinėjamu atveju vyksta iš esmės dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo už paskutinius ieškovo atliktus reisus, t.y. 2010-01-08 – 2010-02-21 reisą ir 2010-03-08 – 2010-04-25 reisą. Ieškovas į 2010-01-08 – 2010-02-26 reisą buvo siunčiamas atsakovo vadovo 2010-01-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 202 - 203), į 2010-03-08 – 2010-04-20 reisą – 2010-03-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 204 - 205).

Ieškovas neginčija, kad jam nepilnai buvo išmokėtas darbo užmokestis (DK 186 str.). Ieškovas nurodo, kad atsakovo įsiskolinimas (19 314,70 Lt) jam susidarė sudėjus nesumokėtus dienpinigius už du jo paskutinius atliktus reisus (17 697 Lt), taip pat pinigus, kuriuos iškovas mokėjo iš savo lėšų už užsienyje mokamus kelius (1 041 Lt) ir palūkanas už šiuos uždelstus atsiskaitymus.

Šalys nesutaria dėl dienpinigių dydžio. Ieškovas nurodo, kad jam už 2010-01-08 – 2010-02-26 reisą turėjo būti sumokėta 8 388 Lt dienpinigių, o už 2010-03-08 – 2010-04-20 reisą – 9 309 Lt dienpinigių. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad ieškovui už 2010-01-08 – 2010-02-26 reisą turėjo būti sumokėta 4 285,50 Lt dienpinigių (3 t., b.l. 206), o už 2010-03-08 – 2010-04-20 reisą – 4 730 Lt dienpinigių (3 t., b.l. 207).

Kaip minėta, šalys darbo sutartyje buvo sutarusios, kad ieškovui bus mokami dienpinigiai ne mažesni nei 50 proc. finansų ministerijos nustatytos sumos, kurie mokami tokia tvarka: 60 proc. dienpinigių mokama iš karto po reiso, 40 proc. – po sekančio reiso (Sutarties 3 p.). Lietuvos Respublikos finansų ministras 1996-11-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (2008-04-01 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) patvirtino Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normas vykstantiems į užsienio komandiruotes. Įvertinus minėtame teisės akte nurodytas dienpinigių normas pagal konkrečias užsienio šalis, kuriose buvo komandiruotas ieškovas, akivaizdu, kad atsakovas skaičiavo ieškovui komandiruotpinigius 50 proc. tarifu, tai iš esmės atitinka Sutarties 3 punkto reikalavimas. Atsakovui mokėti didesnį nei 50 proc. dienpinigių tarifą yra (buvo) jo diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Tuo tarpu ieškovas nepagrįstai komandiruotpinigius skaičiuoja 100 proc. tarifu, toks skaičiavimas neatitinka šalių pasirašytos darbo sutarties nuostatų. Taigi, ieškovui pagrįstai priskaičiuoti dienpinigiai už 2010-01-08 – 2010-02-26 reisą yra 4 285,50 Lt, o už 2010-03-08 – 2010-04-20 reisą – 4 730 Lt, iš viso 9 015,50 Lt.

Iš atsakovo atstovo teismui pateiktų paaiškinimų, taip pat kitos bylos medžiagos (3 t., b.l. 134 – 137 ir kt.) matyti, kad atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad kelionės metu (t.y. ginčo reisų metu) ieškovas patyrė kompensuotinas ir pateisinamas papildomas išlaidas, faktiškai jam paskaičiavo daugiau komandiruotpinigių, atitinkamai už 2010-01-08 – 2010-02-26 reisą – iš viso 7 292,89 Lt, o už 2010-03-08 – 2010-04-20 reisą – iš viso 7 899,20 Lt. Į pastarojo reiso komandiruotpinigius buvo įtraukti ir ieškovo prašomi priteisti 1 041 Lt už sumokėtus kelių mokesčius 2010-03-08 – 2010-04-20 reiso metu. Taigi, iš viso atsakovo buvo priskaičiuota ieškovui už du paskutinius ginčo reisus 15 192,09 Lt komandiruotpinigių. Ieškovas atsakovui per banką ir grynaisiais sumokėjo 7 415 Lt komandiruotpinigių. Tai patvirtina ne tik atsakovo pateikti duomenys (3 t., b.l. 146, 157 – 164, 189 – 198, 200 – 201 ir kt.), bet iš esmės ir ieškovo pateiktas banko raštas apie gautas pajamas (3 t., b.l. 127). Atsakovas liko ieškovui skolingas 7 777,09 Lt dienpinigių.

Ieškovas nurodo, kad jam turėtų būti priteistos palūkanos, numatytos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, už uždelstus atsiskaitymus, t.y. už nekompensuotus kelių mokesčius (1 041 Lt) nuo 2010-04-24 iki ieškinio padavimo į teismą dienos; už nesumokėtus dienpinigius nuo 2010-02-20 iki ieškinio padavimo į teismą dienos. Tačiau teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 str. 1 d.). DK 207 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (1 d.). Ši nuostata taikoma iki darbo sutarties nutraukimo. Vėliau uždelsto atsiskaitymo klausimus reglamentuoja kiti DK straipsniai, kaip antai, 141 straipsnio 3 dalis, 297 straipsnio 4 dalis, 300 straipsnis ir pan. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomos CK nuostatos negali būti taikomos, tuo pačiu nėra pagrindo priteisti ir ieškovo prašomas palūkanas. Teismas nemano, kad šiuo atveju tikslinga, įvertinus visas faktines aplinkybes, viršyti ieškovo pareikštus reikalavimus (CPK 414 str. 3 d.) ir priteisti ieškovui delspinigius pagal DK 207 straipsnį, Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą, kai jis to neprašo.

Atsakovas nurodo, kad jis ieškovui nėra skolingas; ieškovas atsakovui padarė žalos, kuri buvo išskaityta iš ieškovo dienpinigių; ieškovo mokėtinų sumų atsakovui įskaitymą su jo gautinomis sumomis leidžia darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarties nuostatos, darbo sutarties priedas dėl piniginių sumų išskaitymo iš darbuotojo dienpinigių, darbdavio įsakymai dėl ieškovo komandiruočių, darbo sutarties 10 punktas, CK 6.131 straipsnis. Tačiau teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Vienok teismas anksčiau jau yra konstatavęs, kad atsakovas iš viso nėra ieškovui sumokėjęs 7 777,09 Lt komandiruotpinigių. Antra, kaip anksčiau minėta, teismai atmetė atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo, šie sprendimai yra įsiteisėję. Todėl atsakovas neturi teisės šios žalos išskaičiuoti, įskaityti iš ieškovui priklausančių komandiruotpinigių, nes priešingu atveju būtų paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 str.). Dėl išskaitų dar pasakytina, kad pagal DK 224 straipsnio 3 dalį negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. Be to, išskaitas galima daryti, jeigu darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (2 d.). Priešingu atveju, darbdavys turi pagrindą dėl šios išskaitos kreiptis į teismą. Šiuo atveju, kaip minėta, atsakovas buvo pareiškęs priešieškinį, tačiau jis buvo atmestas. Trečia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, kad darbuotojas yra skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui (žr., pvz., LAT 2008 m. gegužės 12 d. nutartį Nr. 3K-3-267/2008; 2012-04-18 nutartį Nr. 3K-3-179/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovas tokio sutikimo nėra išreiškęs. Ketvirta, CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad draudžiama įskaityti kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo. Pagal CPK 739 straipsnio 2 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę. Taigi, įstatymas tiesiogiai draudžia padaryti įskaitymą iš komandiruotpinigių. Todėl atsakovas tokį įskaitymą padarydamas elgėsi neteisėtai ir tai negali būti kliūtis nagrinėjamu atveju priteisti iš atsakovo ieškovui jam priklausančius dienpinigius.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovo naudai 7 777,09 Lt dienpinigių. Teismas anksčiau pasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1 041 Lt sumą už užsienyje sumokėtus kelių mokesčius. Šios sumos atsakovo buvo įtrauktos į komandiruotpinigius, todėl jos ieškovui dar kartą nepriteisiamos.

Ieškovas, vadovaudamasis DK 141 straipsnio 3 dalimi, taip pat teismo prašo priteisti iš atsakovo: jo vidutinio darbo užmokesčio sumą nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio padavimo į teismą dienos, t.y. 1 196 Lt (neatskaičius mokesčių); vidutinio darbo užmokesčio sumą nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šiais reikalavimais iš esmės yra prašoma priteisti ieškovo vidutinio darbo užmokesčio sumą už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, t.y. nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-05-10) iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (2 d.). Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Teismas anksčiau jau konstatavo, kad atleidimo iš darbo dieną (2010-05-10) su ieškovu nebuvo pilnai atsiskaityta, jam nebuvo sumokėta 7 777,09 Lt dienpinigių, dėl šio neatsiskaitymo laiku nėra ieškovo kaltės, todėl yra pagrindas atsakovui taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytas teisines pasekmes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, taikant DK 141 straipsnio 3 dalį, yra nuosekliai išaiškinta, kad: taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos visos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (žr., pvz., LAT 2010-09-28 nutartį Nr. 3K-3-365/2010; 2011-03-21 nutartį Nr. 3K-3-116/ 2011; 2011-05-17 nutartį Nr. 3K-3-247/2011; 2012-07-04 Nr. 3K-3-350/2012 ir kt.)

Teismas įvertinęs susikloščiusią teismų praktiką, teisės principus, įtvirtintus DK 2 ir 35 straipsniuose, taip pat bendrąjį teisės proporcingumo principą, atsižvelgęs į konkrečias bylos faktines aplinkybes, o būtent: į ieškovo išdirbtą trumpą laiką pas atsakovą, t.y. ne pilnai 11 mėnesių, ir šis laikotarpis, palyginus su uždelsimo atsiskaityti laikotarpiu, yra daugiau nei kelis kartus trumpesnis; į atsakovo elgesį ir veiksmus, t.y. ieškovas dirbdamas pas atsakovą jam padarė žalos, be to, jis buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą – už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą; į tai, kad užsitęsė bylos nagrinėjimas ir dėl to nėra atsakovo kaltės; į tai, jog atsakovo finansinė būklė, byloje esančiais duomenimis, nėra gera - sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti ieškovui priteistiną vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, be to, mažinimo dydžius numatant skirtingus nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų už jo išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jo darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Tokia situacija inter alia būtų nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taigi, ieškovui iš atsakovo priteistina dalis (1/3) jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos (2010-05-10) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-12-04), t.y. 8 534,23 Lt (atlikti veiksmai: 1) 825,91 / 3 = 275,30 Lt; 2) 275,30 Lt * 30 mėn. 17 d. = 8 534,23 Lt); nuo 2012-12-05 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovui priteistina 1/2 dalis jo vidutinio darbo užmokesčio, t.y. po 412,95 Lt per mėnesį (825,91 Lt / 2), po 24,29 Lt per dieną (412,95 / 17 d.) už kiekvieną uždelstą darbo dieną iki visiško atsiskaitymo, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų savaitę. Įstatymų nustatyto dydžio pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos ar kitos teisės aktų nustatytos išskaitos turi būti išskaičiuojamos išmokant ieškovui nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal teismo sprendimą. Todėl sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse sumos nurodytos neatskaičius mokesčių. Teismas nustatydamas ieškovo vidutinį darbo užmokestį, dirbtų dienų skaičių ir pan. vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis (3 t., b.l. 164).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

Ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies. Įvertinus pareikštą ieškinį ir jo tenkinimo apimtį, laikytina, kad ieškovo ieškinys tenkintas ne daugiau kaip 35 procentus, tai reiškia, kad ieškovui priklauso 35 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 65 proc. Ieškovas patyrė 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti (3 t., b.l. 129). Šios išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, vykusius ne vieną teismo posėdį, pripažintinos racionalios ir pagrįstos (CPK 98 str.). Atsižvelgiant

į išdėstytą, iš atsakovo priteistina ieškovo naudai 35 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 525 Lt (1 500 Lt * 35 proc.). Atsakovo atstovas nurodė (paaiškino) ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad: atsakovas nagrinėjant bylą dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo patyrė 2 420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau iš šios sumos apmokėjo 1 864,72 Lt; kadangi atsakovas yra gavęs PVM sąskaitą – faktūrą 2 420 Lt sumai ir ją pripažino, tai laikytina, kad sąskaitą turės pilnai apmokėti; nepaisant to, kad šiai dienai apmokėta tik dalis sąskaitos, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina visa patirtina bylinėjimosi išlaidų suma, t.y. 2 420 Lt (4t., b.l. 1, 3 – 4). Teismas pažymi, kad šaliai gali būti priteistos tik realiai patirtos advokato pagalbai apmokėti išlaidos ir jeigu prašymas dėl tokių išlaidų priteisimo bei jų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str.). Kadangi atsakovo atstovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui įrodymus apie realiai patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti tik 1 864,72 Lt sumoje, todėl laikytina, kad atsakovas tokio dydžio (1 864,72 Lt) bylinėjimosi išlaidas ir patyrė. Šios išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, pripažintinos racionalios ir pagrįstos (CPK 98 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš ieškovo priteistina atsakovo naudai 65 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 1 212,09 Lt (1 864,72 Lt * 65 proc.).

Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad šią bylą nagrinėjant Vilniaus rajono apylinkės teisme pas teisėją D.Zeniauskaitę (c.b. Nr. 2-432-494/2011), atsakovas savo buvusiai atstovei adv. S.Proninai už atstovavimą buvo sumokėjęs iš viso 3 025 Lt, šios bylinėjimosi išlaidos teismo nebuvo paskirstytos; atsakovo atstovas prašo šias sumas priteisti iš ieškovo. Teismas pažymi, kad atsakovo atstovo prašomos priteisti minėtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės yra susijusios su ta bylos dalimi (dalyje dėl neteisėto atleidimo iš darbo, žalos atlyginimo ir pan.), kurioje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant bylą tik dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniai santykiais, priteisimo, minėtos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos. Be to, nebuvo laiku pateikti įrodymai apie tokių išlaidų turėjimą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui iš atsakovo priteista 525 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo - 1 212,09 Lt, mano, kad šiuo atveju yra tikslinga šias sumas įskaityti ir galutinai iš ieškovo priteisti atsakovo naudai 687,09 Lt (1 212,09 Lt – 525 Lt) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas prieš kreipdamasis į teismą ieškinio kainą nurodė 20 510,70 Lt (1 t., b.l. 1). Ieškovas prieš kreipdamasis į teismą būtų turėjęs sumokėti 615 Lt žyminio mokesčio, jeigu jis nebūtų atleistas pagal įstatymą nuo jo mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Nepaisant to, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 215,25 Lt (615 Lt * 35 proc.). Be to, teismas turėjo 8,96 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į proporcingumą patenkintai reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistina 3,14 Lt (8,96 Lt * 35 proc.) pašto išlaidų valstybei. Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 218,39 Lt (215,25 Lt + 3,14 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo V. P., ak. (duomenys neskelbtini) naudai:

- 7 777,09 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt septynis litus ir 09 ct) komandiruotpinigių;

- 1/3 dalį ieškovo vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos (2010-05-10) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-12-04), t.y. 8 534,23 Lt (aštuonis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt keturis litus ir 23 ct) (neatskaičius mokesčių);

- 1/2 dalį ieškovo vidutinio darbo užmokesčio, t.y. po 412,95 Lt (keturis šimtus dvylika litų ir 95 ct) per mėnesį, po 24,29 Lt (dvidešimt keturis litus ir 29 ct) per dieną už kiekvieną uždelstą darbo dieną nuo 2012-12-05 iki visiško atsiskaitymo, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų savaitę (neatskaičius mokesčių).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš ieškovo V. P., ak. (duomenys neskelbtini) priteisti 687,09 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus ir 09 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Iš atsakovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 218,39 Lt (du šimtus aštuoniolika litų ir 39 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.