Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. N. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-55-1139/2021 pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovui D. N., išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone, dėl priteistų lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas D. N. atsiliepimu į ieškinį

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

2.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir priėmė byloje teisingą bei pagrįstą sprendimą, be to priteista suma yra mažesnė nei pusė Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga. Skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

5. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, pagal kurią šalys sutarė, kad atsakovas D. N. teiks išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui E. N., gim. (duomenys neskelbtini), mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt, tai yra 57, 92 Eur, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.

7. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

8. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018)

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė išlaikymo dydžio padidinimą grindė padidėjusiais sūnaus poreikiais. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatant šalių nepilnamečiui sūnui mokėtiną išlaikymo dydį, vaikui buvo 3 metai ir 2 mėnesiai, o skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu šalių sūnus buvo 12 metų amžiaus, o išlaikymas nepilnamečiui šalių sūnui buvo priteistas daugiau kaip prieš 8 metus. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio įvertino tai, kad šalių sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5 klasėje, lanko kompiuterinio ugdymo studiją. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad per šį laikotarpį pasikeitė ne tik šalių sūnaus amžius, bet ir ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, todėl nepilnamečiui vaikui augant padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma.

10. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija, kad sūnaus poreikiai nuo 2012 m. padidėjo, tačiau jis motyvuodamas tuo, kad neišgali skirti daugiau lėšų išlaikymui, prašo nustatyti sūnui išlaikymo dydį po 100 Eur per mėnesį. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę kas mėnesį mokėtiną sumą. Atsižvelgė tik į šalių nepilnamečio sūnaus interesus, tačiau nevertino tai, kad apelianto šeimoje auga dvi nepilnametės dukros, kurias taip pat reikia išlaikyti ir jų poreikiai, kaip šalių sūnaus, taip pat ir jų joms augant didėja, teismas negynė jo dukrų interesų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl apelianto nepilnamečių dukrų išlaikymo, tačiau nėra pagrindo sutikti, kad neatsižvelgė į tai, kad apeliantas turi pareigą teikti išlaikymą dviem dukroms. Teismas spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio šalių sūnui, atsižvelgė į tai, kad apeliantas augina dvi nepilnametes dukras – S. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog apelianto dukros turėtų sveikatos problemų, į aplinkybę, kad apelianto sutuoktinė L. N. nedirba, gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką. Teismas įvertinęs visas aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, kad priteistinas iš atsakovo 160 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui, nepažeis jo nepilnamečių dukrų interesų.

11. Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

12. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis nededa pastangų susirasti darbą, kadangi jis pateikė į bylą įrodymus, kad aktyviai ieškosi darbo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad jis pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2020 m. liepos 27 d. buvo įregistruotas užimtumo tarnyboje, jog nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. dirbo uždarojoje bendrovėje „Kazlų rūdos komunalininkas“ ir darbo sutartis nutraukta suėjus terminui, taip pat iš Užimtumo tarnybos 2021 m. sausio 21 d. pažymos nustatyta, kad apeliantas yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. paskirta 200,31 Eur išmoka, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. – 211,86 Eur dydžio darbo paieškos išmoka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas turėdamas pareigą išlaikyti vaikus turi imtis priemonių, siekti susirasti darbą, dirbti ir užsidirbti, kad gauti pakankamas pajamas tiek pačiam pragyventi, tiek skirti lėšas nepilnamečių vaikų pragyvenimui. Registravimasis Užimtumo tarnyboje neatleidžia apelianto nuo pareigos teikti išlaikymą. Pandemija galėjo sukelti laikinus nepatogumus ir pan. Tačiau registravimosi Užimtumo tarnyboje faktas nepateisina apelianto nurodytų argumentų, jog jis dėl pandemijos ir ekonominės šalies situacijos negali susirasti darbo. Byloje nėra duomenų, kad apeliantui dėl sveikatos būklės būtų apribotas darbingumas, jam būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti pajamų, kad galėtų teikti savo vaikams, jų poreikius, ir ne tik minimalius poreikius, atitinkantį išlaikymą.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei apelianto netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, jog gautų pajamas ir prisidėtų prie savo nepilnamečių vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad jo sutuoktinė neturi pareigos išlaikyti šalių nepilnametį sūnų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas apelianto šeimos pajamas, vertino apelianto turtinę padėtį, jo galimybę išlaikyti visus turimus vaikus. Vien tai, kad paties apelianto teismo sprendimo priėmimo metu pajamos per mėnesį siekė 200 Eur, kas tikėtina yra laikina situacija, nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui mokėti nepilnamečiui sūnui 160 Eur išlaikymą, juo labiau, kad vaikui išlaikymas priteisiamas iki jo pilnametystės, o apeliantas gali ateityje susirasti darbą ir gauti didesnes pajamas. Nesutiktina su apeliantu, kad ieškovės pajamų sumažėjimas lėmė priteisto šalių sūnui išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistino nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio, atsižvelgė ir į ieškovės gaunamas pajamas, jos išlaikomų asmenų skaičių, vertino turtinę padėtį, tačiau šiuo atveju esminis kriterijus, į kurį atsižvelgė teismas spręsdamas dėl išlaikymo dydžio buvo padidėję šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai. Ir pagrįstai teismas prioritetą teikė nepilnamečių vaikų interesams.

15. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

16. Atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių ir aiškiai pasikeitusius (išaugusius) nepilnamečio vaiko poreikius, spręstina, kad esminis šalių nepilnamečio sūnaus poreikių pasikeitimas yra akivaizdus ir įrodytas. Taip pat nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šalių nepilnamečiui vaikui iš apelianto 160 Eur periodinių išmokų per mėnesį, būtų nepilnamečio vaiko poreikius pervertinęs, juo labiau, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu minimalus darbo užmokestis siekė 642 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114 Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio), o atskaičius mokesčius – 468,41 Eur (priklausomai nuo aplinkybių, susijusių su papildomu pensijos kaupimu ir kt.). Taigi iš apelianto priteista suma (160 Eur per mėnesį) yra beveik tris kartus mažesnė už minimalios mėnesinės algos orientacinį kriterijų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto padėtis leidžia priteisti bent minimalius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių gauti pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

17. Šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo padarytas išvadas, apelianto apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visumą aplinkybių, padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apeliantas neįrodė, jog jo turtinė padėtis vertinant gaunamų pajamų, kitų išlaikytinių skaičiaus kontekste, galimybe dirbti, gauti pajamas, leistų daryti išvadą, kad apeliantas yra nepajėgus teikti nepilnamečiam sūnui per mėnesį 160 Eur dydžio išlaikymą. Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo kitaip vertinti faktines aplinkybes, padaryti kitokias išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas. Iš esmės sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis nėra tikslinga plačiau pasisakyti dėl apelianto argumentų, nes jie iš esmės neįtakoja teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas spręsdamas dėl priteistų lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui dydžio pakeitimo (padidinimo) ir apelianto galimybės teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.