Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-55-1139/2021

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-22
Bylos Nr.: e2-55-1139/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01697-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ilona Rimkuvienė
Ieškovas: K. L.
Atsakovas: D. N.
Advokatai: Diana Ingrida Vinklerytė, Gintaras Gricius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-55-1139/2021Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01697-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 22 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,sekretoriaujant Kristinai Priedininkienei,dalyvaujant ieškovei K. L., jos atstovui advokatui Gintarui Griciui,atsakovui D. N., jo atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone atstovui Vladui Narmontui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovui D. N. dėl priteistų lėšų nepilnamečio vaikui išlaikymui dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020 m. liepos 29 d. teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovui D. N. dėl priteistų lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui dydžio pakeitimo (padidinimo). Ieškovė galutiniu reikalavimu, kurį pakeitė teismo posėdžio metu prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-101-721/2012 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) periodines išmokas kas mėnesį po 200 Eur nepilnamečio sūnaus E. N., gim. 2009 m. vasario 5 d., išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės. Paskirti K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. N. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė prašomą priteisti sumą - 250 Eur teismo posėdžio metu sumažino iki 200 Eur.

Šalies argumentai

1.1. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2012 m. balandžio 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-101-721/2012, kuri patvirtino K. L. ir D. N. taikos sutartį. Šia sutartimi iš atsakovo sūnui išlaikymas yra priteistas, kai sūnui buvo treji metai. Šiuo metu nepilnamečiui E. N. yra 11 metų, jo poreikiai yra padidėję ir priteisto 200 Lt, tai yra 57,92 Eur sumos neužtenka net minimaliausiems jo poreikiams tenkinti. Šiuo metu pareiškėja su sūnumi gyvena socialiniame būste, už kurį kas mėnesį mokamas nuomos mokestis. Nepilnamečiui sūnui taip pat tenka dalis mokesčių už buto komunalinius patarnavimus. Prie ieškinio pridedamas preliminarus nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų paskaičiavimas.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2020 m. lapkričio 11 d. teisme gautas atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovas D. N. prašo ieškinį tenkinti iš dalies: Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-101-721/2012 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkte priteisto išlaikymo dydį 57,92 Eur (200 Lt) nepilnamečiam vaikui E. N., gim. 2009 m. vasario 5 d., padidinti ir nustatyti – 70 Eur bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2.1. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad abu tėvai turi būti atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių sistemai, už paramą vaikams siekiant išsilavinimo, jiems realizuojant turimus sugebėjimus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šis išlaikymas turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Pažymi, jog 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė santuoką su L. N. ir šeimoje auga dvi mažametės dukros: D. N., gim. 2011 m. vasario 11 d. ir S. N., gim. 2012 m. vasario 14 d. Atsakovo sutuoktinė šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Atsakovas yra vienintelis šeimos maitintojas, todėl atsižvelgus į atsakovo gaunamas pajams ir visų išlaikytinių skaičių, įskaitant ir save, vienam asmeniui atsakovas gali skirti ne daugiau kaip 70 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutiktų kas mėnesį teikti vaikui išlaikymą po 100 Eur.

3. 2021 m. vasario 5 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada Nr. 9SD-342. Kurioje nurodė, jog ištyrus šeimos aplinkos sąlygas, manytina, jog ieškovės nurodytos sūnui E. N. būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujų. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalintis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais. Akivaizdu, kad beveik prieš devynis metus teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis nebeatitinka E. N. nei amžiaus, nei poreikių, todėl yra visi pagrindai iš naujo svarstyti nepilnamečiui reikalingų skirti lėšų klausimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, skyrius mano, kad atsakovo siūlomas išlaikymo dydis 70 Eur per mėnesį neatitinka geriausių vaiko interesų ir akivaizdžiai per mažas. Nustatant priteistino iš atsakovo išlaikymo dydį E. N. teismas turėtų atsižvelgti ne tik į realiai gaunamas atsakovo šeimos pajams, bet ir į tai, kokias pastangas atsakovas deda, kad pasikeistų jo finansinė padėtis.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė K. L. nurodė, kad darosi vis sunkiau išlaikyti vaiką, padaugėjo išlaidų ir gaunamų pinigų nebepakanka. Patikslino teismui pateiktą mėnesinę E. N. išlaikymo sąmatą ir nurodė, jog šiuo metu per mėnesį sūnui išleidžia 456 Eur, kuriuos sudaro: 100 Eur už maistą; 20 Eur už vitaminus, vaistus ir maisto papildus; 150 Eur aprangai (rūbai, avalynė); 20 Eur higienos priemonėms; 27 Eur mokymosi, ugdymo priemonėms, rinkliavos į mokyklos fondus, būreliai; 40 Eur laisvalaikiui ir pramogoms; 80 Eur komunaliniams mokesčiams tenkantiems sūnui; 19 Eur telekomunikacijos paslaugos (internetas, telefonas). Nurodė, jog sūnus lanko 5 klasę, dėl širdies ūžesių tenka lankytis pas kardiologą Mažeikiuose arba Vilniuje. Taip pat sūnus lanko kompiuterio būrelį, mokestis už mėnesį – 6 Eur. Už būsto komunalinius mokesčius daugiausiai sumoka 150 Eur, gyvena trise, du sūnus ir ji. Butas dviejų kambarių. Gaunamas šeimos pajamas sudaro išmoka iš darbo biržos, socialinės išmokos ir už sūnų Luką (9 m.), gauna iš vaiko fondo, padeda draugias, dirbantis užsienyje. Per mėnesį susidaro apie 550 Eur. Dirbo iki liepos mėnesio pašte, tačiau mažino etatus ir didino darbo krūvį, todėl teko pačiai išeiti, nes netiko darbo valandos, nelikdavo laiko vaikų priežiūrai ir padidėjus darbo krūviui nepadidėjo atlyginimas. Darbo ieško, tačiau nori, kad jis sutaptų su vaikų mokymu. Užimtumo tarnyboje yra registruota, gauna 42 Eur išmoką. Būstas yra savivaldybės, moka nuomą, kurios kaina 38 Eur per mėnesį. Kai pritrūksta pinigų, jų skolinasi. Dėl sūnaus išlaikymo sąmatos dar nori papildyti, jog pastaruoju metu labai daug pinigų sūnui išleidžia drabužiams, praktiškai kiekvieną mėnesį reikia pirkti, nes labai greitai auga. Mažajam sūnui drabužių beveik neperka, nes lieka nuo didžiojo, maisto gauna iš mokyklos ir socialinės paramos. Sau drabužius gauna iš draugės, valgį dalijasi. Stengiasi vieną kartą kažką nupirkti vienam vaikui, kitą kartą kitam, taupo. Nurodė, kad E. N. yra draustas nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo kaina – 50 Eur, taip pat kas moka įmokas į vaiko kaupimo fondą, įmokos dydis – 33 Eur. Ieškovė nurodė, kad dėl savo sveikatos būklės dirbti gali, tik dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti sunkaus fizinio darbo. Galutinis reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sūnui E. N. yra 200 Eur per mėnesį, kadangi ir pati atitinkamą sumą galėtų skirti. Mažesniajam sūnui per mėnesį išleidžia 100-150 Eur. Taip pat nurodė, jog šeimai padeda dabartinis ieškovės draugas, kuris dirba užsienyje. Dėl vaiko gyvenimo sąlygų nurodė, kad vaikas turi visko ko reikia. Kambariui reikėtų remonto, kadangi tai savivaldybės būstas, buvo apleistas. Remontą daro iš sutaupytų lėšų, kurios nėra įtrauktos į vaiko išlaikymo sąmatą. Pinigus atsakovas pradėjo reguliariai mokėti prieš du metus, yra įsiskolinimas, tačiau tiksliai negali nurodyti sumos.

Šalies argumentai

5. Ieškovės atstovas advokatas Gintaras Gricius nurodė, kad patiriamos išlaidos vaikui yra pagrįstos. Išlaikymas sūnui priteistas jau senai ir šiuo metu teikiamo išlaikymo, 58 Eur per mėnesį, tikrai nepakanka. Pats atsakovas iš esmės tą pripažįsta. Ieškovė geranoriškai sumažino pirminę reikalavimo sumą iki 200 Eur. Ši suma yra minimali ir mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos. Atsakovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog jo skaičiavimais vaikui užtenka 70 Eur per mėnesį, kad reikia mokėti gyventi, kad jis sugeba prisidurt prie gaunamų pajamų, kad gauna dovanas, liudija, kad jis negyvena vien tik iš oficialiai gaunamų pajamų. Dėl to galima spęsti, jog atsakovas gauna didesnes pajamas ir turi galimybę mokėti didesnį išlaikymą vaikui. Atsakovas yra darbingas, todėl privalo suvokti, kad turėdamas nepilnamečių vaikų, jis turi ir pareigą juos visus išlaikyt ir tenkinti minimalius vaikų poreikius.

Atsiliepimas

6. Atsakovas D. N. teismo posėdžio metu su iekšiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad šiuo metu galėtų mokėti 100 Eur išlaikymą. Nurodė, kad gyvena su žmona ir dviem nepilnametėmis dukromis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, būstas priklauso žmonos mamai. Vaikai abu sergantys: vienai mergaitei epilepsija, kitai cista. Jie abu su žmona bedarbiai, jis registruotas Užimtumo tarnyboje, negali įsidarbinti, nes epidemija, taip pat šiuo metu turi padėti dukroms besimokančioms nuotoliniu būdu. Gaunamos šeimos pajamos per mėnesį sudaro 400 Eur. Būsto išlaikymui per mėnesį išleidžia 100 Eur su komunaliniais mokesčiais ir kuru. Dukrų išlaikymui per mėnesį išleidžia po 70 Eur. Anksčiau dirbo komunaliniuose, buvo sutartis sudaryta 4 mėnesiams ir toliau jos nepratęsė. Pavasarį planuoja dirbti stogdengiu. Planuojamos pajamos per mėnesį būtų apie 500-600 Eur be mokesčių. Jo sveikatos būklė leidžia dirbti bet kokį darbą. Turimų pajamų mažai, tačiau iš šalies užsidirba. Žmona gauna 200 Eur, jis gauna 200 Eur, mergaičių pinigai dar ir išeina 600 Eur. Jam maždaug 170 Eur į mėnesį atskaičiuoja antstoliai. Už vieną vaiką gauna 100 Eur. Antstolis atskaito iš Užimtumo tarnybos pinigų, todėl lieka 65 Eur. Sutuoktinė nedirba, nes mokosi nuotoliu būdu Socialinės paramos centre. Jis pats baigęs 8 klases, tačiau turi statybininko aukštalipio specialybę, įgijo Anglijoje. Dėl įsiskolinimo už vaiko išlaikymą nurodė, kad skola buvo daugiau nei 8 000 Eur, dabar yra likę 135 Eur. Įsiskolinimą padengė, kadangi anksčiau dirbo UAB „Tėviškės mėsa“ mėsinėje ir jam atskaičiuodavo daugiau nei pusę algos. Dėl šeimos mėnesinių pajamų nurodė, jog sukasi kaip gali, gauna iš mokyklos ir dienos centro maitinimą, gauna socialinę paramą. Maistui visai šeimai mėnesiui išleidžia 100 Eur, mokesčiams 50 Eur, visa kita kas lieka, drabužiams. Šeimai padeda dėdė, gyvena užsienyje, siunčia mergaitėms drabužius, dovanų duoda ir seneliai. Drabužiams metams išleidžia 300 Eur, mokyklinėms prekėms 200 Eur, higienos reikmenims 250 Eur. Nurodė, jog sutinka, kad 200 Eur išlaikymas per mėnesį sūnui reikalingas, tačiau negali tokio teikti. Su sūnumi E. N. nebendrauja, kadangi ieškovė neleidžia. Paskutinį kartą sūnų matė, kai jam buvo 3 metai, kai darė DNR tyrimą. Sūnus jo nepažįsta. Jo šeimai taikoma atvejo vadyba, nes kai buvo užsienyje išvažiavęs, jo žmona buvo nuklydusi, buvo problemų dėl alkoholio sutuoktinei. Jo nuomone, ieškovės nurodyta suma, kiek ji išleidžia vaikui, yra aiškiai per didelė. Jo manymu, sūnaus išlaikymui reikalingos sumos pagal ieškovės pateiktą sąmatą būtų: maistui – 100 Eur, vitaminams – 20 Eur, apranga – 100 Eur, higienos priemonėms – 20 Eur, mokymosi priemonėms – 27 Eur, laisvalaikiui – 10 Eur, komunaliniai mokesčiai – 10 Eur, dviejų kambarių bute, telekomunikacijai – 10 Eur. Taip pat nurodė, jog rūko, per mėnesį šiam poreikiui išleidžia – 53 Eur, alkoholiui pinigų neišleidžia. Nors ir sutinka, kad vaikui reikia skirti daugiau lėšų, tačiau tvirtino, kad šiuo metu gali skirti tik 100 Eur per mėnesį.

7. Atsakovo atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo atstovaujamojo poziciją. Byloje pateiktos atsakovo šeimos pajamos buvo tuo laiku kai jis dar dirbo. Dabar padėtis pablogėjo, nes prarado darbą. Darbo sutartis buvo terminuota, niekas nepratęsė. Jei galėtų, atsakovas susirastų darbą, tačiau dėl pandemijos tai padaryti sudėtinga. Atsakovas, kalbėdamas apie savo šeimos pajamas, labai tiksliai dėliojo kam kiek išleidžia, tai rodo, jog šeimoje skaičiuoja kiekvieną centą. Jei sutiktų mokėti ieškovės prašomą išlaikymą sūnui, būtų pažeisti kitų atsakovo vaikų interesai, nes jiems neliktų ką valgyti. Atsakovo šeimai tai būtų nepakeliama našta, todėl prašo atsakovo gaunamas pajams dalinti proporcingai. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašo įvertinti aplinkybę, jog atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų tik 50 procentų.

8. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone atstovas Vladas Narmontas teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko 2021 m. vasario 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą. Ieškovės pateikta sąmatą yra reali, atitinkanti vaiko amžių ir jo poreikius, išlaikymas turėtų būti skiriamas po 200 Eur per mėnesį. Atstovo nuomone, atsakovas turi priklausomybių, kurių atsisakius, būtų galima sutaupyti pinigų, ir juos galėtų skirti vaikų išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių susitarimu, Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 12 d. patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas D. N. įsipareigojo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui E. N., gim. 2009 m. vasario 5 d., mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt, tai yra 57, 92 Eur, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

10. Pažymėtina, jog nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

12. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

13. Šioje nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas pasikeitusiais vaiko poreikiais, t. y. dėl vaiko amžiaus atsiradusiomis (padidėjusiomis) išlaidomis vaiko priežiūrai, ugdymui, laisvalaikio praleidimui, išaugusiomis prekių ir paslaugų kainomis, o taip pat pasikeitusia pačios ieškovės galimybe teikti didesnį išlaikymą sūnui.

14. Nustatant, ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko ga-bumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-495/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

15. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl šalių sūnaus poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti reikalingų lėšų per mėnesį dydžio, nustatyta, kad teismui priimant sprendimą šalių sūnui buvo 3 metai ir 2 mėnesiai. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalių sūnus E. N., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra sulaukęs 12 metų amžiaus, ieškinio padavimo dienai išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistas prieš daugiau nei aštuonerius metus. E. N. lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5 klasę, taip pat M. moksleivių namuose lanko kompiuterinio ugdymo studiją, per mėnesį moka 6 Eur (2021-01-18 Mažeikių moksleivių namų raštas). Nustatyti duomenys akivaizdžiai rodo, kad šalių sūnus poreikiai žymiai išaugo, ir tokią išvadą suponuoja vien faktas, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Taigi per šį laikotarpį pasikeitė ne tik šalių sūnaus amžius, bet ir ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, jog sūnaus poreikiai padidėjo tiek, kad atsirado būtinybė priteisto išlaikymo sumą didinti. Atsakovas teismo posėdyje iš esmės neginčijo aplinkybės, jog vaiko poreikiai ženkliai pasikeitė, bet nurodė, kad neturi galimybės mokėti ženkliai didesnį išlaikymą.

16. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio (šiuo metu kuri šiuo metu yra 430 Eur per mėnesį) išlaikymas. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

17. Pagal ieškovės pateiktą vaiko poreikiams patenkinti išleidžiamų sumažintų lėšų patikslintą sąmatą, matyti, kad mėnesio išlaidos nepilnamečiui E. N. sudaro 456 Eur: maistas – 100 Eur, vitaminai – 20 Eur, apranga – 150 Eur, vaiko higiena – 20 Eur, Mokymosi priemonės – 27 Eur, laisvalaikis – 40 Eur, vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis – 80 Eur, telekomunikacijos – 19 Eur. Teismas pripažįsta, kad ieškovės prašoma suma nėra aiškiai per didelė ir nepagrįsta, atsakovas taip pat sutinka, kad vaikui būtinas didesnis išlaikymas, tačiau priteistiną išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis.

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

19. Ieškovė pateikė duomenis, jog jis augina du nepilnamečius vaikus: E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. D., gim. (duomenys neskelbtini). Su sūnumis gyvena socialiniame būste, kuriame kartu gyvena ir kitas nepilnametis sūnus L. D., gim. 2011 m. liepos 7 d. Ieškovė nuo 2020 m. liepos 28 d. registruota Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbingumo išmoką: nuo 2020-11-05 iki 2021-02-04 – 233,71 Eur, nuo 2021-02-05 iki 2021-05-04 – 210,59 Eur. Iš VSDFV pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad K. L. 2020 m. buvo mokama vaiko išlaikymo išmoka kas mėnesį 70,20 Eur, alimentai kas mėnesį vidutiniškai po 39 Eur. Pateikė išrašą iš internetinio banko apie E. N. saugaus vaiko fondą, iš kurio matyti, jog mėnesinė įmoka yra 33,08 Eur. Už komunalines paslaugas ieškovė moka apie 138,71 Eur (pateikti duomenys už 2020 m. lapkričio mėn.). Nors šiuo metu ieškovė K. L. nedirba, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų daiktų neturi, akivaizdu, kad ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas sūnui E. N., nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu sūnaus auginimu, auklėjimu, rūpinimosi juo. Iš nustatytų duomenų matyti, kad šiuo metu K. L. per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 320 Eur, o pridėjus išmokas už vaikus, ieškovės gaunamos pajamos iš visos sudaro 520 Eur.

20. Atsakovas D. N. nurodė, kad gyvena su žmona ir dviem nepilnametėmis dukterimis (S. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini) (pateikti gimimo liudijimai). Iš SODROS duomenų apie atsakovo darbovietes ir mokamas išmokas nustatyta, kad atsakovas nuo 2020-07-27 iki 2020-11-30 dirbo UAB „K“. Iš pateiktos darbo užmokesčio pažymos nustatyta, kad atsakovo nuo 2020 m. liepos mėn., iki 2020 m. rugsėjo mėn. buvo išmokėta iš viso 742,75 Eur. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. – 1064, 86 Eur. Iš pateiktos darbo sutarties bei UAB „K“ 2020 m. lapkričio 25 d. įsakymo dėl D. N. atleidimo iš darbo, matyti, kad darbo sutartis buvo terminuota ir ji nutraukta suėjus terminui. Iš darbo ieškančio asmens atmintinės nustatyta, kad D. N. nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 27 d. buvo registruotas užimtumo tarnyboje. Iš Užimtumo tarnybos 2021 m. sausio 21 d. pažymos Nr. P18-2021-54 matyti, kad D. N., gim. (duomenys neskelbtini)., įregistruotas užimtumo tarnyboje nuo 2019 m. liepos 10 d. Pažymėta, kad D. N. nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. paskirta 200,31 Eur išmoka, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 .d – 211,86 Eur dydžio darbo paieškos išmoka. Iš VSDFV pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad D. N. nuo 2020-12-01 iki 2021-01-21 išmokų negavo. Iš VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašo“ nustatyta, kad L. N. (atsakovo sutuoktinė, pateiktas santuokos liudijimas) už 2021 m. sausio mėn. sumokėta 111,57 Eur, už 2020 m. gruodžio mėn. 192,14 Eur (vidutiniškai nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. atsakovo sutuoktinei išmokėta 156 Eur per mėnesį). Iš darbo ieškančio asmens atmintinės nustatyta, kad L. N. registruota užimtumo tarnyboje nuo 2020 m. vasario 18 d. Iš Pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad L. N. už laikotarpį nuo 2020-07-01 iš 2020-09-30 buvo išmokėta iš viso 637,22 Eur nedarbo draudimo išmoka. Iš VSDFV pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad L. N. už 2020 m. lapkričio mėn. ir 2020 m. gruodžio mėn. buvo išmokėta po 192,14 Eur nedarbo draudimo išmokos. Iš Užimtumo tarnybos 2021 m. sausio 21 d. pažymos nustatyta, kad L. N. nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. paskirta 42,49 Eur dydžio darbo paieškos išmoka. Iš Registrų centro pažymos nustatyta, kad D. N. nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenų nustatyta, kad D. N. ir L. N. vardu registruotų transporto priemonių nėra. Taigi atsakovo šeimos per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 560 Eur per mėnesį. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad už vaikus taip pat gauna po 100 Eur už du vaikus, taigi atsakovo šeimos per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 760 Eur.

21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, matyti, kad abiejų šalių materialinė padėtis yra sunki. Ieškovė viena išlaiko du nepilnamečius vaikus, o atsakovas kartu su sutuoktine taip pat, bei D. N. sūnaus E. N., išlaiko dvi nepilnametes dukras. Nors atsakovas nurodė, kad dukros turi sveikatos problemų, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė. Ieškovė nurodė, kad jai šiuo metu sudėtinga susirasti darbą, nes viena augina du nepilnamečius vaikus. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu negali dirbti dėl to, kad privalo padėti dukroms besimokančioms nuotoliniu būdu, tačiau teismo vertinimu, tai nėra kliūtis dirbti, nes, kaip minėjo pats atsakovas, jo sutuoktinė taip pat nedirba, todėl ji gali pasirūpinti vaikų mokymusi. Taigi atsakovas nepateikė šiuo metu objektyvių priežasčių (sveikatos būklės, neįgalumo ir pan.), dėl kurių jis šiuo metu negali susirasti darbo, kad galėtų teikti pakankamą, vaikų poreikius pagal amžių atitinkantį išlaikymą.

22. Ieškovė teigia, kad ji galinti vaikui išlaikyti skirti 200 Eur per mėnesį, atsakovas tvirtina, kad daugiau nei 100 Eur per mėnesį jis negali skirti vaikui išlaikyti dėl sunkios materialinės padėties. Tačiau, teismas, atsižvelgęs į atsakovo gaunamas pajamas, į jo šeimos sudėtį, į jo darbingą amžių, daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti didesnį išlaikymą vaikui nei 100 Eur per mėnesį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats atsakovas nurodė, kad šiuo metu antstolis išskaičiuoja iš jo gaunamų pajamų po 170 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymo įsiskolinimui padengti, vadinasi, atsakovas, atskaičiavus šias lėšas, išgyvena. Be to, teismas pažymi, kad atsakovas nedirba tik šiuo metu, iki tol jis dirbo, be to, nurodė, kad pavasarį turės darbo, nes jis šiltuoju metų sezonu dirba stogdengiu. Kita vertus, pažymėtina, kad vien laikina sunkesnė atsakovo materialinė padėtis, nesudaro pagrindo manyti, kad jis neturi galimybės vaiko išlaikymui teikti daugiau nei 100 Eur. Be to, atsakovas, būdamas darbingo amžiaus žmogus, turėdamas tris nepilnamečius vaikus, privalo dėti maksimalias pastangas gauti tokias pajamas, kad galėtų tinkamai prisidėti prie visų vaikų išlaikymo. Teismo manymu, atsakovo materialinė padėtis, leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Be to, pažymėtina, kad atsakovas nebendrauja su sūnumi, yra nusišalinęs nuo jo auginimo, ugdymo, lavinimo, todėl jis privalo bent materialiai prisidėti prie sūnaus išlaikymo, mokėdamas bent minimalius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

23. Vertindamas tai, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove, teismas pripažįsta, kad jai tenka didesnė atsakomybė ir našta vaiko auginime, jo lavinime ir auklėjime, kad ieškovė teikia ir turi galimybę teikti didesnį išlaikymą sūnui nei atsakovas. Todėl teismas, atsižvelgs į vaiko poreikius, jo abiejų tėvų materialinę padėtį, sprendžia, kad iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistus kas mėnesį po 160 Eur, būtų bent minimaliai užtikrinti būtiniausi nepilnamečio vaiko poreikiai ir nebūtų itin pažeisti atsakovo ir kitų jo nepilnamečių vaikų interesai. teismo įsitikinimu, atsakovas yra pajėgus teikti po 160 Eur kas mėnesį sūnaus E. N. išlaikymui. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės ar kitų pateisinamų aplinkybių atsakovas yra nedarbingas ir negalintis teikti reikalingo dukrai išlaikymo. Be to, teismas pastebi, kad prastą materialinę atsakovo šeimos padėtį lemia ir jų pačių netinkamas gyvenimo būdas, todėl atsakovas, turėdamas tris nepilnamečius vaikus, privalo imtis visų priemonių, kad užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius.

24. Esant išdėstytiems argumentams bei vadovaudamasis išimtinai prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, teismas pripažįsta, kad atsakovas yra pajėgus teikti sūnui E. N. 160 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis. Tokią išvadą teismas daro vertindamas visas abejones, kylančias dėl šalių pateiktų paaiškinimų bei įrodymų pagrįstumo, nepilnamečio sūnaus naudai, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį bei galimybę gauti pakankamas pajamas, ir, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, laiko, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti bent minimalius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių gauti pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismas daro išvadą, kad būtent ieškovės teikiamas išlaikymas ir iš atsakovo padidintas teikiamas išlaikymas per mėnesį 160 Eur, užtikrins būtinas kokybiškas vaiko augimo, ugdymo, raidos ir kt. sąlygas, užtikrins kokybiškesnį būtinų poreikių patenkinimą – vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, sportui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismo vertinimu, iš atsakovės priteisus po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, būtų iš esmės pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

26. Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovas taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 13 d. sprendimu 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio. Teismas pažymi, kad minėto sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad atsakovas turi teisę į 50 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą, tačiau šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad teisinės pagalbos gavėjas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas (160 Eur – 57,92 Eur) x 12 mėn.) x 3 proc.) x 75 proc.) Atsižvelgus į tai žyminio mokesčio išlaidos – 28 Eur apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrius pateikė pažymą, jog už ieškovei suteiktą advokato pagalbą, patyrė 270 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tuo tarpu atsakovui už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrius pateikė patikslintą pažymą, kurioje nurodyta, kad advokato išlaidos – 364,78 Eur.

28. CPK 961 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai yra visiškai ar iš dalies atmestas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusių asmenų ieškinys, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, išskyrus atvejus, kuriais įstatymuose numatytas visiškas ar dalinis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš valstybės biudžeto lėšų. Ieškovei ir atsakovui byloje buvo teikiama valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba. Remiantis teisingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas iš dalies, abi šalys savo teisėmis nepiktnaudžiavo, nevilkino proceso, abiejų šalių finansinė padėtis yra sunki, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos ir iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-101-721/2012, dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. liepos 23 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Teisėja Ilona Rimkuvienė