Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4498-1147/2021 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis L. J., Ž. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

10. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta bylą perduoti nagrinėti kitiems teismo rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas nesutinka, kad skundas dėl antstolio L. J. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0053/12/00832/1 yra teismingas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams, taip pat pateikia argumentus, kodėl, jo nuomone, nutartį priėmė šališkas teismas.

13. Teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad skundžiamą nutartį priėmė galimai šališkas teismas. Apeliantas, grįsdamas galimą teismo šališkumą, remiasi tik deklaratyviais samprotavimais, jog teisėjas yra šališkas, nes kai kurie jo priimti procesiniai sprendimai kitose bylose buvo panaikinti, jo brolis skolingas išieškotojui, ir prielaidomis. Vien tas faktas, kad teisėjo brolis yra skolingas ieškovui nereiškia, kad bylą nagrinėjantis teisėjas, skolininko brolis, kažkaip suinteresuotas bylos baigtimi. Teisėjo procesiniai sprendimai kitoje byloje, nėra pagrindas reikšti jam nušalinimą šioje, todėl aplinkybė, kad teisėjas pagal pareiškėjo pareiškimą buvo nušalintas nuo kitos bylos nagrinėjimo, nereiškia, kad šioje byloje yra tokios pat aplinkybės, leidžiančios abejoti teisėjo šališkumu. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kitose civilinėse bylose teisėjo priimti procesiniai sprendimai buvo panaikinti ar pakeisti, taip pat niekaip nepatvirtina, jog teisėjas galėtų būti suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi, kad egzistuotų aplinkybės, kurios patenka į CPK 65-66 ir 71 straipsniuose numatytus atvejus.

14. Byloje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų pateiktas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose. Apeliantas neginčija, kad vykdomoji byla vykdoma antstolio kontoros Visagino skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), o antstolio kontoros buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka, kad byla teisminga Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams, mano, kad jis turi teisę vadovaujantis CPK 30 straipsnio 3, 12 dalimis pareikšti skundą, jį pateikiant Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams pagal antstolio filialo/skyriaus buveinę Visagine.

15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Sprendžiant ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio.

16. CPK 30 straipsnyje nurodyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurios taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Pagal šio straipsnio 3 dalį, ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę. Pagal šio straipsnio 12 dalį, teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. Tačiau pažymėtina, kad skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas), o ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Todėl šiuo atveju, sprendžiant dėl civilinės bylos teismingumo atsižvelgtina būtent į CPK V dalyje numatytas nuostatas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normų. CPK 510 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 57 punkte taip pat nustatyta, kad, jei antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su patvarkymu, kuriame nurodomi atsisakymo patenkinti skundą motyvai ir aplinkybės, ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

18. Taigi, būtent antstolio kontoros buveinės vieta yra esminis kriterijus, sprendžiant antstolio procesinės veiklos kontrolę vykdančio teismo teismingumo klausimą. Įstatymų leidėjas tokiu reglamentavimu siekė, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuotų tik apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas ir visi skundai dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo būtų nagrinėjami apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Įstatyme nenumatyta, kad pareiškėjas galėtų teikti skundą dėl antstolio veiksmų tam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros skyrius.

19. Pažymėtina, kad juridinio asmens buveinė laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą (Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 1 dalis). Antstolių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiklai vykdyti vienas ar keli antstoliai įkuria antstolio (antstolių) kontorą. Antstolio (antstolių) kontora yra antstolio (antstolių) darbo vieta. Antstolio kontora įkuriama antstolio veiklos teritorijoje. Antstolis įkūręs kontorą teisingumo ministro leidimu savo veiklos teritorijoje gali įkurti kontoros skyrių (Antstolių įstatymo 19 straipsnis). Tačiau antstolio kontoros skyrius, ar skyriai nėra ir negali būti laikomi pagrindine kontoros buveine ar pagrindine vykdymo vieta, kurioje, ar iš kurios privalo būti atliekami visi vykdymo veiksmai. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja būtent apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas, o ne apylinkės teismas, kurioje yra antstolio kontoros skyrius. Buveinė, o ne skyrius yra pagrindinė ir besąlygiška vykdomojo dokumento vykdymo ir vykdymo veiksmų atlikimo vieta. Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos dėl pareiškimų vykdymo procese laikomasi ir aukštesnės instancijos teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-880-392/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-775-460/2016, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-249-259/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-514-357/2017, 2S-574-368/2017, 2S-938-210/2017). Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų, teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Šiaulių apygardos teismo išaiškinimais.

20. Sprendžiant klausimą, kuriems apylinkės teismo rūmams priskirtina nagrinėti atitinkamus skundus dėl antstolių veiksmų, pažymėtina, jog pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Tai, kad antstolio veiklos teritorija apima ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų veiklos teritoriją (Visagino mieste antstolis turi įsteigęs savo kontoros skyrių), neturi įtakos ir nekeičia įstatyme įtvirtintos normos, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, kai antstolio buveinė yra Utenoje, skundas dėl antstolio veiksmų teismingas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.

21. Tačiau CPK aiškiai reglamentuoja, kokie procesiniai veiksmai kurioje proceso stadijoje gali ir turi būti atlikti. Sisteminis proceso teisės normų aiškinimas lemia išvadą, kad teismas, gavęs ieškinį (skundą), pirmiausia privalo išspręsti jo priėmimo klausimą ir arba ieškinį (skundą) priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti terminą jo trūkumams ištaisyti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 135 ir 138 straipsniai) arba atsisakyti priimti ieškinį (skundą), jeigu nustato CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų buvimą, t. y. įstatymas imperatyviai nustato, jog gavus ieškinį (skundą) pirmiausia išspręstinas jo priėmimo klausimas, kuris gali būti išsprendžiamas teisėjo rezoliucija arba nutartimi CPK 137 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 1 ir 6 dalys). Tik ieškinį priėmus ir iškėlus civilinę bylą, jau galėtų atsirasti teisinės prielaidos civilinės bylos perdavimui nagrinėti kitam teismui.

22. CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Nurodyta nuostata šiuo atveju negalėjo būti taikoma, nes pagal CPK 34 straipsnį, byla perduodama nagrinėti kitam teismui tik tuomet, kai iškėlus bylą tame teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Šiuo atveju teismas turėjo spręsti dėl skundo priėmimo, o ne dėl bylos perdavimo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad skundai dėl antstolio veiksmų yra teismingi tam teismui (teismo rūmams), kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė ir kuris kontroliuoja antstolio, vykdančio vykdomąjį dokumentą, procesinę veiklą, t.y. šiuo atveju - Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą konstatuodamas, jog skundas teismingas šiems rūmams, tačiau, spręsdamas tik skundo priėmimo klausimą, neturėjo pagrindo civilinės bylos perduoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams. Nutarties rezoliucinė dalis yra „Šiai nutarčiai įsiteisėjus civilinę bylą perduoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams“. Nutarties rezoliucinėje dalyje nepasisakyta, ar skundas priimtas, ar atsisakoma jį priimti.

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį. Kadangi skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, nutartis naikintina ir klausimas dėl skundo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Siekiant, kad skundas būtų išnagrinėtas operatyviau, pareiškėjas J. V. šios nutarties pagrindu turi teisę skundą dėl antstolio veiksmų nustatytomis aplinkybėmis pateikti tiesiogiai Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams, atsiimdamas skundą iš Visagino rūmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies trečiuoju punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir J. V. skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.