Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui K. K. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja D. K. Kauno apylinkės teismui pateikė procesinį dokumentą, pavadintą prašymu, kuriame nurodė, kad 2017 m. spalio 27 d. išsiuntė antstoliui K. K. prašymą panaikinti turto areštą arba kreiptis į teismą, kad areštą panaikintų teismas, tačiau antstolis veiksmų nesiėmė, todėl ji kreipėsi į teismą dėl neteisėtų antstolio veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolio K. K. kontora yra Šilutėje, sprendė, jog pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų ar neveikimo turi pateikti antstolio K. K. veiklos teritorijos apylinkės teismui, t. y. Šilutės rajono apylinkės teismui, todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad jos teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų reikalavimų, kadangi pareiškėja nenurodė, kokius konkrečius antstolio veiksmus ar neveikimą skundžia, neišdėstė faktinių aplinkybių, nesuformulavo reikalavimo. Teismas nurodė, kad skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėja turi pateikti tiesiogiai antstoliui, o pateikdama teismui skundą dėl antstolio neveikimo, pareiškėja kartu taip pat turėtų pateikti teismui skundą, kurio antstolis per įstatymų nustatytą terminą neišnagrinėjo. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėja turėtų kreiptis dėl prašymo antrinei teisinei pagalbai gauti (advokato paskyrimui) surašymo į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja D. K. prašo užvesti bylą dėl antstolio K. K. veiksmų. Nurodo, kad ji per antstolį padavė prašymą panaikinti areštą gyvenamajam namui, kuriame ji gyvena, tačiau antstolis arešto nepanaikino ir jos prašymo neperdavė teismui. Į Šilutės rajono apylinkės teismą ji negalinti kreiptis, nes šiuo metu neturi pinigų ten važiuoti iš Kauno miesto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Aptariamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirajame skunde nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Vienas jų numatytas paminėto straipsnio 2 dalies 2 punkte – kuomet ieškinys neteismingas tam teismui.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti priėmimą, antstolio procesinės veiklos kontrolę vykdančio teismo teismingumo kriterijų taikymą, ir dėl to pagrįstai atsisakė jį priimti.Pagal Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalį antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos CPK 594 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. CPK 510 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Juridinio asmens buveinė laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Antstolių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiklai vykdyti vienas ar keli antstoliai įkuria antstolio (antstolių) kontorą. Antstolio (antstolių) kontora yra antstolio (antstolių) darbo vieta. Antstolio kontora įkuriama antstolio veiklos teritorijoje. Antstolis įkūręs kontorą teisingumo ministro leidimu savo veiklos teritorijoje gali įkurti kontoros skyrių (Antstolių įstatymo 19 straipsnis).Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos antstolių rūmų internetinio puslapio www.antstoliai.lt matyti, kad antstolio K. K. kontoros veiklos teritorija apima Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Šilutės rajonų apylinkių teismų veiklos teritoriją, tačiau ne veiklos teritorija, o antstolio kontoros buveinės vieta yra esminis kriterijus, sprendžiant antstolio procesinės veiklos kontrolę vykdančio teismo teismingumo klausimą. Nagrinėjamu atveju antstolio K. K. kontoros buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Šilutė. Todėl pareiškimas, pareikštas vykdymo procese, yra teismingas tam teismui, kuris kontroliuoja antstolio, vykdančio vykdomąjį dokumentą, procesinę veiklą, šiuo atveju - Šilutės rajono apylinkės teismui (po 2018 m. sausio 1 d. teismų reorganizacijos – Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams) (CPK 594 straipsnio 1 dalis).Tai, kad apeliantės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini0, ir, kaip teigia apeliantė, ji neturinti lėšų nuvykti į Šilutę, neturi įtakos ir nekeičia įstatyme įtvirtintos normos, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas, pakeisdamas CPK nuostatas dėl antstolio veiksmų teisminės kontrolės siekė, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuotų tik apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas ir visi skundai dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo bei pagrįstumų būtų nagrinėjami apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų/neveikimo, pagrįstai jį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui t. y. tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinį bylos teismingumą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.