- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2-1447-1102/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23629-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Mauricė (pirm.)
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- A. I. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, UAB Civinity namai, Susiekimo paslaugos, GelvoraSergel, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. I. P. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, antstolis Rimantas Vižainiškis, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, V. K., R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtas ieškovės J. P. (toliau – ieškovė) patikslintas ieškinys atsakovui A. I. P. (toliau – atsakovas), kuriame ieškovė prašo nutraukti šalių 2015 m. sausio 13 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės ir skirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui už 36 mėnesius, iš viso 9 000 Eur; visus skolinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose priteisti ieškovei; išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą; teismo ir bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo valstybės naudai.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose savo reikalavimus grindė šiais argumentais ir aplinkybėmis: šalys susituokė Vilniuje, Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniame centre-Muftiate, santuoka buvo patvirtinta dvasininko M. R. J., taip pat santuoką šalys įregistravo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje gimė dukra L. P.. Ieškovės teigimu, pora iki santuokos sudarymo gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tačiau atsakovas dažnai niekur nedirbo. Po santuokos sudarymo dar keletą metų gyveno kartu, atsakovas nuolat išvykdavo į kitas Europos valstybes ir vėl sugrįždavo. Ieškovei pastojus ir pranešus atsakovui, jog turės kūdikį, A. I. P. šią žinią sutiko džiugiai, tačiau ieškovei nieko nesakydamas 2018 m. kovo mėnesį nežinia kur dingo, pakeitė savo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą, todėl ieškovė nebeturėjo galimybės su juo susisiekti. Pats atsakovas su ieškove daugiau jokio ryšio nepalaikė. Tuomet ieškovė suprato, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. I. P. su ja santuoką sudarė turėdamas asmeninį tikslą gauti leidimą gyventi Europos Sąjungos valstybėse. Ieškovės teigimu, atsakovas pažeidė įstatyme numatytas savo, kaip sutuoktinio pareigas būti vienas kitam lojaliu, gerbti sutuoktinį, remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie vienas kito poreikių tenkinimo, šalių bendras gyvenimas iširo dėl atsakovo kaltės. Pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis – sutuoktinio apgaulė, nelojalumas ir nesirūpinimas šeima bei namais. Šalių dukra gyvena su ieškove nuo pat gimimo. Ieškovė, jos artimi giminaičiai ir jos draugas, su kuriuo gyvena daugiau nei vienerius metus, rūpinasi visais vaiko poreikiais ir jį prižiūri. Ieškovę su dukra sieja abipusis emocinis ryšys. Atsakovas nesirūpina vaiku, jo išlaikymu, nesidomi jo sveikata bei auklėjimu nuo pat gimimo. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina, atsižvelgiant į jo norą bei pagrįstus interesus gyventi saugioje bei ramioje aplinkoje su savo artimaisiais. Dukra nuo 2020 metų lanko Vilniaus lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ ir jos poreikiai atitinka bendraamžių poreikius. Vaikui yra reikalingas maistas, drabužiai pagal sezoną, avalynė, internetas, būtiniausi reikmenys darželio užsiėmimams ir visos kitos priemonės normaliam vaiko lavinimui bei vystymuisi užtikrinti, todėl dukros išlaikymui ir būtiniausių poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 500 Eur suma, atitinkamai iš atsakovo vaiko išlaikymui pritiestina pusės šios sumos dydžio išlaikymas. Atsakovas nepadeda dukters išlaikyti nuo pat gimimo, tai iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už (duomenys neskelbtini) metus ((duomenys neskelbtini) mėnesius) iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį. Ieškovė neturi duomenų apie vaiko tėvo gaunamas pajamas ir jo turtinę padėtį. Bendravimo su dukra tvarka nenustatytina, kadangi atsakovas tokio noro bendrauti nebuvo pareiškęs. Atsakovui išreiškus pageidavimą bendrauti su dukra ieškovė tam neprieštaraus, todėl mano, kad vaiko auklėjime dalyvaus abu tėvai, jei atsakovas kada nors to pageidaus. Būdami santuokoje jokio turto sutuoktiniai neįsigijo, todėl dalintino turto nėra. Ieškovė pageidauja susigrąžinti iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja. Visus skolinius įsipareigojimus nurodytiems kreditoriams (išieškotojams vykdomosiose bylose), dėl išieškojimo iš skolininkės J. P., su visomis priverstinio išieškojimo išlaidomis antstoliams prašė po santuokos nutraukimo asmeniškai palikti vykdyti ieškovei, kadangi šie įsiskolinimai yra atsiradę dėl pačios ieškovės gyvenimo būdo (2021-12-03 DOK-225156; 2022 m. rugsėjo 29 d. DOK-159515).
3. Atsakovui skirti procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, su vertimu į anglų kalbą) siųsti paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau jie įteikti nebuvo, AB „Lietuvos paštas“ dokumentus grąžino, nurodant, kad neatsiimta pašte per siuntos saugojimo terminą (2022 m. kovo 8 d. DOK-42715). Atsakovui apie bylos nagrinėjimą pranešta 2022 m. balandžio 22 d. viešo paskelbimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas atsiliepimo byloje neteikė, posėdyje nedalyvavo.
4. Tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ teikė atsiliepimus, kuriuose neprieštaravo ieškinio reikalavimams, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (2022 m. vasario 24 d. DOK- 35304; 2022 m. gegužės 9 d. DOK-82155). V. K. nurodė, kad jis nepažįsta ieškovės, prašė jam bylos dokumentų nesiųsti (2022 m. rugsėjo 22 d. DOK-154823). Kiti tretieji asmenys atsiliepimų neteikė, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnis, 130 straipsnis).
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl nepilnametės L. P., kurioje nurodė, kad Tarnyba nustatė, kad nepilnametė L. P. kartu su mama J. P. bei mamos sugyventiniu A. M. gyvena nuomojamame vieno kambario su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga. Būstas apstatytas reikiamais baldais bei daiktais, mažametei sudarytos sąlygos augti, vystytis, ugdytis. Mergaitė lanko Vilniaus lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ (apie 71 Eur/mėn.). Mergaitės sveikatos priežiūra atliekama Centro poliklinikoje, (duomenys neskelbtini) filiale. Dėl vaiko mažo amžiaus bei dėl to, kad mergaitė ruošėsi pietų miegui, apsilankymo metu nepavyko jos pakalbinti plačiau, mažametė tik pasakė, kad jos mama yra vardu J., tėtis – A., o močiutė – D., kad su mama patinka žaisti, piešti ir kartu skaityti. J. P. nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, nurodė, kad jokių išmokų negauna, tik 73,50 Eur/mėn. už vaiką. Ieškovės teigimu, su atsakovu A. I. P. skyriumi gyvena nuo 2015 m. kovo mėn., praėjus apie 2 mėn. po santuokos sudarymo. Pasak J. P., ji bandė ieškoti atsakovo visais įmanomais būdais, tačiau bergždžiai. Išvadoje nurodyta, kad šeima Tarnybai žinoma: 2018 m. liepos 23 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2021 m. kovo 21 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nuo 2021 m. kovo 23 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Tarnybos nurodė neprieštaraujanti, kad nepilnametės L. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina J. P., o iš tėvo A. I. P. būtų priteistas išlaikymas. Pažymėjo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (2022 m. kovo 9 d. DOK-43494). Papildomai pateiktuose dokumentuose Tarnyba nurodė, kad susisiekus su Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininke, ši nurodė, kad J. P. šeimos situacija išlieka stabiliai teigiama. Moteris stengiasi vykdyti pagalbos plane iškeltus įsipareigojimus. Darbo su šeima metu nebuvo pastebėta ar fiksuota alkoholio vartojimo, konfliktų ar smurto artimoje aplinkoje atvejų. Bendraujant su šeimos nariais gaunama informacija, kad jų santykiai darnūs, o kylančius nuomonių išsiskyrimus stengiamasi išspręsti konstruktyviai. Dukrai stengiamasi sudaryti tinkamas sąlygas augti, ugdytis bei leisti laisvalaikį. Lankantis šeimoje matomas artimas nepilnametės ryšys su motina. Mergaitė dažniausia būna linksma, gerai nusiteikusi, glaudžiasi prie motinos ir jos sugyventinio, rodo jiems dėmesį, o jie savo ruožtu atsako tuo pačiu. Socialinių paslaugų teikimo metu taip pat pastebėta, kad moteris užtikrina nepilnametės dukros sveikatos priežiūrą, laiku kreipiasi pas gydytojus, atsižvelgia į jų teikiamas rekomendacijas. Bendraujant su Vilniaus l/d „(duomenys neskelbtini)“ administracija yra gaunama informacija, kad L. P. reguliariai dalyvauja ugdymosi procese, į darželį mergaitė neatvedama tik dėl svarbių priežasčių. Nusiskundimų dėl mergaitės elgesio darželyje ar kitų neigiamų pastebėjimų neišsakoma. Paslaugų gavėjai buvo rekomenduota užsiregistruoti ir dalyvauti individualiose konsultacijose Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo klausimais, kurios padėtų stiprinti žinias, auklėjant nepilnametę dukrą. Motyvuojant socialinei darbuotojai, J. P. registravosi į Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos individualias konsultacijas, moteriai nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. kovo 16 d. buvo suteiktos keturios individualios konsultacijos tėvystės įgūdžių klausimais. J. P. nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėta, jog šeimos nariai geranoriškai bendradarbiauja su šeimos socialine darbuotoja, sudaro sąlygas apsilankyti šeimos namuose, atsako į telefono skambučius, informuoja apie pokyčius šeimoje ir konsultuojasi rūpimais klausimais (2022 m. rugsėjo 30 d. DOK-159549).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio ieškovė prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad su atsakovu bendravo keletą metų, susituokė. Sutuoktinis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), paskui grįžo, o ieškovei laukiantis galutinai paliko šeimą. Teigė, kad su sutuoktiniu šeiminių ryšių nebepalaiko, kartu seniai nebegyvena, neturi apie jį žinių. Gyvena su draugu, kuris padeda rūpintis mergaite. Pati ieškovė dirba indų plovėja, pamaininį darbą, o draugas yra dviračių meistras. Ieškovės atstovė advokatė prašė tenkinti ieškinį visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
7. Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė J. P. (iki santuokos – B.), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, ir atsakovas A. I. P., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, 2015 m. sausio 12 d. sudarė santuoką Vilniuje, Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniame centre-Muftiate, kuri 2015 m. sausio 13 d. buvo įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus miesto CMS), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 2). Santuokoje (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra L. P. (Vilniaus miesto CMS 2018 m. rugpjūčio 2 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).
8. CPK 784 straipsnio 1 dalyje numatyta Lietuvos Respublikos teismo kompetencija nagrinėti šeimos bylą, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis. Remiantis nurodyta įstatymine nuostata, nagrinėjamas ginčas dėl ieškovės, kuri yra Lietuvoje gyvenanti Lietuvos Respublikos pilietė, ir atsakovo santuokos apskaitos akto panaikinimo teismingas Lietuvos Respublikos teismui. Ginčo nagrinėjimui taikytina Lietuvos Respublikos teisė (CPK 3 straipsnio 1, 5-8 dalys).
9. Sutuoktiniams, sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos. Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49 straipsnis, 3.59 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Dėl to, ieškovei siekiant nutraukti civilinį teisinį ryšį su iš to atsirandančiomis teisinėmis pasekmėmis, teismas sprendžia dėl akto įrašo dėl šalių bažnyčioje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo ir išsprendžia kitus klausimus dėl civilinių teisinių pasekmių.
Dėl santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo)
10. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.).
11. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas, jos teigimu, santuoką sudarė turėdamas asmeninį tikslą gauti leidimą gyventi Europos Sąjungos valstybėse. Teigė, kad porai gyvenant kartu atsakovas dažnai niekur nedirbo, nuolat išvykdavo į kitas Europos valstybes, o ieškovei pastojus ir pranešus atsakovui, jog turės kūdikį, atsakovas ieškovei nieko nesakydamas 2018 m. kovo mėnesį galutinai paliko šeimą, nutraukė su ieškove visus ryšius. Atsakovui neginčijant ieškovės nurodomų aplinkybių, byloje nesant duomenų dėl ieškovės kaltės, vertintina, kad atsakovas nesistengė nei kurti šeiminių santykių, nei siekė šeimos išsaugojimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovė, tikėtina, buvo lojali atsakovui, tačiau atsakovas pažeidė lojalumo sutuoktinei pareigą, nedėjo pastangų kurti šeimos, priešingai – veikė priešingai šeimos interesams, galimai išvyko gyventi į užsienio šalį, nutraukė ryšius su ieškove, nesidomėjo vaiku. Laikytina, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
Dėl pavardžių ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.
12. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašė gražinti jai ikisantuokinę pavardę „B.“. Šis prašymas tenkinamas. Atsakovo pavardė nekeičiama.
13. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas šalims vienai iš kitos nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl turto ir prievolių padalijimo
14. Teismas, nutraukdamas santuoką (panaikindamas santuokos apskaitos įrašą), turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Iš bylos duomenų, valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad ieškovė kartu su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Nustačius, kad dalintino turto nėra, turto padalijimo klausimas nesprendžiamas.
15. Teismas nutraukdamas santuoką turi pasisakyti dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo). Įstatyme yra įtvirtinta kreditorių teisė būti informuotiems apie bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, taip pat prievolių padalijimo, iškėlimą ir įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).
16. Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti, kad prievolės pagal skolinius įsipareigojimus jos nurodytose vykdomosiose bylose dėl išieškojimo iš skolininkės J. P. VMI naudai, savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ naudai, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, naudai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“) naudai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (su visomis priverstinio išieškojimo išlaidomis vykdomąsias bylas vykdantiems antstoliams), po santuokos nutraukimo įvykdys pati ieškovė. Taip pat prašė 199 Eur dydžio žalos atlyginimą, priteistą iš J. P. nukentėjusiajam V. K. ir 1000 Lt dydžio žalos atlyginimą priteistą iš J. P. solidariai R. B. naudai pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis bei jas priteisti įvykdyti ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
18. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai iš esmės kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, kad ieškovė patvirtino, kad prievolės yra atsiradusios dėl jos pačios veiksmų ir gyvenimo būdo, teismas pripažįsta ieškovės turimų prievolių asmeninį pobūdį ir nustato, kad visas nurodytas prievoles po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeniškai vykdys ieškovė.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos
19. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.
20. Ieškovė prašė nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja (mama), motyvuodama tuo, kad ji nuo gimimo augina dukrą, o atsakovas vaiko nepažįsta, juo nesidomi, nes paliko šeimą dar vaikui negimus. Tarnybos į bylą pateiktuose dokumentuose pažymėta, kad lankantis ieškovės namuose nustatyta, kad vaiko ryšys su mama ir kartu gyvenančiu mamos draugu yra šiltas artimas. Tarnyba nustatė, kad ieškovė užtikrina dukros lankomumą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, sveikatos priežiūrą. Nors nurodyta, kad ieškovės šeimoje 2018 m. liepos 23 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2021 m. kovo 21 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, tačiau 2022 m. rugsėjo mėn. pateiktoje informacijoje pažymima, kad atvejo vadybos (darbo su šeima) metu pastaruoju metu nebuvo pastebėta ar fiksuota alkoholio vartojimo, konfliktų ar smurto artimoje aplinkoje atvejų.
21. Byloje nustačius, kad ieškovė geba pasirūpinti vaiku, atliepia jo poreikius, remiantis Tarnybos pozicija, kad nėra pagrindo prieštarauti nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymui su mama, spręstina, kad nepilnametės L. P. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina (ieškove) J. P..
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo
22. Nustačius nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
23. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
24. Išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Įvertinus bylos duomenis, atsakovo darbingą amžių, atsižvelgus į ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo formos, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis.
25. Atsižvelgtina ir į tai, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra įtvirtintos išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio prezumpcijos. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 533 Eur atskaičius mokesčius. Įvertintina ir tai, kad kiekvienam vaikui valstybė skiria išmoką (vaiko pinigus), kuri šiuo metu sudaro 80,50 Eur. Laikytina, kad minimalių bazinių vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį abu tėvai turėtų teikti 452,50 Eur (533 – 80,50) arba bent po 226,25 Eur. Teismų praktikoje pažymėta, kad išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą, gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan.
26. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio mėn. kreipdamasi į teismą prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei L. P. po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Su ieškiniu teikė dukros poreikių tenkinimo lentelę, kurioje nurodė, kad dukros poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 500 Eur, iš kurių 140 Eur – maistui, 80 Eur – drabužiams, avalynei, 30 Eur – sveikatos priežiūrai, 30 Eur – higienos priemonėms, 40 Eur – lavinimo priemonėms, 50 Eur – komunaliniams mokesčiams, 60 Eur – mokestis už darželį, 40 Eur – atostogoms, 30 Eur – pramogoms, laisvalaikiui. Pateikė įrodymus, kad patiria išlaidas mokėdama už dukros ugdymą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
27. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko minimalių poreikių dydžio įrodinėti nereikia.
28. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą; kt.).
29. Nagrinėjamu atveju iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenų, kitų bylos dokumentų (ieškovės pateiktų pažymų) nustatyta, kad ieškovė gimus vaikui gaudavo apie 307 Eur/mėn. išmoką, vėliau – apie 240-270 Eur/mėn. 2020 m. liepos mėn. – 2021 rugpjūčio mėn. ieškovė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gavo 1223,86 Eur socialinių išmokų, t. y. vidutiniškai po 87,42 Eur per mėnesį (gavo socialinę pašalpą, išmokas vaikui, išmoką COVID-19 pandemijos padariniams mažinti). Sodros duomenimis, ieškovė 2015-2021 m. laikotarpiu Lietuvoje trumpą laikotarpį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2021 m. gegužės 14-18 d.), kur gavo 87,17 Eur, neatskaičius mokesčių, kitų duomenų apie ieškovės darbinę veiklą nėra. Ieškovė nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)”, už nepilną darbo mėnesį (20 dienų) gavo 327,27 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Ieškovė neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, turi daug skolinių įsipareigojimų. Ieškovės teigimu, atsakovas gyvenant santuokoje dažnai nedirbo.
30. Įvertinęs aukščiau išdėstytų ir byloje esančių aplinkybių ir duomenų visumą, įrodymus ar jų nebuvimą, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų spręsti, kad nepilnametės L. P. poreikių tenkinimui nagrinėjamoje šeimoje, kurioje tėvų pajamos buvo minimalios, galėtų būti išleidžiama 500 Eur vaiko poreikių tenkinimui. Teismas laiko pagrįstomis tik dalį nurodytų išlaidų (maistui, ugdymui, komunaliniams mokesčiams), o dėl kai kurių (pavyzdžiui, lavinimo priemonėms, pramogoms, higienos prekėms, iš dalies drabužiams, avalynei) mano, kad jos galimai yra tenkinamos mažesne apimtimi. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nepilnametės L. P. interesų nepažeis ir proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kurios nėra detaliai žinomos, kriterijų atitiks 230 Eur dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis dukrai priteisimas iš atsakovo, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, kartu nustatant kad išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
31. Nustatytina, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
32. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dukrai, kurį skaičiavo už (duomenys neskelbtini) mėnesių iki kreipimosi į teismą dienos (nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d.). Įvertinus, kad šalių dukra gimė (duomenys neskelbtini), toks reikalavimas atitinka CK 3.200 straipsnyje nurodytą sąlygą. Ieškovė įsiskolinimo sumą skaičiavo po 250 Eur/mėn.
33. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Byloje nebuvo ginčo, kad šalys skyrium gyvena nuo pat vaiko gimimo, kad atsakovas jokio išlaikymo vaikui nėra suteikęs.
34. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
35. Sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio ieškovės nurodomu 36 mėn. Laikotarpiu, vertintina, kad nėra pagrindo spręsti, kad vaiko poreikiai ir tėvų finansinė padėtis ir galimybės nurodomu laikotarpiu buvo iš esmės skirtingos nei sprendimo priėmimo metu. Spręstina, kad ir aptariamu laikotarpiu atsakovas turėjo teikti po 230 Eur/mėn. išlaikymą dukrai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau nurodyta ir nustatyta, sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas 230 x 36 = 8280 Eur dydžio išlaikymo dukrai L. P. įsiskolinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
37. Byloje už reikalavimą nutraukti santuoką (panaikinti santuokos apskaitos įrašą), atsižvelgiant į ieškinio gavimo teisme datą, mokėtinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Žyminis mokestis, susijęs su išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimu sudaro 248 Eur ((230 x 12 + 8280) x 0,03 x 0,75), ieškovė nuo jo mokėjimo atleista tiek pagal aukščiau minėtą VGTPT sprendimą, tiek remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Visa byloje mokėtina žyminio mokesčio suma yra 323 Eur.
38. Remiantis bylos dokumentais, ieškovei, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) 2019 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-865-4602 (bei vėlesniais VGTPT sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo) buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų. Remiantis VGTPT 2022 m. rugsėjo 30 d. pažyma Nr. (12.32Mr)PT-7279 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybės naudai priteistina suma sudarė 1828,07 Eur (2022 m. rugsėjo 30 d. DOK-160048). Atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (laikytina, kad tenkintas 95 proc.), iš atsakovo valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistina 1736,67 Eur (1828,07 x 0,95).
39. Byloje patirta 46,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios tarp šalių paskirstytinos: atsakovo mokėtina suma sudaro 44,14 Eur, ieškovė yra atleista nuo jų mokėjimo. Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 323 + 44,14 = 367,14 Eur žyminio mokesčio procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
1. Panaikinti ieškovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. I. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio (paso Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015 m. sausio 12 d. sudarytos santuokos Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniame centre-Muftiate, Vilniuje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2015 m. sausio 13 d. buvo įregistruota Vilniaus miesto CMS, apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo A. I. P. kaltės.
2. Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei grąžinti iki santuokos turėtą pavardę „B.“, atsakovo pavardės nekeisti.
3. Nustatyti nepilnametės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ieškove J. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
4. Priteisti iš atsakovo A. I. P., gim. (duomenys neskelbtini), dukters L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 230 Eur ( du šimtus trisdešimt eurų ) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. rugpjūčio 25 d.) iki dukra sulauks pilnametystės, nustatant, kad išlaikymo lėšos turi būti pervedamos į ieškovės nurodytą sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 d. Išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Nukreipti sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
6. Priteisti iš A. I. P., gim. (duomenys neskelbtini), 8280 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai L. P..
7. Nepilnamečio vaiko L. P. išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti J. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
8. Nustatyti, kad po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo už visas prievoles, prisiimtas J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, taip pat pagal prievoles visose vykdomosiose bylose, kuriose vykdomas išieškojimas iš J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kaip skolininkės, kreditorių (išieškotojų) VMI, į. k. 188659752, UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), SĮ „Susisiekimo paslaugos“, į. k. 124644360, antstolio Rimanto Vižainiškio naudai, taip pat už vykdymo išlaidas, išieškant skolas aukščiau nurodytų kreditorių naudai, taip pat ieškovės prievoles V. K., gim(duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. kovo 4 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-986-1017/2016, R. B., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-401-271/2012, atsakys asmeniškai J. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
9. Priteisti iš atsakovo A. I. P., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 367,14 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 14 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, kad įsiteisėjus sprendimui į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į VMI pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
10. Priteisti iš atsakovo iš A. I. P., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 1736,67 Eur (tūkstantį septynis šimtus trisdešimt šešis eurus 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad įsiteisėjus sprendimui šią sumą nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į VMI pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimą V. K. įteikti viešo paskelbimo būdu.
Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui.