Civilinė byla Nr. e2A-501-236/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01319-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TRAKŲ VANDENYS“ dėl pirkimo sąlygų panaikinimo. Teisėjų kolegija nustatė : I. Ginčo esmė 1. Atsakovė UAB „TRAKŲ VANDENYS“ vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Vandens gerinimo įrenginių Varnikų k., Trakų r. sav., plėtros darbai“, pirkimo Nr. 515419 (toliau – ir Konkursas, Pirkimas). 2. Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „TRAKŲ VANDENYS“, prašydama panaikinti Pirkimo sąlygų 57 punkto antrojo ekonominio naudingumo kriterijaus: Socialinis kriterijus (T1) antrą (P12), ketvirtą (P14) ir šeštą (P14) parametrus, tuo atveju, jei vokai su tiekėjų pasiūlymais jau būtų atplėšti, o ieškovės ieškinys būtų tenkintas bent vienu iš pagrindų – ex officio nutraukti Pirkimo procedūras, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 3. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad siekė pateikti pasiūlymą Pirkime. Pirkimo sąlygose atsakovė nustatė, kad Pirkimo laimėtojas bus parenkamas pagal ekonominio naudingumo kainos ir kokybės kriterijus, o Pirkimo sąlygų 57 punkte apibūdino taikomus kainos ir kokybės kriterijus. Šiame punkte nustatyta, kad antruoju ekonominio naudingumo kriterijumi pasirinktas Socialinis kriterijus (T1), kuris suskaidytas į atskirus parametrus. Pagal Socialinio kriterijaus (T1) parametrus atsakovė siekė šio ekonominio naudingumo kriterijaus balus tiekėjams suteikti už tiekėjų siūlomų atskiros kvalifikacijos darbuotojų skaičių ir šiems darbuotojams mokamo atlyginimo medianą, viršijančią Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. 4. Ieškovė UAB „Gensera“ pažymėjo, kad nesutiko su Pirkimo sąlygose atsakovės UAB „TRAKŲ VANDENYS“ nustatytais kriterijaus T1 antru (P12), ketvirtu (P14) ir šeštu (P14) parametrais (toliau – ir Ginčo parametrai), kuriais ekonominio naudingumo balai skiriami už tiekėjo siūlomų atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų skaičių ir 2020 m. spalio 21 d. pareiškė pretenziją, kurią atsakovė 2020 m. spalio 26 d. atmetė kaip nepagrįstą. 5. Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygose nustatyti Ginčo parametrai šio konkretaus Pirkimo atveju nėra pagrįsti siekiu užtikrinti Pirkimo objekto kokybę ar tinkamą darbų atlikimą. Ginčo parametrais ribojama tiekėjų, kurie geba vykdyti sutartį, konkurencija daugiau nei to reikia Pirkimo tikslui pasiekti. Be to, Ginčo parametrais nesiekiama Pirkimo objekto kokybės, nes kaip matyti pagal Ginčo parametrams suteiktus lyginamuosius svorius, atsakovė siekia, kad Pirkimą laimėtų tiekėjas, kuris pasiūlys daugiausia nekvalifikuotų darbuotojų, o ne darbuotojų, kurie yra savo srities profesionalai. Visa ši situacija lemia, kad Ginčo parametrai yra neskaidrūs, pažeidžia viešųjų pirkimų principus, neleidžia Pirkime dalyvauti ir jo laimėti sąžiningiems tiekėjams (pažeidžia tiekėjų konkurenciją), todėl Ginčo parametrai turi būti panaikinti kaip nepagrįsti. 6. Ieškovė UAB „Gensera“ nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamose Statybos darbų pirkimo gairėse nenurodyta, kad kaip atskiras ekonominio naudingumo kriterijaus parametras gali būti vertinamas tiekėjo siūlomų darbuotojų skaičius, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad Ginčo parametrai atitinka VPT rekomendacijas. Atsakovės UAB „TRAKŲ VANDENYS“ Ginčo parametrams priskirti lyginamieji svoriai yra nepagrįsti, nes suteikia teisę Pirkimą laimėti tiekėjams, kurie pasiūlys didžiausią nekvalifikuotų darbuotojų skaičių, kurie galimai net nedirbtų objekte. Ginčo parametruose nenustačiusi maksimalaus siūlomų darbuotojų skaičiaus atsakovė leidžia Pirkimą laimėti nesąžiningam tiekėjui. Ginčo kriterijai neatitinka Pirkimo objekto apimties ir sudaro sąlygas dėl Pirkimo sutarties varžytis tik pačioms didžiausioms įmonėms arba nesąžiningiems tiekėjams. Ginčo parametrai yra deklaratyvūs, nesusiję su Pirkimo objektu. Atsakovė Pirkimo sutarties vykdymo metu nekontroliuos, kiek darbuotojų vykdo sutartį, nekontroliuos tų darbuotojų skaičiaus sutarties vykdymo metu, o net jei ir kontroliuotų, tai nesąžiningam tiekėjui bus pigiau mokėti baudas už mažesnį nei nurodyta pasitelktų darbuotojų skaičių, nei tuos darbuotojus apskritai turėti įdarbintus. 7. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo darbų apimtys nėra didelės, todėl atsakovė privalėjo nustatyti maksimalias Ginčo parametrų sumas, nes tik taip užsitikrintų, kad sumokės adekvačią kainą už perkamus darbus, o tiekėjams – sąžiningą konkurenciją. Tokie kriterijus parametrai turėtų būti naudojami tik atliekant pirkimus dėl ypatingai svarbių ir ypatingai didelės apimties darbų. Ginčo atveju atsakovės vykdomas Pirkimas nėra toks didelis ir svarbus, kad Pirkimo sąlygose būtų galima leisti tiekėjams varžytis siūlant įdarbinti iš esmės neribotą skaičių nekvalifikuotų darbuotojų 8. Ieškovė UAB „Gensera“ pažymėjo, kad atsakovė UAB „TRAKŲ VANDENYS“, vykdydama Pirkimą, nesilaikė imperatyvių įstatymo reikalavimų, susijusių su Pirkimo procedūromis. Gavusi ieškovės pretenziją, atsakovė nesustabdė Pirkimo procedūrų, kadangi kitą dieną (2020 m. spalio 22 d.) pateikė atsakymus į tiekėjų klausimus, o į ieškovės pretenziją atsakė tik 2020 m. spalio 26 d., t. y. likus mažiau nei vienai dienai iki pasiūlymų pateikimo termino. 9. Atsakovė UAB „TRAKŲ VANDENYS“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 10. Atsakovės teigimu, ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos nepažeidžia viešųjų pirkimų imperatyvių normų ar principų, atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) ir Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) rekomendacijas bei neapriboja tiekėjų dalyvavimo Pirkime. 11. Atsakovė UAB „TRAKŲ VANDENYS“ pažymėjo, kad ieškovės ginčijamas Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo vertinimo antras kriterijus: Socialinis kriterijus (T1) ir jo parametrai yra nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir Pirkimų įstatymas) 29 straipsnio 2 dalyje numatytais pirkimų tikslais bei Pirkimų įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatytais galimais naudoti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais. 12. Atsakovė nurodė, kad nustatydama socialinį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, siekia kuo didesnės naudos labiausiai socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams: siūlomo nekvalifikuotų darbuotojų kiekio parametro P12 lyginamasis svoris didžiausias (L12?0,35) lyginant su kvalifikuotų darbuotojų ir specialistų kiekio parametrais bei siūlomos nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokesčio medianos parametro P11 lyginamasis svoris didžiausias (L11?0,15) lyginant su siūloma kvalifikuotų darbuotojų ir specialistų darbo užmokesčio medianos parametrais. Atsakovės Pirkimo sąlygos, kuriose nėra numatytas maksimalus siūlomų darbuotojų skaičius, atitinka VPT skelbiamas Statybos darbų pirkimo gaires. Rengiant ginčijamas Pirkimo sąlygas buvo vadovaujamasi CPVA parengta skaičiuokle, kurioje yra rekomenduojami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus atskiri parametrai darbo užmokesčio įvertinimui bei darbuotojų kiekio įvertinimui pagal kategorijas nekvalifikuoti darbininkai, kvalifikuoti darbininkai bei specialistai. Šioje skaičiuoklėje parametrui „Darbuotojų skaičius“ rekomenduojama suteikti 0,7 lyginamąjį svorį, o parametrui „Darbo užmokestis“ – 0,3. Skaičiuoklėje numatyta, kad parametrų, pagal kuriuos yra vertinamas nekvalifikuotų darbuotojų kiekis ir darbo užmokestis lyginamasis svoris yra didžiausias, o mažiausias – parametrų, pagal kuriuos yra vertinamas specialistų kiekis ir darbo užmokestis. Atitinkami lyginamieji svoriai ir yra numatyti Pirkimo sąlygose. 13. Atsakovė UAB „TRAKŲ VANDENYS“ pažymėjo, kad tiekėjų siūlomas įdarbinti darbuotojų skaičius pagrįstai yra numatytas kaip socialinio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametras, kadangi tiekėjai pasiūlydami didesnį darbuotojų kiekį, įsipareigoja įdarbinti daugiau asmenų ir tokiu būdu yra mažinamas asmenų nedarbas bei nelegalus darbas šalyje. Ieškovės ginčijami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrai be nurodytų socialinių tikslų taip pat leis pasiekti atsakovės kitą tikslą – Pirkimo objekto įgyvendinimą laiku, kadangi Pirkimo sutartį vykdančių darbuotojų skaičius turi tiesioginę įtaką Pirkimo sutarties tinkamam įgyvendinimui. Tiekėjai savo pasiūlymuose turi pateikti tik tokius įsipareigojimus, kuriuos vykdydami Pirkimo sutartį gebės tinkamai ir kokybiškai įgyvendinti, t. y. turi įvertinti ir numatyti ne per mažą darbuotojų kiekį (kad būtų pakankama darbų sparta) ir ne per didelį darbuotojų kiekį (kad galėtų tinkamai suvaldyti ir sukontroliuoti darbų vykdymą). 14. Atsakovė nurodė, kad atsakovė neleidžia Pirkimą laimėti tiekėjui, kuris pasiūlyme nurodytų didesnį darbuotojų kiekį, bet darbus vykdytų mažesniu kiekiu, kadangi atsakovė kontroliuos, kiek Pirkimo laimėtojo darbuotojų dirbs objekte ir koks jiems bus mokamas darbo užmokestis, už nustatytus pažeidimus Pirkimo laimėtojui bus taikomos baudos (Pirkimo sąlygų 62 punktas, Pirkimo sutarties projekto 5.25 punktas). Be to, pagal antrąjį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų yra vertinama ne tik tiekėjų, bet ir jo partnerių bei subrangovų bendras siūlomas darbuotojų skaičius bei siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana (Pirkimo sąlygų 57 punktas). 15. Atsakovė UAB „TRAKŲ VANDENYS“ pažymėjo, kad ieškovė nei pretenzijoje, nei ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos realiai suvaržytų ar pažeistų pačios ieškovės subjektines teises ar realiai apribotų jos galimybes dalyvauti Pirkime, todėl vadovaujantis teismų praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019), darytina išvada, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo kvestionuoti ginčo Pirkimo sąlygas. 16. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pretenzijos dėl nesustabdytų Pirkimo procedūrų gavus ieškovės pretenziją nereiškė, todėl nurodė šį ieškinio pagrindą nesilaikydama privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl byla turėtų būti nutraukta. Be to, gavusi ieškovės pretenziją Pirkimo komisija sprendimų, susijusių su Pirkimo procedūromis, nepriiminėjo. Pirkimo komisija 2020 m. spalio 21 d. 15 val. priėmė sprendimą atsakyti į gautus tiekėjų klausimus ir įpareigojo atsakovės darbuotoją paskelbti tiekėjams Pirkimo komisijos patvirtintus atsakymus. Tuo tarpu, ieškovės pretenzija buvo gauta 2020 m. spalio 21 d. 17:05 val., t. y. po atsakovės darbo valandų. Atsakovės darbuotoja Pirkimų komisijos sprendimą išsiuntinėjo tiekėjams kitą darbo dieną (2020 m. spalio 22 d.). Ieškovė su paskelbta informacija susipažino 2020 m. spalio 22 d., tačiau pretenzijos nereiškė, šiuos atsakovės veiksmus ginčija tik ieškinyje, t. y. tik po to, kai buvo atmesta pretenzija. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 17. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Gensera“ atsakovei UAB „TRAKŲ VANDENYS“ 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. 18. Teismas nustatė, kad atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2020 m. spalio 14 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Vandens gerinimo įrenginių Varnikų k., Trakų r., plėtros darbai“, pirkimo Nr. 515419. Ieškovė 2020 m. spalio 21 d. pareiškė pretenziją Nr. 2020-10-21/GR02P, kurioje prašė: 1) sustabdyti Pirkimo procedūras iki kol bus išnagrinėta pretenzija; 2) panaikinti Pirkimo sąlygų 57 punkto antro kriterijaus: Socialinis kriterijus (T1) antrą (P12), ketvirtą (P14) ir šeštą (P14) parametrus arba nustatyti maksimalias šių parametrų vertinamas reikšmes bei proporcingą funkcinio parametro lyginamąjį svorį; 3) pratęsti pasiūlymo pateikimo terminą. Atsakovė 2020 m. spalio 26 d. rašte „Pretenzijos atmetimas“ Nr. SR-209 nurodė, kad priėmė sprendimą atmesti ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą bei tęsti Pirkimo procedūras. 19. Teismas dėl ieškovės materialinio suinteresuotumo nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ieškovo teisinis suinteresuotumas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek jis gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Tiekėjų teisinio suinteresuotumo inicijuoti peržiūros procedūrą turėjimo vertinimas iš esmės pagrįstas teisiniu prielaidų ir tikimybių vertinimu. Teisiniam suinteresuotumui konstatuoti pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises; tiekėjų teisinio suinteresuotumo nustatymas, inter alia, pagrįstas ieškovams tikėtinai palankių aplinkybių ir jomis potencialiai sukeltinų padarinių vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020). 20. Teismas nustatė, kad ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji siekė pateikti pasiūlymą Konkursui. Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškovė gina savo teisę dalyvauti Pirkime. 21. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ginčija ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T1 parametrus, susijusius su atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų skaičiumi bei jų atlyginimu, tačiau šie parametrai nėra būtini pasiūlymui pateikti, atsakovė nenustatė atitinkamų privalomų pasiūlymo reikalavimų. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos nepažeidė jos teisės pateikti pasiūlymą. 22. Teismas nurodė, kad ieškovė konkrečiai nenurodė kitų šioje byloje savo ginamų teisių. Ieškovės teigimu, pasiūlyti didesnį darbuotojų skaičių gali nesąžiningi tiekėjai, Ginčo parametrai sudaro sąlygas varžytis tik didžiausioms kompanijoms, dėl ko neužtikrinama sąžininga konkurencija. Dėl to teismas darė išvadą, kad tikėtina, jog ieškovė taip pat gina savo teisę laimėti Pirkimą. 23. Teismas pažymėjo, kad pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus šiuo atveju kriterijaus: Kaina (C) lyginamasis svoris yra 85 proc., o ginčijamo kriterijaus: Socialinis kriterijus (T1) – tik 5 proc. Ieškovė nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kad dabartinėmis verslo sąlygomis yra tikimybė, jog būtent Ginčo parametrai gali nulemti Pirkimo rezultatus, nenurodė ir nepagrindė kokiai įmonių kategorijai (maža ir didelė įmonė) save priskiria ieškovė. Be to, ieškovė pretenzijoje ir teismo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Ginčo parametrai pažeidžia tiekėjų teises, tačiau kokią konkrečiai realią įtaką turi Ginčo parametrai ieškovės teisei laimėti Konkursą, ieškovė nenurodė. Dėl to teismas darė išvadą, kad jei ir daryti prielaidą, kad ieškovė turėjo teisinį suinteresuotumą inicijuoti peržiūros procedūrą, tačiau ir tokiu atveju ieškovė neįrodė, kad Ginčo parametrai galėjo pažeisti ar pažeidė būtent ieškovės subjektinę teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tokiu būdu, ieškovės teisės šioje byloje negali būti ginamos. 24. Teismas dėl ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovė turėjo teisę Pirkimo dokumentuose nustatyti socialinį kriterijų, vertinant pasiūlymų ekonominį naudingumą. Taip pat, ieškovė neginčijo, kad nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai atitinka VPT ir CIVA rekomendacijas. Dėl to teismas sprendė, kad plačiau apie teisę nustatyti socialinį kriterijų ir jo reikšmę nepasisakytina. 25. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nustatytų ekonominio naudingumo Socialinio kriterijaus (T1) antrą (P12), ketvirtą (P14) ir šeštą (P14) parametrų skaidrumo, dėl sąžiningos konkurencijos užtikrinimo. Ieškovės teigimu, Ginčo parametrai nėra susiję su Pirkimo objektu. Teismas sutiko su atsakove, kad tokia aplinkybe ieškovė nesirėmė pretenzijoje, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė turėjo galimybę pasisakyti dėl šio naujo argumento triplike, taip pat į tai, kad šis naujas argumentas yra susijęs su kitomis ieškovės pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis, sprendė, kad ši nauja aplinkybė pripažįstama nagrinėtina šioje byloje (CPK 7 straipsnis). 26. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad nei VPĮ, nei ES teisės aktuose ar juos aiškinančioje teismų praktikoje ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai netapatinami išimtinai su pirkimo objekto vidinėmis charakteristikomis, pakanka, jog šie yra susiję su Pirkimo objektu plačiąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018). 27. Teismas nurodė, kad šiuo atveju Pirkimo objektas yra statybos darbai, todėl socialinis kriterijus, susijęs su šiuos darbus atliekančių darbuotojų socialinėmis garantijomis yra susijęs su pirkimo objektu. Darbuotojų skaičius ir geresnis jų apmokėjimas už darbą yra susijęs ir su darbų kokybe, ir su didesne tikimybe, jog darbai bus atlikti laiku. Bylos duomenimis projektas bus vykdomas apie 9 mėnesius, todėl kuo didesnis darbuotojų skaičius dirbs objekte, tuo greičiau darbai bus užbaigti. Kita vertus, nedarbo mažinimas, didesnio atlyginimo mokėjimas yra susiję su socialiniais tikslais, siekiant didesnės naudos socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams (šiuo atveju – nekvalifikuotiems darbuotojams). Dėl to teismas sprendė, kad dėl išdėstyto atmestinas ieškovės argumentas, kad Ginčo parametrai nėra susijęs su Pirkimo objektu. 28. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija geriausiai žino savo poreikius ir turi diskreciją nustatyti konkrečius pasiūlymų vertinimo kriterijus. Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės kokiu būdu, jos manymu, turėtų būti suformuluoti socialinio kriterijaus parametrai, kad būtų geriausiai pasiektas socialinis tikslas, nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje. 29. Teismas nurodė, kad ieškovė deklaratyviai teigė, kad Ginčo parametrai galėjo būti nustatyti tik dėl ypatingai svarbių ir ypatingai didelės apimties objektų. Tokių reikalavimų nenumato nei įstatymas, nei VPT ar CPVA rekomendacijos. Ieškovė šio teiginio nepagrindė ir nenurodė pagal kokį vertinimo kriterijų šiuo atveju turi būti nustatoma, ar objektas yra ypatingai svarbus ar ypatingai didelis. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė neperžengė ir nepažeidė diskrecijos teisės nustatyti Ginčo parametrus. 30. Teismas darė išvadą, kad ieškovės prielaida apie tai, kad Ginčo parametrai gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti nesąžiningiems tiekėjams, neįrodo, jog ginčo parametrai yra neskaidrūs. Teismas pažymėjo, kad nesąžiningų asmenų piktnaudžiavimas negali būti visiškai paneigtas, nepriklausomai nuo Pirkimo sąlygų turinio, todėl vien teorinė piktnaudžiavimo galimybė, grindžiama prielaidomis, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti sąlygas neteisėtomis. 31. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose numatytas kontrolės mechanizmas (t. y. kokiu būdu atsakovė kontroliuos tiekėjų įsipareigojimų, susijusių su statybos objekte faktiškai dirbančių darbuotojų skaičiumi ir jų atlyginimu, vykdymą) yra numatytas Pirkimo sąlygų 62 punkte, Pirkimo sąlygų 5 priede, 8 priede, Pirkimo sąlygų 1 priedo 2.1 punkte Pagal viešąjį pirkimą reglamentuojančius teisės aktus tiekėjai privalo vykdyti jų pasiūlyme, kuris yra neatskiriama viešojo pirkimo sutarties dalis, numatytus įsipareigojimus. Už viešojo pirkimo sutarties pažeidimą ne tik sutartis, bet ir teisės aktai numato kaip tiekėjų civilinę atsakomybę (pvz., netesybas), taip ir kitas imperatyvias sankcijas, tame tarpe, sutarties nutraukimą, tiekėjų įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Dėl to teismas sprendė, kad atmestini ieškovės argumentai, kad šiuo atveju ginčo Pirkimo sąlygos yra neskaidrios, kad tokios sąlygos leistų varžytis nesąžiningiems tiekėjams ir nebūtų užtikrinta tiekėjų sąžininga konkurencija. 32. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės ginčijamas Pirkimo sąlygas neteisėtomis. 33. Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė įstatymą, nes nesustabdė Pirkimo procedūrų, gavusi ieškovės pretenziją. 34. Teismas nustatė, kad atsakovė gavo ieškovės pretenziją 2020 m. spalio 22 d. (pretenzija buvo pateikta atsakovei 2020 m. spalio 21 d. 17:05 val., t. y. po atsakovės darbo valandų), o Pirkimo sąlygų išaiškinimą tiekėjams atsakovė paskelbė 2020 m. spalio 22 d. 35. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarką dėl 2020 m. spalio 22 d. paskelbto atsakovės sprendimo, todėl negali atitinkamo reikalavimo kelti šioje byloje. 36. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepareiškė jokių reikalavimų, susijusių su 2020 m. spalio 22 d. Pirkimo sąlygų išaiškinimu, todėl atitinkamos jos nurodytos aplinkybės nėra susijusios su bylos dalyku. Kita vertus, atsakovė sprendimą dėl Pirkimo sąlygų išaiškinimo priėmė 2020 m. spalio 21 d., o ne 2020 m. spalio 22 d., kai buvo gauta pretenzija (2020 m. spalio 22 d. šis sprendimas buvo tik paskelbtas). Be to, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kokią įtaką toks atsakovės sprendimas išaiškinti Pirkimo sąlygas turėjo ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškovės argumentai, kad atsakovė nesustabdė Pirkimo procedūrų, nėra susiję su ginčo dalyku, nepažeidžia ieškovės teisių, todėl atmestini. 37. Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų sprendė, kad atsakovei patyrus 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, jos priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai). 38. Teismas dėl baudos už piktnaudžiavimą teisėmis sprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teise dėl teisminės gynybos, todėl prašymas atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 39. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Gensera“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį, netenkinus šio reikalavimo – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir civilinę bylą perduoti nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 40. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 40.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Ginčo parametrai nėra būtini pasiūlymui ir nepažeidžia ieškovės teisės teikti pasiūlymą Pirkime. Vien tai, kad Ginčo parametrai nedraudžia ieškovei teikti pasiūlymo Pirkimui nereiškia, kad Ginčo parametrai nepažeidžia jos, kaip sąžiningo viešojo pirkimo dalyvio teisių. Taip pat, tai nereiškia, kad Ginčo parametrai nepažeidžia ir kitų Pirkimu suinteresuotų sąžiningų dalyvių interesų į Pirkimo sutarties sudarymą. Pirmosios instancijos teismas laikė ieškovę neįrodžiusi savo subjektinio suinteresuotumo, tačiau teismas neįvertino to, kad visame Pirkime nustatytų reikalavimų kontekste nenurodžius kuo didesnių Ginčijamų parametrų reikšmių, Pirkimo laimėti tampa neįmanoma. 40.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nenurodė argumentų ir motyvų, kad dabartinėmis verslo sąlygomis yra tikimybė, jog būtent Ginčo parametrai gali nulemti Pirkimo rezultatus, nenurodė ir nepagrindė kokiai įmonių kategorijai (maža ir didelei įmonė) save priskiria ieškovė ir neįrodė, kad Ginčo parametrai galėjo pažeisti ar pažeidė būtent ieškovės subjektinę teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Ieškinio esmė yra apie tai, kad Ginčo parametrai nulemia, kad Pirkimo laimėtoju taps tik ta bendrovė, kuri savo įmonėje yra įdarbinusi labai daug darbuotojų arba bendrovė, kuri tiesiog pasitelks daug subrangovų ir nurodys didelį skaičių darbuotojų ir dėl to laimės Pirkimą, bet realybėje darbus vykdys tik keletas darbuotojų bet ne visi, kurie nurodyti pasiūlyme. 40.3. Pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovės poziciją, kad darbuotojų skaičiaus vertinimas leidžia tikėtis, kad darbai bus atlikti greičiau ir kad bus sukurtos darbo vietos, bet visiškai nevertino aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas nėra tokios nacionalinės ar išskirtinės reikšmės, kad tiekėjai turėtų konkuruoti pagal siūlomų darbuotojų skaičių. 40.4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien teorinė piktnaudžiavimo galimybė, grindžiama ieškovės prielaidomis, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti Pirkimo sąlygas neteisėtomis, tačiau tuo pat metu palaikė atsakovės prielaidas ir niekuo nepagrįstus teiginius, kad ginčo sąlygos leis sumažinti nedarbą, o didesnis darbuotojų skaičius lems savalaikį sutarties įvykdymą. 40.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakove, kad tiekėjų pasiūlymų laikymosi kontrolės mechanizmas Pirkimo sąlygose yra pakankamas, nes tiek Pirkimo sutartis tiek įstatymai nustato sankcijas už sutarties netinkamą vykdymą. Tačiau teismas neįvertino, kad jei Pirkimo laimėtoju taptų nesąžiningas tiekėjas, kuris nesilaikytų pasiūlyme nurodyto darbuotojų skaičiaus (darbus vykdytu su mažesniu skaičiumi), tai atsakovė su tokiu tiekėju nenorės nutraukti Pirkimo sutarties vien dėl to, kad sieks kaip įmanoma įvykdyti projektą ir įsisavinti ES finansavimą. 41. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „TRAKŲ VANDENYS“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą nepakeistą, skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą (CPK 95 straipsnio 2 dalis), priteisti bylinėjimosi išlaidas. 42. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais: 42.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad Ginčo parametrai nėra būtini pasiūlymui ir dėl to nepažeidžia ieškovės teisės teikti pasiūlymą Pirkime. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos nepažeidžia jos teisės pateikti pasiūlymą. 42.2. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs proceso šalių pateiktus motyvus bei įrodymus, pagrįstai nusprendė, jog ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos, įskaitant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų: Socialinis kriterijus (T1) ir jo parametrus nepažeidžia jokių imperatyvių viešųjų pirkimų normų ar principų, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovės ginčijamų, bet VPT ir CPVA rekomenduojamų, Pirkimo sąlygų pripažinti neskaidriomis, pažeidžiančiomis viešųjų pirkimų principus ar tiekėjų konkurenciją. 42.3. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, prieštarauja skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamajai daliai, kurioje išsamiai ir aiškiai, pagrįstai ir argumentuotai atsakyta į visus išnagrinėtos bylos klausimus, o vien ta aplinkybė, kad teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų, negali būti vertinama kaip neteisėtas sprendimo priėmimas. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 43. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
44. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2020 m. spalio 14 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Vandens gerinimo įrenginių Varnikų k., Trakų r., plėtros darbai“, pirkimo Nr. 515419.
45. Pirkimo sąlygų VIII skyriaus „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijai“ 57 punkte nurodyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal šiuos kiekybinius/kokybinius vertinimo kriterijus (pateikiama lentelėje): pirmas kriterijus: Kaina (C), ekonominio naudingumo vertinimo lyginamasis svoris X=85; antras kriterijus: Socialinis kriterijus (T1), ekonominio naudingumo vertinimo lyginamasis svoris Y1=5; trečiasis kriterijus: Papildoma garantija vieneriems metams (įrangai ir medžiagoms) (T2), ekonominio naudingumo vertinimo lyginamasis svoris Y2=10.
46. Prie antrojo kriterijaus: Socialinis kriterijus (T1) nurodyta: „Vertinama, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, visiems sutartį vykdantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) pagal nurodytas grupes (LPK kategorijas) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikos nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kriterijui vertinti tiekėjas turi pateikti parengtą ir tiekėjo (jungtinės veiklos partnerių) bei subrangovo vadovų pasirašytą pažymą, kurioje būtų nurodyti visi sutartį vykdysiantys darbuotojai ir šiems darbuotojams numatomas mokėti darbo užmokestis. Skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, turi būti įvertintas pilnas etatas (nepaisant to, kad darbuotojas faktiškai dirbs ne pilnu etatu). Vadovautis: Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (LPK) Tarptautinio standarto profesijų klasifikatoriaus IS00-08 nacionaline versija.“
47. Lentelėje nurodyti Socialinio kriterijaus (T1) parametrai: pirmas parametras: P11. Nekvalifikuotų darbininkų ir pagalbininkų darbo užmokesčio mediana. Vertinama sutartį vykdysiantiems darbuotojams siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana, viršijanti Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana didesnė, tuo daugiau balų skiriama pasiūlymui. Aukščiausias balas skiriamas to tiekėjo pasiūlymui, kuris siūlo geriausią reikšmę, kitiems balai skiriami proporcingai žemesni. Funkcinio parametro lyginamasis svoris L11=0,15. Antras parametras: P12. Nekvalifikuotų darbininkų ir pagalbininkų skaičius. Įvertinama, kiek darbuotojų vykdys sutartį, atsižvelgiant į parametro lyginamąjį svorį. Parametro reikšmė apskaičiuojama įvertinus darbuotojų grupei priskirtų darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į parametro lyginamąjį svorį, bei palyginant su geriausia pasiūlyta reikšme. Kuo tiekėjų nurodytas darbuotojų skaičius didesnis, tuo daugiau balų skiriama pasiūlymui. Aukščiausias balas skiriamas to tiekėjo pasiūlymui, kuris siūlo geriausią reikšmę, kitiems balai skiriami proporcingai žemesni. Funkcinio parametro lyginamasis svoris L12=0,35. Trečias parametras: P13. Kvalifikuotų darbininkų darbo užmokesčio mediana. Vertinama sutartį vykdysiantiems darbuotojams siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana, viršijanti Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana didesnė, tuo daugiau balų skiriama pasiūlymui. Aukščiausias balas skiriamas to tiekėjo pasiūlymui, kuris siūlo geriausią reikšmę, kitiems balai skiriami proporcingai žemesni. Funkcinio parametro lyginamasis svoris L13=0,1. Ketvirtas parametras: P14. Kvalifikuotų darbininkų skaičius. Įvertinama, kiek darbuotojų vykdys sutartį, atsižvelgiant į parametro lyginamąjį svorį. Parametro reikšmė apskaičiuojama įvertinus darbuotojų grupei priskirtų darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į parametro lyginamąjį svorį, bei palyginant su geriausia pasiūlyta reikšme. Kuo tiekėjų nurodytas darbuotojų skaičius didesnis, tuo daugiau balų skiriama pasiūlymui. Aukščiausias balas skiriamas to tiekėjo pasiūlymui, kuris siūlo geriausią reikšmę, kitiems balai skiriami proporcingai žemesni. Funkcinio parametro lyginamasis svoris L14=0,2. Penktas parametras: P15. Specialistų darbo užmokesčio mediana. Vertinama sutartį vykdysiantiems darbuotojams siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana, viršijanti Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana didesnė, tuo daugiau balų skiriama pasiūlymui. Aukščiausias balas skiriamas to tiekėjo pasiūlymui, kuris siūlo geriausią reikšmę, kitiems balai skiriami proporcingai žemesni. Funkcinio parametro lyginamasis svoris L15=0,05. Šeštas parametras: P14. Specialistų skaičius. Vertinama sutartį vykdysiantiems darbuotojams siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana, viršijanti Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana didesnė, tuo daugiau balų skiriama pasiūlymui. Aukščiausias balas skiriamas to tiekėjo pasiūlymui, kuris siūlo geriausią reikšmę, kitiems balai skiriami proporcingai žemesni. Funkcinio parametro lyginamasis svoris L16=0,15.
48. Ieškovė 2020 m. spalio 21 d. pareiškė pretenziją Nr. 2020-10-21/GR02P, kurioje prašė: 1) sustabdyti Pirkimo procedūras iki kol bus išnagrinėta pretenzija; 2) panaikinti Pirkimo sąlygų 57 punkto antro kriterijaus: Socialinis kriterijus (T1) antrą (P12), ketvirtą (P14) ir šeštą (P14) parametrus arba nustatyti maksimalias šių parametrų vertinamas reikšmes bei proporcingą funkcinio parametro lyginamąjį svorį; 3) pratęsti pasiūlymo pateikimo terminą. Atsakovė 2020 m. spalio 26 d. rašte „Pretenzijos atmetimas“ Nr. SR-209 nurodė, kad priėmė sprendimą atmesti ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą bei tęsti Pirkimo procedūras.
Dėl ieškovės teisių
49. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Ginčo parametrai nėra būtini ir nepažeidžia ieškovės teisės teikti pasiūlymą Pirkime. Apeliantės teigimu, vien tai, kad Ginčo parametrai nedraudžia ieškovei teikti pasiūlymo Pirkimui nereiškia, kad Ginčo parametrai nepažeidžia jos, kaip sąžiningo viešojo pirkimo dalyvio teisių. Taip pat tai nereiškia, kad Ginčo parametrai nepažeidžia ir kitų Pirkimu suinteresuotų sąžiningų dalyvių interesų į Pirkimo sutarties sudarymą. Pirmosios instancijos teismas laikė ieškovę neįrodžiusia savo subjektinio suinteresuotumo. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino to, kad visame Pirkime nustatytų reikalavimų kontekste nenurodžius kuo didesnių Ginčijamų parametrų reikšmių, Pirkimo laimėti tampa neįmanoma. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus.
50. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, įskaitant kriterijų: Socialinis kriterijus (T1) ir jo parametrus, pagal kuriuos vertinamas tiekėjų siūlomas darbuotojų skaičius, neriboja tiekėjų konkurencijos, kadangi šios Pirkimo sąlygos visiškai neapriboja tiekėjų dalyvavimo Pirkime ir varžymosi dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus šiuo atveju Kainos (C) kriterijaus lyginamasis svoris yra 85 proc., o ginčijamo Socialinio kriterijaus (T1) – tik 5 proc.
51. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė (ieškovė) nenurodė bei nepagrindė argumentų ir motyvų, kad dabartinėmis verslo sąlygomis yra tikimybė, jog būtent Ginčo parametrai gali nulemti Pirkimo rezultatus. Taip pat nenurodė ir nepagrindė kokiai įmonių kategorijai (mažai ar didelei įmonei) save priskiria ieškovė. Be to, ieškovė pretenzijoje ir teismo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Ginčo parametrai pažeidžia tiekėjų teises, tačiau kokią konkrečiai realią įtaką turi Ginčo parametrai ieškovės teisei laimėti Konkursą ieškovė nenurodė. Dėl to laikytinos pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad jei ir daryti prielaidą, kad ieškovė turėjo teisinį suinteresuotumą inicijuoti peržiūros procedūrą, tačiau ir tokiu atveju ieškovė neįrodė, kad Ginčo parametrai galėjo pažeisti ar pažeidė būtent ieškovės subjektinę teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.
52. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nors ieškovė ginčija ekonominio naudingumo vertinimo Socialinio kriterijaus (T1) parametrus, susijusius su atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų skaičiumi bei jų atlyginimu, tačiau šie parametrai nėra būtini pasiūlymui pateikti, atsakovė nenustatė atitinkamų privalomų pasiūlymo reikalavimų. Dėl to pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos nepažeidė jos teisės pateikti pasiūlymą.
53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, apeliantės (ieškovės) ginčijamos Pirkimo sąlygos (įskaitant ekonominio naudingumo vertinimo Socialinį kriterijų (T1) ir jo parametrus) nepažeidžia viešųjų pirkimų imperatyvių normų ar principų ir atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos bei Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) rekomendacijas, taip pat neapriboja tiekėjų dalyvavimo Pirkime. Tiekėjai gali dalyvauti Pirkime visiškai nepriklausomai nuo tiekėjo siūlomo darbuotojų skaičiaus bei siūlomo darbuotojams mokėti darbo užmokesčio medianos.
Dėl ekonominio naudingumo vertinimo Socialinio kriterijaus (T1) ir jo parametrų
54. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nenurodė argumentų ir motyvų, kad dabartinėmis verslo sąlygomis yra tikimybė, jog būtent Ginčo parametrai gali nulemti Pirkimo rezultatus, nenurodė ir nepagrindė kokiai įmonių kategorijai (mažai ar didelei įmonei) save priskiria ieškovė ir neįrodė, kad Ginčo parametrai galėjo pažeisti ar pažeidė būtent ieškovės subjektinę teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Apeliantės (ieškovės) teigimu, ieškinio esmė yra apie tai, kad Ginčo parametrai nulemia, kad Pirkimo laimėtoju taps tik ta bendrovė, kuri savo įmonėje yra įdarbinusi labai daug darbuotojų arba bendrovė, kuri tiesiog pasitelks daug subrangovų ir nurodys didelį skaičių darbuotojų ir dėl to laimės Pirkimą, bet realybėje darbus vykdys tik keletas darbuotojų bet ne visi, kurie nurodyti pasiūlyme. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus dėl sekančių priežasčių.
55. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo antro kriterijaus: Socialinis kriterijus (T1) antro (P12), ketvirto (P14) ir šešto (P14) parametrų skaidrumo, dėl sąžiningos konkurencijos užtikrinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas yra statybos darbai, todėl socialinis kriterijus, susijęs su šiuos darbus atliekančių darbuotojų socialinėmis garantijomis yra susijęs su Pirkimo objektu. Darbuotojų skaičius ir geresnis jų apmokėjimas už darbą yra susijęs ir su darbų kokybe, ir su didesne tikimybe, jog darbai bus atlikti laiku. Projektas turėtų būti vykdomas apie 9 mėnesius, todėl kuo didesnis darbuotojų skaičius dirbs objekte, tuo greičiau darbai bus užbaigti. Dėl to pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė nepagrįstai Ginčo parametrus laikė nesusijusiais su Pirkimo objektu.
56. Atsakovė Pirkimo sąlygose svarbiausiu kriterijumi, kuris turės lemiamą reikšmę išrenkant Pirkimo laimėtoją, nustatė Kainos (C) kriterijų (lyginamasis svoris – 85 proc.), tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčijami Socialinio kriterijaus (T1) parametrai būtų pertekliniai, nereikalingi, ribojantys tiekėjų konkurenciją. Tiekėjų siūlomas įdarbinti darbuotojų skaičius Pirkimo sąlygose numatytas, kaip socialinio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametras, kadangi tiekėjai pasiūlydami didesnį darbuotojų kiekį, įsipareigoja įdarbinti daugiau asmenų ir, tokiu būdu, yra mažinamas asmenų nedarbas bei nelegalus darbas šalyje. Todėl šis parametras yra toks pat svarbus kaip ir parametras dėl siūlomo mokėti darbo užmokesčio medianos. Dėl to pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad kuo didesnis darbuotojų skaičius dirbs objekte, tuo greičiau darbai bus užbaigti. Be to, nedarbo mažinimas, didesnio atlyginimo mokėjimas yra susiję su socialiniais tikslais, siekiant didesnės naudos socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams (šiuo atveju – nekvalifikuotiems darbuotojams).
57. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad iki Pirkimo sutarties vykdymo Pirkimo laimėtojas privalo pateikti Pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų sąrašą su darbuotojų asmens duomenimis, todėl darytina išvada, kad atsakovė iki Pirkimo sutarties vykdymo pradžios turės tikslų Pirkimo laimėtojo už sutarties vykdymą atsakingų darbuotojų sąrašą bei galės palyginti su tiekėjo pasiūlyme pateiktais duomenimis, t. y. siūlomų darbuotojų kiekiu bei konkrečiomis pareigybėmis.
58. Tiekėjas, sudarius sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, turi pateikti sutartį vykdysiančių ir perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą. Sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai, tiekėjas nedelsdamas turi informuoti perkančiąją organizaciją ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą (Pirkimo sąlygų 62 punktas).
59. Rangovas privalo mokėti už Sutarties vykdymą atsakingiems darbuotojams Rangovo pasiūlyme nurodytą atlyginimą, Rangovas ne rečiau, kaip kas ketvirtį turės Užsakovui pateikti vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtintą pažymą dėl darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, nurodant darbuotojų, dirbusių vykdant Sutartį, sąrašą, išdirbtą laiką ir išmokėtą darbo užmokestį. Užsakovui nustačius, kad Rangovas nesilaiko šių įsipareigojimų, Rangovas turi sumokėti Užsakovui 2 000 (du tūkstančiai) Eur baudą už kiekvieną nustatyto pažeidimo atvejį (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 Pirkimo sutarties projekto 5.25 punktas).
60. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad jei Pirkimo laimėtoju taptų nesąžiningas tiekėjas, kuris nesilaikytų pasiūlyme nurodyto darbuotojų skaičiaus (darbus vykdytu su mažesniu skaičiumi), tai atsakovė su tokiu tiekėju nenorės nutraukti Pirkimo sutarties vien dėl to, kad sieks kaip įmanoma įvykdyti projektą ir „įsisavinti“ ES finansavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apeliantės teiginiai apie galimą tiekėjo nesąžiningumą vykdant sutartį laikytini nepagrįstais jokiais įrodymais. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad Pirkimo sąlygose numatytas kontrolės mechanizmas (t. y. kokiu būdu atsakovė kontroliuos tiekėjų įsipareigojimų, susijusių su statybos objekte faktiškai dirbančių darbuotojų skaičiumi ir jų atlyginimu, vykdymą) yra numatytas Pirkimo sąlygų 62 punkte, Pirkimo sąlygų 5 priede, 8 priede, Pirkimo sąlygų 1 priedo 2.1 punkte. Pagal viešąjį pirkimą reglamentuojančius teisės aktus tiekėjai privalo vykdyti jų pasiūlyme, kuris yra neatskiriama viešojo pirkimo sutarties dalis, numatytus įsipareigojimus. Už viešojo pirkimo sutarties pažeidimą ne tik sutartis, bet ir teisės aktai numato kaip tiekėjų civilinę atsakomybę (pvz., netesybas), taip ir kitas imperatyvias sankcijas, tame tarpe, sutarties nutraukimą, tiekėjų įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygos yra neskaidrios, kad tokios sąlygos leistų varžytis nesąžiningiems tiekėjams ir nebūtų užtikrinta tiekėjų sąžininga konkurencija.
61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti ieškovės ginčijamas Pirkimo sąlygas neteisėtomis.
Dėl baudos skyrimo
62. Atsakovė UAB „TRAKŲ VANDENYS“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.
63. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Tam, kad galėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, turi būti nustatytos būtinosios sąlygos – šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013), įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
64. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad ieškovė, teikdama ieškinį dėl ginčo Pirkimo, veikė akivaizdžiai nesąžiningai, nesiekė CPK nustatytų tikslų, bet siekė sąmoningai piktnaudžiauti procesu ar nepagrįstai apsunkinti atsakovės teisinę padėtį. Todėl atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą netenkinamas.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
65. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
66. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas aiškino bei taikė ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas dėl ginčo esmės, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės bei materialinės teisės normas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
67. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei UAB ,,Gensera“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
70. Atsakovė UAB „TRAKŲ VANDENYS“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės UAB ,,Gensera“ 2 408,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikti įrodymai, patvirtinantys patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų su vėlesniu pakeitimu Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktus apskaičiuotas užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą dydį.
71. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad atsakovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti viršija Rekomendacijų maksimalius kriterijus, todėl iš ieškovės (apeliantės) UAB ,,Gensera“ atsakovei UAB „TRAKŲ VANDENYS“ priteisiamų šių išlaidų suma mažinama iki 1 800 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,