Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų vandenys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trakų vandenys“ dėl viešojo pirkimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų nenustatė.

8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

9. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė atsakovės vykdomo viešojo pirkimo procedūras. Teismas sprendė, kad ieškovės pareikštas ieškinys tikėtinai pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrinta, jog atliekant Pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o tuo pačiu ir visuomenės viešojo intereso, kad Pirkime lėšos būtų naudojamos ekonomiškai. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones teisės saugomoms vertybėms būtų padaryta daugiau žalos, nei jų netaikant.

11. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Atsakovės įsitikinimu, teismas neįvertino ieškinio tikėtino pagrįstumo, tačiau tik nustatė, ar jis atitinka įstatyme nustatytus ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės reikalavimai, net preliminariai juos įvertinus, nėra pagrįsti – atsakovės nuomone, ieškinys pateiktas neturint teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju turi būti teikiamas prioritetas viešojo intereso apsaugai ir nestabdomos Pirkimo, susijusio su vandens gerinimo įrenginių plėtros darbais, procedūros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija nėra pagrįsta.

12. Spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

13. Preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, akivaizdžiai pagrindžiančių, kad ieškinys negalės būti patenkintas. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo argumentus, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima konstatuoti akivaizdaus ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimo, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės savaime neleidžia konstatuoti ieškinio preliminaraus nepagrįstumo. Pagrindinis ieškovės reikalavimas – panaikinti viešojo pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo kriterijaus tam tikrus parametrus. Reikšdama tokį reikalavimą, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, ieškinyje išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė įrodymus. Atsakovės argumentai, susiję su ieškovės teisiniu suinteresuotumu ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, yra susiję su kilusio ginčo esme, todėl jie negali būti vertinami šioje proceso stadijoje ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo.

14. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei nepažeis viešojo intereso. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (liet. išankstinės) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (liet. be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (liet. savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

15. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nagrinėjamoje byloje prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti Pirkimo teisėtumą. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą, susijusį su pirkimo objektu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės vykdomo Pirkimo objektas – vandens gerinimo įrenginių Varnikų k., Trakų r. plėtros darbai. Kaip nurodė atsakovė, šiuo pirkimu ji siekia užtikrinti kokybiško geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo teikimo paslaugą atitinkamos teritorijos gyventojams. Atsakovės įsitikinimu, Pirkimo objektas ypatingai reikšmingas visuomenei, šeimoms su nepilnamečiais vaikais, neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonių grupei, socialiai remtinoms, nepasiturinčioms šeimoms, jų sveikatos ir gyvybinių poreikių užtikrinimui.

17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovės vykdomas Pirkimas yra susijęs su svarbaus viešojo intereso įgyvendinimu, tačiau vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad Pirkimas, kuriuo siekiama užtikrinti minėtą visuomenės interesą, turėtų būti įgyvendintas itin skubiai, nelaukiant kilusio ginčo baigties. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu atitinkamos teritorijos gyventojams geriamasis vanduo nėra tiekiamas, byloje taip pat nėra duomenų, kad tiekiamo vandens kokybė yra pavojinga jį vartojančių asmenų sveikatai ar gyvybei. Byloje esantys įrodymai nėra pakankami pagrįsti, kad sustabdžius Pirkimo procedūras, geriamojo vandens tiekimas vartotojams bus nutrauktas ar bus tiekiamas netinkamos kokybės vanduo. Dėl to galima spręsti, kad byloje nėra įrodyta, jog šiuo atveju yra būtina skubiai užbaigti Pirkimo procedūras ir kad šių procedūrų uždelsimas gali sukelti neigiamų padarinių.

18. Šiame kontekste pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad iš viešųjų pirkimų nepagrįstai, be teisinio pagrindo nebūtų šalinami potencialūs tiekėjai, galintys pateikti galimai ekonomiškai naudingesnius pasiūlymus pirkime, kad viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą. Teismui nustačius, kad atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys jai užtikrinti viešojo intereso, susijusio su geriamojo vandens tiekimu, įgyvendinimą, nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

19. Atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovės bylinėjimosi patirtimi kitose bylose ar pradedamų procesų gausa, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliai jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

20. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėja (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.