Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trakų vandenys“ dėl neteisėtų pirkimo sąlygų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovė nesutiko su Pirkimo sąlygose atsakovės nustatytais kriterijaus T₁ antru (P12), ketvirtu (P14) ir šeštu (P14) parametrais (toliau – Ginčo parametrai), kuriais ekonominio naudingumo balai skiriami už tiekėjo siūlomų atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų skaičių ir 2020 m. spalio 21 d. pareiškė pretenziją (toliau - Pretenzija), kurią atsakovė 2020 m. spalio 26 d. atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovės nuomone, Pirkimo sąlygose nustatyti Ginčo parametrai šio konkretaus Pirkimo atveju nėra pagrįsti siekiu užtikrinti Pirkimo objekto kokybę ar tinkamą darbų atlikimą. Ginčo parametrais ribojama tiekėjų, kurie geba vykdyti sutartį, konkurencija daugiau nei to reikia Pirkimo tikslui pasiekti. Galiausiai Ginčo parametrais net ir nesiekiama Pirkimo objekto kokybės, nes kaip matyti pagal Ginčo parametrams suteiktus lyginamuosius svorius, atsakovė siekia, kad Pirkimą laimėtų tiekėjas, kuris pasiūlys daugiausia nekvalifikuotų darbuotojų, o ne darbuotojų, kurie yra savo srities profesionalai. Visa ši situacija lemia, kad Ginčo parametrai yra neskaidrūs, pažeidžia viešųjų pirkimų principus, neleidžia Pirkime dalyvauti ir jo laimėti sąžiningiems tiekėjams (pažeidžia tiekėjų konkurenciją), todėl Ginčo parametrai turi būti panaikinti kaip nepagrįsti. Nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamose Statybos darbų pirkimo gairėse nenurodyta, kad kaip atskiras ekonominio naudingumo kriterijaus parametras gali būti vertinamas tiekėjo siūlomų darbuotojų skaičius, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad Ginčo parametrai atitinka VPT rekomendacijas. Atsakovės Ginčo parametrams priskirti lyginamieji svoriai yra nepagrįsti, nes suteikia teisę Pirkimą laimėti tiekėjams, kurie pasiūlys didžiausią nekvalifikuotų darbuotojų skaičių, kurie galimai net nedirbtų objekte. Ginčo parametruose nenustačiusi maksimalaus siūlomų darbuotojų skaičiaus atsakovė leidžia Pirkimą laimėti nesąžiningam tiekėjui.

4. Taip pat nurodė, kad atsakovė vykdydama Pirkimą nesilaikė imperatyvių Įstatymo reikalavimų susijusių su Pirkimo procedūromis. Gavusi ieškovės pretenziją, atsakovė nesustabdė Pirkimo procedūrų, kadangi kitą dieną (2020 m. spalio 22 d.) pateikė atsakymus į tiekėjų klausimus, o į ieškovės pretenziją atsakė tik 2020 m. spalio 26 d., t. y. likus mažiau nei vienai dienai iki pasiūlymų pateikimo termino.

7. Tiekėjų siūlomas įdarbinti darbuotojų skaičius pagrįstai yra numatytas kaip socialinio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametras, kadangi tiekėjai pasiūlydami didesnį darbuotojų kiekį, įsipareigoja įdarbinti daugiau asmenų ir tokiu būdu yra mažinamas asmenų nedarbas bei nelegalus darbas šalyje. Ieškovės ginčijami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrai be nurodytų socialinių tikslų taip pat leis pasiekti atsakovės kitą tikslą – Pirkimo objekto įgyvendinimą laiku, kadangi Pirkimo sutartį vykdančių darbuotojų skaičius turi tiesioginę įtaką Pirkimo sutarties tinkamam įgyvendinimui. Tiekėjai savo pasiūlymuose turi pateikti tik tokius įsipareigojimus, kuriuos vykdydami Pirkimo sutartį gebės tinkamai ir kokybiškai įgyvendinti, t.y. turi įsivertinti ir numatyti ne per mažą darbuotojų kiekį (kad būtų pakankama darbų sparta) ir ne per didelį darbuotojų kiekį (kad galėtų tinkamai suvaldyti ir sukontroliuoti darbų vykdymą). Pažymėjo, kad atsakovė neleidžia Pirkimą laimėti tiekėjui, kuris pasiūlyme nurodytų didesnį darbuotojų kiekį, bet darbus vykdytų mažesniu kiekiu, kadangi atsakovė kontroliuos, kiek Pirkimo laimėtojo darbuotojų dirbs objekte ir koks jiems bus mokamas darbo užmokestis, už nustatytus pažeidimus Pirkimo laimėtojui bus taikomos baudos (Pirkimo sąlygų 62 p.; Pirkimo sutarties projekto 5.25 p.). Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal antrąjį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų yra vertinama ne tik tiekėjų, bet ir jo partnerių bei subrangovų bendras siūlomas darbuotojų skaičius bei siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana (Pirkimo sąlygų 57 p.).

8. Ieškovė nei Pretenzijoje, nei ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos realiai suvaržytų ar pažeistų pačios ieškovės subjektines teises ar realiai apribotų jos galimybes dalyvauti Pirkime, todėl vadovaujantis teismų praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019), darytina išvada, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo kvestionuoti ginčo Pirkimo sąlygas.

9. Ieškovė pretenzijos dėl, neva, nesustabdytų Pirkimo procedūrų gavus ieškovės Pretenziją nereiškė, todėl nurodė šį ieškinio pagrindą nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl byla turėtų būti nutraukta. Taip pažymėjo, jog gavusi ieškovės pretenziją Pirkimo komisija jokių sprendimų, susijusių su Pirkimo procedūromis, nepriiminėjo. Pirkimo komisija 2020 m. spalio 21 d. 15 val. priėmė sprendimą atsakyti į gautus tiekėjų klausimus ir įpareigojo atsakovės darbuotoją paskelbti tiekėjams Pirkimo komisijos patvirtintus atsakymus; ieškovės pretenzija buvo gauta 2020 m. spalio 21 d. 17:05 val., t.y. po atsakovės darbo valandų. Atsakovės darbuotoja Pirkimų komisijos sprendimą išsiuntinėjo tiekėjams kitą darbo dieną (2020 m. spalio 22 d.). ieškovė su paskelbta informacija susipažino 2020 m. spalio 22 d., tačiau pretenzijos nereiškė, šiuos atsakovės veiksmus ginčija tik ieškinyje, t.y. tik po to, kai buvo atmesta Pretenzija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2020 m. spalio 14 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Vandens gerinimo įrenginių Varnikų k., Trakų r., plėtros darbai“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Pirkimo sąlygų VIII skyriaus „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijai“ 57 punkte nurodyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal šiuos kiekybinius/kokybinius vertinimo kriterijus (pateikiama lentelėje): pirmasis kriterijus: Kaina (C), lyginamasis svoris X=85; antrasis kriterijus: Socialinis kriterijus (T₁), lyginamasis svoris Y₁=5; trečiasis kriterijus: Papildoma garantija vieneriems metams (įrangai ir medžiagoms) (T₂), lyginamasis svoris Y₂=10.

14. Prie antrojo kriterijaus: Socialinis kriterijus (T₁) nurodyta: „Vertinama, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, viesiems sutartį vykdantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) pagal nurodytas grupes (LPK kategorijas) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikos nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kriterijui vertinti tiekėjas turi pateikti parengtą ir tiekėjo (jungtinės veiklos partnerių) bei subrangovo vadovų pasirašytą pažymą, kurioje būtų nurodyti visi sutartį vykdysiantys darbuotojai ir šiems darbuotojams numatomas mokėti darbo užmokestis. Skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, turi būti įvertintas pilnas etatas (nepaisant to, kad darbuotijas faktiškai dirbs ne pilnu etatu). Vadovautis: Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (LPK) Tarptautinio standarto profesijų klasifikatoriaus IS00-08 nacionaline versija.“

15. Lentelėje nurodyti Socialinio kriterijaus (T₁) parametrai: pirmas parametras: P₁₁. Nekvalifikuotų darbininkų ir pagalbininkų darbo užmokesčio mediana. Vertinama sutartį vykdysiantiems darbuotojams siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana, viršijanti Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana didesnė, tuo daugiau balų skiriama pasiūlymui. Aukščiausias balas skiriamas to tiekėjo pasiūlymui, kuris siūlo geriausią reikšmę, kitiems balai skiriami proporcingai žemesni. Funkcinio parametro lyginamasis svoris L₁₁=0,15; antras parametras: P12. Nekvalifikuotų darbininkų ir pagalbininkų skaičius. Įvertinama, kiek darbuotojų vykdys sutartį, atsižvelgiant į parametro lyginamąjį svorį. Parametro reikšmė apskaičiuojama įvertinus darbuotojų grupei priskirtų darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į parametro lyginamąjį svorį, bei palyginant su geriausia pasiūlyta reikšme. Kuo tiekėjų nurodytas darbuotojų skaičius didesnis, tuo daugiau balų skiriama pasiūlymui. Aukščiausias balas skiriamas to tiekėjo pasiūlymui, kuris siūlo geriausią reikšmę, kitiems balai skiriami proporcingai žemesni. Funkcinio parametro lyginamasis svoris L₁₂=0,35; trečias parametras: P₁₃. Kvalifikuotų darbininkų darbo užmokesčio mediana. Vertinama sutartį vykdysiantiems darbuotojams siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana, viršijanti Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana didesnė, tuo daugiau balų skiriama pasiūlymui. Aukščiausias balas skiriamas to tiekėjo pasiūlymui, kuris siūlo geriausią reikšmę, kitiems balai skiriami proporcingai žemesni. Funkcinio parametro lyginamasis svoris L₁₃=0,1; ketvirtas parametras: P₁₄. Kvalifikuotų darbininkų skaičius. Įvertinama, kiek darbuotojų vykdys sutartį, atsižvelgiant į parametro lyginamąjį svorį. Parametro reikšmė apskaičiuojama įvertinus darbuotojų grupei priskirtų darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į parametro lyginamąjį svorį, bei palyginant su geriausia pasiūlyta reikšme. Kuo tiekėjų nurodytas darbuotojų skaičius didesnis, tuo daugiau balų skiriama pasiūlymui. Aukščiausias balas skiriamas to tiekėjo pasiūlymui, kuris siūlo geriausią reikšmę, kitiems balai skiriami proporcingai žemesni. Funkcinio parametro lyginamasis svoris L₁₄=0,2; penktas parametras: P₁₅. Specialistų darbo užmokesčio mediana. Vertinama sutartį vykdysiantiems darbuotojams siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana, viršijanti Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana didesnė, tuo daugiau balų skiriama pasiūlymui. Aukščiausias balas skiriamas to tiekėjo pasiūlymui, kuris siūlo geriausią reikšmę, kitiems balai skiriami proporcingai žemesni. Funkcinio parametro lyginamasis svoris L₁₅=0,05; šeštas parametras: P₁₆. Specialistų skaičius. Vertinama sutartį vykdysiantiems darbuotojams siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana, viršijanti Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo siūlomo mokėti darbo užmokesčio mediana didesnė, tuo daugiau balų skiriama pasiūlymui. Aukščiausias balas skiriamas to tiekėjo pasiūlymui, kuris siūlo geriausią reikšmę, kitiems balai skiriami proporcingai žemesni. Funkcinio parametro lyginamasis svoris L₁₆=0,15.

16. Ieškovė 2020 m. spalio 21 d. pareiškė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašė: 1) sustabdyti pirkimo procedūras iki kol bus išnagrinėta pretenzija; 2) panaikinti pirkimo sąlygų 57 p. Antro kriterijaus „Socialinis kriterijus (T₁)“ antra (P₁₂), ketvirtą (P₁₄) ir šeštą (P₁₄) parametrus arba nustatyti maksimalias šių parametrų vertinamas reikšmes bei proporcingą funkcinio parametro lyginamąjį svorį; 3) pratęsti pasiūlymo pateikimo terminą.

17. Atsakovė 2020 m. spalio 26 d. rašte „Pretenzijos atmetimas“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad priėmė sprendimą atmesti ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą bei tęsti Pirkimo procedūras.

Dėl ieškovo materialinio suinteresuotumo

18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ieškovo teisinis suinteresuotumas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek jis gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019.

19. Tiekėjų teisinio suinteresuotumo inicijuoti peržiūros procedūrą turėjimo vertinimas iš esmės pagrįstas teisiniu prielaidų ir tikimybių vertinimu. Teisiniam suinteresuotumui konstatuoti pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises; tiekėjų teisinio suinteresuotumo nustatymas, inter alia, pagrįstas ieškovams tikėtinai palankių aplinkybių ir jomis potencialiai sukeltinų padarinių vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

20. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis siekė pateikti pasiūlymą konkursui. Iš to galima daryti prielaidą, kad ieškovas gina savo teisę dalyvauti pirkime.

21. Nors ieškovas ginčija ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T1 parametrus, susijusius su atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų skaičiumi bei jų atlyginimu, tačiau šie parametrai nėra būtini pasiūlymui pateikti, atsakovas nenustatė atitinkamų privalomų pasiūlymo reikalavimų. Dėl to ieškovo ginčijamos pirkimo sąlygos nepažeidžia jo teisės pateikti pasiūlymą.

22. Ieškovas konkrečiai nenurodė kitų šioje byloje savo ginamų teisių. Kadangi ieškovas teigia, kad pasiūlyti didesnį darbuotojų skaičių gali nesąžiningi tiekėjai, kad ginčo parametrai sudaro sąlygas varžytis tik didžiausioms kompanijoms, dėl ko neužtikrinama sąžininga konkurencija, darytina išvada, kad, tikėtina, ieškovas taip pat gina savo teisę laimėti pirkimą. Šiuo aspektu svarbu tai, kad pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus šiuo atveju kainos lyginamasis svoris sudaro 85 proc., o ginčijamas parametras T1 – tik 5 proc. Ieškovas nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kad dabartinėmis verslo sąlygomis yra tikimybė, jog būtent ginčo parametrai gali nulemti pirkimo rezultatus, nenurodė ir nepagrindė kokiai įmonių kategorijai (maža ir didelė įmonė) save priskiria ieškovas.

23. Ir pretenzijoje, ir teismo procesiniuose dokumentuose ieškovas teigia, kad ginčo parametrai pažeidžia tiekėjų teises, tačiau kokią konkrečiai realią įtaką turi ginčo parametrai ieškovo teisei laimėti konkursą, ieškovas visiškai nenurodė.

24. Dėl išdėstyto darytina išvadą, kad jei ir daryti prielaidą, kad ieškovas turėjo teisinį suinteresuotumą inicijuoti peržiūros procedūrą, tačiau ir tokiu atveju ieškovas neįrodė, kad ginčo parametrai galėjo pažeisti ar pažeidė būtent ieškovo subjektinę teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tokiu būdu, ieškovo teises šioje byloje negali būti ginamos.

Dėl ekonominio naudingumo kriterijaus vertinimo

25. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas turėjo teisę pirkimo dokumentuose nustatyti socialinį kriterijų, vertinant pasiūlymų ekonominį naudingumą. Taip pat, kaip matyti iš ieškovo dubliko, ieškovas neginčija, kad nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai atitinka VPT ir CIVA rekomendacijas. Dėl to šiame sprendime plačiau apie teisę nustatyti socialinį kriterijų ir jo reikšmę nepasisakoma, nes, kaip minėta, dėl to nėra ginčo.

26. Šioje byloje kilo ginčas dėl nustatytų ekonominio naudingumo socialinio kriterijaus (T1) antrą (P12), ketvirtą (P14) ir šeštą (P14) parametrų skaidrumo, dėl sąžiningos konkurencijos užtikrinimo.

27. Dublike ieškovas taip pat nurodė, kad ginčo parametrai nėra susiję su pirkimo objektu. Nors, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, tokia aplinkybe ieškovas nesirėmė pretenzijoje, tačiau, atsižvelgus į tai, kad atsakovas turėjo galimybę pasisakyti dėl šio naujo argumento triplike, taip pat į tai, kad šis naujas argumentas yra susijęs su kitomis ieškovo pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis, teismas, vadovaudamasis CPK 7 str., šią naują aplinkybę pripažįsta nagrinėtina šioje byloje.

28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nei VPĮ, nei ES teisės aktuose ar juos aiškinančioje teismų praktikoje ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai netapatinami išimtinai su pirkimo objekto vidinėmis charakteristikomis, pakanka, jog šie yra susiję su pirkimo objektu plačiąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018). Šiuo atveju pirkimo objektas yra statybos darbai, todėl socialinis kriterijus, susijęs su šiuos darbus atliekančių darbuotojų socialinėmis garantijomis yra susijęs su pirkimo objektu. Darbuotojų skaičius ir geresnis jų apmokėjimas už darbą yra susijęs ir su darbų kokybe, ir su didesne tikimybe, jog darbai bus atlikti laiku. Bylos duomenimis projektas bus vykdomas apie 9 mėnesius, todėl kuo didesnis darbuotojų skaičius dirbs objekte, tuo greičiau darbai bus užbaigti. Kita vertus, nedarbo mažinimas, didesnio atlyginimo mokėjimas yra susiję su socialiniais tikslais, siekiant didesnės naudos socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams (šiuo atveju – nekvalifikuotiems darbuotojams).

29. Dėl išdėstyto atmestinas ieškovo argumentas, kad ginčo parametrai nėra susijęs su pirkimo objektu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad perkančioji organizacija geriausiai žino savo poreikius ir turi diskreciją nustatyti konkrečius pasiūlymų vertinimo kriterijus, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės kokiu būdu jo manymu turėtų būti suformuluoti socialinio kriterijaus parametrai, kad būtų geriausiai pasiektas socialinis tikslas, nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje.

30. Ieškovas deklaratyviai teigia, kad ginčo parametrai galėjo būti nustatyti tik dėl ypatingai svarbių ir ypatingai didelės apimties objektų. Tokių reikalavimų nenumato nei įstatymas, nei VPT ar CPVA rekomendacijos. Ieškovas šio teiginio ne tik nepagrindžia, bet ir nenurodo pagal kokį vertinimo kriterijų šiuo atveju turi būti nustatoma ar objektas yra ypatingai svarbus ar ypatingai didelis. Taigi, šiuo atveju atsakovas neperžengė ir nepažeidė diskrecijos teisės nustatyti ginčo parametrus.

31. Ieškovo prielaida apie tai, kad ginčo parametrai gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti nesąžiningiems tiekėjams, neįrodo, jog ginčo parametrai yra neskaidrūs. Akivaizdu, kad nesąžiningų asmenų piktnaudžiavimas negali būti visiškai paneigtas, nepriklausomai nuo pirkimo sąlygų turinio, todėl vien teorinė piktnaudžiavimo galimybė, grindžiama prielaidomis, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti sąlygas neteisėtomis.

32. Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygose numatytas kontrolės mechanizmas (t.y. kokiu būdu atsakovas kontroliuos tiekėjų įsipareigojimų, susijusių su statybos objekte faktiškai dirbančių darbuotojų skaičiumi ir jų atlyginimu, vykdymą) yra numatytas Pirkimo sąlygų 62 p., Pirkimo sąlygų 5 priede, 8 priede, Pirkimo sąlygų 1 priedo 2.1 p. Pagal viešąjį pirkimą reglamentuojančius teisės aktus tiekėjai privalo vykdyti jų pasiūlyme, kuris yra neatskiriama viešojo pirkimo sutarties dalis, numatytus įsipareigojimus. Už viešojo pirkimo sutarties pažeidimą ne tik sutartis, bet ir teisės aktai numato kaip tiekėjų civilinę atsakomybę (pvz., netesybas), taip ir kitas imperatyvias sankcijas, tame tarpe sutarties nutraukimą, tiekėjų įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

33. Dėl išdėstyto atmestinas ieškovo argumentai, kad šiuo atveju ginčo pirkimo sąlygos yra neskaidrios, kad tokios sąlygos leistų varžytis nesąžiningiems tiekėjams ir nebūtų užtikrinta tiekėjų sąžininga konkurencija.

34. Vadovaudamasis aukščiu nurodytais motyvais ir nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo ginčijamas pirkimo sąlygas neteisėtomis.

35. Papildomai ieškovas nurodė, kad atsakovas pažeidė įstatymą, nes nesustabdė pirkimo procedūrų, gavęs ieškovo pretenziją.

36. Bylos duomenimis atsakovas gavo ieškovo pretenziją 2020-10-22 (pretenzija buvo pateikta atsakovui 2020-10-21 17:05 val., t.y. po atsakovo darbo valandų), o pirkimo sąlygų išaiškinimą tiekėjams atsakovas paskelbė 2020-10-22.

37. Pritartina atsakovo pozicijai, kad ieškovas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarką dėl 2020-10-22 paskelbto atsakovo sprendimo, todėl negali atitinkamo reikalavimo kelti šioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas ir nepareiškė jokių reikalavimų, susijusių su 2020-10-22 pirkimo sąlygų išaiškinimu, todėl atitinkamos jo nurodytos aplinkybės nėra susijusios su bylos dalyku. Kita vertus, atsakovas sprendimą dėl pirkimo sąlygų išaiškinimo priėmė 2020-10-21 (atsiliepimo priedas 6), o ne 2020-10-22, kai buvo gauta pretenzija (2020-10-22 šis sprendimas buvo tik paskelbtas); be to, ieškovas nenurodė jokių aplinkybių kokią įtaką toks atsakovo sprendimas išaiškinti pirkimo sąlygas turėjo ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl išdėstyto ieškovo argumentai, kad atsakovas nesustabdė pirkimo procedūrų, nėra susiję su ginčo dalyku, nepažeidžia ieškovo teisių, todėl atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Atmestus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 str. reikalavimus.

39. Atsakovas patyrė 1600 Eur išlaidų rengiant procesinius dokumentus. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių už procesinių dokumentų paruošimą dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą teisėmis

40. Atsakovas prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą teisėmis. Šiuo atveju negalima pripažinti, kad ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teise dėl teisminės gynybos, todėl prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Gensera“ atsakovo UAB „Trakų vandenys“ naudai 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.