Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Čepkauskės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Telšių rajono apylinkės teismo 1995 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 146 straipsnio 2 dalį (vagystė), jam skirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) Telšių rajono apylinkės teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 225 straipsnio 2 dalį (chuliganizmas), jam skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Telšių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 3 dalį (vagystė) 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu, taikant amnestiją – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu;

4) Telšių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 2 dalį (plėšimas), jam skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė su ¼ turto konfiskavimu; Telšių rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 20 d. nutartimi veiką perkvalifikavus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojančio nuo 2003 m. gegužės 1 d., 180 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė panaikinant turto konfiskavimą;

5) Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

7) Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, jam skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, jam skirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi, jam paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendį iš dalies atlikta bausmė. Kita Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista;

12) Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, jam skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

13) Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

14) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

15) Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

16) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, jam skirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (jos terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos) bei automobilio konfiskavimas;

17) Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant joje sudalyvauti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent – jis, 2023 m. liepos 3 d., apie 11.07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taip pat, jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent – jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 22 d., ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, 2023 m. liepos 3 d., apie 11.07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,65‰), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tyčia piktybiškai nevykdė šios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 liepos 19 d. įtariamuoju apklaustas A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ankščiau yra teistas už panašią nusikalstamą veiką, kurią padarė 2021 metais. Tada jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemonę 2 metus. Šis terminas dar nepraėjo. Probacijoje buvo supažindintas su teismo baudžiamojo poveikio priemone ir jos pasekmėmis už šios priemonės nevykdymą. Pranešime apie įtarimą nurodytu laiku vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2023 m. liepos mėnesį, iš jam nepažįstamo asmens, kurio duomenų šiuo metu nurodyti negali. Pirko automobilį už 800,00 Eur. Su pardavėju sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau automobilio pirkimo nespėjo įregistruoti „Regitroje“. Pirkimo-pardavimo sutartį greičiausiai turi namuose, ją atneš į policiją. Įvykio dieną, jis būdamas neblaivus, automobiliu „Audi A4” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo iš (duomenys neskelbtini) į namus, tačiau (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Iki jo sustabdymo, alkoholinius gėrimus vartojo prieš 3-4 valandas. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Žino, kad negalėjo vairuoti transporto priemonių, todėl savo veiksmų neteisina, taip jau atsitiko. Daugiau nieko paaiškinti negali. Galvos traumų neturėjo, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruotas. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Dirba UAB „P“, jo pareigos (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo 2023 m. rugsėjo 13 d. papildomos apklausos metu įtariamuoju apklaustas A. V. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jis suprantamas. Visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Įtariamojo teisės išaiškintos pirmosios apklausos metu ir papildomai jų išaiškinti nereikia, gynėjas nereikalingas. Šiuo metu niekur nedirba dėl sveikatos problemų. Registruotas užimtumo tarnyboje. Žinojo, kad pagal priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą negalėjo vairuoti transporto priemonių. Buvo apie vairavimo pasekmes supažindintas pasirašytinai probacijoje. Parodo, kad tą dieną, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jis buvo tada stipriai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl ir atsisėdo už automobilio vairo, taip sakant viskas per alkoholį. Eismo įvykis kilo dėl jo kaltės, o būtent dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės jos vairuoti. Kiek atsimena, eismo įvykio dieną, vartojo alkoholinį gėrimą, t. y. degtinę 0,5 l. talpos. Tą dieną alkoholinius gėrimus vartojo su savo broliu P. V., kuris eismo įvykio metu buvo su juo automobilyje. Dar dieną prieš, jis vartojo alkoholinį gėrimą – alų, tačiau kiek tiksliai suvartojo, neatsimena. Jo brolis neturi teisių vairuoti transporto priemonės. Eismo įvykio dieną su broliu važiavo dėl automobilio salono apdailos darbų, bet neprivažiavo. Automobilį įsigijo tam, kad jį galėtų asmeniniais reikalais vežioti jo draugas D. G.. Pats automobiliu naudotis neketino, tačiau kaip ir minėjo, tą dieną, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis buvo paveiktas alkoholio, kas ir nulėmė jo tokius veiksmus. Automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo 3 dienas prieš jo įvykdytą eismo įvykį, automobilį ketino įregistruoti „Regitroje“, tačiau nespėjo, kadangi įvyko eismo įvykis. Teisės, suteikiančios vairuoti transporto priemonės, niekada nebuvo įgijęs. Dėl kokios priežasties neįgijo teisių aiškinti nenori. Papildo, jog jam buvo surašytas administracinis nusižengimo protokolas už tai, kad liepos 2 d. su automobiliu „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį ir kiek atsimena viršijo virš 10 km/h leistinos normos. Nori pastebėti, kad tą dieną automobilį vairavo jo nurodytas draugas D. G.. Šį administracinį nusižengimo protokolą apskundė ir kiek žino, jis buvo panaikintas. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskiriant baudą. Taip pat papildo, jog kol kas pastovių pajamų neturi, tačiau yra registruotas Darbo biržoje, bet dar negavo pašalpos, todėl negali nurodyti savo pajamų dydžio. Gyvena ne vienas, su sugyventine, kuri gauna invalidumo pašalpą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 3 d. liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad 2023 m. liepos 3 d. apie 11.11 val., jam važiuojant savo automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priekyje pastebėjo kelio ženklus, kurie nurodo, kad vyksta darbai, todėl jis sumažino greitį norėdamas apvažiuoti kelyje vykstančius darbus. Tačiau jam pristabdžius, kad galėtų praleisti iš kairės važiuojančius automobilius, pastebėjo per galinį veidrodėlį, kaip jam iš galo artėja dideliu greičiu „Audi“ automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis suprato, kad tokiu greičiu važiuojant minėtas „Audi“ automobilis tikrai nespės sustoti ir pasiruošė smūgiui, atleidęs stabdžių pedalą. Minėtas „Audi“ automobilis atsitrenkė priekiu į jo automobilio galą. Jo automobilis nuo smūgio pariedėjo kokius 5 metrus į priekį ir tada sustojo. Po to, kai jis pastatė savo automobilį į „P“ režimą, pamatė per galinį veidrodėlį, kaip į jį atsitrenkęs automobilis pradėjo važiuoti po truputį atgal ir bandė išsukti į kairę juostą, kad jį apvažiuotų ir išvažiuotų, tokiu būdu galimai pasišalintų iš įvykio vietos. Jis iš karto išlipo iš savo automobilio ir įsijungė telefone kamerą. Už vairo sėdintis, į jį atsitrenkusio automobilio vairuotojas pamatęs, kad jis jį filmuoja, todėl sustojo. Iš automobilio išlipo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kuris dėvėjo juodos spalvos kepurę su snapeliu, pilkos spalvos džemperį, raudonos spalvos maikutę, džinsinius šortus ir juodos spalvos sportinius batus. Kadangi jis asmenį gerai matė ir įsidėmėjo, tai reikalui esant tikrai jį dar kartą pamatęs, atpažintų. Vyriškis vaikščiodamas svirduliavo. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Tas vyriškis tada priėjo prie jo ir pradėjo bandyti tartis dėl įvykio, tačiau jis tam vyrui atsakė, kad nieko mes nesitarsim. Matė kaip įvykio vietoje vienas iš jam nežinomų žmonių skambino telefonu ir girdėjo, kad bendrauja su policija, todėl suprato, kad jau apie įvykį yra pranešta ir pats neskambino. Po maždaug 25 minučių atvyko policijos ekipažas ir jiems jis parodė užfiksuotą vaizdo įrašą, bei paaiškino kas nutiko. Jo automobilis yra draustas „KASKO“. Nori pridurti, kad su vairuotoju, kuris atsitrenkė į jo automobilį taip pat buvo dar vienas keleivis, kuris taip pat atrodė neblaivus, tačiau laukiant policijos jis po maždaug 10 minučių dingo, ir jo nebematė. Daugiau nieko papildomai pasakyti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 4 d. liudytoju apklaustas D. V. parodė, kad 2023 m. liepos 3 d. dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniojo specialisto pareigose, kartu su specialistu G. P., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal pranešimą susidūrė du automobiliai, kurių vienas iš vairuotojų yra neblaivus. Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad eismo įvykyje dalyvauja „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinus „Audi A4“ vairuotoją paaiškėjo, kad jį vairavo A. V., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. A. V. kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, bendraujant su asmeniu iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio matuokliu A. V. nustatytas 2,78 promilių neblaivumas, o antruoju pūtimu nustatytas apie 2,68 promilių neblaivumas. Bendraujant su A. V. šis savo kaltės neneigė ir pripažino, kad alkoholį vartojo maždaug prieš 2 valandas. Taip pat tikrinant asmenį duomenų bazėje nustatyta, kad jis vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. A. V. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui, o dėl eismo įvykio susidūrus automobiliams, atvyko suforminti kitas policijos pareigūnų ekipažas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 13 d. liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad jam priklausė automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį 2023 m. birželio 29 d. buvo pardavęs A. V.. Jie buvo sudarę pirkimo-pardavimo sutartį ir jis A. V. pateikė automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už kurį A. V. jam sumokėjo 800,00 Eur. Kadangi su juo buvo visiškai atsiskaityta, todėl automobilis faktiškai priklauso A. V.. Regitroje dabar tokia tvarka, kad tą pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas turi pristatyti į „Regitrą“, tik tada jis gali jį išregistruoti. Kadangi pirkėjas A. V. nespėjo pristatyti pirkimo-pardavimo sutarties į „Regitrą“, todėl jis negalėjo išregistruoti parduoto automobilio („Regitroje“ to padaryti jam pačiam neleidžia), kurio savininkas faktiškai yra A. V.. Apie tai, kad A. V. vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) girtas, sužinojo iš policijos pareigūnų, nes jis padarė eismo įvykį, tai taip pat teko aiškintis su draudimu. Po to kai pardavė A. V. automobilį, jis su juo nekontaktavo.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto G. P. 2023 m. liepos 3 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. liepos 3 d., 11.07 val., dirbdamas kartu su vyr. specialistu D. V. iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur gatvėje susidūrė du automobiliai „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). „Audi A4“ vairuotojas yra neblaivus. Atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad „Audi A4“ vairuotojas A. V. būdamas neblaivus, kai pirmu pūtimu nustatytas 2,78 promilių girtumas, o antru pūtimu nustatytas 2,68 promilių girtumas, sukėlė eismo įvykį ir apgadino dvi transporto priemones. A. V. įteiktas šaukimas. Eismo įvykį formino ekipažas V-1725. Surinkta medžiaga perduota Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui, filmuota, nuotraukos įkeltos į PRĮR.

Neblaivumo nustatymo 2023 m. liepos 3 d. akte nurodyta, kad A. V. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. V. nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš 3 valandas, prietaisu ,,Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB0113“, patikros sertifikato Nr. 1938623, atliktas tikrinimas: pirmuoju pūtimu, apie 11.59 val., nustatytas 2,78 promilės neblaivumas, antruoju pūtimu, apie 12.16 val., nustatytas 2,65 promilės neblaivumas. A. V. akte pasirašė, su tikrinimo rezultatais sutinka.

„Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB0113“ duomenimis A. V. 2023 m. liepos 3 d., apie 12.00 val. nustatytos 2,78 promilės, o antro tikrinimo metu – apie 12.16 val., nustatytos 2,65 promilių neblaivumas.

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2023 m. birželio 5 d. patikros sertifikato Nr. 1938623 matyti, kad alkotesterio,,Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB0113“ patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. gruodžio 3 d.

Vaizdo įrašo 2023 m. rugsėjo 12 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, kurio trukmė 6 sekundės, pavadinimu „video-046727c172b21e065491044951c39892-V(1)“. Vaizdo įraše matyti prie raudonos spalvos automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintis vyras, kuris apsivilkęs raudonos spalvos maikute, baltos spalvos megztinį ir juodos spalvos kepurę bei mėlynos spalvos džinsinius šortus. Matyti, kad tai yra įtariamasis A. V.. „Audi A4“ automobilis stovi antroje eismo juostoje. Automobilio „Audi A4“ priekinė dalis t. y.: bamperis, kapotas, dešinės pusės žibintas yra apgadinti (galima numatyti, kad automobilis atsitrenkė į kitą objektą dešinės pusės priekine dalimi). Už automobilio „Audi A4“ yra sustoję 6 automobiliai. Vyras filmuojantis, vaizdo įrašo pabaigoje pasako „stovėk, stovėk“. Vaizdo įrašas pasibaigia.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė A. Z. elektroniniu laišku informavo, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu A. V., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, jos terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (t. y. nuo 2021 m. spalio 22 d.). Pagal šį baudžiamąjį įsakymą, 2022 m. vasario 2 d. buvo sudarytas Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas Nr. 8DN-243.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2021-1109/2021 A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus, jos terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (t.y. nuo 2021 m. spalio 22 d.). Iš 2022 m. vasario 2 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 8DN-243 matyti, kad A. V. buvo informuotas apie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarką ir sąlygas. A. V. pasirašytinai supažindintas su planu, be to plano 6.1. punkte nurodo, jog sutinka su nustatytu planu; 6.2. punkte nurodo, jog dėl plano pastabų neturi. A. V. susipažinimą patvirtino savo parašu 6.3. punkte.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. V., 2023 m. liepos 3 d., apie 11.07 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 10, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 promilės etilo alkoholio koncentracija. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo A. V. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 243 straipsnyje kvalifikavimo

Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (kiek tai susiję su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, nevykdymu) yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas) rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; 2018 m. spalio 3 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020).

Įvertinus teismų praktikoje suformuluotas BK 243 straipsnio aiškinimo taisykles, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti piktybiškumą A. V. veikoje, dėl ko jo padarytas baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimas (transporto priemonės vairavimas, nors jam uždrausta vairuoti transporto priemones) traktuotinas kaip itin šiurkštus ir pavojingas. Kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. V. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio baudą bei baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, jos terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. spalio 22 d. A. V. kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad apie teismo baudžiamąjį įsakymą bei juo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę žinojo ir suprato jos turinį, t. y. kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau, nepaisydamas to, būdamas neblaivus – nustatytas 2,65 promilės neblaivumas, 2023 m. liepos 3 d., apie 11.07 val., (duomenys neskelbtini), vairavo sau priklausantį automobilį. Toks A. V. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas. A. V. nustatytas 2,65 promilės neblaivumas žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams normą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kaip patvirtino liudytojas policijos pareigūnas D. V., o taip pat iš policijos pareigūno G. P. 2023 m. liepos 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. V., neblaivus vairuodamas automobilį, nestabdydamas atsitrenkė į liudytojo M. B. vairuojamą transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o kai policijos pareigūnai prie jo priėjo, jis kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, bendraujant iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. A. V. veiksmų pavojingumą nesilaikant teismo nustatytų draudimų, be kita ko, rodo tai, kad jo veiksmuose yra kitos sunkesnės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymių. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant A. V. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Priešingai, kaip pats patvirtino, kad tą dieną su savo broliu vartojęs alkoholinį gėrimą, t. y. degtinę 0,5 l. talpos, todėl ir atsisėdo už automobilio vairo. Pažymėtina ir tai, kad A. V. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už analogišką veiką, t. y. vairavimą neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas. Praeityje, o būtent – 2021 m. balandžio 17 d., jis taip pat baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį (ROIK: 21131926418) už vairavimą transporto priemonės neturint specialiosios teisės vairuoti, be kita ko, jam buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas. Visa tai patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, priešingai, piktybiškumą bei niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (kuris yra pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį saugoma vertybė), bet ir į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą.

Taigi šiuo konkrečiu atveju teismas pastebi, kad A. V. sistemingai pažeidinėjo ir taip vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi, kaip matyti, duomenų, patvirtinančių, jog jis be šioje byloje aktualaus vairavimo fakto būtų ir anksčiau sistemingai, pažeisdamas draudimą, naudojęsis teise vairuoti transporto priemones, nenustatyta, tačiau įvertinus aktualios veiklos aplinkybes, spręstina, kad padaryta veika pagal pavojingumą vertintina kaip užtraukianti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnio nuostatas, kadangi tokioje situacijoje nėra pagrindo pripažinti, kad kitos švelnesnės atsakomybės rūšys (pvz., administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnį) leistų pasiekti atitinkamų tikslų – be kita ko, užtikrinti, kad asmuo atitinkamą laiką nevairuotų transporto priemonių (šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad dar 2021 m. balandžio 17 d. jis taip pat baustas administracine tvarka pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (ROIK: 21131926418) už vairavimą transporto priemonės neturint specialiosios teisės vairuoti). Kiek tai susiję su administracine atsakomybe, teismas taip pat pastebi, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, kadangi pagal Administracinių nusižengimų registro 2023 m. rugsėjo 21 d., Nr. 01-ANR_I-1275-2023 išrašo duomenis, A. V. nebuvo baudžiamas administracine tvarka už aktualią veiką.

Įvertinus minėtų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad nustatyta tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų (tiesioginė tyčia, nes kaltinamasis suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės esmę, savo pareigą ją vykdyti, galimas sukelti pasekmes, nepaisant to, norėjo atitinkamu būdu elgtis ir elgėsi – pažeidė baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas) nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, požymių visuma, todėl A. V. pripažintinas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda, jos dydžiu, bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais, tačiau prašė nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo laikotarpį.

Dėl skirtinos bausmės

BK 243 straipsnio sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. V., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padarytos dvi nusikalstamos veikos, iš kurių viena priskirtina baudžiamojo nusižengimo kategorijai (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis), kita – nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis pirmiau aptartas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, A. V. teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams, o taip pat teisingumui bei transporto eismo saugumui. Pastarasis ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su vairavimu, kai asmuo neturi teisės vairuoti.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokurorės prašomą bausmės rūšį – baudą. Prokurorės pasiūlyta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda už nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda už nusikalstamą veiką numatytą BK 243 straipsnyje, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu kaltinamajam A. V. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą apimant švelnesnę bausmę 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą, ir pastarajam skirtina galutinė subendrinta – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį ir jo finansinę padėtį, mano, kad A. V. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis A. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones – jam ši teisė buvo atimta ankstesniu teismo procesiniu sprendimu. Šios aplinkybės kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga A. V. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas įvertina tai, kad A. V. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,65 promilės alkoholio daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės). Be to, kaltinamasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neturėdamas teisės vairuoti. Taigi, A. V. nustatytinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonės terminas – penkeri metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 19 d., t. y. nuo dienos, kai A. V. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. V., teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastarasis nusikaltimas veikas padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso būtent jam. Taigi, minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios A. V. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausymo A. V. faktą, pastarojo nustatytą girtumo aplinkybę bei laipsnį, konstatuoja būtinybę pagal BK 72 straipsnio 2-3 dalis kaltinamajam priklausančią transporto priemonę konfiskuoti. Pažymėtina, kad nesilaikant šios nuostatos ir automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų tikslinga konfiskuoti ne pastarajam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, bet jos vertės ekvivalentą. Galiausiai, A. V., užbaigiant ikiteisminį tyrimą prokurorės pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo, neprieštaravo, kad jam, be siūlomos bausmės bei kitų baudžiamojo poveikio priemonių, būtų taikytas ir turto konfiskavimo institutas, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, pripažintina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi pagrindai kaltinamajam A. V. taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Čepkauskės 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu laikotarpiui nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. kaltinamojo A. V. nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei – automobiliui „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam A. V. nuosavybės teise priklausantis automobilis BK 72 straipsnio 2-3 dalių pagrindais yra konfiskuojamas, prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam automobiliui paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo D. L. 2023 m. liepos 19 d. nutarimu A. V. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esantis daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent – vaizdo įrašas įkeltas į IBPS, „Bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas A. V.“ (įkeltas į IBPS, viso 5 lapai), Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. teismo baudžiamasis įsakymas A. V. atžvilgiu (įkelta į IBPS, viso 6 lapai) bei automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis (pridėtas prie bylos originalas) – paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą,

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, subendrinti skirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą apimant švelnesnę bausmę 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą, ir skirti A. V. subendrintą – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Paskirti A. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę bei 5 (penkiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 19 d.

Paskirti A. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

A. V. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu A. V. paskirtą laikino nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esantis daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent – vaizdo įrašas įkeltas į IBPS, „Bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas A. V.“ (įkeltas į IBPS, viso 5 lapai), Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. teismo baudžiamasis įsakymas A. V. atžvilgiu (įkelta į IBPS, viso 6 lapai) bei automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis (pridėtas prie bylos originalas) – palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. Bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-2718-865/2023“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.