Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – 8 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nuosprendžiu Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis pakeistas: pripažintu kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a) papunkčiu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 20 dienų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 10 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 15 d.

Anksčiau teismo neteistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika ir nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau svarstant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeidžiamas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Neatliktos bausmės dalis įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai - pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti. Nuteistas asmuo paleidžiamas tik tada, kai išimtinai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Siekdamas lygtinio paleidimo nuteistasis privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, ir jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus.

Nuteistasis V. K. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad komisija, susidedant iš penkių komisijos narių, negalėjo priimti skundžiamo nutarimo, nes komisija turėjo būti iš septynių narių sudaryta. Skundžiamame nutarime nėra nurodyti jokie argumentai, kodėl galima abejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeidžiamas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Nuteistasis nesupranta, kodėl komisija jam nustatė tokias rekomendacijas, kurias ir taip įgyvendina, t. y. nepažeidžia bendros tvarkos taisyklių, tęsia darbinę veiklą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose/pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisija neargumentavo, kodėl nuteistajam nėra taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tik nurodė įstatymus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo pakartotinai svarstyta nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius dokumentus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, dirba, turi gyvenamą vietą, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Pažymėtina, jog teismas spręsdamas dėl nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą, iš Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos gauta informacija, jog nuteistasis laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 21 iki 2021 m. gruodžio 6 d. buvo vieną kartą skatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors V. K. per bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau nuteistasis tik vieną kartą skatintas. Pažymėtina, kad nors pagal „OASys“ metodiką V. K. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau egzistuoja statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; turi skolų, ieškinių; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenei/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis priimdamas sprendimus pirmenybę teikia savo asmeniniam patyrimui ir, remiantis nuteistojo samprotavimais, matyti, kad sprendimų priėmimui taip pat įtakos turi jo vertybinė sistema. Nuteistasis kalbėdamas apie šią situaciją, dėl kurios atlieka laisvės atėmimo bausmę, nurodo, kad „aš neprasidėčiau, jei ne vėžys“, todėl situacijos analizei trūksta kritiškumo ir sąsajos, kad jo atlikta nusikalstama veika yra nelegali ir nėra pateisinama. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nuteistasis suvokia, kad nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti tik asmenines pasekmes. Be to, nuteistasis nurodo, kad muštynėse dalyvauja retai, tačiau nuteistojo ankstesniame elgesyje ir gyvenimo stiliuje yra fiksuojamas vienas agresyvaus elgesio epizodas. Nuteistasis geba išklausyti ir priimti naują informaciją, tačiau remiantis nuteistojo samprotavimais ir pateikiamais pavyzdžiais, mąstymas yra abstraktus. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 3 mėnesiai 24 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo V. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Taip pat nuteistasis V. K. skunde kelia klausimą dėl Lygtinio paleidimo komisijos sudėties ir priimto nutarimo teisėtumo klausimo. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas priimtas nesilaikant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, kadangi Komisija, kuris sprendė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, buvo sudaryta iš penkių Komisijos narių, o ne iš septynių narių, todėl negalėjo būti priimtas nutarimas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai).

Pagal Nuostatų 12 punktą, Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į gautus pasiūlymus (prašymus) dėl kandidatų į komisijos narius, įsakymu sudaro septynių narių komisiją, – skiria komisijos pirmininką ir komisijos pirmininko pavaduotoją. Kaip matyti iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymo V-184 „D. L. paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje sudarymo“ sudaryta iš septynių narių komisija. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-26 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymo V-184 „D. L. paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas 1.2. papunktis ir N. L. paskirtas komisijos pirmininko pavaduotoju. Taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-310 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymo V-184 „D. L. paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas 1.1. papunktis ir G. Z. paskirta komisijos pirmininke.

Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo.

Iš Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje posėdžio protokolo matyti, kad svarstant V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą iš septynių komisijos narių, posėdyje dalyvavo keturi komisijos nariai, tarp jų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje pirmininkė G. Z.. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog vertinant Nuostatų 21 punktą, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių, tarp kurių buvo ir komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-651-348/2021).

Įvertinus tai, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimas yra teisėtas ir priimtas nepažeidžiant procedūrinių pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.