Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. gegužės 29 d. (toliau – ir Komisija) nutarimą Nr. RV-22-5156 taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 28 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 1 d.

6. Atsiliepimo į skundą prokuroras nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. D. skundas atmetamas.

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino ir aukštesnės instancijos teismas šiam sprendimui pritaria.

8. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

9. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. R. D. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. D. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti R. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, abejonių teigiamais R. D. asmenybės pokyčiais aukštesniajam teismui nekyla: 2023 m. vasario 2 d. jis perkeltas bausmę tęsti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra įgijęs išsilavinimą ir turi darbinės patirties, bausmės atlikimo metu dirba, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, vieną kartą buvo skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau, aukštesnio teismo vertinimu, tokios aplinkybės jokiu būdu negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo atkreiptu dėmesiu į tai, kad nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų ir neturi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis 2022 m. kovo 22 d. buvo baustas drausmine tvarka už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą. Aukštesnio teismo vertinimu, teigiami R. D. asmenybės pokyčiai, juos vertinant skatinimų bei drausminių nuobaudų santykio (1:1) kontekste, patvirtina, kad nors nuteistasis savo elgesį ir stengiasi kreipti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, dirba, tačiau kol kas tai nėra pakankama, kad nekeltų abejonių teismui dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Laipsniškai pozityvėjanti nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

11. Aukštesnio teismo vertinimu, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, privaloma atsižvelgti ir į kriminogeninę nuteistojo praeitį, nes tai padeda identifikuoti sritis, kurios šiuo metu turi būti koreguojamos. Nuteistasis nagrinėjamu atveju ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio ir sunkaus nusikaltimų įvykdymą veikiant organizuotoje grupuotėje, nusikaltimai susiję su neteisėtu disponavimu dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu bei neteisėtu kanapių auginimu tikslu jas platinti. Ankstesniu nuosprendžiu R. D. buvo teistas už apysunkį nusikaltimą (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis), už kurį paskirta baudos bausmė yra subendrinta su šiuo metu nuteistojo atliekama laisvės atėmimo bausme. Nors nuteistajam nėra būdingas nusikaltimų modelis, tačiau jo daromos nusikalstamos veikos, kaip matyti, sunkėja. Todėl apygardos teismas itin atidžiai įvertina aplinkybes, susijusias su nuteistojo požiūriu į jo padarytas nusikalstamas veikas, į tai, kiek kritiškai nuteistasis jas vertina ir dėl jų galisi, ar geba identifikuoti priežastis, turėjusias įtakos jo nusikalstamumui.

12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad kalbant apie nusikaltimą, nuteistasis teigia, kad jo veikla nebuvo spontaniška, ji buvo planuota, apgalvota. Apskritai nėra linkęs ignoruoti pasekmes, elgtis spontaniškai, tačiau ne visuomet į pasekmes atsižvelgia plačiąja prasme ir dėmesį sutelkia labiau į sau teigiamas pasekmes. Jis teigia, kad nėra konfliktinis, geba valdyti savo fizinius ir emocinius impulsus. Kalbėdamas apie savo problemines sritis, nuteistasis nesugeba atskirti tų sričių, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui. R. D. nevertina savo veikos kaip nusikalstamos, destruktyvios visuomenės vertybių požiūriu, teigia, jog jam tiesiog buvo įdomu auginti augalus (kanapių auginimas su tikslu platinti). Išvadoje toliau nurodoma, jog manytina, kad nusikaltimo neutralizavimas labiau sietinas su asmens nuostatomis ir vertybine sistema, o ne nesugebėjimu atpažinti ir/ ar spręsti problemas. Asmuo neįvertina žalos visuomenei, sumenkina jos mąstą, jo žodžiais, „žolės rūkymas nėra nusikaltimas, kitose šalyse tai legalu“, o taip pat nurodo, jog jis laukia, kada Lietuvoje tai bus įteisinta. Šie duomenys patvirtina, kad R. D. savo elgesio kritiškai nevertina ir įvykdytas veikas analizuoja tik paviršutiniškai, nesuvokdamas sukeltų padarinių visuomenei, taigi, nuteistojo mąstysenai vis dar reikalinga korekcija. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo veiklose, yra lankęs psichologines konsultacijas, tačiau daryti išvadą, jog šios priemonės turėjo reikšmingos įtakos R. D. vertybinei sistemai, o taip atitinkamai elgesiui bei mąstysenai, dar per anksti.

13. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti 4 statiniai veiksniai (kriminalinė istorija (2–3 teistumui); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas). Be minėtų statinių veiksnių yra nustatyti net 9 dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar turi ir gali mažinti / valdyti (turi finansinių įsipareigojimų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat, nuteistojo elgesį pataisos namuose teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje jokių apsauginių veiksnių nuteistojo atžvilgiu nėra nustatyta.

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis turi itin didelius finansinius įsipareigojimus – pagal vykdomuosius dokumentus jis privalo išmokėti 26 287,99 eurų, o šiuo metu yra išskaičiuota tik 371,51 eurų. Iš bylos duomenų matyti, kad ankščiau R. D. yra teistas už nusikaltimą siekiant materialinės gerovės, tai yra už cigarečių kontrabandą, su iš jo ir jo bendrininkų priteistu 700 000,00 eurų dydžio ieškiniu jis nesutiko, teigė, kad jis to nepadarė. Nors skunde aukštesniam teismui nuteistasis ir teigia, kad nori dirbti, užsidirbti ir atiduoti skolas, tačiau pirmiau minėtas negatyvus nuteistojo požiūris į nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir tai, kad savo veiksmų R. D. iš esmės nėra linkęs vertinti nusikalstamais, aukštesniajam teismui suteikia pagrindą šių skundo argumentų nelaiko patikimais ir įtikinamais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš 26 287,99 eurų priverstine tvarka iš nuteistojo yra išskaičiuota tik 371,51 eurų, duomenų, kad nuteistasis dėtų pastangas pagreitinti žalos atlyginimą, nenustatyta. Ši informacija patvirtina, kad racionalus lėšų tvarkymas nuteistajam yra sudėtingas uždavinys, atsakomybės už sukeltą žalą jis nėra linkęs prisiimti, kas verčia abejoti, kad būdamas laisvėje jis sąžiningais veiksmais padengs likusią skolos dalį.

15. Šių duomenų kontekste, vertinant nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti 4 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai pagal OASYS vertinimo metodiką (2021 m. kovo 12 d., 2021 m. rugsėjo 2 d., 2022 m. rugsėjo 22 d., 2023 m. gegužės 16 d.), tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi – vidutinė, o 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo nustatytas net rizikos vertinimo didėjimas. Remiantis šiais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo R. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

16. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Komisija nutarime akcentuoja, jo po paleidimo į laisvę R. D. planuoja sugrįžti į ankstesnę darbovietę, kurioje jis iki sulaikymo sėkmingai dirbo direktoriaus pareigose, taip pat, kad Komisija atsižvelgė į tai, jog yra galimybė jo atžvilgiu taikyti intensyvią priežiūrą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Taip pat skunde teigiama, kad nuteistasis turi motyvaciją betarpiškai bendrauti su savo šeima ir prisidėti prie šeimos išlaikymo. Tačiau aukštesnio teismo vertinimu, minėtos aplinkybės, tai yra gyvenamosios vietos, darbo vietos bei šeimos turėjimas egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau, kaip matyti, nuo veikų padarymo R. D. nesulaikė, todėl šiuo atveju negali būti pripažintomis aktualiomis nagrinėjant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą.

17. Aukštesnysis teismas kaip nepagrįstą atmeta skundo argumentą, kad būdamas laisvės atėmimo vietos įstaigoje nuteistasis negali tinkamai pasirūpinti savo sveikatos būkle. Skunde R. D. nurodo, kad jis turi sveikatos problemų dėl hipertenzijos ir kraujospūdžio, o laisvės atėmimo įstaigoje gydytojų trūkumas neleidžia pareiškėjui tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka (1 dalis); nurodytiems nuteistiesiems pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų bausmės atlikimo vietose, šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai (2 dalis); kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nurodytiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga (3 dalis). R. D. įrodymų, galinčių patvirtinti, kad jam laisvės atėmimo vietoje vadovaujantis minėta tvarka nebuvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, nepateikė.

18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie R. D. asmenybę ir jo pataisos procesą charakterizuojančią medžiagą. Nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, R. D. sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.