Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. lapkričio 27 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 11 mėnesių 8 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nuo 2022 m. spalio nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas gyvenamosios vietos adresu, pažeidimų nenustatyta. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį nuteistasis laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, kas suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir tai gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką mažinantys veiksniai.

R. D. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė ir 132 MGL dydžio bauda, kuri įskaityta 88 d.

Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 28 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 1 d.

Anksčiau teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono atsiliepimas, kuriuo prašoma netvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, kuriuo nutarta taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam R. D..

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. D. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, vieną kartą skatintas, atvykęs į įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, 2021 m. kovo 18 d. registruotu laišku kreipėsi į Valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pareikšdamas norą dirbti, taip pat į (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. lapkričio dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvykloje. Nuo 2022 m. gruodžio 24 d. iki 2023 m. balandžio dirbo neatlygintinai (duomenys neskelbtini) ūkio darbus. 2023 m. vasario 2 d. perkeltas bausmę tęsti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nuo 2023 m. įsidarbino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkio darbininku. Nuteistasis nurodė, kad lygtinio paleidimo atveju grįš dirbti į savo buvusią darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ėjo direktoriaus pareigas, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepristatė. Įkalinimo įstaigos administracija yra gavusi pažymą G-15192 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, nuteistasis nurodo, kad lygtinio paleidimo atveju grįš gyventi į šią nurodytą gyvenamąją vietą, nuteistasis nuo 2022 m. spalio vyksta į trumpalaikes išvykas gyvenamosios vietos adresu. Nuteistasis nurodė, kad palaiko ryšius su vyresniaisiais sūnumi, pas vyriausiąjį į Olandiją kasmet su šeima vyksta aplankyti, su žmona santykiai šilti, ryšys artimas. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, R. D. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nors R. D. vieną kartą skatintas, tačiau pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, be to bausmės atlikimo metu vieną kartą yra gavęs nuobaudą, nepažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimų, taip pat vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nors nustatyti nuteistojo nusikalstamą elgesį mažinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. patvirtino galimybę gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu; neigiamas ankstesnio gyvenimo būdo bei sukeltų pasekmių vertinimas, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, tačiau taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; tiek ir dinaminiai: turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad R. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vieno sunkaus nusikaltimo padarymą, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint/neturint tikslą jas platinti bei neteisėtu aguonų ar kanapių auginimu. Nuteistasis anksčiau teistas. Teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nuteistasis susiduria su finansiniais sunkumais, kuriuos stengiasi spręsti gaudamas nuolatines darbines pajamas. Taigi, nors lėšų tvarkymo ir pajamų sritis šiuo metu nėra identifikuojama, kaip nerezultatyvi, manytina, kad nuteistajam nesugebėjus savęs įtvirtinti darbinėje veikloje, tai galėtų tapti vienu iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčių didinti veiksnių.

Nuteistasis nurodo, jog nepalaiko ryšių su kriminalinį elgesį palaikančiais asmenimis. Nusikalstamos veikos įvykdytos bendrininkų grupėje. Didžiausią įtaką nusikalstamų veikų įvykdymui prisidėjo materialinės naudos siekimas bei draugų įtaka, įkalbinėjimai. R. D. yra lengvai pasiduodantis asocialioms gyvenimo normoms siekiant pelno neteisėtais būdais bei kriminalinių kompanionų subūrimui ir tolesniam bendradarbiavimui su jais. Nuteistasis turi nuolatinį norą nelegaliai (nusikalstamu būdu) padidinti oficialias pajamas, tai gali būti vertinama kaip kriminogeninis veiksnys kalbant apie pakartotinė riziką nuteistajam nusikalsti. Pats nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, nurodo, kad turi draugų, pažįstamų, palaiko ryšius su artimaisiais, yra patenkintas savo asmenybe, labiau pabrėžia savo gerąsias savybes.

Vertinant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebimi geri nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai, palaiko akių kontaktą, mintis dėsto logiškai ir nuosekliai, elgiasi mandagiai ir pagarbiai. Asmuo teigia, kad veikla nebuvo spontaniška, ji buvo planuota, apgalvota. Nėra linkęs ignoruoti pasekmes, elgtis spontaniškai, tačiau ne visuomet į pasekmes atsižvelgia plačiąja prasme ir dėmesį sutelkia labiau į sau teigiamas pasekmes. R. D. nevertina savo veikos kaip nusikalstamos, destruktyvios visuomenės vertybių požiūriu, teigia, jog jam tiesiog buvo įdomu auginti augalus, manytina, kad nusikaltimo neutralizavimas labiau sietinas su asmens nuostatomis ir vertybine sistema, o ne su negebėjimu atpažinti ir/ar spręsti problemas. Asmuo neįvertina žalos visuomenei, sumenkina jo mąstą, jo žodžiais „žolės rūkymas nėra nuskalstamas, kitose šalyse juk tai legalu, laukiu kad ir Lietuvoje bus įteisinta“. Teisės pažeidėjas nėra linkęs gyventi šia diena, turi poreikį asmeniniam tobulėjimui, dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo veiklose yra lankęs psichologines konsultacijas. Tam tikru laipsniu geba priimti kitų žmonių požiūrį, skirtumus, diskutuojant geba keisti savo nuomonę, tačiau tam tikrose situacijose atsispindi ir kategoriškumo, rėmimusi tik savo asmeniniu patyrimu. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. D. neatliktos bausmės dalis (2 metai 11 mėnesių 8 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. D. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. D. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.