Kauno apygardos teismo nutartis

2022-03-08 · Civilinė byla Nr. e2A-277-259/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-08
Bylos Nr.
e2A-277-259/2022
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01135-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
L. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-277-259/2022Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01135-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1;
2.6.29.3; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.2.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. S. (toliau – ir atsakovė) 285,87 Eur nesumokėtus nuomos mokesčius, 257,28 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. A. L. S. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės L. S. 285,87 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,63 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai, kitą ieškinio dalį atmetė, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. rugpjūčio 13 d. sutarties Nr. BK-022918 bendrųjų sąlygų grafoje „Šalių atsakomybė“ ir specialiojoje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.

4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė L. S. 2020 m. rugpjūčio 13 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022918 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei 12 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius Denver-LDD-2468-11520-02/18/03169, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė ilgą laiką nemokėjo nuomos mokesčio, niekada neįspėjo ir neinformavo apie vienašalį sutarties nutraukimą ir negrąžino nuomojamo daikto, todėl išankstiniu raštišku pranešimu su atsakove sudaryta sutartis buvo nutraukta. 2020 m. lapkričio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-11/01 pradinė kreditorė ieškovei perleido reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu.

5. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, ieškovės reikalavimą priteisti 285,87 Eur nesumokėtas nuomos įmokas tenkino.

6. Teismas nustatė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje Sutartyje numatyta, kad turto (televizoriaus Denver LDD-2468) vertė yra 199,00 Eur su PVM, nuomos mokestis per mėnesį – 22,99 Eur su PVM, mokėjimų skaičius pagal sutartį – 12. Sutarties grafoje „Sutarties objektas“ numatyta sąlyga, jog sumokėjus nuomos mokesčio įmokas, t. y. tinkamai įvykdžius sutartį, atsakovei suteikiama teisė už 1 Eur įsigyti daiktą nuosavybėn. Teismas vertino, kad tokios sąlygos įtvirtinimas, kuomet įmokomis sumokėjus visą daikto kainą (ir daugiau) galiausiai už simbolinę kainą (1 Eur) sudaroma galimybė daiktą įsigyti nuosavybėn (įtvirtinant neva teisę, o ne pareigą įsigyti), yra formalus ir sudaro prielaidas išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, kad Sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovė iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi televizoriumi, tačiau dėl jo finansavimo sąlygų – jo įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu atsakovei mokant kasmėnesines įmokas, todėl Sutartį laikė vartojimo kredito sutartimi, kuriai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.

7. Teismas nustatė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“, taip pat specialiojoje dalyje sutarties šalys numatė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovė, taikydama 0,5 procentų delspinigių normą, už 180 dienų laikotarpį paskaičiavo atsakovei 257,28 Eur delspinigius. Teismas padarė išvadą, kad sutarties sąlyga dėl delspinigių dydžio, įtvirtinta skiltyje „Šalių atsakomybė“, ir iš esmės atkartota specialiojoje dalyje, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta (tai patvirtina atsakovės parašai ant kiekvieno sutarties lapo), todėl teismas ją laikė individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Tai, kad minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakove, jog atsakovė būtų turėjusi galimybę daryti įtaką nustatant delspinigių dydį, ieškovė nesiėmė pareigos įrodinėti (6.228⁴ straipsnio 4 dalis; CPK 178 straipsnis).

8. Teismas nurodė, kad pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėjo, kad ginčo sutarties sudarymo metu šis įstatymas galiojo, todėl, nustatant netesybų dydį, į jo nuostatas turėjo būti atsižvelgiama. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,5 proc. delspinigių normą, t. y. netgi dešimt kartų didesnę delspinigių normą negu VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 procento), todėl teismas laikė, kad toks delspinigių dydis ne tik neatitinka taikytino įstatymo nuostatų, tačiau taip pat laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, todėl tokią sąlygą teismas pripažino nesąžininga.

9. Teismas, pripažinęs sutarties sąlygą dėl 0,5 procento delspinigių dydžio nesąžininga ir negaliojančia ab initio, jos netaikė, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,5 procentų delspinigių normą, atmetė kaip nepagrįstą (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal balance“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti apeliantei iš atsakovės 257,28 Eur delspinigius ir 138 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei iš atsakovės 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-022918 (toliau – Sutartis) bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Kitaip tariant, pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai. Sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.

10.2. Teismas, atmetęs ieškovės reikalavimą priteisti netesybas, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovė, sudarydama Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už Sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1407-265/2017).

10.3. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl prievolės mokėti sutartyje numatytus delspinigius, jų dydžio nustatymo, kai nevykdoma pagrindinė sutartinė prievolė.

14. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, jog pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“ ir atsakovė L. S. 2020 m. rugpjūčio 13 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022918, kuria atsakovei 12 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius Denver-LDD-2468-11520-02/18/03169, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 22,99 Eur su PVM mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Byloje nustatyta, kad atsakovė ne tik nemokėjo sutartinių įmokų, bet ir negrąžino nuomotojai išsinuomoto daikto, todėl pradinė kreditorė nutraukė sudarytą sutartį ir apie tai atsakovę informavo raštišku pranešimu. 2020 m. lapkričio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-11/01 pradinė kreditorė ieškovei perleido reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžino ieškovei išnuomoto daikto bei nesumokėjo sutartimi numatytų įmokų, atsakovė pagal sudarytos sutarties nuostatas ieškovei liko skolinga 285,87 Eur sumą nesumokėtų daikto nuomos įmokų.

15. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės L. S. 285,87 Eur nesumokėtų nuomos mokesčio, 257,28 Eur delspinigių sumą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas reikalaujamą 285,87 Eur skolos sumą priteisė. Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą priteisti sutartyje numatytus 0,5 procento dydžio delspinigius skaičiuojamas nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos, viso už 180 dienų laikotarpį (257,28 Eur sumą), vertino, jog atsakovė sutartimi siekė įsigyti televizorių nuosavybėn, o pradinė kreditorė siekė daiktą parduoti, bet ne jį nuomoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokią išvadą patvirtina ir ta faktinė aplinkybė, jog ieškovė byloje suformulavo ieškinio reikalavimą atsakovei priteisti likusią įmoką už perduotą daiktą, nors sutartyje buvo numatytas ir kitas jos pažeistų teisių gynimo būdas – perduoto nuomai turto grąžinimas. Teismas konstatavo, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. sudaryta sutartis Nr. BK-022918 laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) nuostatos. Kauno apylinkės teismas vertino, jog minėtoje sutartyje numatyta atsakovės prievolė mokėti 0,5 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos įmokos sumos už kiekvieną dieną, yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovė, sudarant sutartį, neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta (tai patvirtina atsakovės parašai ant kiekvieno sutarties lapo), todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga. Teismas sprendė, jog šia sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, neatitinkančia šalių interesų pusiausvyros, todėl teismas skundžiamu sprendimu ex officio pripažino minėtą sąlygą nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), šiuo pagrindu ieškovės reikalavimą priteisti netesybas atmetė (CK6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 dalis). Apeliaciniu skundu teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti sutartinius delspinigius, skundžia ieškovė, skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims; teismas skundžiamu sprendimu iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, dėl ko šalių ginčą šioje dalyje išsprendė neteisingai.

16. Kauno apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iš vartojimo teisinių santykių, bei teisingai atsakovę laikė vartotoja, bei silpnesniąja sutarties šalimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovės, prekę (televizorių) įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens – verslo subjekto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Anksčiau nurodomais motyvais sprendžiama, kad Kauno apylinkės teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl netesybų, pagrįstai byloje komentavo ir aiškino VKĮ nuostatas, nustatančias skolininkės turtinių interesų apsaugą nuo nepagrįstai didelių netesybų išieškojimo, tačiau be pakankamo faktinio pagrindo pripažino sudarytos sutarties sąlygas dėl netesybų mokėjimo negaliojančiomis CK6.228⁴ straipsnyje numatytais pagrindais.

17. Įstatyme įtvirtinta, jog susitariančios šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė ne savo valia sudarė sutartį dėl kilnojamojo daikto nuomos, nustatė sutartyje nuomos mokesčio ir netesybų dydžius, taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad daikto nuomininkės valia neteisėtais, priešingais teisei kitos šalies veiksmais buvo paveikta ar iškreipta. Byloje nustatyta, kad atsakovė prievolės mokėti nuomos mokestį už išsinuomotą daiktą visiškai nevykdė, išsinuomoto daikto nuomotojai negrąžino, į gautas pretenzijas, pasiūlymus vykdyti sutartį nereagavo, bylos procese nedalyvavo.

18. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog sudarytos ir galiojančios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nuostatas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

19. Įvertinęs pirmiau nurodomą teisinį reglamentavimą ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Kauno apygardos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas, pripažinęs sutartinę atsakovės prievolę mokėti delspinigius nuo laiku nesumokėtos įmokos sumos už kiekvieną dieną sąlygą nesąžininga ir negaliojančia CK6.228⁴ straipsnyje numatytais pagrindais, pažeidė įstatymo leidėjo įtvirtintą sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), sutarties šalies pareigą sudarytą ir galiojančią sutartį vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nuostatas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis), bei pažeidė vienos iš sutarties šalių – ieškovės įstatyme deklaruotą interesą verstis registruota ūkine finansine veikla ir lūkestį nepatirti dėl to nuostolių.

20. Anksčiau nurodomais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė turi prievolę mokėti sutartyje numatytas netesybas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. rugpjūčio 13 d. sutarties Nr. BK-022918 bendrųjų sąlygų grafoje „Šalių atsakomybė“ ir specialiojoje dalyje įtvirtinta nuostata, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos ir ieškinio dalis dėl netesybų priteisimo atmesta, panaikinama, šioje bylos dalyje priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys dėl delspinigių priteisimo tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21. Ieškovė suformulavo reikalavimą priteisti 257 Eur delspinigių sumą, skaičiuojamą taikant sutartyje numatytą 0,5 procentų delspinigių normą, už 180 dienų laikotarpį. Šiame procesiniame sprendime jau minėta apie sutarties laisvės principą ir įstatyme nustatytą prievolę vykdyti galiojančią sutartį. Tačiau nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Suformuotoje tokio pobūdžio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ir kt.). Kasacinis teismas nurodė, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas).

22. Byloje konstatavus, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių atsiradusiems vartojimo kredito teisiniams santykiams taikytinos VKĮ nuostatos, taigi ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl maksimalaus delspinigių dydžio, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina tai, kad ginčo sutarties sudarymo metu šis įstatymas galiojo, todėl, sprendžiant šalių ginčą, į jo nuostatas atsižvelgiama.

23. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovės delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,5 proc. delspinigių normą, t. y. netgi dešimt kartų didesnę delspinigių normą negu VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 procento). Tokiu būdu ieškovės paskaičiuotas ir prašomas priteisti 257,28 Eur sutartinių delspinigių dydis, Kauno apygardos teismo vertinimu, laikytinas ne tik neatitinkančiu taikytino VKĮ dydžio, tačiau taip pat laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Todėl, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, delspinigiai mažintini. Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas orientaciniu dydžiu laiko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius ir priteistinus delspinigius nagrinėjamoje byloje mažina iki 25,72 Eur (285,87 Eur × 0,05 proc. × 180 d.), (CK 6.71 straipsnis) ir šią 25,72 Eur delspinigių sumą priteisia ieškovei iš atsakovės. Kitoje dalyje ieškovės reikalavimą apeliacinės instancijos teismas atmeta.

24. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog tokios pat praktikos dėl teisėto ir pagrįsto netesybų (delspinigių) mažinimo laikomasi ir kitose iš esmės panašiose Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose (2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2111-942/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1839-886/2021; 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1516-657/2021, 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-89-1043/2022 ir kt.).

25. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo 285,87 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismui ieškovei iš atsakovės papildomai priteisus 25,72 Eur delspinigių sumą, Kauno apylinkės teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama ir toje dalyje, kur priteisiama 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad palūkanos skaičiuojamos nuo priteistos 311,59 Eur skolos ir delspinigių sumos.

26. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 138 Eur bylinėjimosi išlaidų (17 Eur žyminis mokestis, 121 Eur ieškovės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų rengimą). Kauno apylinkės teismas, ieškinį patenkinęs iš dalies, t. y. 52,63 proc. dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisė 72,63 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismui priteisus ieškovei iš atsakovės papildomai 25,72 Eur delspinigių sumą, ieškovės ieškinys yra patenkintas 57,36 proc. dalimi. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama ir toje dalyje, kur sprendžiama ieškovei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, ir įrašoma, kad ieškovei priteisiamos 79,16 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).

27. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 20 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui už skundą sumokėti. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisiama 5 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo už akių dalį, kuria pripažinta nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. rugpjūčio 13 d. sutarties Nr. BK-022918 bendrųjų sąlygų grafoje „Šalių atsakomybė“ ir specialiojoje dalyje įtvirtinta nuostata, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė L. S. privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 285,87 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 87 ct) nesumokėtas nuomos įmokas, 25,72 Eur (dvidešimt penkis eurus 72 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 311,59 skolos ir delspinigių sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 79,15 (septyniasdešimt devynis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkis eurus) Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas