Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-3143-866/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-25
Bylos Nr.: e2A-3143-866/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-18-3-00826-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Kristina Lysionok, Ramunė Mikonienė
Atsakovas: A. B.
Ieškovas: Kurmaičių žemės ūkio bendrovės

Kategorijos

3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-3143-866/2025Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00826-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kurmaičių žemės ūkio bendrovės patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos atsiradimo tikimybę (prevencinis ieškinys).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos atsiradimo tikimybę, prašydama:

1.1. uždrausti atsakovui Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (toliau – NMA) paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus gauti deklaruoti žemės sklypus, kuriuos teisėtai yra deklaravusi ieškovė NMA pateiktoje 2023 m. birželio 1 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje Nr. 23-1003384462-A1-l ir 2024 m. gegužės 31 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje Nr. 24-1003384462-A1-l, 2024 m. birželio 20 d. Prašyme pakeisti paraiškos duomenis Nr. 24-1003384462-P-l, 2024 m. birželio 21 d. Prašyme pakeisti paraiškos duomenis Nr. 24-1003384462-P-2, bei uždrausti nuimti derlių, atlikti bet kokius kitus ūkinės veiklos darbus ar kitus veiksmus žemės sklypuose, kuriuos ieškovė yra deklaravusi 2023 m. birželio 1 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje Nr. 23-1003384462-A1-l, 2024 m. gegužės 31 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje Nr. 24-1003384462-A1-l, 2024 m. birželio 20 d. Prašyme pakeisti paraiškos duomenis Nr. 24-1003384462-P-l, 2024 m. birželio 21 d. Prašyme pakeisti paraiškos duomenis Nr. 24-1003384462-P-2;

1.2. priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovė 2023 m. birželio 1 d. NMA pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraišką Nr. 23-1003384462-A1-l (toliau – 2023 m. Paraiška). 2023 m. birželio 14 d. ieškovė elektroniniu paštu gavo NMA informacinį pranešimą, kad jos pateiktoje paraiškoje nustatytas dvigubas deklaravimas bei pateikta nuoroda į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (toliau – PPIS) https://paseliai.vic.lt, kurioje yra dvigubo deklaravimo atveju persidengiančių laukų plotų pareiškėjų kontaktinė informacija. Prisijungusi prie PPIS, ieškovė rado duomenis, kad 4-iuose iš jos 2023 m. Paraiškoje nurodytų Kontrolinių žemės sklypų (toliau – KŽS) deklaravimą patvirtino ir atsakovas. Susipažinusi su PPIS duomenimis, ieškovė NMA pateikė 2023 m. birželio 15 d. raštą, kuriame pateikė informaciją apie žemės sklypus, kuriems nustatytas dvigubas deklaravimas, bei pateikė dokumentus, patvirtinančius teisėtą žemės sklypų valdymo pagrindą. Po to, kai ieškovė NMA pateikė minėtą 2023 m. birželio 15 d. raštą su dokumentais, atsakovas panaikino savo atliktą neteisėtą deklaravimą 3-jų ieškovės teisėtai valdomų ir deklaruotų KŽS, tačiau 2023 m. birželio 28 d. PPIS duomenimis, atsakovas buvo palikęs deklaravimą KŽS Nr. 217470-6935, lauko Nr. 1. Ieškovė šiame KŽS buvo deklaravusi 13,13 ha pasėlių 13,1019 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Joniškio r., priklausančiame R. G.ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dėl kurio ieškovė yra sudariusi 2023 m. balandžio 11 d. Panaudos sutartį, panaudos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR).

3. Taip pat nurodė, kad 2024 m. gegužės 31 d. ieškovė NMA pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraišką Nr. 24-1003384462-A1-l, po to, 2024 m. birželio 20 d. Prašymą pakeisti paraiškos duomenis Nr. 24-1003384462-P-l ir 2024 m. birželio 21 d. Prašymą pakeisti paraiškos duomenis Nr. 24-1003384462-P-2 (toliau – 2024 m. Paraiška). 2024 m. birželio 15 d. ieškovė gavo NMA pranešimą, kad jos 2024 m. Paraiškoje nustatytas dvigubas deklaravimas. Prisijungusi prie elektroninės PPIS, ieškovė rado perdangos plotus dėl to, kad atsakovas ir 2024 m. deklaravo kaip savo ieškovės pasėlius. Pasibaigus 2024 m. paraiškų paramai gauti teikimo terminui, 2024 m. liepos 2 d. prisijungusi prie elektroninės PPIS, ieškovė rado likusį atsakovo dvigubą deklaravimą (perdangos plotus) šiuose žemės sklypuose:

3.1. KŽS Nr. 216469-2503 1, perdangos plotas 6,51 ha, ieškovė yra deklaravusi 6,94 ha pasėlių.

3.2. KŽS Nr. 216468-5390 1, perdangos plotas 1,31 ha, ieškovė yra deklaravusi 1,40 ha pasėlių 1,4382 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Joniškio r., priklausančiame R. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dėl kurio ieškovė yra sudariusi 2023 m. balandžio 12 d. Panaudos sutartį, panaudos sutartis įregistruota NTR;

3.3. KŽS Nr. 226477-9640 2, ieškovė yra deklaravusi 3,16 ha pasėlių, perdangos plotas 0,84 ha dalyje 0,9800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r., priklausančiame L. G., dėl kurio ieškovė yra sudariusi 2015 m. spalio 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, sutartis įregistruota NTR, ir 0,4400 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r., priklausančiame ieškovei;

3.4. KŽS Nr. 217470-6935 1, perdangos plotas 13,02 ha, ieškovė yra deklaravusi 13,13 ha pasėlių 13,1019 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Joniškio r., priklausančiame R. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dėl kurio ieškovė yra sudariusi 2023 m. balandžio 11 d. Panaudos sutartį, panaudos sutartis įregistruota NTR.

4. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. liepos 16 d. ir 2024 m. liepos 25 d. NMA pateikė paaiškinimus dėl dvigubo deklaravimo ir dokumentus, patvirtinančius jos teisę dirbti žemės sklypus, kuriuos dvigubai deklaravo atsakovas. Kaip NMA vertins ieškovės 2024 m. Paraišką ir ar skirs paramą, tebėra atviras klausimas, dėl atsakovo veiksmų dvigubai deklaruojant ieškovės teisėtai dirbamus ir deklaruojamus paramai gauti žemės sklypus, trukdomas tiek NMA darbas, tiek ieškovei sukelti papildomi rūpesčiai įrodinėti, kad ji yra teisėta žemės sklypų valdytoja, bei keliama rizika negauti paramos išmokų ar jas sugrąžinti. Paraiška paramai gauti gali būti teikiama esant dviem sąlygoms – teisėtas žemės sklypo valdymas ir atlikti žemės ūkio darbai. Atsakovui antrus metus iš eilės neteisėtai NMA deklaruojant ieškovės pasėlius, siekdama išvengti neigiamų padarinių dėl ieškovės 2023 m. Paraiškoje ir 2024 m. Paraiškoje deklaruotų žemės sklypų, kuriuos deklaravo ir jų nedirbęs atsakovas, ieškovė reiškia reikalavimą uždrausti atsakovui deklaruoti žemės sklypus, kuriuos yra deklaravusi ieškovė savo paraiškose. Be to, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jos turto atžvilgiu, ieškovė reiškia reikalavimą uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus ieškovei priklausančiuose ar jos teisėtai valdomuose (nuomos, panaudos pagrindais) žemės sklypuose, taip gadinant dirvožemį ir pasėlius, naikinat pasėlius ar savinantis ieškovės užaugintą derlių.

Atsiliepimas

5. Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas yra ūkininko veiklą vykdantis asmuo. Vykdydamas žemės ūkio veiklą ir atitikdamas 2023 m. ir 2024 m. Taisyklėse nustatytus reikalavimus, atsakovas turi teisę NMA, 2023 m. ir 2024 m. Taisyklėse nustatyta tvarka, teikti paraiškas paramai gauti. Atsakovas žemės ūkio veiklą ilgą laiką vykdė kartu su šeimos nariais, t. y. mama R. G., broliu S. G., patėviu R. G., bei ieškove, kurios pajininke yra E. B.. Bendrai vykdant minėtą veiklą, tarp atsakovo, ieškovės ir kitų šeimos narių 2016 m. sausio 1 d. buvo sudaryti panaudos susitarimai, kurių pagrindu atsakovui buvo suteikta teisė naudoti ir valdyti atitinkamus žemės sklypus. Panaudos sutartyse buvo įtvirtinta, kad teisė naudotis ir valdyti žemės sklypus atsakovui suteikiama 50 metų terminui, iki 2066 m. sausio 1 d. Analogiška panaudos sutartis buvo sudaryta dėl ginčo žemės sklypo (KŽS Nr. 217470-6935). Atsižvelgiant į tai, atsakovo byloje teikiami įrodymai, t. y. panaudos sutartys, patvirtina, kad atsakovas žemės sklypą valdo teisėtai – panaudos pagrindu. Patikslintame ieškinyje naujai nurodomi žemės sklypai, ieškovės deklaruoti 2024 m. Paraiškoje, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiuos žemės sklypus naudoja panaudos sutarčių, įgaliojimų, susitarimų ir/ar kitu teisėtu pagrindu. Pablogėjus šeimos narių tarpusavio santykiams, šie asmenys, tame tarpe ieškovė, ėmė veikti prieš atsakovą, siekdami apsunkinti jam galimybę vykdyti žemės ūkio ūkinę veiklą. Ginčo žemės sklypo panaudos sutarties originalas visuomet buvo ir yra ne atsakovo, o kitų šeimos narių bei ieškovės žinioje, kadangi atsakovo mama R. G. buvo įgaliojusi atsakingą asmenį – R. B., teikti paraiškas bei reikalingus dokumentus, tame tarpe panaudos sutartis, NMA visų šeimos narių bei ieškovės vardu. Todėl atsakovas neturi galimybės pateikti visų panaudos sutarčių kartu su atsiliepimu į ieškinį. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovei veikiant prieš teisėtus atsakovo interesus, ieškovė sąmoningai pareikštame patikslintame prevenciniame ieškinyje nenurodė esminės reikšmės bylai turinčių aplinkybių, jog atsakovas turėjo teisėtą pagrindą valdyti ir naudoti 2023 m. ir 2024 m. žemės sklypus bei dėl jų teikti paraiškas NMA. Nepaisant šių aplinkybių, kurios patvirtina ginčijamų atsakovo veiksmų teisėtumą, ieškovė byloje neįrodė egzistuojant realią grėsmę žalai atsirasti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

6. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė:

6.1. Uždrausti atsakovui A. B. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus gauti deklaruoti žemės sklypus, kurių KŽS Nr. 216469-2503 1, Nr. 216468-5390 1, Nr. 226477-9640 2 ir Nr. 217470-6935 1, kuriuos teisėtai yra deklaravusi ieškovė Kurmaičių žemės ūkio bendrovė Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktoje 2023 m. birželio 1 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje Nr. 23-1003384462-A1-1 ir 2024 m. gegužės 31 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje Nr. 24-1003384462-A1-1, 2024 m. birželio 20 d. Prašyme pakeisti paraiškos duomenis Nr. 24-1003384462-P-1, 2024 m. birželio 21 d. Prašyme pakeisti paraiškos duomenis Nr. 24-1003384462-P-2.

6.2. Uždrausti atsakovui A. B. nuimti derlių, atlikti bet kokius kitus ūkinės veiklos darbus ar kitus veiksmus žemės sklypuose, kurių KŽS Nr. 216469-2503 1, Nr. 216468-5390 1, Nr. 226477-9640 2 ir Nr. 217470-6935 1, kuriuos ieškovė Kurmaičių žemės ūkio bendrovė yra deklaravusi 2023 m. birželio 1 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje Nr. 23-1003384462-A1-l, 2024 m. gegužės 31 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje Nr. 24-1003384462-A1-1, 2024 m. birželio 20 d. Prašyme pakeisti paraiškos duomenis Nr. 24-1003384462-P-1, 2024 m. birželio 21 d. Prašyme pakeisti paraiškos duomenis Nr. 24-1003384462-P-2.

6.3. Priteisti iš atsakovo A. B. 15 284,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės Kurmaičių žemės ūkio bendrovės naudai.

7. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad visus keturis KŽS, dėl kurių šioje byloje vyksta ginčas, ieškovė valdė ir valdo teisėtais pagrindais – nuosavybės teise, valstybinės žemės nuomos sutarties ir panaudos sutarčių pagrindais, juose ginčo laikotarpiu atliko žemės ūkio darbus (sėjo, tręšė, purškė, nuėmė derlių), tai patvirtina ne tik byloje esantys objektyvūs duomenys, bet ir ieškovės atstovo R. K. paaiškinimai, liudytojos R. J. B. teisme duoti parodymai, iš dalies ir liudytojo D. G., kuris nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2024 m. sausio mėnesio dirbo pas ieškovę, teisme duoti parodymai, todėl ieškovė turėjo teisę 2023 m., 2024 m., ir šią teisę turi, NMA paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus gauti deklaruoti šiuos keturis KŽS.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje aktualus yra tik žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo padalintas į šešis žemės sklypus, iš kurių trys (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) atiteko S. G., o kiti trys atiteko valstybei. Tačiau atsakovas byloje nepateikė 2016 m. sausio 1 d. Žemės panaudos sutarties, sudarytos su S. G., dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), originalo, ši sutartis nebuvo registruota NTR, apskritai šių Žemės panaudos sutarčių sudarymą 2016 m. sausio 1 d. ginčijo R. G. ir R. G., kurie 2015 m. gruodžio 31 d. buvo išvykę į Švediją, iš kur grįžo tik 2016 m. sausio 3 d., ir fiziškai šių sutarčių negalėjo pasirašyti, nors atsakovas ir teigė, kad visos minėtos sutartys buvo pasirašytos Gasčiūnuose 2016 m. sausio 1 d., ir jų pasirašyme dalyvavo visos sutarčių šalys.

9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog realiai 2016 m. sausio 1 d. tarp jo ir S. G. buvo sudaryta Žemės panaudos sutartis dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši sutartis egzistuoja. Atsakovui neįrodžius, kad tokia sutartis, kuri leistų jam panaudos pagrindais naudotis žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris 2021 m. buvo padalintas į 6 žemės sklypus, kurių trys (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) atiteko S. G., buvo sudaryta, jis kartu neįrodė, kad turėjo teisę teisėtai valdyti minėtus tris žemės sklypus, juos dirbti ir juos deklaruoti.

10. Pasisakydamas dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso L. G., o 2015 m. spalio 19 d. yra sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove, atsakovas nurodė, kad šį sklypą turėjo teisę valdyti ir jį valdė L. G. jam suteikto įgaliojimo pagrindu, pasak atsakovo, šis įgaliojimas jam suteikė teisę disponuoti šiuo žemės sklypu, taip pat ir auginti derlių.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jis turėjo teisėtą pagrindą 2023 m., 2024 m., valdyti visus keturis KŽS, nes jis nepateikė nei nuosavybės dokumentų, nei teisėtų nuomos ar panaudos sutarčių, todėl jis neturėjo teisės NMA paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus gauti deklaruoti šiuos keturis KŽS.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jis ginčo žemės sklypus valdė teisėtai, juos dirbo – buvo pasėjęs žieminį rapsą, žieminius kviečius, pasėlius buvo apdraudęs ir pan., tačiau atsakovas nepateikė jokių objektyvių šias jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis atliko žemės ūkio darbus ginčo KŽS – augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalų, trąšų naudojimo apskaitos žurnalų, pasėlių draudimo sutarčių ar kitų dokumentų, kurie įrodytų, kad 2023-2024 m. atsakovas vykdė kokią nors žemės ūkio veiklą ginčo KŽS.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad keturis ginčo KŽS jis valdė/-o teisėtais pagrindais bei, kad 2023 – 2024 m. laikotarpiu šiuose žemės sklypuose atliko kokius nors žemės ūkio darbus. Atitinkamai, atsakovas neįrodė, kad turėjo teisę NMA teikti paraiškas ir deklaruotis šiuos keturis KŽS. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės ir argumentai patvirtina, kad atsakovo veiksmai 2023 m. ir 2024 m. deklaruojant keturis ginčo KŽS, kuriuos teisėtai valdo ir juose dirba ieškovė, yra neteisėti. Jis taip neteisėtai elgėsi 2023 m., savo neteisėtą elgesį pakartojo 2024 m., todėl yra reali grėsmė ir tikimybė, kad jis ir toliau gali taip neteisėtai elgtis. Be to, realią grėsmę įrodo ir paties atsakovo veiksmai, jo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažinimas.

14. Teismas įvertino, kad NMA turi teisę peržiūrėti savo sprendimus, todėl ieškovei ir dėl atsakovo dvigubų deklaravimų išlieka rizika, kad NMA savo sprendimus gali peržiūrėti, sumažinti mokėtiną arba susigrąžinti išmokėtą paramą, bei taikyti kitas sankcijas. Tiek 2023 m. Taisyklių 113 punktas, tiek 2024 m. Taisyklių 111 punktas, numato analogiškas normas, kad NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas ir (ar) paramos gavėjas nesilaikė paramos suteikimo ar Paraiškoje nustatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, ir pan. NMA už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą (2023 m. Taisyklių 102.4 punktas, 2024 m. Taisyklių 100.4 punktas). Be to, dėl atsakovo dvigubo deklaravimo žemės sklypų, kuriuos teisėtai valdo ir dirba ieškovė, ieškovei yra keliami papildomi rūpesčiai, trukdomas jų darbuotojų darbas, nes vis tenka įrodinėti, teikti paaiškinimus ir dokumentus, kad ieškovė yra teisėta žemės sklypų valdytoja.

15. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovas nukūlė ieškovei priklausančius žieminių kviečių laukus, o nukultus žieminius kviečius išpylė lauke, policijos pareigūnams paaiškindamas, kad įvyko nesusipratimas, atsakovo nurodymus vykdantys asmenys savaeigiu purkštuvu važinėjo ieškovės teisėtai valdomus žemės sklypus, purkšdami neaiškia medžiaga, taip piktybiškai gadindami ieškovės pasėlius, dirvožemio struktūrą, darydami provėžas. Dėl nurodytų aplinkybių išlieka grėsmė, kad žala ieškovei ir toliau gali būti daroma, naikinant jos pasėlius ar nuimant užaugintą derlių.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė neteisėtus atsakovo veiksmus, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje, todėl ieškovės prevencinis ieškinys dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos atsiradimo tikimybę, todėl ieškinį tenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Atsakovas (apeliantas) A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą ir ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, atsakovui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino prevencinio ieškinio sąlygas, nustatančias materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.255 straipsnio 1 dalis) bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Dėl šių priežasčių teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių pasekmė – tariama grėsmė žalos padarymui ateityje.

17.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ginčo KŽS valdo teisėtai – nuosavybės teise, valstybinės žemės nuomos sutarties ir panaudos sutarčių pagrindais. Tačiau šiuo atveju vien tai neleidžia spręsti, kad atsakovas ginčo žemės sklypų neturėjo teisėto pagrindo valdyti ir juose atlikti žemės ūkio darbus. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad ginčo žemės sklypus jis deklaravo pagrįstai, kadangi juos valdo teisėtai ir juose yra pasėjęs pasėlius. Atsakovas žemės ūkio veiklą ilgą laiką vykdė kartu su šeimos nariais, t. y. mama R. G., broliu S. G., patėviu R. G. bei ieškove, kurios pajininkė yra E. B. (atsakovo sesuo). Bendrai vykdant minėtą veiklą tarp atsakovo, ieškovės ir kitų šeimos narių 2016 m. sausio 1 d. buvo sudaryti panaudos susitarimai, kurių pagrindu atsakovui buvo suteikta teisė naudoti ir valdyti žemės sklypus. Panaudos sutartyse įtvirtinta, kad teisė naudotis ir valdyti žemės sklypus atsakovui suteikiama 50 metų terminui, iki 2066 m. sausio 1 d.

17.3. Atsakovas į bylą yra pateikęs, kad atsakovas 2023 m. žemės sklypą valdė teisėtai. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė naujus žemės sklypus, kurie ieškovės buvo deklaruoti 2024 m. paraiškoje, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiuos žemės sklypus taip pat naudojo panaudos teise panaudos sutarčių, įgaliojimų, susitarimų pagrindu. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė į bylą panaudos sutarčių originalų, tačiau byloje nebuvo paneigtas faktas, kad tokios sutartys buvo sudaromos ir jos buvo vykdomos.

17.4. Atsakovo veiksmų teisėtumą patvirtina byloje apklaustos liudytojos Joniškio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyr. specialistės S. G. parodymai, kad siekiant žemės sklypą įtraukti į ūkininko valdą, reikalinga buvo pateikti žemės sklypo nuosavybės dokumentus arba kitą dokumentą, pvz. panaudos sutartį, patvirtinantį teisę valdyti žemės sklypą. Liudytoju apklaustas D. G. parodė, kad jam buvo žinoma, kurie ir kam žemės sklypai priklauso bei patvirtino, kad žemės sklypuose 2023 – 2024 metais pasėlius pasėjo, juos tręšė ir purškė atsakovas, liudytojas pats dirbo šiuos darbus atsakovo pavedimu. Agronomas E. P., byloje apklaustas liudytoju, parodė, kad atsakovui teikė augalų priežiūros paslaugas bei patvirtino, kad 2023 – 2024 metais prižiūrėjo ginčo žemės sklypus. Teismas sprendė, kad šių liudytojų paaiškinimų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

17.5. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, todėl spręstina, kad atsakovas turėjo teisėtą pagrindą naudoti ir valdyti ginčo žemės sklypus, gauti iš jų naudą bei teikti paraiškas NMA, todėl teismas nepagrįstai nustatė vieną iš prevencinio ieškinio sąlygų – atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus. Be to, žemės sklypų deklaravimo teisingumą vertina NMA, todėl net ir nustačius kad atsakovas tariamai negalėjo deklaruoti ginčo sklypų, su kuo atsakovas nesutinka, tai negali būti vertinama kaip neteisėtas atsakovo veiksmas.

17.6. Byloje nustatyta, kad tiek už 2023 metus, tiek už 2024 metus žemės sklypų deklaravimas paramai už žemės ūkio naudmenas gauti yra pasibaigęs ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad NMA ieškovui visas išmokas už 2023 metais deklaruotus žemės sklypus išmokėjo iki 2023 m. gruodžio 13 d. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė iki 2025 m. balandžio 17 d. yra gavusi visas išmokas ir už 2024 m. deklaruotus žemės sklypus. Priešingai nei įrodinėjo ieškovė, ji visas išmokas iš NMA gavo tiek už 2023 m., tiek už 2024 m. ir jokia žala jai nebuvo padaryta.

17.7. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-92 (toliau – Taisyklės) numatyta, kad jeigu deklaruojama nepagrindžiant valdymo teisės, parama neskiriama už tą deklaruotą plotą, kuriam nepagrindžiama valdymo teisė bei parama papildomai sumažinama 0,5 karto nustatytu plotu deklaruojamu nepagrindžiant valdymo teisės. Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas ir (ar) paramos gavėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje nustatytų reikalavimų ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Įvertinus šį reglamentavimą, darytina išvada, kad mokėtinos paramos nemokėjimas ir / ar jos sumažinimas ar kitokių sankcijų skyrimas yra taikomas tik tam pareiškėjui, kurio atžvilgiu yra nustatyti atitinkami taisyklių pažeidimai. Taisyklėse nėra numatyta, kad parama gali būti nemokama ir / ar sumažinama pareiškėjui dėl kito asmens atliktų pažeidimų. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovei pateikus deklaracijas NMA dėl atsakovo neteisėtų veiksmų galėtų būti nemokama ir / ar sumažinta parama ar taikomos sankcijos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei dėl atsakovo dvigubų deklaravimų išlieka rizika, kad NMA savo sprendimus gali peržiūrėti, sumažinti mokėtiną arba susigrąžinti išmokėtą paramą bei taikyti sankcijas.

17.8. Atsakovas ir kiti šeimos nariai, tarp jų atsakovo sesuo E. B. (ieškovės pajininkė) turi asmeninių nesutarimų, todėl visos aplinkybės, susijusios su atsakovo atžvilgiu pradėtais ikiteisminiais tyrimais vertintinos kritiškai.

Žemesnės instancijos teismas

17.9. Ieškovė neįrodė grėsmės galimai žalai atsirasti ateityje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešingai, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog egzistuoja reali grėsmė žalai ateityje atsirasi.

17.10. Atsakovas nesutinka dėl ieškovės naudai priteistų 15 064,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Advokatė B. K. nurodė, kad 9 619,50 Eur bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotos už dviejų prašymų parengimą bei dalyvavimą 13 teismo posėdžių. Atsakovo vertinimu, nurodytos išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą dydį. Viso maksimalus užmokestis už advokatės B. K. suteiktas teisines paslaugas sudaro 3 605,86 Eur. Taip pat už atstovavimą teismo posėdžiuose advokatė D. B. yra apskaičiavusi 1 200 Eur. Šiuo atveju šaliai nėra draudžiama turėti daugiau kaip vieną atstovą, tačiau tai nereiškia, kad kita šalis turėtų tokias išlaidas padengti. Taip pat Šiaulių apylinės teisme buvo nagrinėjamos keturios (įskaitant ir šią bylą) praktiškai analogiškos bylos pagal prevencinius ieškinius atsakovui. Minėtose bylose ieškovai rėmėsi tais pačiais argumentais, faktinėmis aplinkybėmis, didele apimtimi teikiami tie patys įrodymai kaip ir šioje byloje. Sprendžiami klausimai nebuvo laikytini naujais. Atsakovo vertinimu, šioje byloje priteistų 15 064,50 Eur išlaidų, skirtų teisinei pagalbai apmokėti, dydis turėjo būti sumažintas per pusę, iš atsakovo priteisiant 7 532,25 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą už atstovavimą.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo A. B. apeliacinio skundo netenkinti; priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei Kurmaičių žemės ūkio bendrovei bylinėjimosi išlaidas, jos patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

18.1. Šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas ir jo atstovas primetinėjo savitą įrodymų naštos paskirstymo modelį, reikalaujant ir teismo prašant įpareigoti ieškovę pateikti įvairių, ir perteklinių, ir ieškovės žinioje nesančių, įrodymų, nors ieškovė, jos nuomone, teismui pateikė aiškius, konkrečius, susistemintus rašytinius įrodymus, kad būtent ieškovė turėjo teisę dirbi ginčo žemės sklypus, kad būtent ieškovė juose augino pasėlius, todėl turėjo teisę juos deklaruoti NMA paramai gauti, o taip pat nusiimti derlių ginčo žemės sklypuose. Tuo tarpu atsakovas į bylą nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių jo poziciją, neva jis turėjo teisę dirbti ginčo žemės sklypus, neva jis augino pasėlius ir todėl turėjo teisę juos deklaruoti NMA paramai gauti, neva jis nukentėjo, nes ieškovė nusiėmė atsakovo augintą derlių.

18.2. Rašytiniais įrodymais ieškovė pagrindė, kad ginčo žemės sklypus valdo teisėtais pagrindais – panaudos ir nuomos sutarčių, kurios yra įregistruotos NTR, pagrindu.

18.3. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai eilinį kartą atskleidžia atsakovo pasirinktą įrodinėjimo taktiką – jis teigia, kad ginčo žemės sklypams dirbti turėjo 2016 m. sausio 1 d. panaudos susitarimus 50 metų, tačiau jų į bylą nepateikė, bet reikalauja, kad ieškovė įrodytų, kad tokių susitarimų nebuvo.

18.4. Atsakovas į bylą pateikė skenuotas 2016 m. sausio 1 d. žemės panaudos sutarčių kopijas, patvirtintas R. B. 2018 m. spalio 8 d. ir 2018 m. spalio 16 d. antspaudu ir parašu „kopija tikra“, šiems žemės sklypams: tarp R. G. ir atsakovo, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. G. ir atsakovo, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. G. ir atsakovo, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. G. ir atsakovo, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. G. ir atsakovo, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, kad ginčo dėl atsakovo pateiktose panaudos sutarčių kopijose nurodytų žemės sklypų nagrinėjamoje byloje nėra, atsakovas nepateikė panaudos sutarčių originalų, tokios sutartys nėra registruotos NTR, o byloje liudytojų R. G., R. G., S. G. parodymais yra paneigta, kad tokios panaudos sutartys iš viso buvo sudarytos. Neaišku, kokiu būdu pagaminti dokumentai, nesusiję su nagrinėjamu ginču, nėra atsakovo teisę dirbti ginčo žemės sklypus ir deklaruoti juose esančius pasėliu patvirtinantis įrodymas.

18.5. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodė, kad ji 2023–2024 m. ginčo žemės sklypuose atliko žemės ūkio darbus. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (duomenys is? pase?liu? priez?iu?ros informacine?s sistemos, Augalu? apsaugos produktu? naudojimo apskaitos z?urnalas, pasėlių draudimo sutartys ir kt.) paneigia atsakovo ir jo pakviestų liudytojų abstrakčius aiškinimus, neva ginčo žemės sklypus dirbo atsakovas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės į bylą pateikti duomenys apie ginčo sklypų purškimus ir tręšimą nelaikytini objektyviais duomenimis, kadangi suformuoti pačios ieškovės, yra nepagrįsti, nes žemės ūkyje naudojamos augalų apsaugos priemonės, trąšos yra registruojamos vieningoje elektroninėje sistemoje, jų panaudojimas kontroliuojamas. Atsakovas nepateikė analogiškų rašytinių įrodymų, kuriuos turėtų turėti, jei realiai būtų dirbęs ginčo žemės sklypus.

18.6. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovė gavo iš NMA paramos išmokas pagal 2023 m. Paraišką ir 2024 m. Paraišką, po to, kai NMA reikalavimu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, jog ji yra teisėta dvigubai deklaruotų žemės sklypų valdytoja. Atsakovas nepanaikino ginčo žemės sklypų dvigubo deklaravimo. Šiuo atveju NMA pasirėmė ieškovės pateiktais dokumentais, tačiau atsakovui ir toliau tebetvirtinant, kad ginčo žemės sklypuose pasėlius augino jis, todėl teisę iš NMA gauti paramą turi būtent jis, išlieka grėsmė, kad pagal aukščiau nurodytas 2023 m. Taisykles ir 2024 m. Taisykles NMA gali inicijuoti paraiškų peržiūrą. Teismui pateiktame 2023 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. BR6 pagal NMA taip nurodė, kad „Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones ….“. NMA vertina pareiškėjų pateiktus dokumentus, bet nesprendžia ginčų tarp paramos paraiškas pateikusių pareiškėjų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, kai atsakovas nepanaikino ginčo žemės sklypų dvigubo deklaravimo. Atsakovui nepanaikinus dvigubo deklaravimo, išlieka ieškovės 2023 m. Paraiškos ir 2024 m. Paraiškos peržiūrėjimo ir neigiamų pasekmių grėsmė.

18.7. Dėl atsakovo sistemingo neteisėto veikimo ieškovės dirbamų žemės sklypų atžvilgiu (purškimo neaiškiomis medžiagomis, pasėlių naikinimo, išvažinėjimo gadinant dirvožemį ir pan.) ieškovė buvo priversta įdarbinti darbuotoją, kurio pareiga buvo saugoti ieškovės dirbamus žemės sklypus būtent nuo atsakovo ir jo pasiųstų asmenų su žemės ūkio technika veiksmų, kviesti policiją bei informuoti ieškovės administraciją. Anksčiau tokių priemonių ieškovei nėra tekę imtis. Dėl pasėlių sunaikinimo, sugadinimo, dirvožemio sugadinimo, ką darė ir, nėra garantijos, kad ateityje nedarys, atsakovas (šiuo metu jį varžo taikoma kardomoji priemonė), ieškovė taip pat gali netekti teisės į NMA už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas mokamą paramą.

18.8. Ieškovei suteiktų advokato paslaugų įkainiai yra nurodyti teismui pateiktuose ieškovės atstovių prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės patirtos ir iš atsakovo pagrįstai priteistos išlaidos už advokato pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) numatytų advokato paslaugų įkainių. Rekomendacijų 2 p. numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Ši byla buvo nagrinėjama du metus ir tvirtai galima teigti, kad nagrinėjimas užtruko būtent dėl atsakovo kaltės. Pradinį prevencinį ieškinį ieškovė teismui padavė 2023 m. birželio 29 d. Dėl to, kad nesibaigus bylos nagrinėjimui, atsakovas ir 2024 metais nepagrįstai deklaravo ieškovės dirbamus žemės sklypus (dvigubas deklaravimas NMA), ieškovė savo interesų gynimui buvo priversta papildyti ieškinį ir 2024 m. liepos 29 d. pateikė patikslintą ieškinį.

18.9. Atsakovui pasirinkus įrodinėjimo taktiką neigti akivaizdžius faktus ir rašytinius įrodymus, ieškovė buvo priversta rinkti, sisteminti įvairių registrų duomenis. Dėl nagrinėjamo ginčo specifikos (žemės ūkio darbai, pasėlių deklaravimas NMA), tikslu teismui pateikti kuo išsamesnę informaciją buvo rengiami ir teismui pateikti ieškovės vadovo R. K. paaiškinimai raštu, ieškovės baigiamoji kalba raštu, ieškovės vardu buvo rengiami įvairūs atsakymai į atsakovo reikalavimus dėl įrodymų ar duomenų pateikimo, tam buvo reikalingas susipažinimas su dokumentais, konsultacijos su ieškovo darbuotojais ir kitais specialistais.

Žemesnės instancijos teismas

18.10. Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Šią Rekomendacijų nuostatą atsakovas aiškina netinkamai ir nepagrįstai skaičiuoja, kad už teismo posėdžius iki 30 min. advokatui nepriklauso atlygis. Rekomendacijų 9 p. reglamentuoja teisinių paslaugų teikimo laiko sumos skaičiavimą, t. y. visų teisinių paslaugų, o ne atskirai paimto teismo posėdžio laiko, skaičiavimą. Teismo posėdžiams, kurie buvo atidėti atsakovas teismui sistemingai teikiant medicinines pažymas dėl jo tariamo negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose dėl ligos, ieškovę atstovaujančios advokatės taip pat turėjo ruoštis, apie nevyksiantį teismo posėdį dažnu atveju sužinodavo per posėdį arba visiškai prieš jį. Nors skundžiamame sprendime teismas nepripažino atsakovo piktnaudžiavimo procesu, teismo sprendime išsamiai nurodyta, kiek posėdžių buvo atidėta remiantis medicininėmis pažymomis, kurias Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pripažino išduotomis nepagrįstai ir netinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

20. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Bylos faktinės aplinkybės

21. Ieškovė 2023 m. birželio 1 d. NMA pateikė 2023 m. Paraišką, 2023 m. birželio 14 d. ieškovė elektroniniu paštu gavo NMA informacinį pranešimą, kad jos pateiktoje paraiškoje nustatytas dvigubas deklaravimas. Ieškovė, prisijungusi prie PPIS, pamatė, kad 4-iuose iš jos 2023 m. Paraiškoje nurodytų KŽS deklaravimą yra patvirtinęs ir atsakovas. Ieškovė 2023 m. birželio 15 d. NMA pateikė raštą, kuriame pateikė informaciją apie žemės sklypus, kuriems nustatytas dvigubas deklaravimas, bei pateikė dokumentus, patvirtinančius teisėtą žemės sklypų valdymo pagrindą. Po šio ieškovės veiksmo atsakovas panaikino savo atliktą neteisėtą deklaravimą 3-jų ieškovės teisėtai valdomų ir deklaruotų KŽS, tačiau 2023 m. birželio 28 d. PPIS duomenimis, atsakovas buvo palikęs deklaravimą KŽS Nr. 217470-6935 1.

22. 2024 m. gegužės 31 d. ieškovė NMA pateikė 2024 m. Paraišką, po to 2024 m. birželio 20 d. ir 2024 m. birželio 21 d. prašymus pakeisti paraiškos duomenis. 2024 m. birželio 15 d. ieškovė gavo NMA pranešimą, kad jos 2024 m. Paraiškoje ir vėl nustatytas dvigubas deklaravimas. Prisijungusi prie elektroninės Paraiškų priėmimo informacinę sistemos ieškovė nustatė, kad atsakovas ir 2024 m. deklaravo kaip savo ieškovės pasėlius šiuose žemės sklypuose – KŽS Nr. 216469-2503 1, KŽS Nr. 216468-5390 1, KŽS Nr. 226477-9640 2, KŽS Nr. 217470-6935 1.

23. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovas ieškovės 2023 m. Paraiškoje ir 2024 m. Paraiškoje nurodytų žemės sklypų nevaldo, nedirbo ir nedirba, pasėlių neaugino ir neaugina, todėl neturi jokios teisės juos deklaruoti paramai gauti. Atsakovui antrus metus iš eilės neteisėtai NMA deklaruojant ieškovės pasėlius, siekdama išvengti neigiamų padarinių dėl ieškovės 2023 m. Paraiškoje ir 2024 m. Paraiškoje deklaruotų žemės sklypų, kuriuos deklaravo ir jų nedirbęs atsakovas, ieškovė pareiškė reikalavimą uždrausti atsakovui deklaruoti žemės sklypus, kuriuos yra deklaravusi ieškovė savo paraiškose. Taip pat ieškiniu prašė uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus ieškovei priklausančiuose ar jos teisėtai valdomuose (nuomos, panaudos pagrindais) žemės sklypuose, taip gadinant dirvožemį ir pasėlius, naikinat pasėlius ar savinantis ieškovės užaugintą derlių.

24. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prevencinį ieškinį tenkino. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad visus keturis KŽS, dėl kurių šioje byloje vyksta ginčas, ieškovė valdė ir valdo teisėtais pagrindais – nuosavybės teise, valstybinės žemės nuomos sutarties ir panaudos sutarčių pagrindais, juose ginčo laikotarpiu atliko žemės ūkio darbus (sėjo, tręšė, purškė, nuėmė derlių), tai patvirtina ne tik byloje esantys objektyvūs duomenys, bet ir ieškovės atstovo R. K. paaiškinimai, liudytojos R. J. B. teisme duoti parodymai, iš dalies ir liudytojo D. G., kuris nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2024 m. sausio mėnesio dirbo pas ieškovę, teisme duoti parodymai, todėl ieškovė turėjo teisę 2023 m., 2024 m., ir šią teisę turi, NMA paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus gauti deklaruoti šiuos keturis KŽS. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad jis turėjo teisėtą pagrindą 2023 m. ir 2024 m. šiuos KŽS valdyti. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė nei nuosavybę pagrindžiančių dokumentų, nei teisėtų nuomos ar panaudos sutarčių, todėl jis neturėjo teisės NMA paramai už žemės naudmenas ir kitus plotus gauti deklaruoti šiuos keturis KŽS. Nurodytus atsakovo veiksmus teismas vertino kaip neteisėtus, 2023 metais neteisėtus veiksmus pakartotinai atliko ir 2024 m., todėl yra tikimybė, kad jis taip elgsis ir ateityje.

25. Atsakovas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 21 d. priimtą sprendimą ir ieškinį atmesti. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

26. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 21 d. sprendimas, kuriuo ieškovės prevencinis ieškinys buvo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prevencinio ieškinio (ne)pagrįstumo

27. Apelianto teigimu, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas: 1) netinkamai taikė ir aiškino prevencinio ieškinio sąlygas nustatančias materialinės teisės normas; 2) pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y., kad jis neturėjo teisės valdyti ginčo žemės sklypus, neatliko darbų ir neturėjo teisės deklaruoti NMA paramai gauti pasėlius ginčo KŽS; 3) nepagrįstai sprendė, kad išlieka grėsmė žalai atsirasti ateityje; 4) ieškovei iš atsakovo priteisė nepagrįstai dideles ieškovės patirtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti.

28. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, vienu iš gynimo būdų užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys) (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog tuo atveju, jeigu asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, reikšdamas prevencinį ieškinį, turi įrodyti dvi sąlygas: (i) atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad (ii) dėl jų gali atsirasti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-1120/2025; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas).

29. Apeliantas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ginčo KŽS valdo teisėtai – nuosavybės teise, valstybinės žemės nuomos sutarties ir panaudos sutarčių pagrindais, tačiau vien tai neleidžia spręsti, kad atsakovas ginčo žemės sklypų neturėjo teisėto pagrindo jų valdyti ir juose atlikti žemės ūkio darbus. Apeliantas vertina, kad žemės sklypus jis deklaravo pagrįstai, kadangi juos valdo teisėtai panaudos pagrindu ir juose yra pasėjęs pasėlius.

30. Paraiška NMA paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus gauti gali būti teikiama esant dviem sąlygoms – teisėtas žemės sklypo valdymas (nuosavybės, nuomos ar panaudos teise ar kitais pagrindais) ir atlikti žemės ūkio darbai.

Žemesnės instancijos teismas

31. Ieškovė su ieškiniu pateikė duomenis, kad ji ginčo žemės sklypus valdo panaudos ir nuomos sutarčių, kurios yra įregistruotos NTR, pagrindu. Ieškovė taip pat į bylą pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad 2023 – 2024 m. atliko žemės ūkio darbus (sėjo, tręšė, purškė, nuėmė derlių) ginčo žemės sklypuose. Taip pat byloje pateikti duomenys, patvirtina, kad visi keturi ginčo sklypai 2023 m. ir 2024 m. ieškovės buvo apdrausti pasėlių draudimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad šias aplinkybes patvirtina ne tik rašytiniai įrodymai apie visus ginčo sklypuose atliktus darbus, bet ir ieškovės atstovo R. K. paaiškinimai, liudytojos R. J. B., iš dalies ir liudytojo D. G., kuris nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2024 m. sausio mėnesio dirbo pas ieškovę, teisme duoti paaiškinimai. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės, pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido padaryti išvadą, kad ieškovė, būdama teisėta žemės sklypo valdytoja ir atlikusi žemės ūkio darbus, turėjo teisę 2023 m. ir 2024 m., ir šią teisę turi, NMA paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus gauti deklaruojant šiuos keturis KŽS.

32. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis žemės ūkio veiklą ilgą laiką vykdė kartu su šeimos nariais, t. y. mama R. G., broliu S. G., patėviu R. G. bei ieškove, kurios pajininkė yra E. B. (atsakovo sesuo). Todėl bendrai vykdant minėtą veiklą tarp atsakovo, ieškovės ir kitų šeimos narių 2016 m. sausio 1 d. buvo sudaryti panaudos susitarimai, kurių pagrindu atsakovui buvo suteikta teisė naudoti ir valdyti žemės sklypus. Pasak apelianto, panaudos sutartyse įtvirtinta, kad teisė naudotis ir valdyti žemės sklypus atsakovui suteikiama 50 metų terminui, iki 2066 m. sausio 1 d. Tačiau šie nurodyti apeliacinio skundo argumentai neatitinka byloje pateiktų rašytinių įrodymų.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas į bylą pateikė skenuotas 2016 m. sausio 1 d. žemės panaudos sutarčių kopijas, patvirtintas R. B. 2018 m. spalio 8 d. ir 2018 m. spalio 16 d. antspaudu ir parašu „kopija tikra“, šiems žemės sklypams: tarp R. G. ir atsakovo, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. G. ir atsakovo, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. G. ir atsakovo, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. G. ir atsakovo, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. G. ir atsakovo, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pateiktas skenuotas 2016 m. sausio 1 d. žemės panaudos sutarčių kopijas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra ginčo dėl žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypų dėl kurių sudarytos panaudos sutartys. Šioje byloje aktualus yra tik žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo padalintas į šešis žemės sklypus, iš kurių trys (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) atiteko S. G., o kiti trys atiteko valstybei.

35. Byloje nustatyta, kad atsakovas nėra pateikęs 2016 m. sausio 1 d. Žemės panaudos sutarties, sudarytos su S. G., dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), originalo, ši sutartis taip pat nebuvo registruota NTR. Be to, tik viena iš šios sutarties šalių, t. y. atsakovas prižįsta šios sutarties sudarymo faktą. Pirmosios instancijos teisme buvo aiškinamasi aptariamos panaudos sutarties sudarymo aplinkybės ir nustatyta, kad R. G. ir R. G. (sutartyje nurodyti panaudos davėjai) paneigė šios sutarties pasirašymo faktą. Ieškovė pateikė tai patvirtinančius įrodymus (kelionės dokumentus ir banko sąskaitų išrašus, patvirtinančius atsiskaitymus banko kortele 2015 m. gruodžio 31 d. – 2016 m. sausio 2 d. Stokholme ), kad jie 2015 m. gruodžio 31 d. buvo išvykę į Švediją, iš kur grįžo tik 2016 m. sausio 3 d., ir fiziškai šių sutarčių negalėjo pasirašyti, nors atsakovas ir teigė, kad visos minėtos sutartys buvo pasirašytos Gasčiūnuose 2016 m. sausio 1 d., ir jų pasirašyme dalyvavo visos sutarčių šalys.

36. Taip pat nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė į bylą panaudos sutarčių originalų, tačiau byloje nebuvo paneigtas faktas, kad tokios sutartys buvo sudaromos ir jos buvo vykdomos ir tai, kad ieškovė sąmoningai nenurodė esminės reikšmės bylai turinčių aplinkybių, jog atsakovas turėjo teisėtą pagrindą valdyti ir naudoti ginčo žemės sklypus bei dėl jų teikti paraiškas NMA. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje privačių juridinių asmenų dispozityvaus pobūdžio byloje būtent šalims tenka procesinė našta įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Atsakovas, siekdamas įrodyti ginčo žemės sklypų nuosavybės faktą, ar tai, kad jis turi teisę ginčo žemės sklypus naudoti panaudos sutarčių pagrindais, turėjo pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ieškovė įrodinėjo, kad būtent ji turi teisę ginčo sklypus valdyti ir dėl to teikti paraiškas NMA ir ji pateikė ginčo žemės sklypų valdymo faktą patvirtinančius dokumentus. Ieškovė šiuo atveju neturėjo pareigos įrodinėti galbūt atsakovui palankių aplinkybių ir teikti įrodymus, kurie galbūt pagrįstų atsakovo teiginius apie jo teisę valdyti šiuos žemės sklypus. Atsakovui nepateikus įrodymų, kurie galėtų būti jam nenaudingi, tačiau esmingai svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui, galėtų būti taikoma contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Tačiau atsakovui nepateikus jokių rašytinių įrodymų (be pateiktų panaudos sutarčių kopijų, kurios su ginčo sklypais nesusiję), kurie pagrįstų jo teisę naudoti žemės klypus, juos dirbti, nuimti derlių, atlikti kitus ūkio darbus ir dėl šių sklypų teikti paraiškas NMA, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas turi teisę atlikti kokius nors ūkio darbus ginčo žemės sklypuose ir deklaruoti juose esančius pasėlius.

37. Atsakovo nurodytų liudytojų parodymai apie tai, kad jis dirbo ginčo žemės sklypuose ir dėl to turi teisę teikti NMA paraiškas nesudaro pagrindo padaryti kitokias išvadas. Visų pirma, ieškovės pateikti įrodymai apie jos teisę dirbti ginčo žemės sklypuose atsakovo nebuvo nuginčyti ar paneigti kitais įrodymais. Antra, byloje apklaustos liudytojos R. J. B. teisme duoti parodymai, apie atliktus darbus 2023 ir 2024 m. ginčo sklypuose ir pildomus dokumentus dėl žemės sklypų patvirtina, kad ginčo žemės sklypuose atliko darbus šių sklypų naudotoja ieškovė. Liudytojas D. G., kuris nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2024 m. sausio mėnesio dirbo pas ieškovę, taip pat nurodė, kad nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2024 m. sausio mėnesio dirbo pas ieškovę, dirbo visus žemės ūkio darbus, tokius pačius, kokius atliko ir atsakovui. Už jo atliktus darbus pagal atsakovo nurodymus mokėjo ne atsakovas, o ieškovė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo nurodytų liudytojų parodymai apie atliktus darbus nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys duomenys.

38. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis žemės ūkio veiklą ilgą laiką vykdė kartu su šeimos nariais, t. y. mama R. G., broliu S. G., patėviu R. G. bei ieškovu, kurio pajininkė yra E. B. (atsakovo sesuo) neturi reikšmės, nes bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2016 m. iki 2022 metų atsakovas su šeimos nariais dalyvavo procese sprendžiant klausimus dėl pasėlių deklaravimo. Nagrinėjamoje byloje aktualus ginčui laikotarpis yra 2023 – 2024 metai, o ne 2016 – 2022 metai.

39. Atsakovas nebūdamas ginčo žemės sklypų savininkas ir neturėdamas teisinio pagrindo jų naudoti kitais pagrindais (panaudos, nuomos), 2023 m. teikė paraišką dėl jam nepriklausančių KŽS deklaravimo. Atsakovas tą pakartotinai padarė ir 2024 metais, t. y. deklaravo ieškovės pasėlius kaip savo. Tokie atsakovo veiksmai siekiant gauti paramą už KŽS, kurie jam nepriklauso ir kuriuose darbų jis neatliko, laikytini neteisėtais, nes atsakovui deklaravus ieškovės KŽS, ieškovė rizikuoja netekti paramos už jos teisėtai valdomus KŽS. Taip pat dėl atsakovo dvigubų deklaravimų išlieka rizika, kad NMA gali sumažinti mokėtiną arba susigrąžinti išmokėtą paramą bei taikyti kitas sankcijas.

40. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-92 taisyklių, kurių 2024 m. redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2024 m. kovo 15 įsakymu Nr. 3D-217 (toliau – 2024 m. Taisyklės) mokėtinos paramos nemokėjimas ir/ar jos sumažinimas ar kitokių sankcijų skyrimas yra taikomas tik tam pareiškėjui, kurio atžvilgiu yra nustatyti atitinkami taisyklių pažeidimai, nėra numatyta, jog parama gali būti nemokama ir/ar sumažinama pareiškėjui dėl kito asmens atliktų pažeidimų, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja grėsmė, jog ieškovei dėl atsakovo dvigubų deklaravimų išlieka rizika, kad NMA savo sprendimus gali peržiūrėti, sumažinti mokėtiną arba susigrąžinti išmokėtą paramą bei taikyti kitas sankcijas. Taip pat atsakovo vertinimu, neegzistavo joks pagrindas uždrausti atsakovui atlikti bet kokius žemės ūkio darbus ginčo KŽS, nes Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Helvijus Keturakis 2023 m. spalio 12 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

41. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų dvigubai deklaruojant ieškovės teisėtai dirbamus ir deklaruojamus paramai gauti žemės sklypus, trukdomas tiek NMA darbas, tiek ieškovei sukelti papildomi rūpesčiai įrodinėti, kad ji yra teisėta žemės sklypų valdytoja, bei keliama rizika negauti paramos išmokų ar jas sugrąžinti. Taip pat nurodė, kad ieškovei dėl atsakovo dvigubo deklaravimo 2023 m. išlieka rizika, kad NMA savo sprendimus gali peržiūrėti, nes 2023 m. Taisyklių 113 punktas, 2024 m. Taisyklių 111 punktas, numato, kad NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas ir (ar) paramos gavėjas nesilaikė paramos suteikimo ar Paraiškoje nustatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir atsakovo atliekami deklaravimo veiksmai dėl ieškovės KŽS neabejotinai gali sukelti žalą.

42. Aplinkybė, kad ieškovė tiek už 2023 m., tiek už 2024 m. paramą yra gavusi už visus jos NMA deklaruotus žemės sklypus, taip pat nepatvirtina atsakovo nurodomų teiginių, kad jis negali ateityje padaryti žalos ieškovei. Visų pirma, žala nebuvo patirta tik todėl, kad ieškovė ėmėsi intensyvių veiksmų ir užkirto kelią žalai atsirasti (NMA teikė visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius, kad būtent ji, o ne atsakovas turi deklaravimo į nurodomus KŽS teisę). Antra, į bylą buvo pateiktas 2023 m. gruodžio 21 d. raštas, kuriame nurodyta, kad Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones ….“. Taigi, dėl pasikartojančių atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su KŽS sklypais atsakovas gali dar kartą bandyti gauti paramą už KŽS, nors ši dėl ginčo KŽS jam nepriklauso. Tuo labiau, kad po ieškovės kreipimosi į NMA atsakovas nepanaikino ginčo žemės sklypų dvigubo deklaravimo. Todėl, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atsakovui nepanaikinus dvigubo deklaravimo, išlieka ieškovės 2023 m. Paraiškos ir 2024 m. Paraiškos peržiūrėjimo ir neigiamų pasekmių grėsmė.

43. Atsakovo veiksmų neteisėtumą, susijusį su KŽS, įrodo ir kiti jo atlikti neteisėti veiksmai, susiję su žemės sklypais, derliumi. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės pateiktų duomenų nustatė, kad 2023 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas nukūlė ieškovei priklausančius žieminių kviečių plotus: 0,22 ha sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,33 ha sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., bei pasikėsino pagrobti 4,00 t žieminių kviečių. Pastebėjus neteisėtus veiksmus, atsakovas grūdus išpylė tiesiog lauke ir pasišalino, ieškovės darbuotojams nuo žemės pavyko susemti 3,70 t, tačiau dėl šiukšlingumo jie buvo prastesnės kokybės (2023 m. spalio 12 d. nutarimu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroras Helvijus Keturakis ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-30952-23 dėl pasikėsinimo pagrobti grūdus nutraukė motyvuodamas tuo, kad atsakovas paaiškino, jog tai nesusipratimas). 2024 m. kovo 29 d. ieškovės panaudos sutarties pagrindu valdomuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Joniškio r.: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 5,6294 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,4382 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 13,1019 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,1950 ha, atsakovo nurodymus vykdantys asmenys važinėjo po sklypus savaeigiu purkštuvu, purkšdami neaiškia medžiaga tyčia, piktybiškai gadino ieškovės iš rudens pasėtus žieminių rapsų pasėlius, gadino dirvožemio struktūrą ir pasėlius po lietaus važinėdami po šlapią žemę ir darydami provėžas; 2024 m. balandžio 15 d. ieškovės pagal valstybinės žemės nuomos sutartį valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,3760 ha, esančiame (duomenys neskelbtini) k. Joniškio r., atsakovo nurodymus vykdantis asmuo važinėjo traktoriumi su prie jo prikabintu barstytuvu, taip tyčia, piktybiškai gadino ieškovės pasėtus vasarinių miežių pasėlius, dirvožemio struktūrą; 2024 m. balandžio 19 d. ieškovės valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,3050 ha, esančiame (duomenys neskelbtini) k. Joniškio r., atsakovo nurodymus vykdantis asmuo važinėjo traktoriumi su prie jo prikabinta sėjamąja, taip tyčia, piktybiškai gadino dirvožemį sklype, kurį ieškovė buvo paruošusi vasarinių miežių sėjimui; 2024 m. balandžio 19 d. ieškovė pastebėjo, kad jos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu valdomas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,3760 ha, esantis (duomenys neskelbtini) k. Joniškio r., išvažinėtas traktoriumi ir prie jo prikabinta žemės ūkio technika ir dalinai sunaikinti ieškovės pasėti vasarinių miežių pasėliai, sugadinta dirvožemio struktūra; 2024 m. balandžio 20 d. ieškovė pastebėjo, kad jos nuomos sutarties pagrindu valdomas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,9300 ha, esantis (duomenys neskelbtini) k., Pakruojo r., išvažinėtas traktoriumi ir prie jo prikabinta žemės ūkio technika, sugadinta dirvožemio struktūra žemės sklype, ieškovės paruoštame vasarinių miežių sėjimui.

44. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl nurodytų aplinkybių išlieka grėsmė, kad žala ieškovei ir toliau bus daroma naikinant jos pasėlius ar nuimant užaugintą derlių, nes pastaruoju laikotarpiu tai yra sistemingas, piktybinis atsakovo elgesys svetimo turto atžvilgiu.

45. Prevencinio ieškinio atveju būsimos žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę, kad neteisėti veiksmai bus atlikti, gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant, ir pan. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamus veiksmus ar numatomus atlikti analogiškus veiksmus irgi vertinti kaip galinčius sukelti žalingas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018, 15 punktas; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 36 punktas).

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta ar netinkamai įvertinti įrodymai, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir nebuvo įrodyta aplinkybė, kad atsakovas ateityje gali padaryti žalos ieškovei. Ieškovei įrodžius prevencinio ieškinio sąlygas, t. y., kad atsakovas ne tik NMA neteisėtai, savavališkai, neturėdamas tam ieškovės, žemės sklypų savininkės ir teisėtos valdytojos, sutikimo, deklaravo paramai gauti žemės sklypus, kurie jam nepriklauso, bet ir nukūlė ieškovei priklausančius grūdus, kuriuos išpylė, ieškovės sklypuose pasėlius purškė neaiškia medžiaga, su traktoriumi važinėjo laukuose gadindamas dirvožemį ir kt. savavaliavimas ne savo žemės sklypuose, įrodo, kad jis ir ateityje gali imtis panašių veiksmų padarant žalą ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

47. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, t. y. iš jo ieškovės naudai priteista 15 064,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Apelianto vertinimu, šios ieškovės prašomos priteisti išlaidos turėjo būti sumažintos per pusę ir iš atsakovo priteista 7 532,25 Eur bylinėjimosi suma už atstovavimą.

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra visiškai tenkinamas, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Teismas nustatė, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro – 220 Eur žyminis mokestis, 5 445 Eur išlaidos advokatės D. B. pagalbai apmokėti, 9 619,50 Eur išlaidos advokatės B. K. pagalbai apmokėti, viso: 15 284,50 Eur.

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas reglamentuoja, kad civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

50. Atsakovas nesutinka su 9 619,50 Eur bylinėjimosi išlaidomis advokatės B. K. pagalbai apmokėti kurios buvo priteistas ieškovės naudai iš atsakovo. Atsakovo vertinimu, šios išlaidos turi būti mažinamos iki 3 905,86 Eur. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių apylinės teisme buvo nagrinėjamos keturios (įskaitant ir šią bylą) praktiškai analogiškos bylos pagal prevencinius ieškinius atsakovui. Minėtose bylose ieškovai rėmėsi tais pačiais argumentais, faktinėmis aplinkybėmis, didele apimtimi teikiami tie patys įrodymai kaip ir šioje byloje. Sprendžiami klausimai nebuvo laikytini naujais, todėl teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas turėjo į tai atsižvelgti. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, pažymi, kad priešingai nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tik šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ne vertinti kompleksiškai visas keturias civilines bylas ir tuo pagrindu sumažinti bylinėjimosi išlaidas.

51. Iš ieškovės pateikto prašymo nustatyta, kad 9 619,50 Eur išlaidas sudaro šios išlaidos: prašymo teismui rengimas, pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. sausio 23 d., 2024 m. vasario 14 d., 2024 m. kovo 20 d., 2024 m. gegužės 14 d. teismo posėdžiuose, aptarimas, Bylos strategijos derinimas su kliente (1 512,5 Eur); prašymo teismui rengimas, pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje (1 089 Eur); pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. spalio 15 d., 2024 m. lapkričio 26 d., 2025 m. sausio 29 d. teismo posėdžiuose, aptarimas, bylos strategijos derinimas su kliente (2 057 Eur); pasirengimas ir atstovavimas 2025 m. vasario 27 d., 2025 m. kovo 20 d. teismo posėdžiuose (726 Eur); pasirengimas ir atstovavimas 2025 m. balandžio 17 d., 2025 m. gegužės 8 d., 2025 m. birželio 3 d. teismo posėdžiuose, aptarimas, Bylos strategijos derinimas su kliente (4 235 Eur). Kadangi pirmosios instancijos teismas priteisė visas šias išlaidas, o atsakovas nesutinka su šių išlaidų dydžiu, jos įvertintinos pagal Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius:

51.1. Advokatė 2023 m. rugsėjo 27 d. parengė prašymą dėl bylų sujungimo. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus dydis už tokio dokumento parengimą atsižvelgiant į 2023 m. I ketvirtį yra 783,80 Eur (1959,90 Eur x 0,1). Todėl šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo.

51.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas, 2024 m. spalio 10 d., Civilinė byla Nr. e3K-3-167-421/2024, 102 punktas). Taigi, vadovaujantis aktualia šiam klausimui išspręsti teismų praktika, ieškovės turėtos išlaidos už advokatės susipažinimą su bylos medžiaga ir pasirengimą teismo posėdžiams atskirai neatlyginamos.

51.3. Rekomendacijų 9 punktas numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 9 punktas reglamentuoja teisinių paslaugų teikimo laiko sumos skaičiavimą.

51.4. Ieškovės atstovavimo išlaidos susidarė už advokatės B. K. dalyvavimą 13 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo apie 15 val. Nagrinėjamoje byloje pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimalus tokių išlaidų dydis yra 3 503,85 Eur (2 335,90 Eur bruto × 0,1 (8.19 p. × 15 val.). Dėl to atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki maksimalaus jų dydžio ir ieškovei iš atsakovo priteistina 3 503,85 Eur.

51.5. Ieškovės atstovė taip pat parengė 2024 m. rugpjūčio 13 d. prašymą dėl kreipimosi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl medicininių prašymų pagrįstumo ir atitikties teisės aktų reikalavimams. Už nurodyto prašymo parengimą pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį maksimalus tokių išlaidų dydis yra 216,10 Eur (2 161 Eur bruto x 0,10).

51.6. Atsižvelgiant į šiame nutarties punkte nustatytas aplinkybes, ieškovės prašomos priteisti 9 619,5 Eur išlaidos mažintinos iki 4 503,75 Eur (783,80 + 3 503,85 + 216,10) sumos už advokatų kontoros TGS Baltic advokatės B. K. suteiktas teisines paslaugas.

52. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 445 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės D. B. ieškovei suteiktą teisinę pagalbą. 2025 m. birželio 3 d. prašyme dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo nurodyta, kad šios advokatės išlaidas sudaro tokios paslaugos: susipažinimas su dokumentais ir konsultavimas – 300,00 Eur, procesinių dokumentų surašymas (ieškinys, patikslintas ieškinys ir kt.) – 3 200,00 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui – 400,00 Eur, atstovavimas teisme – 600,00 Eur, PVM – 945,00 Eur. Tačiau kartu su nurodytu prašymu pridėtose PVM sąskaitose faktūrose sumos nesutampa, aiškiai neišskirta kokia suma skirta už atstovavimą teisme, o kokia už procesinių dokumentų parengimą. Įvertinus advokatės D. B. parengtą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir su juo pateiktus priedus, spręstina, kad yra pagrindas ieškovei priteisti 3 500 Eur tik už ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimą.

53. Rekomendacijų 4 punkte numatyta, kad neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas.

54. Nagrinėjamu atveju nors ieškovei teisines paslaugas suteikė dvi advokatės, tačiau už atstovavimą teisme ieškovei buvo priteistas maksimalus dydis, todėl pakartotinai tokios išlaidos, įskaitant už šias paslaugas mokamą PVM mokestį, už kitos advokatės atstovavimą teisme nepriteisiamos. Taigi, ieškovės naudai iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos už advokatės D. B. suteiktą teisinę pagalbą mažinamos iki 3 500 Eur sumos.

55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki bendros 8 223,75 Eur (220 Eur žyminis mokestis + 4 503,75 Eur + 3 500 Eur) sumos.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Apibendrinant išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir prevencinio ieškinio sąlygų nustatymą, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus dėl atlikto dvigubo deklaravimo žemės sklypų, kuriuos teisėtai valdo ir dirba ieškovė, ir kitų atliktų savavališkų veiksmų ieškovės sklypuose, kurie turėtų būti nutraukti prevencinio ieškinio pagrindu. Nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliacinio skundo nurodytais argumentais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nevertino, ar šios išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių ir dėl to nepagrįstai priteisė visą ieškovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, teismo sprendimas patikslinamas sumažinant ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 8 223,75 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

58. Atsakovas sumokėjo 114 Eur žyminį mokestį, teikdamas apeliacinį skundą dėl ginčo esmės; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žyminis mokestis nemokamas. CPK 321 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

59. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme pareiškė prašymą iš atsakovo priteisti 2 420 Eur (susipažinimas su dokumentais ir konsultavimas – 100,00 Eur, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas – 1 900,00 Eur, PVM – 420,00 Eur). Bendra už atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovės sumokėta suma neviršija Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 039,01 Eur).

60. Nagrinėjamu atveju, atsakovo apeliacinis skundas dėl ginčo esmės yra atmetamas, tačiau tenkinama apeliacinio skundo dalis dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Kadangi, apeliantas žyminio mokesčio už skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nemokėjo, bei nepateikė įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Atitinkamai, nors apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo tenkinamas iš dalies, tačiau atmetamas dalyje dėl ginčo esmės, spręstina, kad ieškovė turi teisę į jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

61. Panašioje teisinėje situacijoje kasacinės instancijos teismo yra nurodyta, kad <...tokioje procesinėje situacijoje proceso teisės normos, nustatančios proporcingumo principo taikymą atlyginant byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, negali būti taikomos pernelyg formaliai, paneigiant tokiu būdu palankų procesinį rezultatą (apeliacinės instancijos teismo dalies motyvų panaikinimą byloje iškeltais teisės klausimais) pasiekusios šalies teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-40-943/2024, 53 punktas).

62. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-40-943/2024, 52 punktas).

63. Atsižvelgiant į tai, kad nors skundas dėl ginčo esmės atmestas, tačiau reikšmingai sumažinamos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 1 500 Eur.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą patikslinant teismo rezoliucinę dalį dėl ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumažinti ieškovei Kurmaičių žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens kodas 157558399, iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nuo 15 284,50 Eur iki 8 223,75 Eur.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei Kurmaičių žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens kodas 157558399, 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Kristina LysionokRamunė MikonienėAsta Pikelienė