Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-1262-196/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-09-17Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-09-22Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-02-11Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-04-13Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-06-06Vilniaus apygardos teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2018-06-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-17
Bylos Nr.
2-1262-196/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02640-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
M. B., AB DNB bankui
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1262-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02640-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.2; 99.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apelianto M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2049-392/2015 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui M. B., AB DNB bankui dėl hipotekos žemės sklypui panaikinimo, leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2014 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinys atsakovui M. B., AB DNB bankui dėl hipotekos žemės sklypui panaikinimo, leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams. 2015 m. gegužės 8 d. atsakovas M. B. pateikė priešieškinį kuriuo prašo priteisti atsakovui iš ieškovo 7 457 800,00 EUR nuostolių ir palūkanas, bei atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2015 m. gegužės 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsakovo prašymo netenkino.

Teismas nurodė, kad atsakovas sumokėjo tik 20,00 EUR žyminio mokesčio, be to, prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Tačiau atsakovas savo prašymui pagrįsti pateikė tik vieną dokumentą, t.y. pažymą apie UAB „Barta“ gaunamą darbo užmokestį. Teismo vertinimu tokia pažyma nėra pakankamu pagrindu atleisti atsakovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, be to atsakovas nuslėpė nuo teismo informaciją, kad jis dirba ir UAB „Darisma“, todėl įpareigojo atsakovą sumokėti 9396,00 EUR dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas M. B. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį ir atleisti jį nuo likusios 9396,00 EUR žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

Nurodo, kad informacija apie jo turtinę padėtį bei tai patvirtinantys įrodymai pateikti prašyme atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Kaip papildomus argumentus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies nurodo, kad iš UAB „Darisma“ draudžiamųjų pajamų negauna.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei atskirajame skunde išdėstytus argumentus, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO bei Juridinių asmenų registro duomenis (CPK 179 str. 3 d.), pripažįsta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83 str., 84 str.). Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 178 str.). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo didesnės / mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d.). Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali ar turi asmenį atleisti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis c. b. Nr. 2-1423/2014, 2014 m. gegužės 15 d. nutartis c. b. Nr. 2-888/2014).

Kaip minėta, apeliantas pateiktu priešieškiniu reiškia turtinį reikalavimą. Ieškinio suma yra 7 457 800,00 EUR, ir kadangi priešieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, už jį mokėtinas 9416,00 EUR dydžio žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d.). Teikdamas priešieškinį, apeliantas sumokėjo 20,00 EUR žyminio mokesčio dalį, nuo likusios 9396,00 EUR žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti (priešieškinio 7-8 lapai).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto reiškiamas turtinis reikalavimas ieškovams kildinamas iš nuostolių (patirtų dėl žemės sklypų verčių sumažėjimo) atlyginimo. Apeliantas įrodinėja sunkią savo finansinę padėtį, kas, pasak jo, užkerta kelią sumokėti teismo nustatytą žyminio mokesčio dalį, nurodydamas, kad jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu nedisponuoja, kilnojamas turtas automobilis VW Passat neeksploatuojamas, banko sąskaitose lėšų neturi, 2014 m. gavo 5507,76 Lt darbo užmokesčio, o pirmos instancijos teismui, kad dirba UAB „Darisma“ nenurodė, nes iš įmonės draudžiamųjų pajamų negauna. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas, nagrinėjamoje byloje (tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme) naudojasi mokamomis advokato paslaugomis (priešieškinys ir atskirasis skundas). Apelianto darbo pobūdis privataus kapitalo įmonėje UAB „Barta“ (gaunant mažesnį nei minimalų mėnesio atlyginimą), dirbant, tačiau negaunant draudžiamųjų pajamų iš UAB „Darisma“, kas teismo nuomone prieštarauja Darbo kodekso nuostatoms, nepateikiant duomenų apie 2015 metais gaunamas pajamas, sudaro pagrindą abejoti, kad apelianto padėtis yra tokia sunki, kad jis būtų atleistas nuo 9396,00 EUR žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str.) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.) institutus. Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, juolab kad, apelianto sumokėta tik 20,00 EUR žyminio mokesčio dalis iš 9416,00 EUR mokėtino žyminio mokesčio, t.y. 0,21 procento nuo visos mokėtinos žyminio mokesčio sumos, pagrįstai leidžia susiformuoti abejonėms dėl tikros apelianto finansinės padėties, bei leidžia įtarti šalies piktnaudžiavimą procesu. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti bylą pirmos instancijos teismui, priešieškinio priėmimo klausimui spręsti.

Teisėjas Konstantinas Gurinas