- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- 2-717-178/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02640-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2189-392/2017 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui M. B. dėl hipotekos žemės sklypams panaikinimo, leidimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžio nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė DNB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
priimti nutartį leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime – 2014 m. spalio 16 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-396 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“ – nurodytus žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šiuos žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams; bei panaikinti hipoteką žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), ir hipoteką žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir pripažinti hipotekos kreditoriui AB DNB bankas nuosavybės teisę į depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas (ar atitinkamą jų dalį, neviršijančią hipoteka užtikrintų reikalavimų sumos), pervestas kaip atlyginimą už paimamą žemės sklypą; ir panaikinti žemės sklypams taikytus turto areštus, kurie registruoti Nekilnojamojo turto registre;nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydį, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 16 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-396 nustatytą vertę (remiantis 2010 m. vasario 10 d. vertinimo ataskaitomis) – iš viso 536 000 Lt / 155 236,33 Eur;teismui nusprendus, kad paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė nei ieškovės prašoma nustatyti vertė – išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi nutarė leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime – 2014 m. spalio 16 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-396 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“ – nurodytus žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šiuos žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams; panaikino žemės sklypų hipoteką ir areštą. Pripažino hipotekos kreditoriui AB DNB bankas nuosavybės teisę į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas – 155 236,33 Eur (536 000 Lt), pervestas kaip atlyginimą už paimamus žemės sklypus.Atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo metu teismo eksperto nustatytą kitą ginčo turto rinkos vertę, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo teismo prašo: 1) nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydį – 82 900 Eur; 2) priteisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovo M. B. 72 336,33 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 3) teismui nusprendus, kad paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė nei ieškovės prašoma nustatyti vertė ir viršija 155 236,33 Eur sumą – išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Ieškovė taip pat prašė, siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą, nepranešus atsakovui, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti 72 336,33 Eur sumą atitinkančius kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui M. B. ir esančias pas atsakovą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.Teismas nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą būtina užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyrą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pati nustatė preliminarią visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų, priklausiusių M. B., vertę ir savo iniciatyva 155 236,33 Eur įmokėjo į depozitinę sąskaitą, kurie būtent ieškovės prašymu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi buvo pripažinti AB DNB banko nuosavybe. Atsakovas prie tokios situacijos susidarymo neprisidėjo, todėl taikyti areštą jo atžvilgiu, kai ieškovės pervestomis lėšomis jis nedisponuoja, būtų neteisinga.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė (toliau ir – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė 155 236,33 Eur sumą įmokėjo į depozitinę sąskaitą prieš pateikdama ieškinį teismui ne savo laisvu apsisprendimu, o laikydamasi teisės aktuose imperatyviai nustatytų procedūrų. Ieškovės pervestos lėšos pripažintos banko nuosavybe, tačiau tokiu būdu buvo atitinkama dalimi įvykdyta atsakovo M. B. prievolė hipotekos kreditoriui (sumažėjo jo įsiskolinimas bankui). Ieškovei negrąžinus 72 336,33 Eur sumos, atsakovas būtų laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ieškovės ir visuomenės sąskaita. Teismas nenurodė pagrindų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, t. y. nenustatė, jog patikslinto ieškinio reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas ir nėra grėsmės, jog galimai palankus ieškovei teismo sprendimas nebus įvykdytas.Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia didelė reikalavimo suma, faktas, jog visuomenės poreikiams paimamiems atsakovo žemės sklypams buvo taikyti areštai. Atsakovas visiškai nesutiko su ieškovės pasiūlytu atlyginimo dydžiu, todėl nustačius mažesnį atlyginimo dydį, tikėtina, gali vengti atsiskaityti su ieškove.Atsakovas M. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Būtent nepagrįsti ieškovės veiksmai iki bylos iškėlimo teisme ir nepagrįsti veiksmai bylos nagrinėjimo metu lėmė, kad atsakovas praturtėjo, todėl atsakovui negali būti taikoma atsakomybė už praturtėjimą nepagrįstais ieškovės veiksmais. Patikslinto ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo klausimas kelia abejonių dėl to, kad patikslintas ieškinys, tikėtina, yra pareikštas netinkamam atsakovui. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai nežinoma atsakovo turtinė padėtis, nes patikslintame ieškinyje ieškovė rėmėsi banko pažyma apie atsakovo įsiskolinimo likučio dydį. Ne dėl atsakovo, o dėl ieškovės veiksmų egzistuoja realus pavojus, kad ieškovės teisės vykdant teismo sprendimą bus pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.Atskirasis skundas tenkintinas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Iš šios teisės normos spręstina, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, antra, ieškovas turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Pirmosios instancijos teismas, išsamiau nepasisakęs dėl šių dviejų sąlygų (ne)egzistavimo, sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje situacijoje neužtikrintų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyros, nebūtų teisingas, nes reikalavimas, kuriam užtikrinti ieškovė prašė taikyti turto areštą, nulemtas išimtinai ieškovės veiksmų, nustačius pernelyg didelę visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertę ir dėl to prašant priteisti iš atsakovo dalį į depozitinę sąskaitą įmokėtos sumos, pripažintos hipotekos kreditoriaus (banko) nuosavybe.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovo dalį kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus grindžia teismo ekspertizės nustatyta ginčo turto rinkos verte, todėl, apeliacinio teismo vertinimu, šis ieškovės reikalavimas nelaikytinas akivaizdžiai nepagrįstu. Atsakovo keliamos abejonės dėl tinkamo atsakovo, aplinkybės, dėl kieno kaltės susidarė nagrinėjama situacija, svarba galės būti tinkamai įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, ir šioje bylos stadijoje sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pakankamos daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas.Apeliantė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, – egzistavimą motyvuoja didele reikalavimo suma, aplinkybe, jog visuomenės poreikiams paimamiems atsakovo žemės sklypams buvo taikyti areštai, atsakovas visiškai nesutiko su ieškovės pasiūlytu atlyginimo dydžiu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, vien ieškinio sumos dydžiui, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2017). Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas teikė priešieškinį, už kurį sumokėjo 20 Eur dydžio žyminį mokestį, o nuo likusios 9 396 Eur dalies mokėjimo prašė atleisti dėl sunkios turtinės padėties. Sprendžiant apeliacine tvarka atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimą, buvo nustatyta, kad atsakovas dirba privataus kapitalo įmonėje, gaudamas mažesnį nei minimalų mėnesio atlyginimą, taip pat dirba dar vienoje įmonėje, negaudamas jokių draudžiamųjų pajamų; teismas nurodė, kad jo nustatytos aplinkybės leidžia įtarti šalies piktnaudžiavimą procesu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1262-196/2015). Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad apeliantės reiškiamo reikalavimo suma – 72 336,33 Eur – atsakovui laikytina didele, o byloje esantys duomenys neleidžia įsitikinti, kad galimo ieškinio tenkinimo atveju išieškojimas iš atsakovo būtų efektyvus.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jeigu yra remiamasi būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo aplinkybe dėl didelės reikalavimo sumos, šios aplinkybės paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama būtent atsakovui, nes būtent jam paprasčiau pateikti duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1707-516/2016). Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės ir neginčija sunkios savo turtinės padėties, neteikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų priešingas aplinkybes, tačiau mano, kad dėl šio pavojaus kalta pati apeliantė. Esant tokiai situacijai, kuomet atsakovas iš esmės neginčija, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, įvertinus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, atsakovo ankstesnį procesinį elgesį nagrinėjamoje byloje, apeliacinis teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Nustačius, kad apeliantė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, taip pat jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais, 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus miesto savivaldybės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
Ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) ieškiniui užtikrinti areštuoti 72 336,33 Eur vertės atsakovui M. B. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Šio turto nesant ar jo nepakankant, likusiai sumai areštuoti atsakovui M. B. priklausančias pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovą M. B. ir / ar trečiuosius asmenis, neviršijant 72 336,33 Eur sumos, leidžiant atsakovui M. B. gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.
Pavesti antstoliui, turinčiam teisę įstatymo nustatyta tvarka atlikti vykdymo veiksmus ir kuriam ieškovė pateiks šią nutartį vykdymui, surasti ir aprašyti atsakovo turtą, paliekant turtą saugoti atsakovui.
Išaiškinti ieškovei, kad per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.
Šios nutarties kopiją pateikti šalims ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui.