Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ride Share“ ieškinį dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės atsakovui E. A. B., išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Justina Kalėdaitė ieškinį palaikė. Nurodė, kad ieškovė yra įmonė, kuri teikia automobilių dalijimosi paslaugas Vilniaus mieste. Automobilius nuomoja sutartis sudarant mobiliąja programėle. Atsakovas buvo susipažindintas su sutarties nuostatomis bei taisyklėmis, kuriose be kita ko, buvo nurodytos tinkamo automobilio eksploatavimo gairės. Taisyklių 6.1. punkte numatyta, jog nuomininkas privalo grąžinti automobilį ne blogesnės būklės, negu gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Taisyklių 9.6. punkte įtvirtinta, jog nuomininkui pažeidus taisykles arba sutartį, taikomos baudų sąraše ir kitos sutartyje numatytos netesybos. Sutarties 4.3. punkte numatyta, jog jeigu automobilio naudojimo terminu automobilis sužalojamas (sugadinamas), nuomininkas įsipareigoja sumokėti nuomotojui baudų sąraše numatytą baudą ir atlyginti nuomotojo patirtus nuostolius, kurie viršija baudą, jeigu jų neatlygina draudimo bendrovė. Kadangi susipažinimą su taisyklėmis atsakovas patvirtino mobiliąją programėle, todėl sutarties sąlygos nebuvo atskirai aptariamos. Baudų sąraše yra numatyta, jog už eismo įvykio sukėlimą taikoma 500 Eur bauda, kurios tikslas padengti kilusius minimalius nuostolius. Atsakovas padaręs eismo įvykį apgadino automobilį ir jo dugną. Dėl patirtos žalos pateikė įrodymus, jog reali žala tris kartus didesnė, negu prašoma sumokėti bauda. Taip pat nurodė, jog automobiliai, naudojami verslo tikslais, laisvi būna trumpą laiką. Ar konkrečiu automobilių trūko ir jei taip, kiek laiko, pasakyti negali. Ginčo automobilio remonto laikotarpiu negalėjo jo nuomoti ir dėl to neteko pajamų. Nors iš 876,60 Eur negautų pajamų neišskaičiavo mokėtinų mokesčių, tačiau grynas pelnas vis vien nebūtų mažesnis nei 500 Eur. Bauda kompensuojami tik minimalūs nuostoliai. Tuo atveju, jeigu nuostoliai būtų mažesni, bauda net nebūtų skiriama.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas E. A. B. paaiškino, kad ieškovės nurodytos pajamos yra tik tikėtinos, o ne tikslios. Su sutarties sąlygomis susipažino, suprato, kad eismo įvykio metu turės sumokėti 500 Eur baudą, tačiau kuomet ji buvo pritaikyta, suabejojo tokios sąlygos sąžiningumu. Jo manymu ieškovas, numatęs klientui sumokėti 300 Eur franšizę, kitą jos dalį siekia išsiieškoti per baudą, o tai nesąžininga. Už paslaugą klientas moka nuomos mokestį, todėl neturi pareigos padengti tikėtinų pajamų, bendrovės išlaidų lizingui, draudimui ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 16 d. tarp šalių buvo sudaryta automobilių nuomos ir paslaugų sutartis, kuria buvo sulygta, jog ieškovė teikia paslaugas ir įsipareigoja suteikti atsakovui nuomos teise laikinai valdyti ir naudotis automobiliu, o atsakovas įsipareigoja, remiantis sutartyje numatytomis sąlygomis, mokėti už jį nuomos mokestį bei mokestį už paslaugas. 2020 m. birželio 19 d. atsakovas pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Ieškovė 2020 m. liepos 9 d. atsakovui išsiuntė pretenziją Nr. PER-20/07/09-4 reikalaudama sumokėti 300 Eur automobilio draudimo besąlyginę išskaitą bei 500 Eur baudą. Atsakovas el. paštu kreipėsi į ieškovę, prašydamas įvertinti skiriamą 500 Eur baudą, kuri yra kvestionuojama, tačiau ieškovė nurodė, jog nėra pagrindo sumažinti arba anuliuoti baudos. Remiantis AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu 2020 m. liepos 13 d. ieškovė užskaitė atsakovo 800 Eur sumą, kuri, remiantis AB „Swedbank“ 2021 m. gegužės 31 d. pažyma, buvo rezervuota 2020 m. liepos 9 d. Atsakovas 2020 m. liepos 27 d. kreipėsi į VVTAT su prašymu dėl ieškovės veiksmų, galimai pažeidžiančių vartotojo teises ir teisėtus interesus. VVTAT 2021 m. vasario 17 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-508 „Dėl E. A. B. prašymo“ (toliau – Nutarimas), kuriuo nutarė tenkinti atsakovo prašymą ir įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui 500 Eur baudą. Šią išvadą komisija padarė pripažinusi, kad sutarties 4. 3.p., priedą Nr. 1 ir taisyklių 9.5., 9.6. bei 6.1. p. kaip atitinkančius nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus.

8. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.188 straipsnis (galiojantis CK 6.2284 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas, ESTT) praktiką, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (žr., be kita ko, ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Vasiliki Nikoloudi prieš Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, 73 punktą; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS Business Services Authority, C-406/08, 45–46 punktus). Taip pat turi būti atsižvelgta ir į atitinkamą ESTT praktiką, suformuotą aiškinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

9. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

10. Bylos šalių sudaryta automobilių nuomos ir paslaugų sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, nes ieškovė yra verslininkas, o atsakovas – fizinis asmuo. Pastarasis sutartį atsakovas sudarė asmeniniams poreikiams tenkinti (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Todėl sutarčiai taikomi atitinkami sutarčių aiškinimo ir silpnesniosios sutarties šalies apsaugos standartai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolę reglamentuojančios normos, kai sutartyje yra individualiai neaptartų sąlygų (CK 6.228⁴ straipsnis).

11. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

12. Šalių 2020 m. gegužės 16 d. sudarytos sutarties 6.1. p. numatyta, kad nuomininkas privalo grąžinti automobilį ne blogesnės būklės negu gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. 4.3 punkte nurodyta, kad jeigu automobilio naudojimo terminu automobilis suz?alojamas (sugadinamas) arba prarandamas (i?skaitant, bet neapsiribojant, automobilio konfiskavima?), prarandami ar suz?alojami (sugadinami) automobilio priedai (pvz., uz?vedimo raktas), nuomininkas i?sipareigoja sumoke?ti nuomotojui baudu? sa?ras?e numatyta? bauda? ir atlyginti nuomotojo patirtus nuostolius, kurie virs?ija bauda?, jeigu ju? neatlygina apdraudusi draudimo bendrove?. S?iuo atveju neturi įtakos priez?astys, de?l kuriu? draudimo bendrove? nuostoliu? neatlygina (besa?lygine? is?skaita, nedraudiminis i?vykis ar kt.). Priede Nr. 1 numatyta 500 Eur bauda, jei įvykus eismo įvykiui dėl nuomininko kaltės sužalotas (sugadintas) arba sunaikintas automobilis. Pagal sutarties 9.5. p. nuomininkui pažeidus Kelių eismo taisykles ir/ar kitus teisės aktus, nuomininkas įsipareigoja už kiekvieno tokio pažeidimo atveju nuomotojo turimus papildomai atliktus veiksmus sumokėti nuomotojui baudą, numatytą baudų sąraše, ir atlyginti nuomotojo patirtus nuostolius, kurie viršija baudą. Sutarties 9.6. punkte įtvirtinta, jog nuomininkui pažeidus taisykles /sutartį, taikomos baudų sąraše ir kitos sutartyje numatytos netesybos. Nuomininkas patvirtina, kad šios netesybos yra nedidelės ir pagrįstos, bei sutinka, kad jos nebūtų mažinamos, kadangi jos šalių susitarimu laikomos minimaliais ir neįrodinėtinais nuomotojo nuostoliais, patirtais dėl taisykles/sutartį pažeidusio nuomininko veikos.

13. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

14. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).

15. Nagrinėjamu atveju netesybos yra įtvirtintos sutarties baudų sąraše. Šiam atvejui taikoma 500 Eur bauda (sutarties 10 p.) Atsakovas ginčija baudos dydį, kuris, jo manymu, yra neprotingas, kadangi jis jau yra sumokėjęs 300 Eur už eismo įvykio metu apgadintą automobilį. Tuo metu ieškovė nurodo, jog 500 Eur bauda yra tik suma, kuri padengia įmonės minimalius nuostolius, kadangi patirta reali žala yra daug didesnė. Todėl turi būti įvertinta, ar sutartyje numatyta fiksuota 500 Eur dydžio bauda yra proporcinga atsakovo civilinė atsakomybė už nuomininko veiksmais eismo įvykio metu sugadinus automobilį nuomos paslaugas teikiančios bendrovės nuostolius.

16. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas).

17. Ieškovė nurodė, jog dėl atsakovo kaltės patyrė tiesioginius nuostolius – turėjo mokėti įmokas už draudimą ir lizingą, apmokėti remonto išlaidas bei netiesioginius nuostolius – automobilio remonto laikotarpiu negavo pajamų. Todėl žalos dydis iš viso yra mažiausiai 1 489,29 Eur; pritaikyta 500 Eur bauda tris kartus mažesnė už realią žalą.

18. Priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kur nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

19. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog automobilio remonto laikotarpiu, 48 kalendorines dienas nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d., kai automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, ši vis tiek turėjo mokėti draudimo ir lizingo įmokas ir per šį laikotarpį sumokėjo 361,06 Eur lizingo įmokų ir 101,63 Eur draudimo įmokų.

20. Šiuo atveju svarbu įvertinti, ar ieškovė draudimo ir lizingo įmokas turėjo mokėti būtent dėl atsakovo sukeltų veiksmų. Iš ieškovės pateiktos lizingo sutarties Nr. 201913329 matyti, jog ši sutartis sudaryta 2019 m. rugpjūčio 7 d., ieškovė įmokas moka nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar automobilis naudojamas, ar ne ir šias įmokas mokės iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovė nurodė, jog automobilis negalėjo būti naudojamas, o įmokos turėjo vis tiek būti mokamos. Iš Sausumos transporto priemonių parko draudimo Nr. TPDP 022383, matyti, jog ieškovė už automobilio draudimą laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo 813,05 Eur, todėl automobilio remonto laikotarpiu patyrė 101,63 Eur, kadangi už šiuo laikotarpiu galiojusi draudiminė apsauga nebuvo perkelta į kitus laikotarpius. Draudimo mokestis už metus jau buvo sumokėtas ir galiojo ne tik automobilio remonto laikotarpiu, be to, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas suponuoja, kad pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo), todėl automobilį apdrausti ir sumokėti draudimo mokestį ieškovė turėjo nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų. O lizingo įmokos mokamos yra taip pat bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų, todėl teigtina, jog ieškovės teiginiai nepagrindžia lizingo ir draudimo įmokų mokėjimo sąsajų su automobilio apgadinimu, kadangi ne dėl atsakovo sukeltų veiksmų ieškovė turėjo mokėti už draudimą ir lizingo įmokas, jos būtų mokamos bet kokiu atveju, todėl teigtina, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės teigiamos patirtos žalos.

21. Ieškovė taip pat nurodo, jog dėl automobilio remonto patyrė išlaidų, kadangi draudimo kompanijai turėjo sumokėti 450 Eur išskaitą. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad dalį sumos, t.y. 300 Eur, sumokėjo atsakovas atlikus rezervuotų lėšų nuskaitymą, kitą dalis, t.y. 150 Eur, sumokėjo pati ieškovė. Pažymėtina, kad šalių sudarytos sutarties 8.2. p. numatyta automobilio draudimo besąlyginė išskaita – 300 Eur. Būtent su tokia išskaita susipažino atsakovas. Pasirašydamos sutartį abi šalys su šia sąlyga sutiko. Be to, transporto priemonės draudimo liudijimo priede numatyta 450 Eur franšizė. Vadinasi, ieškovė žinojo, kad dalį franšizės turės padengti pati ir riziką su klientu pasidalijo. Darytina išvada, kad ieškovė negali reikalauti daugiau, negu numatyta sutartyje, o sutarties keitimas galimas tik esant abejų šalių sutarimui arba teismo sprendimu, kai yra vienos iš šalių reikalavimas (CPK 6.223 straipsnio 1 ir 2 dalis)

22. Konstatuotina, jog šiuo atveju, ieškovės nurodomi nuostoliai, o būtent draudimo ir lizingo įmokos, nėra įrodyti kaip dėl atsakovo kaltės patirta žala, todėl nesudaro pagrindo juos kompensuoti baudos forma. Dalies franšizės (150 Eur) kompensavimas apskritai sutartyje nebuvo numatytas.

23. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Bandužiai“, bylos Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N. , bylos Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., byla Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“ Nr. 3K-3-391/2013).

24. Ieškovė nurodė, jog kuomet buvo remontuojamas automobilis, negalėjo jo naudoti pagal tiesioginę paskirtį (nuomai). Dėl to, neteko 876,60 Eur pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų atsakovas padaręs eismo įvykio. Pateikė negautų pajamų apskaičiavimą, atliktą atsitiktinai pasirinkus penkis nuomai naudojamus Volkswagen UP markės automobilius, kurie yra analogiški atsakovo sugadintam automobiliui. Ieškovė savo elektroninėje sistemoje, kurioje matomi duomenys apie kiekvieno automobilio nuomą ir iš nuomos sugeneruotas pajamas, pasirinko automobilio remonto laikotarpį.

25. Iš pateiktų duomenų, matyti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. (per 48 d.) automobilis (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas 556,2 val. ir sugeneravo 999,25 Eur pajamų. Automobilis (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas 549,99 val. ir sugeneravo 860,10 Eur pajamų, automobilis EV1125 buvo naudojamas 323,20 val. ir sugeneravo 630,95 Eur pajamų, automobilis EV2614 buvo naudojamas 575,60 val. ir sugeneravo 976,50 Eur pajamų bei EV2620 buvo naudojamas 517,16 val. ir sugeneravo 916,20 Eur pajamų. Teigtina, jog už analogiško ginčo automobiliui 48 dienų nuomą ieškovė gavo 876,60 Eur pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilis buvo naudojamas vidutiniškai 504,43 val. (504 val. 26 min.). 48 dienos atitinka 1152 val. (48 d. x 24 val.), neskaičiuojant nakties laiko, t.y. nuo 22 val. iki 6 val.), 768 val. (48 d. x (24 val. – 8 val.)). Todėl, net ir neįskaitant nakties laiko, per dieną vienas automobilis stovi nenaudojamas apytiksliai daugiau nei 5 val. (768 val. – 504 val. 26 min / 48 d.). Ieškovė nepateikė jokių duomenų (tokio informacijos negalėjo ir įvardinti žodžiu), kurie įrodytų, jog tuo metu, kai nuomojamas vienas automobilis, visi kiti automobiliai buvo užimti, taip pat, jog dažnai trūktų automobilių. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, net ir skaičiuojant tik dienos laiką, automobiliai vidutiniškai stovi nenaudojami trečdalį laiko, todėl, kai nėra vieno automobilio ar šis yra užimtas, gali būti naudojamas kitas automobilis. Nors ginčo automobilis buvo remontuojamas ir negalėjo būti naudojamas pagal įmonės veiklos paskirtį dėl atsakovo veiksmų, t. y. padaryto eismo įvykio, tačiau atsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus, jog ieškovė ne vieną tokį pat automobilį nuomoja Vilniaus mieste ir jie nėra nuomojami nepertraukiamai, t.y. nesant duomenų, kad nuomai automobilių trūko, laikytina, jog ieškovės nurodytos 876,60 Eur negautos pajamos yra tik tikėtinos, bet ne realios ir neišvengiamos. Sutiktina ir su atsakovo argumentais, kad negautos pajamos nėra tolygios ieškovės pelnui, kurio ieškovė negalėjo įvardinti, todėl laikytina, kad ir ši nuostolių dalis neįrodyta.

26. Kaip nuostolius ieškovė nurodė ir kitas išlaidas (darbuotojų viršvalandžių apmokėjimą), tačiau jokių jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

27. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, jog ieškovė nepagrindė patirtos žalos, t.y. nei tiesioginių, nei netiesioginių nuostolių. Todėl pagrindo laikyti, jog bauda padengtų minimalius ieškovės nuostolius, nėra. Sutartyje numatyta 500 Eur bauda laikytina aiškiai neproporcinga atsakovo atžvilgiu, nes ieškovės paskirta neįrodžius patirtų nuostolių, už kuriuos atsakingas atsakovas (juo labiau, kad pagal sutarties nuostatas ją klientas turi sumokėti net nereikalaujant nuostolių pagrindimo).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai).

29. Teismas, remdamasis pirmiau nurodytais išaiškinimais bei atsižvelgdamas į teismų praktiką, konstatuoja, kad 2020 m. gegužės 16 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos automobilių nuomos ir paslaugų sutarties sąlygos (sutarties 4.3. p., priedo prie sutarties Nr. 1 10 p., taisyklių 9.5., 9.6. p.) tiek, kiek jos numato fiksuotą 500 Eur baudą (netesybas) už eismo įvykio metu dėl nuomininko kaltės sužalotą (sugadintą) arba sunaikintą automobilį, yra nesąžiningos ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento. Todėl ieškovės ieškinys netenkinamas ir paliekamas galioti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. vasario 17 d. nutarimas.

30. Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Atsakovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, nepateikė duomenų, kad jų patyrė.

32. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 3,70 Eur. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendroves „Ride Share“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.