- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- e2-1681-559/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01841-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Atsakovas
- D. R.
- Ieškovas
- V. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui D. R. dėl materialinio išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. prašo priteisti iš atsakovo D. R. sūnui D. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės; D. R. išlaikyti skirtų piniginių lėšų tvarkymą uzufrukto teise pavesti ieškovei V. B.; nustatyti nepilnamečio D. R. gyvenamąją vietą su jo motina V. B.; priteisti V. B. iš atsakovo D. R. visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė V. B. ieškinyje nurodė, kad jai gyvenant ne santuokoje su atsakovu D. R., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. R.. Atsakovas, kuris dabar gyvena atskirai, sūnaus materialiniam išlaikymui jai kas mėnesį moka po 100 Eur, tačiau šios sumos nepakanka, kad būtų patenkinami būtini vaiko poreikiai. Į jos prašymą gera valia bei sistemingai materialiai padėti pakankamai išlaikyti nepilnametį vaiką, atsakovas atsakė, kad jam pačiam trūksta pinigų, todėl jis daugiau jų neduos. Dėl šios priežasties sūnų išlaiko didžiąja dalimi tiktai ji. Atsakovas nėra įstatymo atleistas nuo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vengia sūnaus išlaikymo gera valia.
Atsakovo turtinė padėtis ir jo gaunamos pajamos jai yra nežinomos. Ji dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Jos gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, yra apie (duomenys neskelbtini) Eur kas mėnesį. Iš tų pinigų ji pragyvena ir išlaiko sūnų. Ji neturi galimybės pateikti teismui rašytinių įrodymų apie išlaidas, tenkinant visus būtinus vaiko poreikius, kadangi ji neveda namų ūkio buhalterinės apskaitos ir nekaupia šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Tačiau šios išlaidos yra objektyvios ir visiems žinomos. Ji nuolatos prižiūri sūnų, ruošia jam maistą, skalbia, tvarko jo buitinę aplinką, o tai yra konkretus ir nemažas indėlis į jo išlaikymą. Kainų, ypač maisto ir energijos, dabartinis lygis Lietuvoje yra akivaizdus, tai visi kasdien mato parduotuvėse ir gaunamose sąskaitose už komunalines paslaugas, todėl šio fakto įrodinėti nereikia. 200 Eur materialinio išlaikymo dydis šiandien proporcingai atitiktų jos ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat atitiktų būtiniausius ir minimalius vaiko poreikius, bei užtikrintų būtinas sąlygas vaikui vystytis, kad sūnus ateityje būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. 200 Eur materialinio išlaikymo suma nebus atsakovui per didelė finansinė našta ir atitiks ne tik proporcingumo, bet ir sąžiningumo principą, nes šis materialinio išlaikymo dydis sudaro ženkliai mažiau, nei pusę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos.
Nepilnametis sūnus auga ir vystosi, todėl ateityje jo poreikiai neišvengiamai keisis, t. y. didės, ir todėl būtinas materialinio išlaikymo dydis irgi proporcingai keisis. Ji nepilnamečiu D. R. rūpinasi nuo jo gimimo, todėl sūnui išlaikyti skirtų ir priteistų lėšų tvarkymą uzufrukto tvarka prašo pavesti jai, V. B..
Sūnus nuo pat gimimo gyvena su ja, juo nuolatos ji rūpinasi, jį prižiūri, auklėja. Sūnus yra mažametis, pripratęs prie savo nuolatinės gyvenamosios aplinkos ir pats nori gyventi su ja. Ji mano, kad realiai atsakovas ir nenorėtų, kad sūnus gyventų su juo, kadangi atsakovas gyvena savo atskirą gyvenimą, mažametis vaikas jam paprasčiausiai trukdytų. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp jos ir atsakovo nėra, todėl prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja.
Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ja, jo ir jo tėvo (atsakovo) interesai niekaip nebus pažeisti. Ji turi pakankamai geras gyvenimo sąlygas, vaikui gyventi yra sudarytos geros buitinės sąlygos. Atsakovas, kaip vaiko tėvas, turi teisę neribotai bendrauti su sūnumi, kiek tai atitinka mažamečio vaiko poreikius ir interesus, ji jam dėl to jokių kliūčių nedaro ir ateityje nedarys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokato padėjėjas V. B. pilnai palaikė ieškinį ir jo motyvus, o taip pat papildomai nurodė, kad ieškovė šiuo metu yra pagimdžiusi antrą vaiką, todėl nedirba.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis su ieškovės reikalavimu dėl vaiko D. R. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove sutinka. Jis sūnui D. moka kas mėnesį po 100 Eur jo išlaikymui, o daugiau mokėti jis nesutinka, todėl ir nesutinka su ieškiniu šioje dalyje. Jis turi įsipareigojimų uždarajai akcinei bendrovei Tele2, kuriai moka už mobiliojo ryšio telefono aparatus, paspirtuką, robotą siurblį, dar moka paskolą, kuri buvo paimta buto remontui, dukrai A. moka kas mėnesį po 100 Eur, taip pat moka už automobilį. Jis gyvena draugės bute, todėl turi duoti pinigų ir draugei. Dėl turimų finansinių įsipareigojimų, jis negali sūnui mokėti didesnio materialinio išlaikymo. Jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), uždarojoje akcinėje bendrovėje, jo darbo užmokestis į rankas yra apie (duomenys neskelbtini) Eur, jis neturi įgijęs jokios profesijos. Jis sūnui D. gali mokėti po 100 Eur materialinio išlaikymo, nes mokant daugiau jis nesugebės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Jis supranta, kad jo teikiama 100 Eur išlaikymo suma sūnui yra per maža. Jam norint uždirbti daugiau, tektų ieškoti kito darbo, tačiau dėl didesnio darbo užmokesčio jam tektų vykti į kitą vietovę ir dalį uždarbio jis turėtų skirti transporto išlaidoms. Jis su sūnumi D. nebendrauja, nes to nori ieškovė. Atsakovas nurodo, kad nekilnojamojo turto neturi, jis turi automobilį, už kurį taip pat moka įmokas kas mėnesį, jam nedarbingumo lygis nenustatytas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone išvadoje nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, ieškovės šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio tėvas atsakovas D. R.. Jiems ieškovės šeima nežinoma, vaiko teisių pažeidimo nenustatyta, nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3300-217/2021 neterminuotai apribojo atsakovui D. R. tėvo valdžią jo nepilnametės dukters, gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir priteistas iš atsakovo D. R. materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur į mėnesį nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi.
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. vyriausiajai specialistei nurodė, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su atsakovu D. R., jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. R.. Su atsakovu susituokę nebuvo. Tuo metu atsakovas prisidėjo prie bendro ūkio. Kai atsakovas pradėjo nesirūpinti sūnumi, neprisidėjo prie jo išlaikymo, jie išsiskyrė, sūnus liko gyventi kartu su ja. Šiuo metu ji yra sukūrusi naują šeimą, su sutuoktiniu nusipirko gyvenamą namą, adresu (duomenys neskelbtini). Sūnui yra skirtas kambarys apie 30 kv. m., D. turi visas lavinimuisi ir vystymuisi reikalingas priemones. D. mokosi (duomenys neskelbtini), mokslai sekasi ne itin gerai, būrelių nelanko, berniukas yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Atsakovas teikia kiekvieną mėnesį sūnui išlaikymą po 100 Eur, tačiau šios sumos nepakanka užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius, berniukas auga, auga ir jo poreikiai. V. B. kasmėnesinės pajamos buvo apie (duomenys neskelbtini) Eur ir (duomenys neskelbtini) Eur. Atsakovas su sūnumi visiškai nebendrauja, tarp jo ir vaiko jokio ryšio nėra. 2021 metų vasario mėnesį ji pasikvietė atsakovą į svečius, kad tėvas ir vaikas susipažintų, tačiau tėvas jokios iniciatyvos bendrauti su D. neišreiškė. Ji žino, kad atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, pats D. jai teigė, kad jis neturi nei noro, nei sąlygų bendrauti su sūnumi, jis net norėjo atsisakyti tėvystės, kad nereiktų teikti sūnui materialinį išlaikymą. D. savo tėvo nepažįsta, apie tėvą nieko neklausinėja.
Tarp šalių V. B. ir D. R. ginčo dėl nepilnamečio vaiko D. R. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra. Šalių nepilnamečio sūnaus interesus geriausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove, kadangi, remiantis ieškinio motyvais, jos pačios paaiškinimais, ji sūnų augina nuo pat gimimo, juo rūpinasi, auklėja, yra sudariusi sąlygas vaiko poreikių tenkinimui. Vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, jos prašoma priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. R. išlaikymo suma atitinka vaikų interesus ir sudarytų galimybę tenkinti vaikų poreikius, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas teismui įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį bei konkrečius vaiko poreikius.
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė A. U. teismo posėdyje palaikė išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad šalims gyvenant ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. R., kuris šiuo metu yra aštuonerių metų amžiaus. Šalys šiuo metu gyvena atskirai. Atsakovas tėvystę vaiko atžvilgiu pripažino ir jis vaiko gimimo liudijime nurodytas vaiko tėvu. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, atsakovas nebendrauja su vaiku, atsakovas teikia 100 Eur kasmėnesinį materialinį išlaikymą, pervesdamas lėšas iš savo sąskaitos.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Šalių sūnus D. R. šiuo metu yra aštuonerių metų amžiaus, jis gyvena su savo motina. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatoma, kad ieškovė kartu su sūnumi gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Sūnui D., kuris mokosi (duomenys neskelbtini), yra skirtas kambarys apie 30 kv. m. Sūnus D. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove. Atsakovas su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove sutinka. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau su sūnumi D. nebendrauja. Ieškovė rūpinasi mažamečiu sūnumi, jo sveikata, gydymu bei ugdymu. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsakovas geriau užtikrintų vaiko interesus ir sudarytų geresnes sąlygas vaikui gyventi sveikai, tinkamai vystytis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje objektyvių duomenų apie tai, jog ieškovė netinkamai vykdo pareigas nepilnamečio sūnaus D. R. atžvilgiu, nebuvo gauta. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovo sutikimą, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, nepilnamečio D. R. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove V. B. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).
Ieškovė prašo nenustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi ribojimų.
Dėl materialinio išlaikymo priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. R. sūnui D. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), kasmėnesinį 200 Eur dydžio materialinį išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-491/2013, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Ieškovė neteikia įrodymų, patvirtinančių jos išleidžiamas sumas sūnaus D. R. poreikiams tenkinti. Kita vertus, pažymėtina, kad vaikas šiuo metu yra mokyklinio amžiaus, ieškovė siekia sudaryti jam materialines sąlygas tinkamam ugdymo procesui, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems vaiko gabumams lavinti, t. y. turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jos laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Mokyklinio amžiaus vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingos didesnės išlaidos, nei lankantiems darželį. Akivaizdu, kad pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiam sūnui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo ir jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, reikalinga jo būtinų poreikių tenkinimui bei papildomam ugdymui ir vystymuisi ir atsakovo mokamų 100 Eur per mėnesį neužtenka.
Atsakovas neginčija vaiko poreikių ir pats sutinka, kad 100 Eur suma per mėnesį vaiko išlaikymui per maža, tačiau nesutinka teikti didesnį išlaikymą dėl to, kad negalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino 2021 metais taikomą minimalią mėnesinę algą 642 Eur. Atskaičius mokesčius, ši alga yra 468 Eur, todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis 2021 m. turėtų būti pusė šios sumos – 234 Eur (468 Eur : 2= 234 Eur) tenkanti vienam tėvui.
Teismas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, į tai, kad jis lanko mokyklą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad konkrečiu atveju optimali, pakankama ir pagrįsta abiejų tėvų teiktino išlaikymo nepilnamečiui sūnui suma yra 400 Eur. Toks išlaikymo dydis yra objektyviai pateisinamas, atitinka tokio amžiaus vaiko būtinus poreikius, todėl teismas papildomų įrodymų nereikalauja. Vaikas neturi sveikatos problemų, jam neįgalumas ir specialieji poreikiai nenustatyti.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jos pateiktais gimimo liudijimu, gimimo įrašu, VSDFV ir Gyventojų Registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. B. šiuo metu (duomenys neskelbtini), o iki to dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), ir jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius yra apie (duomenys neskelbtini), o sūnus D. R. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini).
Ieškovei Jonavos rajono savivaldybės administracija moka išmoką vaikui, šios išmokos dydis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini).
Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijusi gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), o bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijusi 0,3162 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turi 2021 m. gruodžio 3 d. įregistruotą automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), uždarojoje akcinėje bendrovėje, jo darbo užmokestis į rankas yra apie (duomenys neskelbtini). Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų nėra, jo vardu nuo 2021 m. balandžio 15 d. registruota transporto priemonė Jeep Compass, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Civilinėje byloje Nr. e2-3300-217/2021 priimtu Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimu nustatoma, kad D. R. neterminuotai apribota tėvo valdžia jo nepilnametės dukters A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir priteistas iš atsakovo D. R. materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur į mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Atsakovas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad jis turi kreditorinių įsipareigojimų, t. y. 2021 m. balandžio 4 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį turi mokėti po 85,93 Eur nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2027 m. balandžio 20 d.; taip pat pateikė Tele2 sąskaitą už 2021 m. gruodžio mėnesį, pagal kurią už naudojimąsi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) turi mokėti kas mėnesį 40,79 Eur, šioje sąskaitoje nurodoma, kad mėnesio įmoka už elektrinį paspirtuką baigsis 2023 metų birželio mėnesį, o už robotą dulkių siurblį - 2022 metų gruodžio mėnesį. Atsakovas pateikė Tele 2 sąskaitą už 2021 metų gruodžio mėnesį, pagal kurią už naudojimąsi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) turi mokėti 118,97 Eur ir šioje sąskaitoje nurodoma, kad mėnesio įmoka už Samsung A515 baigsis 2022 metų rugpjūčio mėnesį.
Šiuo atveju atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis turi papildomų įsipareigojimų kreditoriams, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, visų pirma, prievolė teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra laikoma prioritetine kitų kreditorių atžvilgiu, o antra – atsakovo nurodytų dalies prievolių įvykdymo terminai baigsis greitu laiku – 2022 metų rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais.
Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškoti darbo, kad būtų užtikrinti jo nepilnamečio vaiko poreikiai ir padidinti savo pajamas. Aplinkybės, kad jis neturi galimybės surasti geriau apmokamo darbo savo gyvenamojoje vietoje ir jam reikia vykti į kitą vietovę, nėra patvirtintos jokiais įrodymais.
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.
Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į ieškovės prašomo priteisti materialinio išlaikymo dydį, kuris neviršija ir yra mažesnis už pusę minimalios mėnesinės algos, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, kuris galiojo ieškinio pateikimo teismui dieną, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas ir darbingas asmuo, jam neįgalumas nenustatytas, teismas konstatuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos Išmokų įstatymą mokama 70 Eur suma vaikui mažinti teismo konstatuotą optimalaus abiejų tėvų teiktino išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui dydį - 400 Eur nėra pagrindo, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200 Eur (indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai V. B.
Išlaikymo vaikui priteisimas periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294-916/2016).
Ieškovę byloje atstovavo advokato padėjėjas V. B. ir ieškovė patyrė byloje 300 Eur advokato padėjėjo suteiktos teisinės pagalbos išlaidų.
Šios išlaidos, atsižvelgiant Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytus maksimalius priteistinus užmokesčio dydžius, bei atsižvelgiant į šių rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus bei 8.2 ir 8.19 nustatytus koeficientus, yra laikytinos objektyviai pagrįstomis. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 300 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 54 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 13,44 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis ir 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 ir 3.194 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 149, 259-260, 265, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokant po 200 Eur (du šimtus eurų), indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki D. R. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise D. R. įstatyminiam atstovui – motinai V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Atsakovo D. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. R. ribojimo nenustatyti.
Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5660).
Priteisti valstybei iš atsakovo D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,44 Eur (trylika eurų 34 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.