Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui V. S. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, E. S.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo

15. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, vertinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Kaip minėta nutarties 4 punkte, šalių reikalavimai nutraukti jų santuoką ir nustatyti jų pavardes po santuokos nutraukimo, tarp šalių kilęs ginčas dėl to, kuris sutuoktinis kaltas dėl santuokos iširimo, taip pat atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą buvo išspręsti Kauno apylinkės teismui 2021 m. lapkričio 8 d. priėmus dalinį sprendimą ir nepatenka į šios apeliacijos ribas. Be to, skundžiamu sprendimu buvo išspręsti šalių reikalavimai dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų tarp šalių padalijimo, dėl kurių nei viena iš šalių nepateikė apeliacinio skundo, todėl dėl su šiais reikalavimais susijusių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Apeliacinį skundą byloje pateikė ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis buvo išspręsti AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų bei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įnašo padalijimo, o taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimai.

17. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys. Šioje teisės normoje nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012). Be to, CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal bendrąją taisyklę ieškinio (priešieškinio) dalyko (reikalavimo) keitimas galimas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnio 3 dalis), o apeliaciniame skunde naujų reikalavimų pateikimas nėra galimas.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliaciniame skunde suformulavo naujus reikalavimus dėl pripažinimo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėjo (dalininko) įnašą, kurio dydis 289,62 Eur (1 000 Lt), ir 19 998 vnt. nominalios 15 798,42 Eur vertės AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų ieškovas valdo asmeninės nuosavybės teise. Pabrėžtina, kad inicijuodamas bylą ieškovas aiškiai suformulavo savo reikalavimus, taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Ieškovas nurodė, kad visi trys juridiniai asmenys, dėl kurių padalijimo teikiamas apeliacinis skundas – AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – įtrauktini į dalintino turto sąrašą kaip abiem sutuoktiniams priklausantys bendrosios jungtinės nuosavybės objektai, tik prašė juos padalinti tokiu būdu, jog nuosavybės teisės į šiuos juridinius asmenis liktų ieškovui, o atsakovei atitektų didesnė bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalis. Šis reikalavimas bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo tikslinamas, būtent jį ir išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

19. Teisės aktai nesuteikia proceso dalyviui galimybės įgyvendinant teisę į apeliaciją reikšti naujus, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus reikalavimus. Toks procesinis elgesys vertintinas ne kaip siekis, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet kaip bandymas apeliacinės instancijos teisme užvesti naują civilinę bylą dėl reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Kartu pastebėtina, kad šiuo atveju ieškovas reiškia ne šiaip naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teismo, bet formuluoja procesinę poziciją, kuri yra aiškiai nesuderinama su jo paties pirmosios instancijos teismui teiktais prašymais (pats prašęs turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti po santuokos nutraukimo, ieškovas teikia naują reikalavimą turtą pripažinti asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką jo nedalinti). Šios aplinkybės pripažįstamos pagrindu aptariamų ieškovo reikalavimų nevertinti ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pasisakyti tik dėl ieškovo ginčijamo turto padalijimo, vertinant jį ieškovo pareikštų ir pirmosios instancijos teismo priimtų ieškinio reikalavimų kontekste.

20. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų padalijimo jam buvo siurprizinis, todėl tik po teismo sprendimo priėmimo iškilo poreikis patikslinti duomenis ir išsiaiškinti, kada įgytos AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijos. Pažymėtina, kad ieškovas viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, santuokos nutraukimo teisiniai padariniai nuo 2012 m. spalio 1 d. pritaikyti būtent ieškovo prašymu. Be to, kaip minėta nutarties 19 punkte, 23 688 vnt. paprastųjų vardinių AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų ieškovas nurodė kaip dalintiną santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, kurį prašė priteisti jam vienam, atsakovei priteisiant didesnę nekilnojamojo turto dalį, atsakovė priešieškinyje prašė AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijas padalinti abiem šalims per pusę, todėl ieškovas (jo atstovas) neabejotinai suprato, kokie yra galimi teismo sprendimo variantai dėl ginčo turto, o pirmosios instancijos teismas nagrinėjo šalių reikalavimus tokius, kokius abi šalys buvo suformulavusios ir nenagrinėjo to, ko šalys neprašė. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškovui negalėjo būti siurprizinis, kaip jis jį įvardina apeliaciniame skunde. Ieškovo argumentai dėl VMI 2015 m. birželio 11 d. patikrinimo akte Nr. (4.65)-FR0680-454 nurodytų aplinkybių neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam šalių ginčui, nes šiame VMI patikrinimo akte paminėti atsakovės paaiškinimai duoti ne dėl konkrečių AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų, kurių padalinimo klausimas buvo sprendžiamas šalių santuokos nutraukimo byloje, be to, pats ieškovas, formuluodamas ieškinio reikalavimus, VMI 2015 m. birželio 11 d. patikrinimo akte Nr. (4.65)-FR0680-454 nurodytų aplinkybių nevertino kaip įrodančių, jog AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijas (jų dalį) jis įgijo asmeninės nuosavybės teise.

21. Pažymėtina, kad kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė naujus duomenis – 2023 m. balandžio 12 d. AB SEB banko pažymą Nr. 2013(duomenys neskelbtini)005 už ataskaitinius 2012 m. ir 2023 m. balandžio 12 d. AB SEB banko pažymą Nr. 2013(duomenys neskelbtini)005 už ataskaitinius 2013 m.

22. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teisme, svarbu nustatyti šių įrodymų sąsajumą su byla (CPK 180 straipsnis), taip pat tai, ar dalyvaujantis byloje asmuo, pateikdamas naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, nesiekia įrodyti tų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos ir įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme.

23. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pateiktais naujais duomenimis jis įrodinėja apeliaciniame skunde naujai suformuluotą reikalavimą dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų padalinimo ieškovo nurodytu būdu. Taigi, nauji įrodymai pateikti siekiant pagrįsti aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji duomenys neturi įtakos ginčijamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, juos atsisakoma priimti.

Dėl ginčo akcijų padalijimo, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėjo (dalininko) įnašo priteisimo

24. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

25. Pagal kasacinio teismo praktiką turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus, kai techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abi šalys prašė priteisti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 34 121 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Taip pat byloje nėra ginčo, kad abi šalys sutarė, jog kiekvienos šios akcijos nominali vertė – 0,29 Eur, bendra nominali vertė – 9 895,09 Eur. Nors šalys ir neprašė priteisti kompensacijos už pusę UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, tačiau formulavo reikalavimus dėl atsakovei priteistinos didesnės nekilnojamojo turto dalies. Ieškinio dalykas ir pagrindas, taip pat atsakovo atsiliepime išdėstyti atsikirtimai į ieškinį, nurodant nesutikimą su ieškinio dalyku ir patvirtinančias tokį nesutikimą aplinkybes, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Nagrinėjamoje byloje reikalavimus dėl ginčo akcijų, kaip santuokos metu įgyto turto, padalijimo pareiškė abu sutuoktiniai, dalijant šį turtą nėra sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo, sutuoktinio išlaikymo. Abu buvę sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą dėl reikalavimų, susijusių su ginčo akcijomis, aktyviai veikti vieno iš sutuoktinių interesais, savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus. Esant abiejų šalių prašymui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 34 121 vnt. paprastųjų vardinių akcijų priteisimo ieškovui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias akcijas priteisė ieškovui, atsakovei priteisdamas pusės abiejų šalių nurodytos akcijų vertės kompensaciją, kadangi nekilnojamasis turtas tarp šalių buvo padalintas lygiomis dalimis. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Šalims nurodžius vienodą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę, ieškovui neginčijant savo galimybių sumokėti iš jo atsakovei priteistos kompensacijos, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad iš ieškovo atsakovei priteista kompensacija yra neproporcingai didelė ir paneigianti galimybę taikyti sutuoktinių turto padalijimo natūra išimtį.

28. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalinimo, papildomai pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė nesiekė valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jai vadovauti, niekada aktyviai nedalyvavo jos ūkinėje komercinėje veikloje, šalių santykiai yra konfliktiški, padalijus šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusias ginčo akcijas konstruktyvus šalių bendradarbiavimas vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą yra neįmanomas. Taigi, esant nustatytoms šioms aplinkybės, taip pat abiejų šalių prašymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant pagrindą nukrypti nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo natūra principo.

29. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų padalinimo abiem šalims lygiomis dalimis, teisėjų kolegija pažymi, kad situacija dėl šių akcijų padalinimo yra skirtinga, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalinimo atveju. Pirma, su visų AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų priteisimu ieškovui nesutiko atsakovė, priešieškinyje išreiškusi pageidavimą, kad šios akcijos šalims būtų padalintos lygiomis dalimis. Antra, nepaisant to, kad atsakovė niekada nedalyvavo įmonių, kurių akcijos priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ūkinėje komercinėje veikloje, AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų padalinimo atveju ši aplinkybė nėra svarbi, kadangi tarp šalių dalintinas AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų kiekis nėra reikšmingas, vertinant jį visų AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų kontekste, todėl tiesioginis šalių dalyvavimas AB „Panevėžio statybos trestas“ ūkinėje komercinėje veikloje yra mažai tikėtinas. Ieškovas nenurodė kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų padalijimo natūra principo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas padalino abiem šalims lygiomis dalimis. Pabrėžtina, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą netiesiogiai pripažino ir pats ieškovas, sutikdamas su bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytų AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų padalijimu natūra. Ieškovas tik pakeitė savo nuomonę dėl to, koks jo vardu registruotų akcijų skaičius buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dėl ko teisėjų kolegija jau pasisakė nutarties 18–20 punktuose.

30. Kaip minėta nutarties 18 punkte, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas neprašė pripažinti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėjo (dalininko) įnašas, priešingai, ieškovas ieškinyje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priskyrė prie šalių santuokos metu įgyto turto ir prašė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 289,62 Eur vertės dalininko įnašą, suteikiantį dalininko teises, priteisti ieškovui. Atsakovė priešieškinyje nurodė tokį patį reikalavimą. Atsakovas neįrodinėjo, kad 289,62 Eur vertės įnašą sumokėjo iš asmeninių lėšų, taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigimo metu tinkamai išreiškė savo valią šią įstaigą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kadangi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 289,62 Eur vertės dalininko įnašas buvo sumokėtas iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, priešingų aplinkybių ieškovui pirmosios instancijos teisme neįrodinėjant, tarp šalių nesant ginčo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 289,62 Eur vertės dalininko įnašas, suteikiantis dalininko teises, būtų priteistas ieškovui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininko įnašą priteisti ieškovui, atsakovei priteisiant pusės šio įnašo vertės kompensaciją, nes, kaip minėta, nekilnojamasis turtas tarp šalių buvo padalintas lygiomis dalimis.

31. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, susijusias su ginčo turto padalinimu, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl ieškovo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turto padalinimo paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

32. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą neskirstyti tarp šalių jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

33. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai; šios taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.

34. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog šioje teisės normoje yra įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis, kuri gali būti taikoma atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

36. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje taikė CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtį, nukrypdamas nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, šį sprendimą motyvuodamas tuo, kad nėra nustatytina tiksli ieškinio ir priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis pinigine išraiška, bylos nagrinėjimas teisme užtruko trejus metus, prie šios bylos trukmės prisidėjo tiek ieškovo, tiek atsakovės procesinis elgesys (teikiami prašymai dėl nušalinimo, reikalavimų patikslinimai, kiti procesiniai prašymai, teismo įpareigojimų nevykdymas). Teisėjų kolegija pritaria ieškovo apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė netinkamai.

37. Kaip minėta, CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos išimties taikymas galimas tik dėl šalies netinkamo procesinio elgesio, tačiau ne dėl negalėjimo tiksliai apskaičiuoti patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, todėl ši pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė nepagrįstai įvardinta kaip viena iš priežasčių taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį. Vertinant abiejų šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, pažymėtina, kad nė viena iš jų nebuvo nubausta už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (abiem šalims už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirtos baudos buvo panaikintos). Vien tai, kad bylos nagrinėjimas truko trejus metus, nereiškia, jog tą sąlygojo vienos iš šalių ar abiejų šalių nesąžiningas elgesys. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad jo procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo tinkamas, o bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl netinkamo bylos nagrinėjimo organizavimo, teismo posėdžių atidėjimo dėl atsakovės nepagrįstų prašymų. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atidėjo teismo posėdžius dėl atsakovės prašymų, sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas šių atsakovės prašymų nevertino kaip nepagrįstų, priešingu atveju būtų juos atmetęs ir tęsęs bylos nagrinėjimą. Dėl to vien subjektyvi ieškovo nuomonė dėl atsakovės procesinio elgesio negali būti priežastimi atsakovės procesinį elgesį vertinti kaip netinkamą. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų reiškusi nepagrįstus prašymus, vilkinusi procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusis savo procesinėmis teisėmis, kas būtų turėję įtakos nebūtinų ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar išaugimui. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovo procesinis elgesys gali būti vertinamas kaip netinkamas ir turėtų sukelti jam papildomų turtinių pasekmių, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą taikyti bendrąją CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę ir, šalių pareikštus materialiuosius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies, šalims vienai iš kitos priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė įrodymus apie 2 162,51 Eur bylinėjimosi išlaidas (registracijos Nr. DOK-94744). Teisėjų kolegija nustatė, kad tik dalis šių išlaidų susijusi su nagrinėjama byla. Iš suteiktų paslaugų ataskaitos matyti, kad jos 4, 6, 7, 8 punktuose nurodytos paslaugos buvo suteiktos civilinėje byloje Nr. e2-13208-545/2020 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Su nagrinėjama civiline byla susijusios išlaidos yra šios: ieškinio projekto parengimas – 539,20 Eur (be PVM), prašymų kreditoriams parengimas – 80 Eur (be PVM), ieškinio papildymas – 128 Eur (be PVM), ieškinio patikslinimas, prašymo priimti naujus įrodymus ir paaiškinimus parengimas – 176 Eur (be PVM), pranešimo dėl bylos teismingumo parengimas – 104 Eur (be PVM). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos, sudarančios iš viso 1 242,91 Eur sumą (su PVM), yra pagrįstos, atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.16 punktuose nurodytus dydžius už tokio pobūdžio teisines paslaugas. 2021 m. vasario 3 d. ieškovas pateikė įrodymus apie 242 Eur išlaidas už turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos parengimą (registracijos Nr. DOK-15189). Kadangi ieškovas šia turto vertinimo ataskaita nesirėmė įrodinėdamas tarp šalių dalintino nekilnojamojo turto vertes, vadovavosi VĮ Registrų centro nurodytomis masinio vertinimo vertėmis, teisėjų kolegija ieškovo turėtų 242 Eur išlaidų už turto vertinimo ataskaitos parengimą nevertina kaip pagrįstų. 2023 m. kovo 21 d. ieškovas pateikė įrodymus apie 3 650 Eur (ataskaitose nurodyta suma yra didesnė, todėl manytina, kad yra padaryta klaida nurodant įkainius už tam tikras teisines paslaugas) bylinėjimosi išlaidas (registracijos Nr. DOK-35637): 2022 m. rugsėjo 1 d. konsultacija – 100 Eur, 2022 m. rugsėjo 5 d. – 2022 m. rugsėjo 6 d. susipažinimas su pateiktais dokumentais – 400 Eur, 2022 m. rugsėjo 7 d. konsultacija, prašymo dėl teismo nušalinimo parengimas – 400 Eur, 2022 m. lapkričio 4 d. – 2022 m. lapkričio 7 d. procesinio dokumento parengimas, konsultacija – 600 Eur, 2022 m. lapkričio 17 d. ieškinio dalyko patikslinimas, konsultacija – 800 Eur, 2022 m. lapkričio 21 d. konsultacija, procesinio dokumento dėl ekspertizės parengimas – 200 Eur, 2022 m. lapkričio 29 d. atskirojo skundo parengimas – 200 Eur, 2022 m. gruodžio 6 d. procesinio dokumento parengimas, konsultacija – 800 Eur, 2022 m. gruodžio 19 d. procesinio dokumento dėl ekspertizės parengimas – 300 Eur, 2023 m. vasario 28 d. konsultacija – 100 Eur, 2023 m. kovo 1 d. procesinio dokumento parengimas – 250 Eur. Nurodytas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija vertina kaip pagrįstas, atitinkančias Rekomendacijų 8.15, 8.16, 8.19 punktuose nurodytus dydžius (ypač įvertinus galimai mažesnius įkainius už tam tikras teisines paslaugas), išskyrus 400 Eur išlaidas už susipažinimą su pateiktais dokumentais. Įvertinus nurodytos paslaugos pobūdį, pažymėtina, kad ji negali būti pripažįstama savarankiška teisine paslaugoma. Ši paslauga yra vertinama kaip kitų paslaugų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018), pagrįstomis pripažintų išlaidų suma mažinama iki 3 250 Eur (3 650 Eur – 400 Eur). Ieškovas taip pat sumokėjo 5 096 Eur (100 Eur + 4 502 Eur + 494 Eur) žyminį mokestį, iš kurio 370,50 Eur ieškovui grąžinta 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu (5 096 Eur – 370,50 Eur = 4 725,50 Eur). Taigi, iš viso pagrįstomis pripažintinos 9 218,41 Eur (1 242,91 Eur + 3 250 Eur + 4 725,50 Eur) ieškovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

39. Atsakovė pirmosios instancijos teismui 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė įrodymus apie 1 600 Eur išlaidas už priešieškinio parengimą (registracijos Nr. DOK-135437). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio paslaugą. Taip pat atsakovė pateikė įrodymus apie turėtas 300 Eur ir 200 Eur išlaidas už atskirųjų skundų parengimą (registracijos Nr. DOK-101544, DOK-112197), šios išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijų 8.15 punkte nustatyto maksimalaus dydžio už tokių procesinių dokumentų parengimą. 2023 m. kovo 22 d. atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti 1 860 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (registracijos Nr. DOK-35722) už šias teisines paslaugas: teisinės konsultacijos dėl bylos esmės, susipažinimas su bylos medžiaga, prašymo dėl bylos sustabdymo parengimas – 420 Eur, teisinės konsultacijos dėl bylos esmės, pasirengimas ir dalyvavimas 2023 m. vasario 13 d. teismo posėdyje – 560 Eur, pasirengimas ir dalyvavimas 2023 m. kovo 7 d. teismo posėdyje, baigiamosios kalbos parengimas ir dalyvavimas 2023 m. kovo 22 d. teismo posėdyje – 880 Eur. Nors atsakovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16, 8.19 punktuose nurodytų dydžių, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė pateikė įrodymus tik apie 1 480 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą, todėl būtent tokia suma pripažįstama pagrįsta. Taip pat atsakovė už priešieškinį sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu iš atsakovės buvo priteista 4 300 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalis. Taigi, iš viso pagrįstomis pripažintinos 8 280 Eur (1 600 Eur + 300 Eur + 200 Eur + 1 480 Eur + 400 Eur + 4 300 Eur) atsakovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

40. Nagrinėjamoje byloje abiejų šalių reikalavimai buvo patenkinti iš dalies – santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, nors abi šalys įrodinėjo viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo, šalių santuokoje įgytas turtas padalintas lygiomis dalimis, nors abi šalys prašė nekilnojamąjį turtą padalinti kitokiu santykiu, abiem šalims buvo priteistos tokios pačios turto dalys, tačiau atsakovė buvo pareiškusi daugiau priešieškinio reikalavimų, iš kurių dauguma dėl kompensacijų už įvairų turtą priteisimo iš ieškovo ir kurių didžioji dauguma pirmosios instancijos teismo buvo netenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tinkamiausiai bylos išnagrinėjimo rezultatas būtų atspindėtas tuo atveju, jei šalių bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos taikant 55 proc. ir 45 proc. proporciją ieškovo naudai.

41. Nustačius, kad ieškovo pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sudaro 9 218,41 Eur ir jis turi teisę gauti 55 proc. šios sumos, ieškovui atlygintinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 5 070 Eur (9 218,41 Eur × 55 proc.). Atsakovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sudaro 8 280 Eur ir ji turi teisę gauti 45 proc. šios sumos, todėl atsakovei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 726 Eur (8 280 Eur × 45 proc.). Vadovaujantis ekonomiškumo principu šiuos priešpriešinius šalių reikalavimus įskaičius tarpusavyje, ieškovui iš atsakovės priteisiami 1 344 Eur (5 070 Eur – 3 726 Eur) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra iš esmės procesinio pobūdžio, nedarantis įtakos teismo procesinio sprendimo dalies, kuria išspręsti materialiniai teisiniai reikalavimai, galiojimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, o pirmosios instancijos teismo padarytos proceso teisės normų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aiškinimo ir taikymo klaidos ištaisomos šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti jam 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų dėl apeliacinio skundo parengimo, atlyginimą. Atsakovė prašo priteisti jai 1 650 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų atlyginimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10–8.11 punktuose nurodytų maksimalių dydžių.

44. Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus ieškovo apeliacinį skundą nebuvo patenkinti jo reikalavimai dėl ginčo esmės, tačiau buvo patikslinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas išsprendė procesinį klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, dėl kurios argumentai buvo teikiami tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į jį, spręsti, jog apeliacinis procesas, net ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus iš esmės nepakeistu, baigėsi išskirtinai atsakovės naudai, nėra pagrindo. Visgi, įvertinus tiek patį išspręstų klausimų pobūdį, tiek ir šalių teiktuose procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų, skirtų materialiniams teisiniams reikalavimams pagrįsti santykį su argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo, spręstina, kad apeliaciniame procese šalių turėtos atstovavimo išlaidos skirstomos santykiu 80 proc. su 20 proc. atsakovės naudai (tokiu pačiu santykius skirstyti už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio nėra pagrindo, kadangi visi žyminiu mokesčiu apmokestinami skundo reikalavimai buvo atmesti). Nustačius, kad ieškovo pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, sudaro 1 050 Eur ir jis turi teisę gauti 20 proc. šios sumos, ieškovui atlygintinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 210 Eur (1 050 Eur × 20 proc.). Atsakovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, sudaro 1 650 Eur ir ji turi teisę gauti 80 proc. šios sumos, todėl atsakovei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 320 Eur (1 650 Eur × 80 proc.). Vadovaujantis ekonomiškumo principu šiuos priešpriešinius šalių reikalavimus įskaičius tarpusavyje, atsakovei iš ieškovo priteisiama 1 110 Eur (1 320 Eur – 210 Eur) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

45. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui 2023 m. spalio 2 d. pateikė prašymą priteisti ir 1 150 Eur išlaidų, turėtų už atskirojo skundo parengimą, atlyginimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-949-945/2023, patenkinęs ieškovo atskirąjį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – patenkino ieškovo prašymą ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirtą 3 000 Eur baudą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pabrėžtina, kad atskirasis skundas byloje buvo teikiamas civilinei bylai jau esant išnagrinėtai ir priimtam šioje byloje ginčijamam teismo sprendimui, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėjo būti sprendžiamas būtent apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo teiktą atskirąjį skundą. Nagrinėjamu atveju ieškovas į civilinę bylą Nr. e2S-949-945/2023 iki jos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas rengiant atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutarties. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos kitoje, nors ir susijusioje, civilinėje byloje ieškovo pateiktas prašymas dėl paminėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovui V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), 1 344 Eur (tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti atsakovei V. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), 1 110 Eur (tūkstančio šimto dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.