- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-668-440/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- L. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2182-776/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui L. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. G. dėl skolos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo: 2662,80 Eur negrąžintos kredito dalies; 278,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. sausio 27 d. kreipimosi į teismą dienos; 22 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2662,80 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 1440,00 Eur tarpininkavimo mokesčio; 13,41 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d., iki kreipimosi į teismą dienos; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 99,00 Eur žyminį mokestį; 246,01 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos, tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo L. G., 2018 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 3000,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1536,96 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 22.00 proc.), 449,15 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. lapkričio 14 d.
3. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d. buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarties, kadangi buvo keičiama mokėjimo data. Nuo 2019 m. gegužės mėnesio pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos. Visas suteiktas kreditas grąžintinas iki 2022 m. lapkričio 29 d., o visa mokama palūkanų suma 1562,58 Eur.
4. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas laiku nemoka mėnesinių įmokų bei nereaguoja į siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2020 m. sausio 8 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, liko skolingas ieškovei 2662,80 Eur vartojimo kredito.
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę bei naudojasi vartojimo kredito davėjos piniginėmis lėšomis. Ieškovei nutraukus sutartį, atsakovo teisė naudotis kreditu nėra išnykusi, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y., iki visiško jo grąžinimo dienos.
6. Ieškovė nurodė, kad pagal Sutarties 1.27 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Ieškovė nurodė, jog į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, taip pat – tarpininkavimo mokestis, kuris yra apskaičiuotas Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 1440,00 Eur tarpininkavimo mokestį jos naudai.
7. Ieškovė nurodė, kad atsakovui pažeidus Sutarties sąlygas, ieškovė įgijo teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Remdamasi Sutarties 6.1. punktu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsniu, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 13,41 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovės vertinimu, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
8. Atsakovui L. G. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu, ir per protingą terminą jam pasibaigus, nebuvo pateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 15 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo ieškovei 2662,80 Eur skolą, 219,88 Eur mokėjimo palūkanas, 1440,00 Eur tarpininkavimo mokestį, 13,41 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4336,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 97,00 Eur žyminį mokestį ir 241,09 Eur išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; priteisti iš atsakovo L. G. valstybei 6,51 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
10. Teismas nurodė, jog kadangi atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 2662,80 Eur negrąžintas kreditas ir 1440,00 Eur tarpininkavimo mokestis.
11. Teismo vertinimu ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 22 procentų dydžio metines palūkanas už pagrindinės skolos 2662,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl šis jos reikalavimas atmestinas.
12. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. kredito likutis buvo 2662,80 Eur, t. y. įmoką atsakovas turėjo sumokėti 2019 m. rugpjūčio 29 d., todėl nuo šios dienos skaičiuotinos mokėjimo palūkanos. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 278,56 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, apskaičiuotas nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. sausio 27 d. tenkintinas iš dalies – priteisiant iš atsakovo 219,88 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, apskaičiuotas nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. sausio 14 d. (sutarties nutraukimo dienos) ((2 662,80 Eur kreditas x 22,00 procentų palūkanos / 100) / 365 x 137 dienos).
13. Teismas nurodė, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Dėl nurodytų priežasčių teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 13,41 Eur kompensuojamųjų palūkanų.
14. Teismas sprendė, kad nuo 2020 m. vasario 7 d. (ieškinio priėmimo teisme dienos) iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 4336,09 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nusprendęs ieškinį tenkinti iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo argumentai
15. Apeliantė „NEO Finance“, AB, prašo: 1) pakeisti sprendimą dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos ir priteisti iš atsakovo 278,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. sausio 27 d.; 2) pakeisti sprendimą dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti iš atsakovo 22,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2662,80 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 345,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 4) kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; 5) priteisti iš atsakovo 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; 6) priteisti iš atsakovo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
15.2. Sprendimas priimtas 2020 m. birželio 15 d., t. y. praėjus vos dvidešimt vienai dienai nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties priėmimo, kuria buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktika. Per tokį trumpą laiką ieškovė neturėjo jokios objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu, kartu su profesionalių teisininkų pagalba pateikti patikslintą ieškinį, kuriame būtų performuluoti ieškinio reikalavimai bei jų motyvai, suderinti su naujuoju precedentu.
15.3. Teismas sprendimą grindė prieš dvidešimt vieną dieną iki sprendimo priėmimo sukurtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu, visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei kitas svarbias aplinkybes.
15.4. Ieškinio pateikimo teismui dieną ieškovės ieškinys dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, bei mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, buvo pagrįstas ir tenkintinas.
15.5. Toks ieškovės „pastatymas“ prieš du visiškai skirtingus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentus bylinėjimosi teisme metu, nesuteikiant ieškovei protingo termino prisitaikyti, neatitinka ne tik protingumo bei sąžiningumo principų, bet ir pažeidžia jos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluotą bei iš esmės pakeistą iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais bei užtikrinant proceso ekonomiškumą, turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Teismas turėjo nustatyti ieškovei terminą pateikti poziciją dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, susijusių su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu po vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir tokio reikalavimo faktinio pagrindo.
15.6. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
18. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. lapkričio 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 3000,00 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas. 2019 m. gegužės 14 d. buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarties, kadangi buvo keičiama mokėjimo data, perskaičiuotos palūkanos. Visas suteiktas kreditas grąžintinas iki 2022 m. lapkričio 29 d. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolingas ieškovei 2662,80 Eur vartojimo kredito. Ieškovė nuo 2020 m. sausio 14 d. vienašališkai nutraukė sutartį.
Dėl ginčo esmės
20. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo, jog teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją, iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Nors ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir prašydama apginti jos pažeistas teises, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, aktualia teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentais, jai nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, nebuvo suteiktas terminas susipažinti su naujuoju precedentu, performuoti ieškinio reikalavimus, pritaikyti juos prie naujojo precedento. Toks ieškovės „pastatymas“ prieš du visiškai skirtingus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentus bylinėjimosi teisme metu, nesuteikiant ieškovei protingo termino prisitaikyti, neatitinka ne tik protingumo bei sąžiningumo principų, bet ir pažeidžia jos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
21. Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, kaip precedentų, todėl gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 362 straipsnio 1 dalis). Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ir joje sukurtas precedentas, susijęs su mokėjimo palūkanų skaičiavimu, tapo privalomas visiems Lietuvos Respublikos teismams nuo precedento sukūrimo.
23. Šioje byloje skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas už akių priimtas 2020 m. birželio 15 d., todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vadovautis minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimais.
24. Keisdama esamą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016). Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas šalių nurodytų faktinių aplinkybių ir suformuluotų reikalavimų.
26. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje ieškovas turi aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, pats negali nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyką ar faktinį pagrindą. Teismui draudžiama tapti šalies advokatu, patarti šalims, kokius gynimo būdus ar priemones taikyti, kokius reikalavimus reikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-969/2018).
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, atstovaujama profesionalaus advokato, ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. sausio 28 d. Ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo priimtas 2020 m. vasario 7 d. Ieškovė ieškinyje (be kitų reikalavimų) prašė priteisti iš atsakovo 278,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. sausio 27 d. kreipimosi į teismą dienos; 22.00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2662,80 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
28. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 22 procentų dydžio metines palūkanas už pagrindinės skolos 2662,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl šis jos reikalavimas atmestinas. Teismas pažymėjo, kad įmoką atsakovas turėjo sumokėti 2019 m. rugpjūčio 29 d., todėl nuo šios dienos yra skaičiuotinos mokėjimo palūkanos. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 278,56 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, apskaičiuotas nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. sausio 27 d. tenkintinas iš dalies – priteisiant iš atsakovo 219,88 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, apskaičiuotas nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. sausio 14 d. (sutarties nutraukimo dienos).
29. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas už akių buvo priimtas 2020 m. birželio 15 d., t. y. praėjus 21 dienai nuo naujo kasacinio teismo suformuoto precedento (2020 m. gegužės 25 d.) pakeičiant iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo teismų praktiką, sukūrimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, per nurodytą laikotarpį nuo naujo kasacinio teismo precedento sukūrimo iki šioje byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo ieškovė objektyviai turėjo visas galimybes susipažinti su nauja kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle, ją įvertinti bei patikslinti ieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į naujame kasacinio teismo sukurtame precedente nurodytus išaiškinimus. Ieškovė ieškinio reikalavimų nepatikslino, nors, kaip minėta, tam turėjo pakankamai laiko ir galimybių (ieškovei atstovauja advokatas). Apeliantės nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
30. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti pateiktus aktualius kasacinio teismo išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinį bei jo reikalavimus. Ieškovei manant, kad ji patyrė nuostolių, nėra užkirsta galimybė naudotis suteiktomis teisėmis, vadovaujantis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, reikalauti atlyginti nuostolius, kurių galimai nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
31. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis, kasacinio teismo praktika ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neįtakoja teismo sprendimo pagrįstumo, teisėtumo. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; VdHv. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas sprendžia, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.